Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės ir Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. F. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas E. F. skundu prašo: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštą „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ Nr. SN-23-2073; 2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 14 d. raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 2S-2091; (toliau – ir skundžiami raštai) 3) įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą iš naujo išnagrinėti nuteistojo E. F. prašymą (reg. Nr. NPS-23-13901) dėl jo perkėlimo į Vilniaus kalėjime esančią specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą.

Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjas E. F. skundo pateikimo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime. 2023 m. liepos 5 d. prašymu (reg. Nr. NPS-23-13901) kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją, kur tuo metu atliko bausmę, prašydamas jį perkelti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime esančią specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus) (toliau – ir Vilniaus pusiaukelės namai, ir pusiaukelės namai). 2023 m. liepos 18 d. Pravieniškių 2-asis kalėjimas išsiuntė į Vilniaus kalėjimą tarnybinį pranešimą Nr. RV-23-5967 dėl galimybės nuteistąjį E. F. perkelti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime esančią specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus). 2023 m. liepos 20 d. atsakymu Nr. SN-23-1824 pareiškėjas informuotas, kad gavus patvirtinimą, kad jis atitinka Specializuotos atviro tipo bausmės atlikimo vietos veiklos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus ir Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-497/V-163, reikalavimus ir informaciją apie įtraukimą į Vilniaus kalėjime esančią specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus) sąrašus, bus pradėta procedūra dėl jo perkėlimo.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jo kalėjimo viršininkas M. Ž. 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštu „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ Nr. SN-23-2073 pareiškėjui atsakė, kad perkėlimo procedūra yra nutraukta ir jis nebus perkeltas į specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Šį 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. SN-23-2073 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ pareiškėjas apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybai. Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 14 d. raštu „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 2S-2091 pareiškėjo skundas atmestas.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiami raštai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Pateikdamas argumentus dėl jų neteisėtumo nurodo. Skundžiamuose raštuose nesuteikiama tinkama teisinė reikšmė 2023 m. liepos 20 d. atsakymui Nr. SN-23-1824, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, jog gavus patvirtinimą, kad atitinka Specializuotos atviro tipo bausmės atlikimo vietos veiklos aprašo reikalavimus ir informaciją apie jo įtraukimą į Vilniaus kalėjime esančią specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus) sąrašus, bus pradėta procedūra dėl perkėlimo. Nors 2023 m. rugpjūčio 1 d. tarnybinis pranešimas Nr. RV-25-2520 patvirtinta, kad Vilniaus pusiaukelės namuose laisvų vietų yra ir nuteistasis gali būti perkeliamas, tačiau Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija nutarė pakeisti ankstesniame rašte nurodytą poziciją ir skundžiamu raštu tokios pozicijos atsisakė, nurodė, kad nėra duomenų apie nustatytą poreikį būti perkeltu į specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą.

Pažymi, kad 2023-07-20 rašte Nr. SN-23-1824 buvo aiškiai nurodytos sąlygos, kuriomis bus pradėta derinimo procedūra dėl nuteistojo E. F. perkėlimo į specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Šiuo raštu Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija sukūrė teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad pareiškėjas bus perkeltas į Vilniaus kalėjime esančią specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus). Šis teisėtas lūkestis turėjo ir turi būti ginamas, kadangi teisėtų lūkesčių apsauga yra vienas iš esminių teisinės valstybės principų, kuris be pagrindo paneigiamas skundžiamais raštais. Šį argumentą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika.

Nurodo ir tai, kad po skundžiamo rašto gavimo pareiškėjas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus nutarimu „Dėl nuteistojo E. F. perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą“ buvo perkeltas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą tęsti bausmės atlikimą. Nutarime remiamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, ir BVK) 37 straipsnio 5 dalimi bei Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. NĮ-23-1448 „Dėl bausmės sąlygų keitimo nuteistajam E. F.“. Šiame Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus nutarime aiškiai remiamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnio 5 dalimi, kaip ir skundžiamame Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jo kalėjimo viršininko M. Ž. 2023 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. SN-23-2073 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“. Atsižvelgęs į tai, kad teisiniai pagrindai asmens perkėlimui į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ir specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą nesiskiria – abiem atvejais šie pagrindai yra įtvirtinti toje pačioje teisės normoje – BVK 37 straipsnio 5 dalyje, reiškia, kad pareiškėjas atitiko reikalavimus ir būti perkeltas į Vilniaus pusiaukelės namus, t. y. specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą.

Pažymi, kad kalėjimo administracija neteisingai aiškina Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Perkėlimo tvarkos aprašas) nuostatas. Perkėlimo tvarkos aprašo 32 punktas numato tik prioritetus, bet nepaneigia ir nepašalina nuteistojo teisės būti perkeltam į specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą, nes tarptautinio žodžio „prioritetas“ lietuviški atitikmenys, atsižvelgiant į kontekstą, yra pirmenybė, pirmumas. Taigi, skundžiamame rašte nurodytos Perkėlimo tvarkos aprašo 32 punkte nustatytos sąlygos galėtų būti teisiškai reikšmingos tik tuo atveju, jeigu į vieną vietą Vilniaus kalėjime esančioje specializuotoje atviro tipo bausmės atlikimo vietoje pretenduotų daugiau nei vienas nuteistasis. Skundžiamame rašte nurodomas 2023 m. rugpjūčio 1 d. tarnybinis pranešimas Nr. RV-25-2520, kuriuo patvirtinta, kad Vilniaus pusiaukelės namuose laisvų vietų yra, visiškai paneigia Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vedėjas skundžiamo 2023 m. rugsėjo 14 d. rašto „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 2S-2091 motyvus, nes pirmenybės nė vienam iš nuteistųjų suteikti nereikėjo, esant šioje įstaigoje laisvų vietų. Skundžiamame rašte nurodomas Arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų priskyrimo sąrašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-61, 5.4 papunkčio teisinis reguliavimas taip pat yra išvestinis iš aukščiau nurodytų Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašo sąlygų, kurios būtų taikytinos pretenduojant į vieną vietą Vilniaus kalėjime esančioje specializuotoje atviro tipo bausmės atlikimo vietoje daugiau nei vienam nuteistajam.

Skundžiamame Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 14 d. rašte „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 2S-2091 visiškai neskirta dėmesio aplinkybėms dėl pareiškėjo 2022 m. liepos 19 d. sudarytos santuokos su Norvegijos Karalystės piliete I. T. K. F., gyvenančia Norvegijos Karalystėje. Susisiekimas su Norvegijos Karalyste yra oro transportu, o lėktuvų maršrutai iš Norvegijos Karalystės kur kas dažnesni į Vilnių, nei į Kauną, be to, nuo Kauno oro uosto nuvykti į Pravieniškes irgi nėra taip paprasta, o jau ypač tais atvejais, jeigu lėktuvai atvyksta vėlesniu paros metu ar savaitgaliais, švenčių dienomis. Šis pagrindas taip pat yra teisiškai reikšmingas, nes socialinių ryšių palaikymas yra esminis dalykas, kurio būtina paisyti ir apie ką pasisakoma ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-85 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašo 32.5 papunktyje. Kontaktinio pareigūno nuomonė (su kuria nuteistasis net nebuvo supažindintas) negali paneigti ar pakeisti BVK 37 straipsnio 5 dalies teisinio reguliavimo. Pažymi ir procedūros pažeidimus, nes po Perkėlimo tvarkos aprašo 31 punkte nurodytos procedūros, turėtų būti priimtas 33 punkte nustatytas siūlymas ar netgi ne vienas, o keli siūlymai, po ko priimamas 35 punkte numatytas sprendimas. Perkėlimo tvarkos aprašo 35 punkte nurodomas vienintelis neperkėlimo pagrindas – jeigu nustatoma, kad nuteistasis neatitinka jam taikomų BVK 37 straipsnyje nustatytų sąlygų, kuriomis galėtų būti švelninamos jam taikomos bausmės atlikimo sąlygos, nuteistajam raštu nurodomos konkrečios sąlygos, kurių jis neatitinka. Šiems argumentams skundžiamame Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 14 d. rašte „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 2S-2091 jokio dėmesio neskirta, o individualaus administracinio akto priėmimo tvarkos nesilaikymas leidžia pripažinti skundžiamus raštus neteisėtais. Tolesnė įvykių eiga paneigia skundžiamų raštų motyvaciją, nes kaip minėta, pareiškėjas perkeltas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą tęsti bausmės atlikimą, kas reiškia, kad jis atitinka BVK 37 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Nurodo ir tai, kad BVK 3 straipsnio 1 ir 2 dalių normos reiškia, kad esant visoms įstatyme nustatytoms sąlygoms taikyti bet kurį bausmės vykdymo institutą, įskaitant ir perkėlimą į Vilniaus kalėjime esančią specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus), būtina paisyti BVK 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisėtumo principo. Šis principas negali būti paneigiamas plečiamai taikant teisę ir sukuriant naujų, emocijomis ir antipatijomis nuteistajam grįstų sąlygų, kurių įstatymas nenumato.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. BVK 4 straipsnyje yra įtvirtinti bausmių vykdymo principai, į kuriuos patenka ir teisėtumo, bausmių vykdymo individualizavimo, teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo, normalizavimo principai. Jeigu nuteistasis bausmės atlikimo metu tinkamai elgiasi, tai jo teisinė padėtis ne tik gali, bet ir turi būti švelninama suteikiant papildomas teises arba lengvatas, atsisakant tam tikrų apribojimų arba specialių pareigų, todėl nuteistojo teisinės padėties švelninimas turi atitikti proporcingumo reikalavimus, t. y. kuo geresnis nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, kuo mažesnė tikimybė, kad nuteistasis ateityje gali nusikalsti, tuo daugiau teisių jam turi būti suteikiama. Nuteistojo perkėlimas tolimesniam bausmės atlikimui į specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą yra pasiruošimas ateityje numatomam nuteistojo gyvenimui laisvėje, pasibaigus bausmės atlikimo terminui ir nėra besąlygiškas, kadangi nuteistasis, kurio atžvilgiu taikomas šis bausmės vykdymo institutas, ir toliau yra prižiūrimas visos likusios laisvės atėmimo bausmės metu, tik iš dalies skirtingu režimu.

Nurodo ir argumentus, susijusius su skundžiamų raštų, kaip individualių administracinių aktų, trūkumus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnio kontekste, pagal kurį administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Pažymi, kad priimant skundžiamus raštus nesilaikyta atsakingo valdymo (gero administravimo) principo nuostatų, šią išvadą pagrindžia ir nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes prašo skundą patenkinti visiškai.

Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.

BVK 37 straipsnis 5 dalies 1–7 punktai numato sąlygas, kurioms esant pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji perkeliami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Bausmės atlikimo sąlygų keitimo tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“, XXIII skyrius ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-85, patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašas. Iš šių teisės aktų išplaukia, kad nuteistajam taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimą inicijuoja kalėjimo, kuriame nuteistasis atlieka bausmę, kontaktinis pareigūnas (Perkėlimo tvarkos aprašo 30 punktas), kuris, nustatęs, kad bausmę atliekantis nuteistasis atitinka BVK 37 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl jam taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo, parengia motyvuotą siūlymą dėl sąlygų keitimo, kurį pateikia derinti (vizuoti) kalėjimo administracijos padalinių, atsakingų už nuteistųjų įskaitą, saugumą, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, užimtumą, intervencinių priemonių taikymą darbuotojams bei Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos atstovui kalėjime. Jeigu nustatoma, kad nuteistasis neatitinka jam taikomų BVK 37 straipsnyje nustatytų sąlygų, kuriomis galėtų būti švelninamos jam taikomos bausmės atlikimo sąlygos, nuteistajam raštu nurodomos konkrečios sąlygos, kurių jis neatitinka (Perkėlimo tvarkos aprašo 35 punktas).

Arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų priskyrimo sąrašo patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-61 5.4 papunktis numato, kad tik nuteistieji, kuriems reikalingas intensyvus rengimas paleidimui iš bausmės atlikimo vietos perkeliami į specializuotas atviro tipo bausmės atlikimo vietas (pusiaukelės namus).

Sprendžiant, ar pareiškėjas atitinka perkėlimo sąlygas, nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo nustatytas intensyvaus rengimo paleidimui iš bausmės atlikimo vietos poreikis. Atsižvelgus į tai, derinimo procedūra buvo nutraukta ir pareiškėjas nebuvo perkeltas į Vilniaus specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus), tačiau 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu ,,Dėl nuteistojo E. F. perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą“ (reg. Nr. NN-462) pareiškėjas perkeltas į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą tęsti bausmės atlikimą. Į pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 1 d. skundą Nr. 2G-2040 (registruotas 2023 m. rugsėjo 4 d.) Lietuvos kalėjimų tarnyba atsakydama paaiškino, kad į pusiaukelės namus perkeliami tik tie nuteistieji, kuriems nustatytas reikalingas intensyvus rengimas paleidimui. Pareiškėjui toks poreikis nebuvo nustatytas, nes neatitiko tam tikrų kriterijų, t. y. bausmės laikas neviršija dešimt metų (Perkėlimo tvarkos aprašo 32.1 papunktis) ir jo socialiniai ryšiai nėra silpni ar nutrūkę (Perkėlimo tvarkos aprašo 32.5 papunktis). Taigi, pareiškėjas nepagrįstai skunde nurodo, kad į Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namus neperkeltas dėl neatitikimo BVK 37 straipsnio 5 dalies nuostatoms.

Nurodo, kad pareiškėjas neperkeltas įspecializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą, vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo perkėlimo procesas į specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą buvo nutrauktas atsižvelgus į surinktą dokumentinę medžiagą. Ta aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina neigiamas derinimas, dėl jo perkėlimo į specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą, nesudaro pagrindo reikalauti, o teismui naikinti skundžiamus raštus.

Nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais dėl pažeisto teisėtų lūkesčių apsaugos principo, nes 2023 m. rugpjūčio 1 d. raštas ,,Tarnybinis parnešimas dėl informacijos pateikimo“ (reg. Nr. RV-25-2520), kuriuo informuojama, kad pareiškėjo atžvilgiu, gali būti pradėtos tam tikros procedūros, nėra galutinis sprendimas, o informacinio pobūdžio raštas, kuris nepakankamas suformuoti pagrįstą ir teisėtą lūkestį. Pareiškėjas nepagrįstai kelia aukštus reikalavimus kalinimo įstaigoms, visiškai nevertindamas pačio proceso ir jo įgyvendinimo eigos.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėją perkelti į specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas E. F. iki nagrinėjamo ginčo kilimo atliko bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime. 2023 m. liepos 5 d. prašymu (registruotas Nr. NPS-23-13901) pareiškėjas paprašė jį perkelti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime esančią specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus). 2023 m. liepos 18 d. bausmės atlikimo vietos administracija kreipėsi į Vilniaus kalėjime esančią specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą dėl galimybės į ją perkelti pareiškėją. 2023 m. liepos 20 d. raštu informavo pareiškėją, kad gavus duomenis apie jo įtraukimą į Vilniaus kalėjime esančią specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus) ir jam atitinkant perkėlimui nustatytus reikalavimus, bus pradėta jo perkėlimo procedūra. 2023 m. rugpjūčio 1 d. gautas patvirtinimas, kad Vilniaus kalėjime esančioje specializuotoje atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (pusiaukelės namuose) yra laisvų vietų ir pareiškėjas gali būti perkeltas. 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. SN-23-2073 pareiškėjas informuotas, kad jo perkėlimo procedūra nutraukta, nes nenustatytas intensyvaus rengimo paleidimui iš bausmės atlikimo vietos poreikis. 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. NĮ-23-1448 pareiškėjas perkeltas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą. Dėl 2023 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. SN-23-2073, kuriuo nutraukta jo perkėlimo į pusiaukelės namus procedūra, pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai. 2023 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 2S-2073 pareiškėjo skundas atmestas. Nesutikdamas su šiais sprendimais pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas juos panaikinti ir įpareigoti jo prašymą išnagrinėti iš naujo.

II. Dėl teisinio reguliavimo perkeliant į pusiaukelės namus

Spręsdamas dėl skundžiamų raštų teisėtumo, teismas juos vertins žemiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste.

Bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais (BVK 5 straipsnio 1 dalis). Bausmių vykdymas grindžiamas, be kita ko, bausmių vykdymo individualizavimo principu, kuris reiškia, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes; taip pat humanizmo ir normalizavimo principais, kurių esmė – siekis sukurti laisvės atėmimo bausmės atlikimo aplinką, padedančią nuteistajam geriau adaptuotis bausmės atlikimo vietoje ir, kiek tai yra įmanoma, atitinkančią įprasto gyvenimo laisvėje sąlygas; vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina (BVK 4 straipsnio 1 dalies 4–5, 7 punktai).

Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji perkeliami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kai jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat tie, kuriems lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo pasiųsti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies, – atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir pasiuntimo į bausmės atlikimo vietą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo pagal šio kodekso 82 straipsnio 1 ir 2 dalis jiems liko ne daugiau kaip dveji metai; 3) vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo; 5) neturi drausminių nuobaudų; 6) neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus; 7) užsiima jiems pasiūlyta darbine veikla (savarankiškai dirba ne bausmės atlikimo vietoje) šio kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius mėnesius (Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnio 5 dalis).

Suimtųjų ir arešto ar laisvės atėmimo bausmėmis nuteistų asmenų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme, įgyvendinimo ir laisvės atėmimo vietų įstaigos veiklos organizavimo tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės (Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 1 punktas) (2022 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-444 originali redakcija, galiojusi ginčo metu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d.).

Remiantis Vidaus tvarkos taisyklių XXIII skyriaus nuostatomis, bausmės atlikimo sąlygų nuteistajam keitimą inicijuoja kontaktinis laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas (161 punktas) arba kreipimusi pats nuteistasis (163 punktas). Gavęs siūlymą arba nuteistojo kreipimąsi, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas patikrina, ar nuteistajam gali būti švelninamos bausmės atlikimo sąlygos, taip pat ar po kontaktinio laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūno siūlymo arba nuteistojo kreipimosi pateikimo dienos neatsirado naujų aplinkybių, dėl kurių nuteistasis nebeatitinka visų jam taikomų Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnyje nustatytų sąlygų (Vidaus tvarkos taisyklių 164 punktas).

Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, nuteistiesiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo bei būtinų dokumentų parengimo ir pateikimo tvarką nustato Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašas. Remiantis jo nuostatomis, kontaktinis pareigūnas, teikdamas motyvuotą siūlymą dėl nuteistajam taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo pagal BVK 37 straipsnio 5 dalį, pateikia pagrįstą nuomonę dėl poreikio nuteistąjį perkelti į specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (Perkėlimo tvarkos aprašo 32 punktas). Poreikis nustatomas pagal 32.1–32.5 papunkčiuose nustatytus kriterijus.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sprendimai dėl nuteistųjų prašymų perkelti į pusiaukelės namus yra individualūs administraciniai aktai (2019 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019), skundžiamus raštus vertins ir Viešojo administravimo įstatymo kontekste.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Nagrinėjamo ginčo kontekste, be kita ko, pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintos nuostatos reiškia, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021).

Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

Atsakovės nurodytas Arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų priskyrimo sąrašas nustato, kokie nuteistieji į kokias bausmės atlikimo vietas gali būti paskiriami atlikti bausmę, tačiau neapsprendžia jų perkėlimo atlikti bausmę į šiame sąraše nurodytas vietas procedūros, todėl šis teisės aktas šios bylos ginčo kontekste nėra aktualus. Jis reikšmingas tik tiek, kad jo 5.4 papunktyje įtvirtintas reikalavimas – atrinkti nuteistieji (vyrai ir moterys), kuriems reikalingas intensyvus rengimas paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos – į pusiaukelės namus Vilniaus, Panevėžio, Marijampolės, Pravieniškių 1-ajame, Alytaus, Šiaulių kalėjimuose, sutampa su Perkėlimo tvarkos aprašo 32 punkte nustatytais reikalavimais į pusiaukelės namus perkeliamam asmeniui.

III. Dėl skundžiamų raštų teisėtumo

Aptartame teisinio reguliavimo kontekste teismas spręs dėl skundžiamų raštų teisėtumo.

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2023 m. liepos 5 d. prašymu Nr. NPS-23-13901 pareiškėjas paprašė būti perkeltas į Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime esančią specializuoto tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus). 2023 m. liepos 20 d. raštu Nr. SN-23-1824 Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistas, atliekantis Saugumo valdybos skyriaus viršininko funkcijas, pavaduojantis kalėjimo viršininką pareiškėjui nurodė, kad 2023 m. liepos 18 d. į Vilniaus kalėjimą išsiųstas tarnybinis pranešimas Nr. RV-23-5967 dėl galimybės perkelti į prašomus pusiaukelės namus. Nurodyta, kad gavus patvirtinimą, kad jis atitinka Specializuoto atviro tipo bausmės atlikimo vietos veiklos aprašo reikalavimus ir informaciją apie jo įtraukimą į Vilniaus kalėjime esančios specializuotos atviro tipo bausmės atlikimo vietos (pusiaukelės namų) sąrašus, bus pradėta derinimo procedūra dėl perkėlimo.

2023 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. SN-23-2073 pareiškėjas informuotas, kad sprendžiant jo 2023 m. liepos 5 d. prašymą Nr. NPS-23-13901 dėl perkėlimo, 2023 m. rugpjūčio 1 d. gautas patvirtinimas, kad gali būti pradėta jo perkėlimo procedūra, jei jis atitinka visas perkėlimo sąlygas. Rašte nurodyta, kad analizuojant dokumentinę medžiagą dėl perkėlimo nustatyta, kad nėra duomenų apie nustatytą poreikį jam būti perkeltu į specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kadangi jo bausmės laikas neviršija dešimt metų ir jo socialiniai ryšiai nėra silpni ar nutrūkę. Faktinių duomenų ir aplinkybių, kurių pagrindu spręsta apie šiuos pagrindus nėra.

2023 m. rugsėjo 1 d. skundu (registruotas 2023 m. rugsėjo 4 d. Nr. 2G-2040) pareiškėjas raštą dėl nutrauktos jo perkėlimo procedūros, apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybai. 2023 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 2S-2091 Lietuvos kalėjimų tarnyba pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Rašte nurodytos perkėlimą reguliuojančios teisės normos, taip pat nurodyta, kad pareiškėjas neatitinka Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos parašo 32.1 ir 32.5 papunkčiuose nurodytų sąlygų, t. y. paskirtos bausmės laikas neviršija dešimties metų ir socialiniai ryšiai nėra nutrūkę ir silpni. Faktiniai duomenys ir aplinkybės, kurie leistų daryti išvadą apie nurodytus pagrindus, nepateikti.

Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste teismas sprendžia, kad pareiškėjas, pasinaudojęs Vidaus tvarkos taisyklių 163 punktu, 2023 m. liepos 5 d. pateikė kreipimąsi dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus, tad atsirado atsakovės pareiga, tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi ir priimti dėl jo motyvuotą sprendimą, įvertinus jį Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnio 5 dalyje ir Perkėlimo tvarkos aprašo 32.1–32.5 papunkčiuose nustatytų reikalavimų kontekste. Juolab, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. tarnybinis pranešimas Nr. RV-25-2520 patvirtina, kad Vilniaus pusiaukelės namuose laisvų vietų yra ir galima spręsti dėl pareiškėjos E. F. perkėlimo.

Skundžiamų raštų analizė patvirtina, kad nei Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atsakyme, nei Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakyme nėra pateikta jokių argumentų, iš kurių teismas galėtų spręsti, ar pareiškėjas skundžiamų raštų priėmimo metu atitiko Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnio 5 dalies 1–7 punktuose nustatytus reikalavimus, t. y.: dėl atliktos bausmės dydžio, dėl resocializacijos plane vykdomų priemonių, nusikalstamo elgesio rizikos, nuobaudų ar darbinės veiklos. Tai, kad skundžiamuose raštuose nėra nurodyta, kad pareiškėjas neatitinka kokių nors Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnio 5 dalies sąlygų, galima prielaida, kad jis jas atitinka. Šią prielaidą patvirtina ir tai, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu, remdamasis Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjas perkeltas į kitą bausmės atlikimo vietą, taigi atsakovė nematė argumentų, kurie kliudytų pareiškėjo prašymą tenkinti Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnio 5 dalies kontekste.

Iš skundžiamų raštų analizės matyti ir tai, kad sprendžiant dėl pareiškėjo perkėlimo nėra nurodyti jokie faktai ir teisiniai argumentai dėl to, kaip pareiškėjas atitinka Perkėlimo tvarkos aprašo 32.1–32.5 punktuose nustatytus reikalavimus. Nors atsakymuose nurodyta, kad pareiškėjas neatitinka Perkėlimo tvarkos aprašo 32.1 ir 32.5 papunkčių reikalavimų, tačiau vien išvados pateikimas, nepateikiant jokių faktinių duomenų ir teisinių argumentų, neįvertinus pareiškėjo asmenį apibudinančių aplinkybių, yra nepakankamas, kad teismas galėtų spręsti dėl jo pagrįstumo.

Skundžiamuose raštuose pateikiant išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Perkėlimo tvarkos aprašo 32.1 papunktyje nustatyto reikalavimo, nurodoma, kad jis šio reikalavimo neatitinka dėl to, kad jam paskirtas bausmės laikas neviršija dešimties metų. Kaip teisingai skunde nurodo pareiškėjas, Perkėlimo tvarkos aprašo 32.1 punkte nenustatytas reikalavimas, kad perkeliamasis turi būti nuteistas bausme, viršijančia dešimt metų. Teismas sutinka su pareiškėjo atstovo pateiktais argumentais, kad aptariamas papunktis reiškia tai, kad pagal jį pirmenybė (ar prioritetas, kaip nurodoma 32.1 punkte) teikiama asmenims, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų. Skundžiamuose raštuose nenurodytos faktinės aplinkybės, iš kurių teismas galėtų spręsti, kiek vietų buvo Vilniaus pusiaukelės namuose, kiek nuteistųjų pretendavo būti perkeliami į juos, todėl negali spręsti, ar pagrįstai šiuo atveju prioritetas pagal Perkėlimo aprašo 32.1 punktą nesuteiktas pareiškėjui.

Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad E. F. nuteistas 2020 m. rugsėjo 10 d. Norvegijos Karalystės Nedre Telemark pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuris buvo pripažintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, 2021 m. spalio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ir jį nuspręsta vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausme, jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė (Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. E1-2326-888/2021; Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1S-659-290/2021).

Taigi, kaip matyti iš šių procesinių sprendimų, pareiškėjui paskirta ilgalaikė terminuota laisvės atėmimo bausmė, artima Perkėlimo tvarkos aprašo 32.1 punkte numatytajai. Pripažindama, kad pareiškėjas neatitinka Perkėlimo tvarkos aprašo 32.1 papunkčio reikalavimų, atsakovė, vykdydama Perkėlimo tvarkos aprašo nuostatas, o taip pat ir aukščiau aptartas Viešojo administravimo teisės normas, privalėjo pateikti aiškius faktus apie į perkėlimą pretenduojančių nuteistųjų skaičių, esamas laisvas vietas pusiaukelės namuose, o visiems pretenduojantiems jų nepakankant, šiuo aspektu pateikti aiškius faktus apie pareiškėją ir individualizuotai aptarti, kodėl šiuo atveju pirmenybė teikiama ne pareiškėjui. Skundžiamų aktų turinys patvirtina, kad faktiniai duomenys nesurinkti ir nepateikti, o pateikta išvada apie pareiškėjo neatitikimą šiam papunkčiui deklaratyvi ir visiškai nemotyvuota, iš jos negalima suprasti, kodėl pareiškėjas pripažintas neatitinkančiu Perkėlimo tvarkos aprašo 32.1 papunktyje nustatyto reikalavimo ir nuspręsti, ar tokia išvada pagrįsta.

Skundžiamuose raštuose pateikiant išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Perkėlimo tvarkos aprašo 32.5 papunktyje nustatyto reikalavimo, nurodoma, kad jis šio reikalavimo neatitinka dėl to, kad jo socialiniai ryšiai nėra silpni ar nutrūkę. Šiame kontekste teismas pažymi, kad Perkėlimo tvarkos aprašo 32.5 papunktyje nustatyta, kad atsižvelgiama – į nuteistojo socialinių ryšių stiprumą, poreikį palaikyti (ugdyti) darbo ir kitus socialinius įgūdžius (prioritetas teikiamas asmenims, kurių socialiniai ryšiai silpni ar nutrūkę, turintiems ribotas galimybes dirbti bei nepakankamus socialinius įgūdžius). Taigi, pagal nurodomą formuluotę, atsakovė, vykdydama Perkėlimo tvarkos aprašo nuostatas ir jau aptartas Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, privalėjo aiškiai nurodyti faktus, kurie apibudintų ir leistų spręsti apie pareiškėjo (ne)palaikomas socialinius ryšius, jų stiprumą, apie tai, ar pareiškėjas turi kokių nors darbinių įgūdžių ar būtina juos jam papildomai ugdyti, aptarti pareiškėjo asmenines savybes, susijusias su jo galimybėmis ir gebėjimu integruotis socialiniame gyvenime ir pateikti aiškią ir motyvuotą išvadą, kuri būti pagrįsta faktiniais duomenimis. Tuo atveju, jei pareiškėjui neteiktas prioritetas dėl vietų pusiaukelės namuose stokos esant daugiau pretendentų, aiškiai pagrįsti, kodėl pareiškėjui prioritetas neteiktas. Byloje esančių skundžiamų raštų tyrinys patvirtina, kad atsakovė nenustatė visų šių faktinių aplinkybių, išvados nemotyvavo ir nepagrindė, tik formaliai nurodė, kad pareiškėjas neatitinka šio papunkčio reikalavimų.

Kaip minėta, nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga ir tai, kad Bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 4–5, 7 punktuose įtvirtinta, kad bausmių vykdymas grindžiamas bausmių vykdymo individualizavimo principu, kuris reiškia, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes; taip pat humanizmo ir normalizavimo principais, kurių esmė – siekis sukurti laisvės atėmimo bausmės atlikimo aplinką, padedančią nuteistajam geriau adaptuotis bausmės atlikimo vietoje ir, kiek tai yra įmanoma, atitinkančią įprasto gyvenimo laisvėje sąlygas; vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina.

Santuokos sudarymo įrašas ir sutuoktinės paso kopija patvirtina, kad 2022 m. liepos 19 d. pareiškėjas yra sudaręs santuoką su Norvegijos Karalystės pasą turinčia I. T. K. F., todėl pareiškėjo santuokiniai ryšiai su kitoje valstybėje gyvenančia sutuoktine taip pat svarbūs ir vertintini visete su Perkėlimo tvarkos aprašo 32 punkte numatytais kriterijais ir priimtinas faktinėmis aplinkybėmis pagrįstas, aiškiai ir suprantamai motyvuotas sprendimas dėl jo (ne)perkėlimo į pusiaukelės namus. Tiks toks sprendimas nebus formalus, atitiks gero administravimo principo turinį ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimus.

Visos šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. SN-23-2073 bei Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. 2S-2091 nemotyvuoti ir nepagrįsti Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnio 5 dalyje ir Perkėlimo tvarkos aprašo 32.1–32.5 papunkčiuose nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytų reikalavimų; raštai neindividualizuoti, nes nenurodytos, kokios pareiškėjo asmeninės savybės ar jo resocializacijai svarbios aplinkybės lėmė tokius atsakymus; iš tokių raštų turinio negalima spręsti, ar jie priimti sprendimus pasvėrus humanizmo ir normalizavimo principų turinio kontekste, nes sprendžiant pareiškėjo prašymą nevertintas aplinkos poveikis pareiškėjo adaptacijai visuomenėje ir nėra duomenų nuspręsti, ar jo teisės būti perkeltam į pusiaukelės namus ribojimas pagrįstas įstatymu.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo 2023 m. liepos 5 d. prašymas Nr. NPS-23-13901 dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus iš esmės neišnagrinėtas, nemotyvuotas, neatitinka reikalavimų dėl motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo, taigi, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. Dėl šių priežasčių jis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl panaikintinas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nusprendus skundžiamus sprendimus panaikinti dėl jų neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, pareiškėjo argumentai dėl teisėto ir pagrįsto lūkesčio pažeidimo sprendžiant dėl skundžiamų raštų teisėtumo, nėra reikšmingi, todėl papildomai dėl to nepasisakytina.

Atsižvelgus į tai, kad skundžiami raštai – 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. SN-23-2073 bei Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. 2S-2091 – kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams naikintini ir atsakovė įpareigotina atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. liepos 5 d. prašymą dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus, spręstina, kad pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo E. F. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštą „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ Nr. SN-23-2073.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 14 d. raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 2S-2091.

Įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą iš naujo išnagrinėti nuteistojo E. F. prašymą (registracijos Nr. NPS-23-13901) dėl jo perkėlimo į Vilniaus kalėjime esančią specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.