- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-25
- Bylos Nr.
- eI2-1998-983/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02922-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- P. P., uždarajai akcinei bendrovei „Tamtamas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės (prašymą pateikusio asmens) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjams P. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Tamtamas“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė (skundą pateikęs asmuo) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, Komisija) 2022 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 19R-1296 (AG-294/03-2022) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ (toliau – ir Administratorius) ir jos vadovo P. P. (toliau – Administratoriaus vadovas) skundas buvo patenkintas ir panaikintas Tarnybos 2022 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr.V4-47 „Dėl poveikio priemonių ir nurodymų nemokumo administratoriams UAB „Tamtamas“, P. P., M. M.“ (toliau – ir Tarnybos įsakymas).
Atsiliepimas
Atsakovė skunde nurodo, kad Sprendime nenurodyta objektyvių argumentų, kurie įrodytų Tarnybos nustatytų pažeidimų nepagrįstumą. LAGK nevertino drausminės nuobaudos proporcingumo, apsiribojo tik formaliais lakoniškais pasvarstymais apie tai, kodėl Administratoriui negalėjo būti skirta švelniausia poveikio priemonė, rėmėsi vieno Nemokumo priežiūros komiteto nario išsakyta nuomone, ignoruojant faktą, kad kiti trys Nemokumo priežiūros komiteto nariai, atsižvelgdami į patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir nustatytus pažeidimus, pritarė Tarnybos siūlymui. Administratorius padarė ne vieną pažeidimą, o pažeidė mažiausiai du pagrindinius nemokumo proceso principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir Nemokumo įstatymas, JANĮ), tačiau Komisija iš esmės nesigilino į patikrinimo metu nustatytus faktus bei padarytus Administratoriaus pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, jog Tarnyba, gavusi (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė, Įmonė) akcininko skundą, pradėjo patikrinimą, kadangi skunde buvo nurodyta, jog Administratorius turi teisinį suinteresuotumą ir Bendrovės bankroto procese veikia priešingai Bendrovės ir kreditorių interesams. Nors Administratorius nurodė, kad įgijo pagrįstą teisę reikalauti, jog su juo būtų visiškai atsiskaityta ir todėl buvo nustatyta antra mokėtina priemoka (30 proc. nuo išieškotų beviltiškomis laikytų skolų), tačiau antra priemoka nebuvo pagrįsta nei Bendrovės bankroto proceso faktinėmis aplinkybėmis nei kitais objektyviais duomenimis. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-569-730/2021) buvo išspręstas Administratoriaus priemokos už beviltiškų skolų išieškojimų teisėtumas, konstatuojant, kad tokia priemoka buvo paskaičiuota ir išsimokėta nepagrįstai. Administratorius, nepagrįstai priskaičiuodamas ir išsimokėdamas atlyginimo priemokos dalį, dėl ko negalėjo būti patenkintas vienintelio likusio kreditoriaus reikalavimas bankroto procese visa apimtimi, ir po lėšų paskirstymo likusios įmonės piniginės lėšos nebuvo grąžintos jos savininkams ir, kas buvo pagrindinė priežastis to, kad bankroto procesas negalėjo būti užbaigtas, o dėl Administratoriaus atliktų veiksmų kilo teisminiai ginčai toliau didinantys administravimo išlaidas, pažeidė Nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, nes Administratorius nesiekė kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimus per pagrįstai trumpiausią laikotarpį; pažeidė Nemokumo įstatymo 3 straipsnio 5 punktą, nes nevykdė savo pareigų profesionaliai, užtikrindamas aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį bei nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją; pažeidė Nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies ir 3 punktus, nes netinkamai disponavo įmonės turtu paskirstydamas įmonės bankroto proceso metu sukauptas lėšas, negynė kreditoriaus teisės kiek įmanoma trumpesniu terminu gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą ir įmonės (jos savininkų) teisių ir teisėtų interesų susigrąžinti įmonės turto dalį, likusią po kreditorių reikalavimų apmokėjimo.
Teigia, kad Administratorius neveikė Bendrovės ir kreditorių interesais, išlaikydamas jų interesų pusiausvyrą, neužtikrino proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, taip pat nemokumo administratoriaus profesionalumo principo įgyvendinimo, be objektyvaus pagrindo vengė tinkamai atsiskaityti su kreditoriais ir inicijuoti bankroto bylos nutraukimą, turėjo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl netinkamai vykdė jam nustatytas pareigas ir pažeidė Nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1, 5 punktus, 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tarnybos nustatyti pažeidimai yra įvertinti atsižvelgiant į faktinius duomenis, kurie buvo surinkti patikrinimo metu bei pagrįsti teisės aktų nuostatomis. Tarnybos 2022 m. kovo 10 d. išvadoje Nr. D4-615 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Tamtamas“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada) aiškiai nurodyti motyvai, nustatytų pažeidimų reikšmingumas, įvertinos pareiškėjų atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog Tarnyba įgyvendinama savo diskrecijos teisę, būtų padariusi teisės taikymo klaidų arba būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes. Kadangi Administratorius pažeidė mažiausiai du iš pagrindinių nemokumo proceso principų (įtvirtintų Nemokumo įstatyme), todėl švelniausios poveikio priemonės ar nurodymo taikymas būtų neproporcingas nustatytiems pažeidimams.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovės teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Pareiškėjai P. P. ir uždaroji akcinė bendrovė „Tamtamas“ su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodo, kad atsakovui, o ne LAGK, teko pareiga aiškiais teisės aktuose numatytais kriterijais ir tvarka pagrįsti, kokios aplinkybės lėmė Tarnybai paskirti parinktą labai griežtą pagal pasekmes poveikio priemonę, t. y. veiklos apribojimą. Atsakovė visiškai neindividualizavo skiriamų poveikio priemonių. Akcininkų iniciatyvos padengti įsiskolinimą ir bankroto bylos nutraukimo faktinės aplinkybės yra sudėtinė bankroto proceso dalis, ir šie klausimai buvo spręsti bankroto byloje pagal jų pateikimo eiliškumą, etapus, skirtingas teismų grandis, t. y. šie klausimai yra teisminio bankroto bylos sudėtinė dalis ir yra priskirta teismo kompetencijai. Visais atsakovės nurodytais klausimais, įvardijamais kaip padarytais pažeidimais, yra priimti atitinkami teismų procesiniai sprendimai ginčo teisenos tvarka, nei viename iš teismo procesinių sprendimų nėra įvardinta kaip pažeidimas Administratoriaus atliekami veiksmai. Priešingai, paskutinėje iš priimtų apeliacinės instancijos teismo nutarčių konstatuota, kad Administratorius tinkamai atlieka jam priskirtas funkcijas bankroto byloje. Administratoriui pasinaudojus konstitucine teise teismo keliu kelti klausimą dėl, jo vertinimu, jam priklausančios priemokos, atsakovui nebuvo jokio pagrindo tokį veiksmą traktuoti kaip pažeidimą. Teismui išnagrinėjus kilusius ginčus, visos piniginės lėšos nedelsiant buvo sugrąžintos Bendrovei. Bankroto byloje dėl lėšų paskirstymo yra pasisakyta tiek bankroto bylą nagrinėjančio teismo, tiek ir paskutine priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi bei nėra nurodyta jokių pažeidimų, priešingai, teismų konstatuota, kad yra tam tikros teisinės sąlygos kada ir kaip, kokiu etapiškumu lėšos turi būti skirstomos, ir Administratorius tokių reikalavimų laikėsi. Nėra pagrindo sutikti, kad lėšų skirstymo aplinkybės sudarė pagrindą skirti tokio griežtumo poveikio priemonę. Atsakovė, kuri teisės aktais įpareigota metodiškai padėti, patarti Administratoriui, atkreipti dėmesį į galbūt galimas procedūrines klaidas, ir pan., patikrinime aiškiai stojo į R. V. (toliau – ir akcininkas) pusę, kuris buvo aiškiai išreiškęs nepasitenkinimą Administratoriumi, kuris jam kaip atsakovui buvo pareiškęs du ieškinius dėl žalos, kuriuos teismai patenkino. Todėl pareiškėjams kilo abejonių dėl atsakovės objektyvumo ir tyrimo proceso skaidrumo.
Pažymi, kad, kritikuodama pareiškėjų elgesį dėl Bendrovės bankroto bylos eigos, atsakovė „pamiršta“ Administratoriaus nurodytą aplinkybę, kad Bendrovė likviduojamos bendrovės statusą turėjo dar iki bankroto bylos iškėlimo, kad dar 2015 m. Bendrovės akcininkai buvo priėmę sprendimą likviduoti Bendrovę, kad akcininkai išsimokėjo Bendrovės įstatinį kapitalą, ir kitas aplinkybes, nes atsakovei taip yra patogiau ignoruoti nurodytus faktus, kad būtų galima kuo daugiau atliepti į R. V. skundą. Administratorius 2022 m. vasario 10 d. Tarnybai pateikė papildomus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus kartu pateikdamas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-187-798/2022 (įsiteisėjo 2022 m. vasario 10 d.), kuria buvo pasisakyta dėl didelės klausimų, analogiškų Tarnybos keliamiems klausimams, ir kurioje apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl Administratoriaus veiksmų bei juos įvertino. Išvadoje, viršijant Tarnybai priskirtų įgaliojimų ir kompetencijos ribas, iš naujo nagrinėjami skunde nurodyti faktai bei daromos priešingos išvados klausimais, kuriais buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis. Tokiu būdu paneigiamas Nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas teisėjo vadovavimo procesui principas. Tai, kad neskundžiama nutartimi vienos iš priemokų skyrimas ir išmokėjimas Administratoriui buvo panaikintas, nėra priežastis siekti, kad bankroto byla būtų užbaigta būtent Bendrovės likvidavimu, o ne jos nutraukimu. Administratoriui pačiam nenaudinga neužbaigti bylos ir jam nėra jokio skirtumo, kokiu būdu ji bus užbaigta. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartyje nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, kad nemokumo administratorė siekia vilkinti bankroto bylos nagrinėjimą. Kilus abejonei dėl R. V. ir kitų akcininkų teisinio statuso, Administratorius ieškiniu siekė šį statusą išsiaiškinti bei išsiaiškinti, ar šie asmenys turi teisę šioje bylos nagrinėjimo stadijoje siekti atkurti Bendrovės veiklą, nėra ir negali būti aiškinamas kaip Administratoriaus teisinis suinteresuotumas užbaigti bankroto bylą būtent Bendrovės likvidavimu, nes yra akivaizdi teisinio klausimo problema.
Nurodo, jog bendradarbiavo su atsakove viso neplaninio patikrinimo metu, teikė visus reikiamus paaiškinimus, juos patvirtinančius duomenimis, tačiau į pateiktus paaiškinimus nebuvo atsižvelgta ir pareiškėjų argumentai patikrinimo metu liko nevertinti. Pareiškėjams niekada darbinėje veikloje nebuvo taikytos nuobaudos per 20 metų darbinės veiklos laikotarpį. Atsakovė nenurodė motyvų, kodėl pareiškėjų elgesiui įvertinti būtina skirti tokio griežtumo poveikio priemonę, kodėl tai proporcinga ir teisinga. Taikytos poveikio priemonės – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas 1 metams – yra neproporcingos, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes.
Atsiliepimas
Pareiškėjų atstovas advokatas A. J. teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. 19R-1296 (AG-294/03-2022) teisėtumo ir pagrįstumo, dalyje kurioje tenkintas iš dalies pareiškėjų P. P. ir UAB „Tamtamas“ skundas dėl Tarnybos 2022 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr.V4-47 „Dėl poveikio priemonių ir nurodymų nemokumo administratoriams UAB „Tamtamas“, P. P., M. M.“ panaikinimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. V. ((duomenys neskelbtini) akcininkas) 2021 m. vasario 15 d. skundu kreipėsi į Tarnybą dėl Administratoriaus veiksmų (neveikimo) Įmonės bankroto procese, prašydamas UAB „Tamtamas“ skirti nuobaudą už JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 66 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 78 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 93 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.
Tarnyba 2021 m. kovo 9 d. raštu Nr. (10.4Mr) D2-568 kreipėsi į Administratorių, prašydama pateikti išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl akcininko skunde nurodytų aplinkybių. Administratorius 2021 m. kovo 18 d. pateikė paaiškinimus dėl skundo ir juos pagrindžiančius dokumentus.
Tarnyba 2021 m. kovo 29 d. raštais Nr. (10.4) D2-750, Nr. (10.4) D2-751 informavo Administratorių ir akcininką apie sprendimą atlikti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą administruojant Įmonės bankroto procesą ir nustatė Administratoriui terminą pateikti paaiškinimus į akcininko skunde nurodytas aplinkybes
Tarnyba 2021 m. birželio 3 d. el. paštu kreipėsi į Administratorių dėl patikrinimui aktualių teismų procesinių sprendimų pateikimo. Administratorius 2021 m. birželio 3 d. pateikė prašytus teismo procesinius sprendimus.
Tarnybos 2021 m. birželio 16 d. raštais Nr. (10.4E)D2-1601, Nr. (10.4Mr)D2-1600 Administratorius ir akcininkas informuoti, jog patikrinimo metu nustačius, kad patikrinime nagrinėjami klausimai akcininko skundų pagrindu nagrinėjami ir Klaipėdos apygardos teisme civilinėse bylose Nr. eB2- 569-730/2021, Nr. eB2-111-730/2021 ir tai, jog jie iš esmės susiję bei grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir reikalavimais, o teismo nustatytos aplinkybės bus svarbios vertinant Administratoriaus veikimo tinkamumą, vadovaujantis Patikrinimų taisyklių 43 punktu, buvo priimtas sprendimas sustabdyti patikrinimą kol teismas išnagrinės patikrinimui aktualius klausimus minėtose civilinėse bylose ir įsiteisės jose priimti procesiniai sprendimai. Sustabdymo laikotarpis neįtraukiamas į patikrinimo terminą.
Tarnyba 2022 m. vasario 18 d. el. paštu pateikė Administratoriui ir darbuotojams Tarnybos išvadą dėl neplaninio veiklos patikrinimo ir nurodė galimybę teisės aktų nustatyta tvarka per 5 darbo dienas nuo Išvados projekto gavimo dienos Tarnybai pateikti nuomonę dėl Išvados projekto.
UAB ,, Tamtamas“ 2022 m. kovo 4 d. raštu Tarnybai pateikė nuomonę dėl Išvados projekto ir papildomus paaiškinimus bei dokumentus.
M. M. 2022 m. kovo 3 d. raštu Tarnybai pateikė nuomonę dėl Išvados projekto ir papildomus paaiškinimus bei dokumentus.
Tarnybos 2022 m. kovo 10 d. išvadoje Nr. D4-615 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Tamtamas“ neplaninio veiklos patikrinimo“ siūloma UAB „Tamtamas“, kaip pagrindiniam atsakomybės subjektui už viso tikrinto laikotarpio metu nustatytus pažeidimus, skirti poveikio priemonę - teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams; UAB „Tamtamas“ darbuotojui, atsakingam už bankroto proceso administravimą - P. P., kuris taip pat yra ir UAB „ Tamtamas “ vadovas, atsakingas už tinkamą ir teisėtą UAB „Tamtamas“ teisių ir pareigų įgyvendinimą, kurio administravimo laikotarpiu nustatyti pažeidimai nebuvo nutraukti ir ištaisyti, toliau inicijuojami teisminiai procesai, pažeidžiami esminiai bankroto proceso principai, kreditoriaus ir įmonės savininkų interesai, už viso tikrinto laikotarpio metu nustatytus pažeidimus, skirti poveikio priemonę - teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams ir nurodymą - papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. iki 2022 m. gruodžio 31 d. išklausyti 12 akademinių valandų mokymus tema, susijusia su bankrutuojančio juridinio asmens turto disponavimu, lėšų skirstymu bankroto procese, administravimo išlaidų apskaičiavimu ir apmokėjimu, bankroto proceso dalyvių teisėtų interesų derinimu, apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus; UAB „Tamtamas“ darbuotojui, atsakingam už bankroto proceso administravimą - M. M., administravusiam įmonės bankroto procesą laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. balandžio 8 d., kuriuo buvo be objektyvaus pagrindo UAB „ Tamtamas“ išmokėta atlygio priemoka ir tinkamai nepaskirstytos bankroto proceso metu sukauptos lėšos ir kas turėjo įtakos šiuo metu susiklosčiusioms aplinkybėms bankroto procese, skirti poveikio priemonę - teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 6 mėnesiams ir nurodymą - papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. iki 2022 m. gruodžio 31 d. išklausyti 12 akademinių valandų mokymus tema, susijusia su bankrutuojančio juridinio asmens turto disponavimu, lėšų skirstymu bankroto procese, administravimo išlaidų apskaičiavimu ir apmokėjimu, bankroto proceso dalyvių teisėtų interesų derinimu, apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.
Tarnybos direktorius 2022 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V4-47 atsižvelgęs į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, išdėstytus 2022-03-10 Išvadoje Nr. D4-615, UAB „Tamtamas“ ir jo darbuotojų, atsakingų už (duomenys neskelbtini) bankroto proceso administravimą, nuomones, 2022-04-06 Nemokumo priežiūros komiteto posėdyje priimtą nutarimą (Nemokumo priežiūros komiteto posėdžio 2022-04-13 protokolas Nr. N-2), kuriuo pritarta šiuo įsakymu skiriamoms poveikio priemonėms, atsižvelgdamas į tai, kad nemokumo administratorius UAB „Tamtamas“ administruodamas įmonės bankroto procesą pažeidė JANJ 3 straipsnio 1, 5 punktus, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 66 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, pažeidimai susiję bankroto proceso efektyvumo ir nemokumo administratoriaus profesionalumo principų pažeidimu, nemokumo administratoriaus teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi, bankroto proceso dalyvių turtiniais interesais ir kreditorių bei įmonės (įmonės dalyvių) interesų pažeidimu, netinkamu disponavimu įmonės lėšomis jas paskirstant ir šių veiksmų įtaka bankroto procese kilusiems ilgalaikiams teisminiams ginčams, bankroto proceso operatyvumui bei bankroto proceso dalyvių turtiniams interesams, į pažeidimų reikšmingumų, trukmę ir nemokumo administratorių atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis JANJ 136 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-02-07 įsakymu Nr. 1K-30, 14 punktu, nusprendė už pirmiau nurodytus pažeidimus, nustatytus atlikus patikrinimą, nemokumo administratoriams skirti poveikio priemones, nurodytas Tarnybos 2022 m. kovo 10 d. išvadoje Nr. D4-615. Įsakymu nuspręsta skirti poveikio priemones UAB „Tamtamas“ (Administratoriui), P. P. (darbuotojui, atsakingam už bankroto proceso administravimą, ir UAB „Tamtamas“ vadovui) ir M. M. (darbuotojui, atsakingam už bankroto proceso administravimą).
Tarnyba 2022 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (10.4 Mr)D2-1089 pateikė R. V., UAB „Tamtamas“, P. P. ir M. M. Tarnybos direktoriaus 2022 m. balandžio 20 d. įsakymą ir Tarnybos 2022 m. kovo 10 d. išvadą.
Į Komisiją su skundu kreipėsi pareiškėjai UAB „Tamtamas“ ir P. P. ir prašė: 1) panaikinti Įsakymo dalį dėl poveikio priemonės UAB „Tamtamas“ ir P. P. bei nurodymą P. P. arba pakeisti poveikio priemonę ir nurodymą į švelnesnę ir 2) panaikinti Nemokumo priežiūros komiteto 2022 m. balandžio 13 d. posėdžio protokolo Nr. N-2 dalį, kuria pritarta Įsakymu skiriamos poveikio priemonėms UAB „Tamtamas“ ir P. P..
Atsakovė, nesutikdama su Komisijos Sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Komisijos Sprendimą.
Dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų (ne)pagrįstumo
Bylos duomenys patvirtina, kad Įmonės bankroto procese nuo 2018 m. gegužės 29 d. (bankroto proceso pradžios) Įmonės administratoriumi paskirtas Administratorius. Įmonės bankroto procese Tarnybos deklaruotas darbuotojas, atsakingas už bankroto proceso administravimą, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. bei laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki skundo pateikimo teismui dienos buvo P. P. (kuris yra ir Administratoriaus vadovas).
Tarnybos direktoriaus 2022 m. balandžio 20 d. įsakyme Nr. V4-47, atsižvelgus į 2022-03-10 Išvadą Nr. D4-615, UAB „Tamtamas“ ir jo darbuotojų, atsakingų už (duomenys neskelbtini) bankroto proceso administravimą nuomones, 2022-04-06 Nemokumo priežiūros komiteto posėdyje priimtą nutarimą (Nemokumo priežiūros komiteto posėdžio 2022-04-13 protokolas Nr. N-2), kuriuo pritarta šiuo įsakymu skiriamoms poveikio priemonėms, konstatuota, kad nemokumo administratorius UAB „Tamtamas“ administruodamas įmonės bankroto procesą pažeidė JANJ 3 straipsnio 1, 5 punktus, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 66 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, pažeidimai susiję bankroto proceso efektyvumo ir nemokumo administratoriaus profesionalumo principų pažeidimu, nemokumo administratoriaus teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi, bankroto proceso dalyvių turtiniais interesais ir kreditorių bei įmonės (įmonės dalyvių) interesų pažeidimu, netinkamu disponavimu įmonės lėšomis jas paskirstant ir šių veiksmų įtaka bankroto procese kilusiems ilgalaikiams teisminiams ginčams, bankroto proceso operatyvumui bei bankroto proceso dalyvių turtiniams interesams.
Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) (toliau – ir ĮBĮ) ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (teisės akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) nuostatos, susijusios su tinkamu bankroto administratoriaus pareigų vykdymu, administruojant įmonės bankroto procesą.
JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.
JANĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą.
JANĮ 3 straipsnyje nustatyti šie nemokumo proceso principai – efektyvumo, kreditorių lygiateisiškumo, skaidrumo, teisėjo vadovavimo procesui bei profesionalumo. Profesionalumo principas reiškia, kad nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją (JANĮ 3 straipsnio 5 punktas).
ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 9 punkte buvo nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas įsiteisėjusios nutarties iškelti įmonei bankroto bylą nuorašą, jeigu yra galimybė, įteikia administratoriui šios nutarties įsiteisėjimo dieną kartu su įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašų, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinio, informacijos apie įmonei teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus kopijomis arba tą pačią dieną išsiunčia administratoriui nurodytus dokumentus registruotu laišku arba per kurjerius. Administratorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodytų dokumentų gavimo dienos privalo atvykti į bankrutuojančios įmonės buveinę, nurodytą teismo nutartyje iškelti įmonei bankroto bylą, ir organizuoti įmonės turto bei jos dokumentų perėmimą ir apsaugą. JANĮ 59 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius nedelsdamas organizuoja juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą.
ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalis nustatė, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyti administratoriaus ir (ar) darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą įgaliojimai, įskaitant: šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja (3 punktas), gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (14 punktas). Vadovaujantis ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo.
JANĮ 66 straipsnyje yra nustatytos paskirto nemokumo administratoriaus funkcijos ir teisės bankroto proceso metu. Vadovaujantis JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka šias funkcijas: valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka (2 punktas) bei gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (3 punktas). Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 16 punktą, viena iš paskirto nemokumo administratoriaus funkcijų yra perduoti saugotinus juridinio asmens dokumentus archyvui.
ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas numatė kreditorių susirinkimo teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą). Vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi, administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. ĮBĮ 36 straipsnyje, reglamentuojančiame administravimo išlaidas, numatyta, kad administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų) (1 dalis); administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (2 dalis); administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, susijusios su darbo santykiais išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, pavojingų atliekų priežiūros, tvarkymo ir laidojimo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla (3 dalis); pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos (4 dalis); administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje (5 dalis).
JANĮ 60 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui turi pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą ir išlaidas pagrindžiančius skaičiavimus. Vadovaujantis JANĮ 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Pagal JANĮ 75 straipsnio 2 dalį, bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. JANĮ 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui; 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2017 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-313/2017 konstatavo, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai.
Įvertinęs bylos medžiagą bei proceso šalių argumentus, teismas sprendžia, kad byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjų atžvilgiu atlikto neplaninio veiklos patikrinimo metu nustatytų Administratoriaus ir jo vadovo veiksmų teisėtumo apmokant Įmonės kreditorių reikalavimus eiliškumo, dėl papildomų lėšų Administratoriaus atlygiui teisėtumo ir priemokos už beviltiškų skolų išieškojimą, kurių Įmonės bankroto procese nebuvo, dėl Įmonės bankroto proceso nutraukimo bei galimo Administratoriaus suinteresuotumo nenutraukti Įmonės bankroto bylos bei iš to išplaukiančiais bankroto proceso efektyvumo ir nemokumo administratoriaus profesionalumo principų pažeidimais.
Teismas, įvertinęs Tarnybos Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktą jų teisinį vertinimą, nesutinka su pareiškėjų ir Komisijos argumentais, kad Tarnyba aiškiai nepagrindė, kokią neigiamą įtaką Įmonės bankroto proceso administravimui padarė Išvadoje konstatuoti veiksmai, nesurinko įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų pažeidimo mąstą, neigiamą reikšmę procesui, kreditorių teisėms ir pan., neįvertino, kokie konkretūs pareiškėjų veiksmai ir kokiems teisės aktams atliktieji veiksmai prieštarauja ir kaip tai su jais susiję, priėmė Įsakymą, neatitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, keliamų individualiam teisės aktui. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, aptartą teisinį reguliavimą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, kad Tarnyba, Išvados pagrindu priimdama Įsakymą, atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl jos Įsakymo dalis dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų yra teisėta ir pagrįsta.
Byloje nustatyta, jog neplaninis patikrinimas inicijuotas 2021 m. vasario 15 d., Tarnybai gavus asmens pareiškimą (skundas) dėl administratoriaus UAB „Tamtamas“ veiklos įmonė bankroto procese po 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo. Tyrimo metu rinkta reikšminga medžiaga, siekiant įvertinti bankroto administratoriaus veiksmų atitikimą JANĮ reikalavimas, buvo vertinama bendrai įmonės bankroto proceso eiga bei bankroto administratoriaus veikla dėl įmonės kreditorių reikalavimų ir administravimo sąmatos apmokėjimo eiliškumo, administratoriaus išsimokėtų atlygio priemokų ir įmonės akcininkų įneštų lėšų ir atsiskaitymo su įmonės kreditoriais, įmonės bankroto proceso nutraukimo ir su tuo susijusių administratoriaus veiksmų, galimo suinteresuotumo nenutraukti bankroto bylos.
Patikrinimo metu nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. teismo nutartimi akcininką išbraukus iš įmonės kreditorių sąrašo vieninteliu patvirtintu kreditoriumi liko S. V. su 4 559,17 Eur kreditoriaus reikalavimu. Iš Įmonės kreditorių sąskaitos matyti, kad už akcininką 2020 m. lapkričio 10 d. sumokėjus 100 Eur sumą (priteistos bylinėjimosi išlaidos), kreditorių sąskaitoje 2020 m. lapkričio 10 dienai buvo 15 108,74 Eur įmonės lėšų.
Pareiškėjai skunde Komisijai nurodė, kad Įmonės 2020 m. lapkričio 10 d. vykusiam susirinkimui teikta administratoriaus ataskaita buvo sudaryta pagal 2020 m. lapkričio 3 dienos duomenis, nes su susirinkimo darbotvarke susiję nutarimų projektai kreditoriams yra teikiami iš anksto kartu su šaukimu į kreditorių susirinkimą, todėl joje negalėjo būti nurodyti 2020 m. lapkričio 10 d. duomenys, kadangi negalėjo būti iš anksto žinoma, kad paskutinė priteista suma, dėl kurios išieškojimo buvo surašytas vykdomasis raštas bus sumokėta susirinkimo dieną. Šioje ataskaitoje, sudarytoje 2020 m. lapkričio 3 d., negalėjo būti detalizuotos nepriskaičiuotos ir neišmokėtos priemokos, nes nutarimas patvirtinti patikslintą sąmatą buvo priimtas tik šio susirinkimo, įvykusio 2020 m. lapkričio 10 d., metu.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog lyginant Administratoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimui teiktą pajamų/ išlaidų suvestinę (2020 m. lapkričio 3 d. duomenimis) su 2019 m. kovo 27 d. pajamų/išlaidų suvestine, kuri buvo teikta pirmąkart kreipiantis dėl Įmonės pabaigos, Tarnyba nustatė, kad patirtos administravimo išlaidos skiriasi tik teisinių paslaugų suma ir ūkio išlaidų suma, t. y. teisinės išlaidos padidėjusios 968 Eur ir ūkio išlaidos padidėjusios 74,60 Eur. 2019 m. kovo 27 dienai bendra administravimo išlaidų suma sudarė 13 874,07 Eur, kreditorių reikalavimai buvo patenkinti 17 554,81 Eur suma (viso iš debitorių buvo gauta 31 428,88 Eur, administravimo išlaidų ir kreditorių reikalavimų apmokėjimui buvo išleista 31 428,88 Eur), todėl šie duomenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 27 d. patirtos administravimo išlaidos (ir Administratoriaus atlygis su priemoka) buvo faktiškai apmokėtos. Taigi, pagal Administratoriaus pateiktą ataskaitą 2020 m. lapkričio 3 d., faktiškai susidariusios papildomos administravimo išlaidos sudarė 1 042,60 Eur, kurios, pagal Įmonės sąskaitos išrašo duomenis, buvo sumokėtos 2020 m. rugsėjo 18 d., 2020 m. spalio 5 dienomis, iš ko išplaukia, kad ataskaitos ruošimo dienai (2020 m. lapkričio 3 d.) faktiškai patirtų ir neapmokėtų administravimo išlaidų nebuvo, t. y. iki 2020 m. lapkričio 3 d. faktiškai patirtos 14 916,67 Eur administravimo išlaidos (kurias sudarė Administratoriaus atlyginimas ir priemoka bei būtinosios administravimo išlaidos) jau buvo faktiškai atlygintos. Tačiau Administratoriaus siūlymu, 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata buvo padidinta suma skirtina administravimo išlaidoms nuo 19 MMA iki 25 MMA (nors kaip Administratorius ataskaitoje nurodė, visi įmonės administravimo darbai bankroto procese jau buvo baigti, o faktiškai patirtos išlaidos jau apmokėtos), taip pat akcentuotos priemokos, tačiau konkrečiai neįvardyta kokia priemoka ir kokiai konkrečiai sumai skirtina Administratoriui. Administratoriaus nurodytos faktiškai patirtos administravimo išlaidos neviršijo pirminės patvirtintos sąmatos administravimo išlaidoms (pagal 2020 ./ lapkričio 3 d. pateiktos ataskaitos duomenis bendra patirtų administravimo išlaidų (be atlygio ir priemokos) suma sudaro 7 179,70 Eur, o patvirtinta 19 x 400 Eur = 7 600 Eur (skaičiuojant pagal MMA patvirtinimo dienai)), todėl objektyvaus poreikio didinti administravimo išlaidų sąmatą 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkime nebuvo, tokį poreikį pagrindžiančių argumentų nenustatyta ir Administratoriaus ataskaitoje.
Nors pareiškėjai nurodo, jog 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimo protokolo ir kartu su juo teiktos ataskaitos turinys paneigia Išvadoje ne kartą kartojamus teiginius, kad šaukdamas 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimą administratorius „siekė spręsti klausimą dėl papildomos priemokos Administratoriui skyrimo“, tačiau kaip matyti po įvykusio kreditorių 2020 m. lapkričio 10 d. susirinkimo iš kreditorių sąskaitos Administratoriui buvo išmokėta: 2020 m. lapkričio 13 d. - 9 578,97 Eur ir 2020 m. lapkričio 15 d. - 1 000 Eur Administratoriaus atlyginimo priemokos, 290 Eur UAB „Pilkoji kopa“ už buhalterinės apskaitos paslaugas, viso papildomai 10 868,97 Eur, iš jų Administratoriaus atlyginimo priedai 10 578,97 Eur. Be to, nustatyta, jog Administratorius 2020 m. gruodžio 7 d. sušaukė Įmonės kreditorių susirinkimą, kuriame dalyvavo vienintelis likęs Įmonės kreditorius su 320,68 Eur dydžio reikalavimu, ir jame buvo sprendžiamas klausimas dėl Administratoriaus ataskaitos už laikotarpi nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d. bei joje nurodytų išlaidų, Administratoriaus atlyginimo priedų tvirtinimo, t. y. už laikotarpi nuo bankroto proceso pradžios iki Administratoriaus prašymo dėl Įmonės pabaigos pateikimo Klaipėdos apygardos teismui dienos. Kreditorių susirinkimo nutarimu buvo patvirtinta Administratoriaus ataskaita ir joje nurodyti atlyginimo priedai. Administratorius šioje ataskaitoje, detalizavo tvirtintiną mokėtiną Administratoriaus atlyginimą ir jo priemokas: atlyginimas 6 MMA x 555 Eur – 3330 Eur; priemoka už bankroto proceso metu gautas įplaukas (už bankroto proceso metu išieškotas sumas) pagal Administratoriaus pateiktą apskaičiavimo lentelę – 5 151,93 Eur; 30 proc. priemoka už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas - pagal 2 Administratoriaus pareikštus ieškinius, nuo pagal juos priteistų sumų (priteista mokėtina suma 49 953,12 Eur, t. y. 31 428,88 Eur +18 524,24 Eur, tai iš esmės visos gautos bankroto proceso metu pajamos (dar + 100 Eur priteistų bylinėjimosi išlaidų)) – 14 985,94 Eur. Bendra priskaičiuota Administratoriui mokėtina priemokų suma - 20 137,87 Eur (5 151,93 Eur + 14 985,94 Eur). Taigi, iš to išplaukia, jog faktiškai išmokėta Administratoriui priemokų suma – 14 985,94 Eur (vadinasi, Administratoriui iki 2020 m. lapkričio 16 d. išmokėtus priedus sudarė 30 proc. nuo beviltiškomis laikytų sumų išieškojimo). Ataskaitoje taip pat pateikta informacija apie Įmonės akcininkų prašymą atsiskaityti su kreditoriumi ir prašymą įpareigoti Administratorių grąžinti 9 833,97 Eur.
Pareiškėjai nurodo, jog Tarnyba Išvadoje pažymėjo, kad beviltiškos skolų sąvoka yra nurodyta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnyje, tačiau šio įstatymo paskirtis ir taikymo sritis – nustatyti uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčių tvarką. Tokiu būdu, Išvadoje nurodyta Administratoriaus pareiga vadovautis šiuo teisiniu reglamentavimu ne pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais yra abejotina.
Teismas, pasisakydamas dėl nurodytų pareiškėjų argumentų, sutinka su Tarnybos vertinimu, jog nors IBĮ, JANĮ beviltiško įsiskolinimo sąvoka nėra konkretizuota, tačiau nemokumo administratorius, kaip savo srities profesionalas, kuriam keliami aukšti kompetencijos reikalavimai, turėtų visapusiškai įvertinti faktines bankroto proceso aplinkybes ir vadovautis teisiniu reglamentavimu, reguliuojančiu aktualius teisinius santykius. Be to, skolų pripažinimo beviltiškomis procedūros yra susijusios su kasdienėmis Administratoriaus atliekamomis funkcijomis, todėl jam turėtų būti suprantamos ir gerai žinomos. Šiuo atveju, neginčijamai buvo nustatyta, kad Įmonėje nebuvo realizuotino materialaus turto, taip pat ir beviltiškų skolų nuo kurių galėtų būti skaičiuojama iki 30 proc. dydžio priemoka ir kurios dydį turėtų nustatyti kreditorių susirinkimas, todėl Administratoriui nebuvo tikslinga, racionalu ir objektyviai pagrįsta 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkime inicijuoti patikslintos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą, nei tuo labiau, po to kai 2020 m. lapkričio 18 d. buvo kreiptasi į teismą dėl Įmonės pabaigos, nurodant, kad visi bankroto proceso veiksmai yra atlikti, šaukti 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimą ir spręsti klausimą dėl papildomos priemokos Administratoriui skyrimo.
Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepagrindė nurodytų skolų beviltiškumo ir Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal akcininko skundą dėl 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkime patvirtintos Administratoriaus ataskaitos panaikinimo ir joje patvirtintų administravimo išlaidų bei 30 proc. paskirtos priemokos pripažinimo neteisėta bei akcininko siūlomų administravimo išlaidų patvirtinimo. Nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-569-730/2021) buvo panaikintas 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu dalyje, kuria patvirtinta Administratoriaus ataskaita nustatant 30 proc. priemoką už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas ir patvirtintos 4 938 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Palikta galioti ataskaitos dalis dėl priemokos už išieškotas skolas nustatymo (5 151,93 Eur), buhalterinių paslaugų (1 500 Eur), ūkio išlaidų (672,98 Eur), archyvo sutvarkymo (700 Eur). Taip pat nustatyta, jog teismas įpareigojo Administratorių įsiteisėjus nutarčiai įmonei per 30 dienų grąžinti 9 834,32 Eur (akcininko pareiškime nurodyta grąžintina suma) kaip nepagrįstai apskaičiuotą 30 proc. priemoką už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas. Teismas nutartyje pažymėjo, kad Administratorius teikdamas paaiškinimus iš esmės tik nurodė, kad skolos yra beviltiškos skolos, kadangi jos išieškotos patenkinus Administratoriaus pateiktą ieškinį, jokių kitų objektyvių duomenų teismui nepateikė. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi, nurodė, kad teismo procesinis sprendimas, kuriuo patvirtintos administravimo išlaidos yra galutinis ir neskundžiamas, todėl pagal pateiktą skundą pradėtą apeliacinį procesą nutraukė. Tai reiškia, kad Administratorius 2020 m. lapkričio 16 d. paskirstęs bankroto proceso metu sukauptas įplaukas, išsimokėjo sau ne priemokos dalį už bankroto proceso metu gautas įplaukas, kuri jam objektyviai priklausytų, o didesniąją priemoką už beviltiškomis laikytų skolų išieškojimą, kuri neturėjo objektyvaus nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Taigi, šiuo atveju ir įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinis teismo nutartimi buvo išspręstas Administratoriaus priemokos už beviltiškų skolų išieškojimų teisėtumas, konstatuojant, kad tokia priemoka buvo paskaičiuota ir išsimokėta nepagrįstai.
Teismo vertinimu tai, kad Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus kilusius ginčus, visos piniginės lėšos nedelsiant buvo sugrąžintos Bendrovei, nekeičia esamos situacijos. Kaip matyti, 2021 m. liepos 15 d. Lietuvos apeliaciniam teismui nutraukus apeliacinį procesą dėl pirmos instancijos teismo nutarties dėl 30 proc. priemokos priskaičiavimo nepagrįstumo, Administratorius pagal 2021 m. gegužės 31 d. nutartyje nustatytą įpareigojimą grąžino į Įmonės sąskaita 9 834,32 Eur, tačiau grąžinus šias lėšas, jos nebuvo tinkamai paskirstytos, tokiu būdu pažeidžiant Įmonės savininkų interesus. Taigi, šiuo atveju yra pagrindas spręsti, jog Administratorius, nepagristai priskaičiuodamas ir išsimokėdamas atlyginimo priemokos dalį, dėl ko negalėjo būti patenkintas vienintelio likusio kreditoriaus reikalavimas bankroto procese visa apimtimi ir po lėšų paskirstymo likusios įmonės piniginės lėšos nebuvo grąžintos jos savininkams, įtakojo tai, kad bankroto procesas negalėjo būti užbaigtas, o dėl Administratoriaus atliktų veiksmų kilo teisminiai ginčai, toliau didinantys administravimo išlaidas. Iš to išplaukia, jog 2020 m. lapkričio 16 d. Administratoriui paskirsčius įmonės lėšas, ne įmonė Administratoriui liko skolinga nesumokėtą atlyginimo priemoką, o Administratorius buvo išsimokėjęs nepagrįstą dalį įmonės lėšų, kuri galėjo būti skirta visiškai patenkinti vienintelio kreditoriaus S. V. reikalavimą ir likusią įmonės lėšų dalį grąžinti įmonės savininkams.
Taigi, patikrinimo metu buvo konstatuota, kad Įmonėje nebuvo realizuotino materialaus turto, taip pat ir beviltiškų skolų nuo kurių galėtų būti skaičiuojama iki 30 proc. dydžio priemoka ir kurios dydį turėtų nustatyti kreditorių susirinkimas, todėl Administratoriui nebuvo tikslinga, racionalu ir objektyviai pagrįsta 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkime inicijuoti patikslintos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą, nei tuo labiau, po to kai 2020 m. lapkričio 18 d. buvo kreiptasi į Teismą dėl įmonės pabaigos nurodant, kad visi bankroto proceso veiksmai yra atlikti, šaukti 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimą ir spręsti klausimą dėl papildomos priemokos Administratoriui skyrimo.
Be to, įvertinus Administratoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimui teiktą informaciją ir paįamų/išlaidų suvestinę bei įmonės sąskaitoje buvusias lėšas, Tarnyba padarė išvadą, jog Administratoriui veikiant profesionaliai, objektyviai ir racionaliai, siekiant pagrindinių bankroto proceso tikslų - baigti bankroto procedūras per kuo trumpesnį laiką ir kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus, būtų užtekę įmonės sukauptų lėšų apmokėti visas administravimo išlaidas (su Administratoriaus atlyginimo priemoka, kuri faktiškai jam priklausė), padengti likusio kreditoriaus reikalavimą ir dar būtų likę grąžintinų lėšų įmonės savininkams. 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo datai apmokėjus nurodytas administravimo išlaidas, įmonės sąskaitoje buvo likę 15 108,74 Eur (15 008,74 Eur + 100 Eur). Po šio kreditorių susirinkimo Administratoriui turėjo būti išmokama likusi priemokos dalis už bankroto proceso metu gautas įplaukas - 744,96 Eur, ir kaip matyti iš 2020-11-18 Teismui teiktos suvestinės - dar buvo priskaičiuota 290 Eur už buhalterines paslaugas. Apmokėjus šias išlaidas būtų likę apmokėti vienintelio kreditoriaus S. V. reikalavimą 4559,17 Eur sumai. Taigi, apmokėjus visas šias sumas įmonės sąskaitoje būtų likę 9514,61 Eur lėšų (15 108,74 - 744,96 - 290 - 4559,17-1,28 (banko mokesčiai)), kurios apmokėjus administravimo išlaidas ir kreditorių reikalavimus, turėjo būti grąžintos įmonės savininkams ir bankroto byla galėjo būti užbaigta. Teismo įpareigota grąžinti 9 834,32 Eur suma yra faktinė, nes dar yra likęs nepatenkintas kreditoriaus reikalavimas 320,68 Eur sumai.
Pagal JANĮ, administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi taupiai ir efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį, o patirtų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, pagrįsti atitinkamais dokumentais. Tuo tarpu iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad Administratoriaus veiksmai netinkamai paskirstant įmonės sukauptas lėšas, siūlant nepagrįstus projektus kreditorių susirinkimui, priskaitant ir išmokant objektyviai nepagrįstą Administratoriaus atlyginimo priemokos dalį, dėl ko negalėjo būti patenkintas vienintelio likusio kreditoriaus reikalavimas bankroto procese visa apimtimi, ir po lėšų paskirstymo likusios įmonės piniginės lėšos nebuvo grąžintos jos savininkams, lėmė, kad bankroto procesas negalėjo būti užbaigtas, o dėl Administratoriaus atliktų veiksmų kilo teisminiai ginčai toliau didinantys administravimo išlaidas. Taigi, teismas pritaria Išvados vertinimu, kad tokiais Administratoriaus ir jo vadovo veiksmais buvo pažeistas JANI 3 straipsnio 1 punktas, nes Administratorius nesiekė kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimus per pagrįstai trumpiausią laikotarpį; 3 straipsnio 5 punktas, nes nevykdė savo pareigų profesionaliai, užtikrindamas aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį bei nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją; 66 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, nes netinkamai disponavo įmonės turtu paskirstydamas įmonės bankroto proceso metu sukauptas lėšas, negynė kreditoriaus teisės kiek įmanoma trumpesniu terminu gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą ir įmonės (jos savininkų) teisių ir teisėtų interesų susigrąžinti įmonės turto dalį, likusią po kreditorių reikalavimų apmokėjimo.
Pareiškėjai nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-187-798/2022 konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, kad nemokumo administratorė (UAB „Tamtamas) siekė vilkinti bankroto bylos nagrinėjimą, todėl Tarnyba nepagrįstai teigia, jog Administratorius buvo suinteresuotas nenutraukti Įmonės bankroto bylos.
Nustatyta, jog 2021 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi byloje išspręstas klausimas pagal 2021 m. gruodžio 22 d. akcininko R. V. prašymą dėl įpareigojimo Administratorių atlikti veiksmus ir bankroto bylos nutraukimo. Teismo nutartimi bankroto bylą atsisakyta nutraukti nesant tam pagrindų, nes su kreditoriumi nėra atsiskaityta, o dėl akcininkų teisių ir pareigų Administratoriaus pateikto ieškinio pagrindu pradėta civilinė byla, kuri nėra išspręsta. Dėl Administratoriaus įpareigojimo atsiskaityti su kreditoriumi teismas nurodė, kad JANĮ normos nenumato teismo teisės įpareigoti nemokumo administratorių atsiskaityti su kreditoriumi, tokia teisė ir pareiga suteikta nemokumo administratoriui, nes jis įmonės bankroto procese valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu, taip pat tenkina kreditorių reikalavimus. Kaip byloje nurodė teismas, atsiskaitymo su kreditoriumi klausimas bus sprendžiamas, kai bus išspręsti visi su bankroto byla susiję klausimai. Atsižvelgiant į tai akcininko prašymas buvo netenkintas. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-187-798/2022 konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad nemokumo administratorius siekia vilkinti bankroto bylos nagrinėjimą (Nutarties 14 punktas). Nurodė, kad kol nebus išspręstas ginčas tarp (duomenys neskelbtini) ir jos akcininkų dėl akcininkų statuso (Tauragės apylinkės teisme Tauragės rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-178-607/2022, kurioje (duomenys neskelbtini) pareiškė ieškinį atsakovams R. V., K. S., S. K., V. K.), bankroto procedūros šiuo metu negali būti užbaigtos (Nutarties 16 punktas). Sprendė kad kreditorius S. V. visiškai pagrįstai nepriima R. V. jam mokamų pinigų, kadangi kreditoriniai reikalavimai yra dengiami bankrutavusio juridinio asmens turtu, o esant kilusiam ginčui dėl R. V., kaip atsakovės akcininko, teisinio statuso, abejotina, ar jis šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi teisę dengti bankrutuojančios bendrovės kreditorinius reikalavimus ir siektis atkurti atsakovės veiklą (Nutarties 22 p.). Pažymėjo, kad atsiskaitymas su kreditoriumi S. V. bus vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, kai bus užbaigti visi su bankrotu susiję veiksmai ir išspręsti visi kilę ginčai tarp atsakovės ir akcininkų (Nutarties 23 p.).
Teismas atkreipia pareiškėjų dėmesį į tai, kad šiuo atveju nesutampa Tarnybos Išvadoje ir minimoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Administratoriaus ir jo vadovo atliktų veiksmų vertinimo laikotarpis. Tyrimo metu, rinkta reikšminga medžiaga siekiant įvertinti bankroto administratoriaus veiksmų nuo 2020 m. lapkričio 10 d. atitikimą JANĮ reikalavimas, buvo vertinama bendrai įmonės bankroto proceso eiga bei bankroto administratoriaus veikla dėl įmonės kreditorių reikalavimų ir administravimo sąmatos apmokėjimo eiliškumo, administratoriaus išsimokėtų atlygio priemokų ir įmonės akcininkų įneštų lėšų ir atsiskaitymo su įmonės kreditoriaus, įmonės bankroto proceso nutraukimo ir su tuo susijusių administratoriaus veiksmų, galimo suinteresuotumo nenutraukti bankroto bylos. Tarnyba Išvadoje konstatuoja, jog po 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo Įmonės bankroto procese visi būtini administravimo darbai buvo atlikti, buvo sumokėtos visos iš debitorių priteistos skolos Įmonės naudai, Įmonės bankroto procese beliko paskirstyti sukauptas lėšas ĮBĮ nustatyta tvarka ir kreiptis į teismų dėl Įmonės pabaigos, vėliau dėl Įmonės išregistravimo arba dėl bankroto bylos nutraukimo, kaip to prašė Akcininkas, tačiau administratorius ir jo vadovas nepagrįstai taip neveikė, o jų tolimesni veiksmai pasireiškė bankroto proceso efektyvumo ir nemokumo administratoriaus profesionalumo principų pažeidimu, nemokumo administratoriaus teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi, bankroto proceso dalyvių turtiniais interesais ir kreditorių bei įmonės (įmonės dalyvių) interesų pažeidimu, netinkamu disponavimu įmonės lėšomis jas paskirstant ir šių veiksmų įtaka bankroto procese kilusiems ilgalaikiams teisminiams ginčams, bankroto proceso operatyvumui bei bankroto proceso dalyvių turtiniams interesams, kas ir lėmė išvadą dėl nemokumo proceso principų, įtvirtintų JANĮ, pažeidimo.
Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-187-798/2022 konstatavęs, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad nemokumo administratorius siekia vilkinti bankroto bylos nagrinėjimą (Nutarties 14 punktas), vertino nemokumo administratoriaus veiksmus nuo akcininko R. V. prašymo įpareigoti (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorių atsiskaityti su bendrovės kreditoriumi S. V., nutraukti (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, bendrovės nelikviduoti teismui padavimo dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 19 d. Kadangi tuo metu vyko ginčas tarp (duomenys neskelbtini) ir jos akcininkų dėl akcininkų statuso (Tauragės apylinkės teisme Tauragės rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-178-607/2022, kurioje (duomenys neskelbtini) pareiškė ieškinį atsakovams R. V., K. S., S. K., V. K.), su kreditoriumi nebuvo atsiskaityta, todėl bankroto procedūra negalėjo būti užbaigta.
Taigi, teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjų argumentą, kad Tarnyba viršijo jai priskirtus įgaliojimus ir kompetencijos ribas, kadangi Išvadoje įvertinęs tas pačias aplinkybes, analogiškus klausimus, priėjo priešingų išvadų, nei Lietuvos apeliacinio teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartyje, taip paneigdamas JANĮ 3 str. 1 d. 4 p. įtirtintą teisėjo vadovavimo procesui principą. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas minimoje nutartyje nevertino administratoriaus veiksmų ar neveikimo visumos nemokumo administravimo procese nuo 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo JANĮ kontekste, o kaip minėta, vertino daug siauresnį klausimą, t. y. tik akcininko R. V. 2021 m. lapkričio 19 d. pateikto prašymo įpareigoti administratorių atsiskaityti su bendrovės kreditoriumi S. V., nutraukti (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, bendrovės nelikviduoti teisėtumą ir pagrįstumą, ir atsižvelgęs į tai, kad yra iškelti teisminiai procesai (beje minėta civilinė byla, kurioje buvo keliamas ginčas tarp (duomenys neskelbtini) ir jos akcininkų dėl akcininkų statuso Tauragės apylinkės teisme buvo iškelta tik 2021 m. gruodžio 22 d.), konstatavo, kad administratorius nevilkina bankroto bylos nagrinėjimo, kadangi bankroto procedūra šios civilinės bylos nagrinėjimo metu negali būti užbaigta (teismo nutarties 16 p. nurodyta „bankroto procedūros šiuo metu negali būti užbaigtos“).
Teismas sutinka su pareiškėjų teiginiu, kad bankroto administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus kt., tačiau pažymi, kad ši laisvė vertintina tik kaip teisė pasirinkti kokiu būdu bankroto procese pasiekti šio proceso tikslų, bet suteikta teisė jokiu būdu nereiškia, kad pasirinkus vienokį ar kitokį teisinį būdą siekiant bankroto proceso tikslų, šie bus teisingi teisine prasme.
Tuo tarpu administratoriaus pateiktas ieškinys dėl įmonės akcininkų teisių ir pareigų nuginčijimo teismo vertinimu iš esmės nėra tiesiogiai susijęs su bankroto proceso administravimu, nes juo siekiama ne didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus, nes kreditoriaus reikalavimui patenkinti buvo pakankamai pačios įmonės lėšų, o kvestionavus akcininkų teises bankroto bylą užbaigti ne bankroto bylos nutraukimu atsiskaičius su visais kreditoriais, o likvidavimu. Toks administratoriaus veikimas jokios objektyvios vertės nei įmonei, nei kreditoriams nekuria ir neatitinka operatyvaus ir ekonomiško bankroto proceso tikslų. Tokią poziciją patvirtina ir
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-178-607/2022, kurioje (duomenys neskelbtini) pareiškė ieškinį atsakovams R. V., K. S., S. K., V. K. dėl akcininkų statuso, 64-66 punktai, kuriuose nurodyta, kad “apylinkės teismas iš esmės sutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. civilinėje byloje Nr. eB2-111-730/2021 išdėstytais argumentais nurodytais 15-18 punktuose, o būtent, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-321-553/2021, konstatavo, kad R. V. yra bankrutavusios (duomenys neskelbtini) akcininkas turintis 77 procentų akcijų (nutarties 14 punktas). Antra, ieškovė nei Klaipėdos apygardos teismui nei Tauragės apylinkės teismui nagrinėjančiam ieškovės ieškinį, nepateikė jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai R. V. ir K. S. nėra akcininkai, neturi jokių akcininkams būdingų teisių ir pareigų. Vien tik interpretavimas, kad akcininkai paskirstę kapitalą prarado akcininkams būdingas teises ir pareigas, nesukelia teisinių pasekmių, nes kaip jau minėta anksčiau, šis jų veiksmas pripažintas negaliojančiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK185 straipsnis). Pagal JANĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą iškėlus bankroto bylą įmonės valdymo organai yra netekę savo įgaliojimų, tačiau pagal ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 40 straipsnio 1 dalį akcininkai turi teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, taigi ta aplinkybė, jog šiuo atveju akcininkai negali atlikti valdymo organo teisių ir pareigų uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog akcininkai apskritai neturi akcininko statuso ir su tuo susijusių teisių bei pareigų. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismui nėra pagrindo konstatuoti teisines pasekmes ir nustatyti, kad atsakovai, neturi ieškovės akcininkų teisių ir pareigų įvykdyto 2015 m. spalio 20 d. (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo 15-3 pagrindu.”
Žemesnės instancijos teismas
Be to, teismas per „Liteko“ sistemą patikrinęs ir įvertinęs ir kitus akcininko ar Administratoriaus inicijuotus teisminius procesus, pažymi, kad visi procesai iš esmės prasidėjo jau po 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo ir 2020 m. lapkričio 16 d. įmonės lėšų paskirstymo, kai Įmonės bankroto procese visi būtini administravimo darbai buvo atlikti, buvo sumokėtos visos iš debitorių priteistos skolos Įmonės naudai ir Įmonės bankroto procese beliko paskirstyti sukauptas lėšas ĮBĮ nustatyta tvarka ir kreiptis į teismų dėl Įmonės pabaigos, vėliau dėl Įmonės išregistravimo arba dėl bankroto bylos nutraukimo, kaip to prašė akcininkas, tačiau administratorius ir jo vadovas nepagrįstai taip neveikė, todėl minėti teisminiai procesai iš esmės buvo susiję su Administratoriaus paskirtų ir išsimokėtų atlyginimo priemokų teisėtumu, akcininko siekiu atsiskaityti už likusias Įmonės skolas (kurių faktiškai po lėšų paskirstymo neturėjo likti), nutraukti bankroto bylą ir tęsti veiklą, taip pat Administratoriaus siekiu įmonės bankroto bylą užbaigti ne bankroto bylos nutraukimu esat tam teisiniams pagrindams, o Įmonės likvidavimu, kas reiškia, jog jų atsiradimą iš esmės lėmė Administratoriaus ir jo vadovo neefektyvus veikimas ar neveikimas nemokumo procese. Pažymėtina, kad 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo ir 2020 m. lapkričio 16 d. įmonės lėšų paskirstymo metu jokių teisminių ginčų, kurie trukdytų akcininkui atsiskaityti už likusias Įmonės skolas ar kitų aplinkybių, dėl kurių nebuvo galima nutraukti bankroto bylos nebuvo.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 10 d. nutartimi tenkino administratoriaus prašymą dėl kreditorinių reikalavimų tikslinimo ir Įmonės bankroto bylos nutraukimo Nr. DOK-6065 ir iš bankrutavusios Įmonės kreditorių sąrašo išbraukė S. V. su 320,68 EUR kreditorinių reikalavimu bei nutraukė bankrutavusios Įmonės bankroto bylą Nr. eB2-64-730/20221, kas patvirtina, kad akcininko teiktas prašymas atsiskaityti su vieninteliu kreditoriumi ir įmonės bankroto bylą nutraukti buvo pagrįstas, tačiau visas procesas užtruko dėl Administratoriaus netinkamo veikimo, teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, ką teisėtai ir pagrįstai konstatavo ir Tarnyba savo Išvadoje bei Sprendime.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bankroto administratorius yra itin plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso tinkama pačios įmonės, kartu ir visų kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2013). Administratorius, kaip ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, yra atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012). Bankroto administratoriui atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020).
JANĮ 78 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą šiais pagrindais: 1) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų; 2) juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais; 3) patvirtinama taikos sutartis; 4) iškeliama restruktūrizavimo byla. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju, neginčijamai nustatyta, jog Įmonės atveju būtų buvusios visos sąlygos visa apimtimi atsiskaityti su kreditoriais ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo dar po 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo, arba, vėliausiai, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl Administratoriui nepagrįstai išmokėtos priemokos grąžinimo (2021 m. liepos 15 d.). Todėl Tarnyba pagrįstai sprendė, jog Administratoriaus veiksmai teisminiame ginče siekiant paneigti Įmonės akcininkų teises ir pareigas, bankroto procese yra netikslingi ir neatitinkantys bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslų.
Pagal VAĮ nuostatas ginčo sprendimuose turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Nors pareiškėjai skunde ginčija Įsakymo atitiktį VAĮ nuostatoms, tačiau jų argumentai vertintini tik kaip abstraktūs pasvarstymai, kadangi skunde Įsakymo neatitiktis VAĮ nuostatoms nedetalizuota. Teismo vertinimu, Tarnyba atlikdama tyrimą veikė savo kompetencijos ribose, Įsakymą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu jų vertinimu, išdėstytu Išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo panaikinti ginčijamo Įsakymo dalies.
Apibendrinus visas nustatytas aplinkybes, teismas vertina, jog Tarnyba pagrįstai Įsakymu sprendė, jog pareiškėjai administruodami Įmonės bankroto procesą pažeidė JANĮ 3 straipsnio 1 punktą, nes nesiekė kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimus per pagrįstai trumpiausią laikotarpį: JANĮ 3 straipsnio 5 punktą, nes nevykdė savo pareigų profesionaliai, užtikrindamas aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį bei nepriekaištinga profesijos atstovo reputaciją, JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, nes netinkamai disponavo įmonės turtu paskirstydamas įmonės bankroto proceso metu sukauptas lėšas, negynė kreditoriaus teises kiek įmanoma trumpesniu terminu gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą ir įmonės (jos savininku) teisių ir teisėtų interesu susigrąžinti Įmonės turto dalį, likusią po kreditorių reikalavimų apmokėjimo, taip pat pažeidė JANĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes turėjo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
Dėl poveikio priemonės (drausminės nuobaudos) (ne)proporcingumo
Poveikio priemonės ūkio subjektui skiriamos, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes (VAĮ 37 straipsnio 1 dalis).
Nemokumo administratoriams už JANĮ ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų reikšmingumą ir trukmę, bei atsakomybę lengvinančias ir/ar sunkinančias aplinkybes, įtvirtinta galimybė skirti vieną arba kelis nurodymus ir (arba) poveikio priemones (JANĮ 123 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 1-3 dalys).
Valstybės nustatomos poveikio priemonės už teisės pažeidimus turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).
Tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui, teikiančiam įmonių nemokumo (iki 2019 m. birželio 23 d. bankroto) administravimo paslaugas, keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai (JANĮ 118-120 straipsniai). Taikant drausminę atsakomybę siekiama paneigti, kad asmuo atitinka minėtus reikalavimus ir gali atlikti profesines pareigas. Drausminės atsakomybės taikymas yra reikšmingas profesinės veiklos ribojimas, turintis esminę įtaką asmens teisei užsiimti įmonių nemokumo administravimo paslaugų teikimo veikla, gauti pajamas iš šios veiklos. Drausminės atsakomybės klausimas gali būti keliamas už akivaizdžius ir šiurkščius profesinės veiklos pažeidimus, kai profesinės pareigos vykdomos aiškiai aplaidžiai. Aiškiai aplaidžiu konkrečios profesinės pareigos atlikimu gali būti laikomas toks atvejis, kai pažeidimas yra akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai be gilesnės analizės galima konstatuoti, kad yra pažeidžiamas teisės aktas. Aplaidus profesinės pareigos vykdymas yra susijęs taip pat ir su pažeidimo pasekmėmis. Asmens, teikiančio įmonių nemokumo (iki 2019 m. birželio 23 d. bankroto) administravimo paslaugas, veiksmų pripažinimui drausminiu deliktu, nepakanka nustatyti tik akivaizdžios klaidos padarymą, bet šis pažeidimas turėtų sukelti tam tikras pasekmes – pažeisti asmenų teises ar teisėtus interesus ar sukelti kitokios žalos padarymą (LVAT 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje eA-1753-602/2018).
Tarnybos sprendimu skirti nurodymai ir/ar poveikio priemonės, t. y. pareiškėjui Administratoriui kaip pagrindiniam atsakomybės subjektui už viso tikrinto laikotarpio metu nustatytus pažeidimus – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams (JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taip pat pareiškėjui P. P., atsakingam už bankroto proceso administravimą, kurio administravimo laikotarpiu nustatyti pažeidimai nebuvo nutraukti ir ištaisyti, toliau inicijuojami teisminiai procesai, pažeidžiami esminiai bankroto proceso principai, kreditoriaus ir įmonės savininkų interesai, už viso laikotarpio nustatytus pažeidimus – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams ir nurodymas – papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. iki 2022 m. gruodžio 31 d. išklausyti 12 akademinių valandų mokymus tema susijusia su bankrutuojančio juridinio asmens turto disponavimu, lėšų skirstymu bankroto procese, administravimo išlaidų apskaičiavimu ir apmokėjimu, bankroto proceso dalyvių teisėtų interesų derinimu, apie nurodymo įvykdymą informuojant Nemokumo administratorių rūmus (JANĮ 136 straipsnio 2 dalis 1punktas, 3 dalies 2 punktas).
Tarnybos konstatuota, kad administratoriaus veiklos nustatyti pažeidimai pripažinti labai reikšmingais, susijusiais su bankroto proceso dalyvių turtiniais interesais ir turi jiems didelės įtakos, padaryti pažeidimai trunka ilgiau nei metus, nulemti administratoriaus sąmoningo veikimo ir teisinio suinteresuotumo įmonės bankroto bylos baigtimi (Išvados 21 lapas). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – per pastaruosius 3 metu nebuvo padaryta pažeidimų) ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – padaryti tyčia ir sukėlė neigiamas pasekmes asmenų turtiniams interesams.
JANĮ išskiria tris poveikio priemonių (drausminių nuobaudų) rūšis – įspėjimą, teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų bei teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą. Šios poveikio priemonės yra nurodytos sunkėjimo tvarka, tai yra įspėjimas yra švelniausia poveikio priemonė, o teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas yra griežčiausia poveikio priemonė. Nagrinėjamu atveju atsakovė pasirinko pritaikyti antrąją pagal griežtumą poveikio priemonę, ir teismo vertinimu pakankamai savo pasirinkimą motyvavo.
Nors pareiškėjai teigia, kad Tarnyba skirdama poveikio priemones ir vertindama atsakomybę nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą JANĮ 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. kad nemokumo administratorius atlygino nuostolius, kadangi Administratorius pagal 2021-05-31 teismo nutartyje nustatytą įpareigojimą grąžino į Įmonės sąskaitą 9 834,32 Eur, tačiau teismas šį pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
Teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-569-730/2021) buvo panaikintas 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu dalyje, kuria patvirtinta Administratoriaus ataskaita nustatant 30 proc. priemoką už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas ir patvirtintos 4 938 Eur teisinės pagalbos išlaidos, palikta galioti ataskaitos dalis dėl priemokos už išieškotas skolas nustatymo (5 151,93 Eur), buhalterinių paslaugų (1 500 Eur), ūkio išlaidų (672,98 Eur), archyvo sutvarkymo (700 Eur). Taip pat nustatyta, jog teismas minėta nutartimi įpareigojo Administratorių įsiteisėjus nutarčiai įmonei per 30 dienų grąžinti 9 834,32 Eur (akcininko pareiškime nurodyta grąžintina suma) kaip nepagrįstai apskaičiuotą 30 proc. priemoką už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas. Taigi, Administratorius 9 834,32 Eur nuostolius įmonei atlygino ne savo valia, o vykdydamas privalomą teismo įpareigojimą, todėl tokia aplinkybė, teismo vertinimu negali būti pripažinta kaip lengvinanti pareiškėjo atsakomybę JANĮ 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme.
Teismas pažymi, kad Įsakyme konstatuota, jog Administratorius ir jo vadovas P. P. pažeidė mažiausiai du iš pagrindinių JANĮ įtvirtintų nemokumo proceso principų, taip pat atsižvelgta į administravimo laikotarpį, kaltės formą, lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių visumą, tai, kad jis buvo Administratoriaus vadovu, todėl teismas sprendžia, kad skirta poveikio priemonė yra teisinga ir proporcinga. Šiuo atveju, švelniausios poveikio priemonės ar nurodymo taikymas būtų neproporcingas nustatytiems pažeidimams.
Iš Įsakymo motyvacijos matyti, kad administratoriui M. M. skirtas trumpesnis apribojimo laikotarpis įvertinus padarytus pažeidimus jo administravimo laikotarpiu ir atsižvelgus į trumpesnį administravimo laikotarpį (nuo 2020-08-17 iki 2021-04-08), tai, kad jis nebuvo Administratoriaus vadovu.
Preziumuojant, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, priimame administraciniame sprendime turi būti išsamiai įvertinti nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumo, trukmės, atsakomybę sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių aspektai. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš Išvados ir Įsakymo, Tarnyba, skirdama pareiškėjams poveikio priemones, įvertino visas reikšmingas ir JANĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, gavo Nemokumo priežiūros komiteto nuomonę skirti pareiškėjams JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą poveikio priemonę, todėl teismas nesutinka su Komisijos 2022 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 19R-1296 (AG-294/03-2022), kuriuo Administratoriaus ir jo vadovo P. P. skundas buvo patenkintas ir panaikintas Tarnybos 2022 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr.V4-47 „Dėl poveikio priemonių ir nurodymų nemokumo administratoriams UAB „Tamtamas“, P. P., M. M.“ dalyje dėl poveikio priemonių pareiškėjams taikymo bei nurodymas Administratoriaus vadovui, konstatavus, jog Tarnyba tinkamai nepagrindė pareiškėjams taikytų poveikio priemonių būtinumo. Pareiškėjų padaryti pažeidimai neatitinka Patikrinimo taisyklių 36 punkte įtvirtintų mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo kriterijų. Tarnyba, taikydama poveikio priemones, pagrindė atsakomybės už nustatytus pažeidimus subjektus, įvertino pažeidimų reikšmingumą, žalą, sąmoningus pareiškėjų veiksmus, pažeidimų reikšmę sklandžiai bankroto proceso pabaigai. Teismo vertinimu, Tarnybos paskirtos poveikio priemonės yra proporcingos pareiškėjų padarytiems nemokumo proceso pažeidimams ir atitinka siekiamus teisėtus priežiūros tikslus
Taigi, teismas, vertindamas visas nustatytas aplinkybes, proceso šalių paaiškinimus, pateiktus byloje rašytinius įrodymus, vadovaudamasis aktualiais galiojančiais teisės aktų reikalavimais ir teismų praktika, sprendžia, kad Tarnybos Įsakymas dalyje dėl pažeidimų nustatymo ir poveikio priemonių skyrimo pareiškėjams UAB „Tamtamas“ ir P. P. yra pagrįstas ir teisėtas.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, panaikina Komisijos 2022 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 19R-1296 (AG-294/03-2022) dalyje, kuria nuspręsta panaikinti Tarnybos Įsakymą dalyje dėl poveikio priemonių ir nurodymo uždarajai akcinei bendrovei „Tamtamas“ ir P. P. taikymo bei įpareigojimo Tarnybą iš naujo vertinti ginčo aplinkybes ir priimti naują įsakymą. Kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta bylos dalį dėl Tarnybos Nemokumo priežiūros komiteto 202-04-13 posėdžio protokolo Nr. N-2 sprendimo dalyje pritarti skiriamoms poveikio priemonėms Administratoriui ir jo vadovui panaikinimo nutraukti, palieka nepakeistą, kadangi tai yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjams teisinių pasekmių.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 19R-1296 (AG-294/03-2022) dalyje, kuria nuspręsta panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr.V4-47 dalyje dėl poveikio priemonių uždarajai akcinei bendrovei „Tamtamas“ ir P. P. taikymo bei įpareigojimo iš naujo vertinti ginčo aplinkybes.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.