- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-20
- Bylos Nr.
- e2S-1863-260/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01075-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Atsakovas
- D. C., (duomenys neskelbtini)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“ atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1308-548/2015 pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovams D. C. ir (duomenys neskelbtini) K. K. dėl išmokėtų sumų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams D. C. ir (duomenys neskelbtini) K. K., prašydama teismo priteisti solidariai iš atsakovų 1 014,23 Eur išmokėtos sumos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) plento pastato Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu D. C., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. D. C. eismo įvykio metu buvo neblaivus. Atsakovų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, ieškovė atlygino 1 014,23 Eur dydžio nuostolius. Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jei jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo (LR TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.264 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės, tuo pagrindu ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovams D. C. ir (duomenys neskelbtini) K. K. dėl išmokėtų sumų priteisimo atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad ieškovė nurodė, jog atsakovo D. C. paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, Kaišiadorių r. sav., Pravieniškių II k., Pravieniškių g. 5, o kito atsakovo – (duomenys neskelbtini) K. K. – buveinė yra (duomenys neskelbtini), kitokio atsakovo D. C. gyvenamosios vietos adreso ieškovė ieškinyje nenurodė. Teismas nurodė, kad nors atsakovas D. C., ieškovės teigimu, ir atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, tačiau pažymėjo, kad pagal loginį ir sisteminį teisės aiškinimo metodus su bausmės atlikimo vieta fizinio asmens asmeniniai, socialiniai ir ekonominiai interesai nesietini, ir bausmės atlikimo vieta negali būti laikoma fizinio asmens gyvenamąja vieta, nors jis faktiškai ten yra. Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 2.12 str. 3 d., teismas konstatavo, kad fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą, o fizinio asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos. Teismas sprendė, kad laisvės atėmimo bausmė yra vieša prievolė, todėl fizinio asmens gyvenamąja vieta negali būti laikomi pataisos namai, asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę gyvenamąja vieta laikoma paskutinė jų gyvenamoji vieta iki minėtų priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad kadangi nė vienas iš atsakovų negyvena ir nėra registruotas Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, nei ieškovės buveinė (filialas), nei žalos atsiradimo vieta taip pat nėra Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, todėl laikė, kad ieškovė AAS „Gjensidige Baltic“ paduodama ieškinį atsakovams D. C., kurio gyvenamoji vieta iki laisvės atėmimo buvo (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) K. K., kurio buveinė yra (duomenys neskelbtini), pažeidė teritorinio teismingumo taisykles, Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ nuostatas, dėl ko jos ieškinį atsisakė priimti ir grąžino kaip neteismingą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja AAS „Gjensidige Baltic“ prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir vertindamas ar pataisos namai, kuriuose yra atsakovas D. C., laikytini jo gyvenamąja vieta, neteisingai taikė gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus, todėl priėmė neteisingą išvadą, kad bausmės atlikimo vieta nelaikytina atsakovo gyvenamąja vieta.Skundžiama teismo nutartis priimta formaliai, nevertinus aplinkybės, kad laisvės atėmimo vieta gali būti laikytina dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamąją vieta vadovaujantis CPK 125 str. nuostatomis, numatančiomis procesinių dokumentų įteikimą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.).
Byloje nagrinėjamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį nustatęs, kad kadangi atsakovas D. C. atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, o fizinio asmens gyvenamąja vieta negali būti laikomi pataisos namai, pagrįstai sprendė, kad asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę gyvenamąja vieta laikoma paskutinė jų gyvenamoji vieta iki minėtų priemonių taikymo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 29 str. nustatyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. CPK 30 str. 1 d. nurodyta, jog ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. CPK 30 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, CPK 30 str. 6 d. nustatyta, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą, o CPK 30 str. 12 d. nurodyta, kad teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui. Pagal CPK 780 str. šio kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip, o CPK 783 str. 3 d. numatyta, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 21 str. 1 d. nurodyta kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios Šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad turi būti taikomos tarptautinės dvišalės sutarties normos, o ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VII dalies nuostatos.
Apeliacinės instancijos teismas, nustatė, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-170/2015, matyti, kad atsakovas D. C. yra Kazachstano Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), o šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, Kaišiadorių r. sav., Pravieniškių II k., Pravieniškių g. 5, o kito atsakovo – (duomenys neskelbtini) K. K. vardu Kazachstano Respublikoje registruota individuali įmonė, kurios buveinės adresas yra - (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teisingai nustatė, kad nė vienas iš atsakovų negyvena ir nėra registruotas Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, nei ieškovės buveinė (filialas), nei žalos atsiradimo vieta taip pat nėra Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, todėl pagrįstai atsisakė jį priimti.
Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu atskirojo skundo argumentą, dėl to kad pirmosios instancijos teismas pataisos namų, kuriuose yra atsakovas D. C., nelaikė atsakovo gyvenamąja vieta. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo rašytinių įrodymų pagrindu padaryta išvada, jog aplinkybė, kad atsakovas D. C. atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, nesudaro pagrindo laikyti, jog bausmės atlikimo vieta gali būti laikoma fizinio asmens gyvenamąja vieta, kadangi pagal loginį ir sisteminį teisės aiškinimo metodus su bausmės atlikimo vieta fizinio asmens asmeniniai, socialiniai ir ekonominiai interesai nesietini. Atsižvelgiant į išdėstytą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą, o fizinio asmens įsipareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos (CK 2.12 str. 3 d.).
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Ši nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.