Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro M. P. skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prienų rajono apylinkės teisme 2013-04-10 buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje kaltinami M. K., V. D. ir R. V..

M. K., V. D. ir R. V. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tai yra tuo, kad 2012 m. rugpjūčio 5 d. apie 0.15 val. Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdami bendrai, be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus smogė kumščiu ir spyrė A. I. į įvairias kūno vietas ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. I. sveikatą dėl kairio stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje.

Be to, V. D. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tai yra tuo, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, nuo A. I. pirštų numovė ir atvirai pagrobė 2000 litų vertės 10 gramų svorio geltono metalo vestuvinį žiedą bei 1500 litų vertės 10 gramų geltono metalo žiedą su deimantu, tuo nukentėjusiajam A. I. padarė 3500 litų turtinę žalą.

Prienų rajono apylinkės teismas 2013-04-25 nutartimi ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 232 straipsnio 3 punktu, BPK 234 straipsnio 2 dalimi, baudžiamąją bylą, kurioje kaltinami M. K., V. D. ir R. V., perdavė Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui trūkumams šalinti.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad byloje išdėstytas kaltinimas nėra konkretus, nėra nurodyti konkretūs kaltinamųjų veiksmai, o tai teismo vertintina kaip esminiai nusikalstamos veikos aprašymo trūkumai, trukdantys nagrinėti bylą, todėl priėmęs tokį kaltinamąjį aktą teismas turėtų aiškintis naujas aplinkybes ir šių faktinių aplinkybių pagrindu plėsti kaltinimo ribas, kas kartu pažeistų kaltinamojo teisę į gynybą (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinimo keitimas teisme, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, galimas tik kaip nagrinėjimo teisme metu naujai paaiškėjusių aplinkybių pasekmė, o ne ydingai surašyto kaltinamojo akto taisymas. Teismas konstatavo, jog pareikšti M. K., V. D. ir R. V. kaltinimai yra nekonkretūs, kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus, kas trukdo kaltinamiesiems gintis nuo jiems pareikštų įtarimų (BPK 10 straipsnis) bei žinoti, kuo jie yra kaltinami (BPK 22 straipsnio 3 dalis), o tai trukdo nagrinėti bylą. Teismas darė išvadas, kad M. K., V. D. ir R. V. atžvilgiu surašytas ydingas kaltinamasis aktas turi būti ištaisytas, o byla turi būti perduota prokurorui (BPK 232 straipsnio 3 punktas).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad BPK 109 str. nurodyta, kad kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pateikė pareiškimą dėl civilinio ieškinio ir prašė priteisti jam padarytą 3500 Lt turtinę žalą, tačiau baudžiamojoje byloje šis reikalavimas nėra niekuo pagrįstas.

Teismas konstatavo, kad sprendimas perduoti bylą prokurorui grįstinas ir bendraisiais teisės principais. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodoma: „Nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, kitų bendrųjų teisės principų.“ Išvardinti principai įpareigoja, kad byloje prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro (kasacinė byla Nr. 2K-7-337/2006).

Skundu Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2013-04-25 nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti teismui. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta, ji priimta neatsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktą Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 2 d. aiškinimą, todėl turi būti panaikinta dėl šių argumentų: 1) Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 str. išsamiai išvardinti būtini reikalavimai kaltinamojo akto turiniui bei formai. Kaltinamojo akto turinys iš esmės neatitinka įstatymų reikalavimų, jeigu jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti BPK 219 str., ir tai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą bei kitų proceso dalyvių teises. Tai reiškia, kad konkrečiame kaltinamajame akte BPK 219 str. numatytų reikalavimų pažeidimas turi būti visiškai aiškus bei akivaizdus, ypač tai pasakytina apie bylos parengimo nagrinėti teisme stadiją, kuomet nėra ir negali būti tiriami byloje esantys įrodymai (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės mėn. 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-615-175/2011). Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte nurodyta, jog nusikalstamos veikos pasekmės kilo nuo bendrų visų trijų kaltinamųjų veiksmų. Kaltinamajame akte yra nurodyti visi Lietuvos Respublikos BPK 219 str. esantys duomenys, aprašyta veika, kuria kaltinami M. K., V. D., R. V.: padarytos nusikalstamos veikos vieta (Pažėrų g. 5 namo kiemas, Veiveriai, Prienų rajonas), laikas (2012-08-05 apie 0 val. 15 min.), būdas (kaltinamieji bendrai ne mažiau keturis kartus smogė kumščiu ir spyrė A. I. į įvairias kūno vietas), padariniai (nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairio stipinkaulio lūžimu tipinėje vietoje), atlikti veiksmai (visų kaltinamųjų ne mažiau kaip keturių smūgių sudavimas kumštimis ir kojomis) ir jų pasekmės (nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam). Pažymėtina tai, kad kaltinimas pareikštas, kaltinamojo veiksmai aprašyti ir atriboti tiek, kiek duomenų surinkta ir kokios aplinkybės nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. Todėl kaltinimas yra pakankamai išsamus, aiškus, atitinkantis Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad patys kaltinamieji, dalyvaujant jų gynėjui advokatui, nurodė suprantantys įtarimus ir gindamiesi nuo jo nurodė savo argumentus, todėl teigti, jog dėl kaltinamojo akto trūkumų bus pažeista teisė į gynybą, nėra pagrindo. Kaltinamajame akte nurodyti visi BPK 219 str. 3 p. reikalavimus atitinkantys duomenys: aprašytos nusikalstamos veikos, nurodant jų padarymo vietą, laiką, būdą ir padarinius, BK straipsnius, pagal kuriuos kvalifikuotos veikos. 2) Šioje baudžiamojoje byloje V. D. buvo pareikštas kaltinimas dėl 2 nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl antro nusikalstamos veikos epizodo, inkriminuoto V. D., t. y. dėl vagystės. Pažymėtina, kad konstatavus, jog kaltinamasis aktas surašytas netinkamai dalyje dėl konkrečios nusikalstamos veikos, ar dėl konkretaus kaltinamojo, būtų procesinės galimybės baudžiamąją bylą dėl atskiros nusikalstamos veikos perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, o dėl kitos dalies priimti galutinį procesinį sprendimą, tokiu būdu užtikrinant Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 5 d. ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtintą proceso greitumo principą (Kauno apygardos teismo 2011-02-11 nutartis, priimta byloje Nr. 1S-174-175/11). 3) Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Tačiau apylinkės teismas, konstatuodamas, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 p. reikalavimų, nenurodė jokių motyvų, kodėl nutartyje nurodyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir kodėl jų negalima ištaisyti teisme. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino BPK 256 str., konstatuodamas, jog kaltinimą teisme galima pakeisti tik teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Įstatymo leidėjas BPK 256 str. įtvirtino prokuroro ir nukentėjusiojo teisę pakeisti kaltinimą, kuria jie gali naudotis iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Ribojimo, kokias faktines aplinkybes galima pakeisti, įstatymo leidėjas nenumatė. Atsižvelgiant į proceso eigą, prokuroras, palaikantis valstybinį kaltinimą, turi teisę patikslinti (pakeisti) kaltinimą kaltinamiesiems. Taigi, jei ir būtų kokie nors kaltinamojo akto reikalavimų pažeidimai, šiuo atveju juos, naudojantis procesiniais instrumentais, galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme Be to, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, gali kaltinamojo atžvilgiu priimti ir išteisinamąjį nuosprendį. Tokiu būdu, baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio - greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą (Kauno apygardos teismo 2011-05-18 nutartis, priimta byloje Nr. 1S-615-175/2011). 4) Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatavęs, jog nukentėjusiojo A. I. reikalavimas dėl 3500 Lt turtinės žalos atlyginimo nėra niekuo pagrįstas, pasisakė dėl reikalavimo esmės net neištyręs byloje esančių įrodymų, taip pažeisdamas procesinius reikalavimus. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai savo kompetencijos ribose įvykdė BPK 109 str. numatytus reikalavimus. Civilinio ieškinio dydžiui pagrįsti buvo apklaustas pavogtų daiktų savininkas - nukentėjusysis, išaiškinta jam pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio dydį, kuria jis gali pasinaudoti iki įrodymų tyrimo pabaigos teisme.

Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkinamas.

Bylos parengimo nagrinėti teisme metu vienas iš sprendimų, kurį teismas, susipažinęs su baudžiamąja byla, gali priimti, yra bylos perdavimas prokurorui (BPK 232 straipsnio 3 punktas).

Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatomis, byla perduodama prokurorui tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Byla gali būti perduota prokurorui tik esant įstatyme išvardintoms sąlygoms: 1) kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų; arba 2) padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, jie trukdo nagrinėti bylą. Laikoma, kad kaltinamojo akto turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, jei šiame dokumente nenurodyti esminiai duomenys.

Kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai pateikti LR BPK 219 straipsnyje. LR BPK 219 straipsnio 3, 4, 5 punktuose nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, turi būti nurodoma ir nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, taip pat BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Aprašant nusikalstamą veiką turi būti aptarti visi nurodyti požymiai - nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame BK straipsnyje.

Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011). Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinė nutartis Nr. 2K-556/2012).

Teismas nurodė trūkumus: 1) kaltinamajame akte nurodytas kaltinamųjų veikimas bendrai, bet nenurodytas veikimas bendrininkų grupėje, neišdėstyti kiekvieno kaltinamojo atlikti veiksmai, 2) nenurodyti kiti padaryti sužalojimai nukentėjusiajam, 3) nepateikti įrodymai civiliniam ieškiniui pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo akto, priešingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, jis atitinka BPK 219 straipsnyje numatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Kaip teisingai nurodyta prokuroro skunde, kaltinamajame akte, aprašant nusikalstamą veiką, yra nurodyta nusikalstamos veikos vieta, laikas, padariniai, kitos svarbios aplinkybės (BPK 219 straipsnio 3 punktas). Teisus prokuroras skunde teigdamas, kad kaltinamajame akte yra nurodyti visi Lietuvos Respublikos BPK 219 str. esantys duomenys, nes aprašyta veika, kuria kaltinami M. K., V. D., R. V.: padarytos nusikalstamos veikos vieta (duomenys neskelbtini), laikas (2012-08-05 apie 0 val. 15 min.), būdas (kaltinamieji bendrai ne mažiau keturis kartus smogė kumščiu ir spyrė A. I. į įvairias kūno vietas), padariniai (nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairio stipinkaulio lūžimu tipinėje vietoje), atlikti veiksmai (visų kaltinamųjų ne mažiau keturių smūgių sudavimas kumštimis ir kojomis) ir jų pasekmės (nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam). Pagrįstai skunde teigiama, kad kaltinimas pareikštas, kaltinamųjų veiksmai aprašyti ir atriboti tiek, kiek duomenų surinkta ir kokios aplinkybės nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, todėl kaltinimas yra pakankamai išsamus, aiškus, atitinkantis Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria skunde išdėstytiems argumentams, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai nelaikytini trukdančiais teismui nagrinėti bylą iš esmės, dėl ko nėra pagrindo bylą perduoti prokurorui. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apylinkės teismui parengti ją nagrinėti teisme. Byla gali būti nagrinėjama tos apimties, kurios perduota teismui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamajame akte nurodyti visi nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinami kaltinamieji, sudėties požymiai, taip pat kiti duomenys, kuriuos nurodyti reikalauja LR BPK 219 straipsnis. Esant šioms aplinkybėms laikyti, kad kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant LR BPK 219 straipsnio reikalavimų, teismui nebuvo pagrindo. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Skundas tenkintinas. Teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro M. P. skundą tenkinti. Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui.

Nutartis neskundžiama.