Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje V. S. (V. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „K“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 310 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. S. 2023 m. rugpjūčio mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2023 m. rugpjūčio 28 d. 20:00 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje žiauriai elgėsi su gyvūnais – sau priklausančios kalės, kurios mikroschemos Nr. 992000001373181, nuolat laikomos voljere, esančiame (duomenys neskelbtini), prie metalinio garažo, pažymėto Nr. 272, atvestais 7 šuniukais (ikiteisminio tyrimo metu sunumeruoti nuo P1 iki P7): sudavė kiekvienam jų smūgius į galvos sritį bei kitas kūno vietas, po to, sudėtus į maišą 7 šuniukus iš maišo iškratė į vandenį – (duomenys neskelbtini) ežerą, (duomenys neskelbtini), dėl ko gyvūnai – 7 šuniukai žuvo – nugaišo dėl ūmaus galvos smegenų funkcijų sutrikimo dėl mechaninių sužalojimų bei ūmaus kvėpavimo funkcijų nepakankamumo į kvėpavimo takus patekus vandeniui – prigėrė: Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2023 m. rugsėjo 4 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. 2-23/8618 užfiksuoti patologiniai anatominiai pokyčiai: hematomos galvos minkštuosiuose audiniuose (7 vnt.): pakauškaulio (7 vnt.), viršugalvio kaulų (P1, P2, P4, P7) bei kaktikaulio (P4, P7) srityse; išsiliejusio kraujo krešuliai galvos smegenyse (7 vnt.); skeveldrinis pakauškaulio kaulų lūžis (P4); intensyvi vandeninga plaučių emfizema (7 vnt.); plaučių kraštai suapvalėję (7 vnt.); ūmi židininė plaučių edema (7 vnt.) bei hiperemija (P2, P3, P4, P5, P6, P7); daugybinės masyvios hematomos abiejų pusių krūtinės ir pilvo sienos minkštuosiuose audiniuose (P1, P2, P3, P4, P5); daugybinės masyvios hematomos abiejų pusių pilvo sienos minkštuosiuose audiniuose (2-23/8618 P6); daugybinės masyvios hematomos kairės pusės krūtinės ir pilvo sienos minkštuosiuose audiniuose (P7); masyvios hematomos nugaros srities minkštuosiuose audiniuose (P1, P2, P3, P5, P7); masyvi hematoma dešinės galinės kojos minkštuosiuose audiniuose (P1); krūtinės ląstoje apie 6 ml vandeningo skysčio (P1, P2, P4, P5), kurių šešias gaišenas ežere 2023 m. rugpjūčio 28 d. apie 20:00 val., o vieną 2023 m. rugpjūčio 29 d. apie 08:00 val. rado E. B.. V. S. veika kvalifikuojama pagal BK 310 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies ir parodė, kad jis tą dieną užėjo į voljerą norėdamas sutvarkyti, kalytė buvo tuo metu prie voljero ir ji pabėgo. Prieš tai jau buvo turėjęs nemalonumų dėl kalės, nes, kai ji pabėga, visur lanksto, buvo papjovusi dvi kaimynų vištas. Susinervinęs, ištraukė iš būdos tuos šuniukus, sudėjo į maišą ir ėjo tuo pačiu keliu, kur nuolat eina pasivaikščioti su ta kale. Pagalvojo, kad kalė atbėgs jam iš paskos, bet kalė neatbėgo, o jis įmetė maišą su šuniukais į tvenkinį. Jie paskendo, o jis nuėjo namo. Kai grįžo namo, kalytė jau buvo voljere, kažkas iš kaimynų ją atvedė. Šuniukų jis nemušė, maišą su šuniukais nešė atsargiau ir šuniukus tiesiog įmetė į vandenį, jis nesupranta, kaip atsirado sužalojimai. Kai ėmė juos iš voljero, šuniukai visi buvo sveiki, jis šuniukus iškratė iš maišo į vandenį ir šie labai greitai nuskendo. Šuniukai buvo būdoje, juos traukė po vieną ir už galvos stengėsi neimti, galėjo kažkiek prispausti. Kadangi jis nuolat su kale eina tuo keliu pasivaikščioti, pagalvojo, kad ji atbėgs. Nuo namo iki tvenkinio ėjo apie 5-10 minučių. Tuo keliu žmonės eina pasivaikščioti, bet jis nežino, ar galėjo gaišenas pamatyti kiti žmonės. Jis nepagalvojo, kad šuniukai išplauks į viršų. Kaip atsirado sužalojimai, jis pasakyti negali. Šie šuniukai gimė prieš maždaug savaitę. Jis buvo susitaręs, kad palaikys juos apie 2 ar 3 mėnesius ir po to atiduos į Pabradės prieglaudą, kai jau juos galima bus atskirti nuo kalės. Jis kalę laiko voljere, ji nesterilizuota, todėl jos niekur neišleidžia. Jis tada buvo išvykęs atostogų, prižiūrėjo šunį kiti žmonės, todėl taip ir gavosi. Dabar kalės neišleidžia. Ši kalė pirmą kartą atsivedė šuniukus.

3. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. S. parodė, kad lietuvių kalbą moka silpnai, todėl pageidauja, kad apklausos metu dalyvautų vertėja. Taip pat pageidauja, kad apklausos metu dalyvautų gynėjas. Priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturi. Nesigydė ir nėra registruotas jokiose psichiatrinėse ligoninėse, priklausomybės ligų centruose, psichikos sveikatos centruose. Galvos traumų neturėjo, epilepsija neserga, psichikos sveikatos sutrikimų neturi. Anksčiau buvo teistas. Nori patikslinti, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje (dėl žiauraus elgesio su gyvūnais), padarymo pripažįsta iš dalies. Nuolat gyvena pažymoje nurodytu adresu. Turi kalę 4 metų amžiaus, kurios mikroschemos Nr. 992000001373181. Jis ją nuolat laiko voljere. 2023 m. rugpjūčio 20 d. – 21 d., tiksliai datos nepamena, kalė pirmą kartą atsivedė septynis šuniukus, kurie buvo skirtingų spalvų (pilkai balti, rudai balti). Nori patikslinti, kad šuniukų vis dėl to buvo 7, o ne 8, kaip anksčiau paminėjo policijos pareigūnams. Šuniukus kalė atsivedė medinėje būdoje, voljere. Visą laiką šuniukai buvo būdoje, kalė jais rūpinosi. Jis girdėjo šuniukus cirpiančius, bet jų nematė, ir apie jų sveikatos būklę nieko pasakyti negali. 2023 m. rugpjūčio 27 d. dienos metu jis užėjo sutvarkyti voljero ir tuo metu kalė išbėgo iš voljero, nes jis nesuspėjo uždaryti voljero durų. Bandė ją šaukti, bet ji neklausė ir nubėgo. Dėl to jis labai susinervino, paėmė medžiaginį prekybos centro maišą, priklaupė prie būdos įėjimo ir vienoje rankoje laikydamas minėtą maišą su kita ranka po vieną šuniuką sukišo į maišą. Po to iš karto (apie 09-10 val.) nuėjo prie (duomenys neskelbtini) kaime, esančio už 500 metrų nuo namų, ir juos iš maišo išpurtė į vandenį. Kol nešė šuniukus maiše, jie cypė, sustojęs nebuvo ir maišo su šuniukais nebuvo numetęs. Patikslina, kad šuniukus iš maišo išpurtė stovėdamas ant ežero kranto, lyg tai šliukštelėtų kibirą su vandeniu, norėdamas, jog jie nukristų toliau nuo kranto. Pamatęs, kad šuniukai po poros sekundžių nuskendo, grįžo namo. Niekas iš jo šeimos narių šito nematė, pakeliui jokių žmonių nesutiko. Prie ežero gyvenamųjų namų nėra, jie stovi toliau. Šalia ežero yra keliukas, už kurio yra kitas vandens telkinys. Šiuo keliuku žmonės važiuoja į sodus. Nuo keliuko viskas labai gerai matosi. Todėl kitą dieną pro šalį važiuojantis žmogus galėjo pamatyti plūduriuojančius šuniukus. Kaip ant šuniukų kūnų atsirado sužalojimai, paaiškinti negali, nes jis jiems jokių smūgių nesudavė. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Šuniukų žudyti neplanavo, kadangi su savo pažįstama buvo susitaręs, kad paaugins šuniukus apie 2 mėn., o tada ji juos paims į prieglaudą. Kai kalė pabėgo, jis labai susinervino, kadangi dėl jos yra turėjęs nemažai problemų.

4. Teisiamojo posėdžio metu ekspertė Anastasija Komarskaja parodė, kad yra patologo anatomė, dirba veterinarijos gydytoja ir savo išvadą palaiko. Patvirtino, kad šuniukams buvo padaryti smegenų sužalojimai, kurie galėjo atsirasti tik smūgio metu. Kratant, nešant negalėtų taip atsitikti, turėjo būti smūgis. Smūgiuojant arba maišui atsitrenkus į žemę, vieno daikto atsitrenkimo į kitą daiktą metu. Buvo kryptingi smūgiai, tai reiškia, kad buvo suduotas smūgis visiems 7 šuniukams pakauškaulio srityje, ne visa galva raudona, o visi septyni turi hematomą pakauškaulio srityje. Po kaukole esantys kraujo išsiliejimai galėjo atsirasti po smūgių, buvo kryptingai suduoti smūgiai visiems 7 šuniukams į pakauškaulį, visiems buvo kraujo išsiliejimas į smegenis. Metant į vandenį šuniukus be smūgio tokie sužalojimai negalimi arba iš labai aukštai juos reikėtų mesti, kad tokie sužalojimai atsirastų, bet tai nelabai tikėtina. Turėjo būti ganėtinai stiprus smūgis, nes visiems buvo kraujo išsiliejimas į smegenis, tai reiškia, kad jėga buvo. Atsitrenkus į vandenį ar dedant į maišą šuniukus negalėtų atsirasti tokie sužalojimai. Kokiu būdu buvo suduoti smūgiai, negali pasakyti, bet smūgis buvo, nes visi 7 šuniukai sužaloti į tą pačią vietą. Be to, sumušimai buvo ir kitose kūno vietose, ant nugaros, šlaunų. Stipriai paėmus šuniuką ir kišant į maišą, būtų kitokie sužalojimai. Įrankio žymės nesimatė, bet hematomos nebuvo labai plačios. Pagal svorį šuniukai buvo maži ir galvos nedidelio dydžio, sumušti buvo į pakaušį. Hematomų pločio ir ilgio nematavo, jos buvo daugybinės ir neturėjo įtakos mirties priežasčiai. Vienam šuniukui buvo nustatytas skeveldrinis pakauškaulio lūžis. Maiše nešant jis negalėtų patirti tokią traumą. Skeveldrinis lūžis reiškia, kad atskilo kaukolės skeveldra ir tai įvyko mechaninio smūgio metu. Kadangi atsirado hematomos ir buvo kraujo išsiliejimas, tai reiškia, kad sužalojimai padaryti arba jiems būnant gyviems arba praėjus vienai minutei po mirties. Negyvam hematomos nesusidaro. Kiekvienas šuniukas turėjo patirti mažiausiai tris trauminius poveikius, kai kurie ir dar daugiau. Jie visi turėjo atsitrenkti galva į akmenį. Jei gyvi buvo išmesti, pradėjo dusti, nugrimzdo į dugną, atsitrenkė į akmenį, visų galva turėjo būt atsukta į tą akmenį. Nešant maiše, kai jie kratėsi, negalėtų atsirasti tokie sužalojimai.

5. 2023 m. rugpjūčio 29 d. nukentėjusiuoju apklaustas E. B. (E. B.) parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. apie 20:00 val. važiavo link namų pro ežerą (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo minėtame ežere, netoli kranto plūduriuojančius kažkokius gyvūnus. Jis sustojęs pamatė ežere plūduriuojančius negyvus, galimai nuskandintus, mažus, apie savaitės amžiaus šuniukus, jų buvo šeši. Jis visą tą vaizdą nufotografavo, nuotraukas pridės prie apklausos. Jis ištraukė iš ežero šešis negyvus šuniukas ir užkasė šalia tos vietos. Daugiau jokių plūduriuojančių gyvūnų nepastebėjo. Kitą dieną, 2023 m. rugpjūčio 29 d. apie 08:00 val. važiuodamas pro tą pačią vietą, jis vėl minėtame ežere, toje pačioje vietoje pamatė, plūduriuojantį mažą šuniuką. Jis apie šį įvykį pranešė pagalbos telefonu 112. Atvykus policijos pareigūnams, jis ištraukė dar vieną (jau septintą) negyvą mažą šuniuką ir perdavė pareigūnams. Taip pat parodė policijos pareigūnams tą vietą, kur užkasė vakar rastus, galimai nuskandintus, mažus šuniukus. Jis kartu su policijos pareigūnais iškasė užkastus 6 šuniukus ir perdavė juos policijos pareigūnams. Iš viso rado 7 galimai nuskandintus mažus šuniukus, kurie buvo apie savaitės amžiaus, šuniukai buvo pilki su balta spalva, rudi su balta spalva. Iš vietinių gyventojų girdėjo kalbas, kad minėtus šuniukus galėjo nuskandinti (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas V. S., apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, kurio pavardės nežino. Jis iš vietinių gyventojų girdėjo, kad V. S. turi kalytę, kuri neseniai buvo atsivedusi šuniukus ir, kad šis galėjo nuskandinti tuos šuniukus, nes pas V. S. mažų šuniuk dabar jau nebėra. Pamatęs tokį žiaurų vaizdą, jis labai susijaudino. Prašo nustatyti kas taip žiauriai pasielgė su gyvūnais. Prideda įvykio nuotraukas (b.l. 30-36, 37).

6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. Sapiego 2023 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2023 m. rugpjūčio 28 d. apie 20:00 val. (duomenys neskelbtini) ežere rastų, galimai nuskandintų, 6 mažų šuniukų, ir toje pačioje vietoje 2023 m. rugpjūčio 29 d. apie 08:00 val. rasto vieno, galimai nuskandinto, mažo šuniuko (b. l. 4-5).

7. 2023 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole bei pridėtose fotonuotraukose užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros objektu yra (duomenys neskelbtini) ežero krantas ir teritorija aplink, (duomenys neskelbtini) Į įvykio vietą patenkama pravažiavus (duomenys neskelbtini), kur prieš du šiukšlių konteinerius, stovinčius šalia pagrindinio kelio, sukama į dešinę ir įvažiuojama į mišką. Toliau važiuojama miško keliu 400 metrų ir privažiuojama prie minėto (duomenys neskelbtini) ežero. Pats ežero krantas yra prie pat lauko kelio. Iš kitos lauko kelio pusės yra sodyba su gyvenamuoju vagonėliu ir pirtimi. (duomenys neskelbtini) ežere, netoli kranto, 10 metrų nuo jo plūduriuoja juodos spalvos nedidelio gyvūno gaišena. Ištraukus ją į krantą, matoma, kad tai mažo šuniuko gaišena. Jis yra juodai rudos spalvos. Apie 30 metrų nuo ežero kranto, pievoje matosi smėlio krūva, 1x1 m pločio. Pradėjus ją kasti, žemėje pusės metro gylyje randamos užkastos šešių mažų šuniukų gaišenos. Jos yra rudos, juodos, baltos spalvų. Atkasus šiuos šešis šuniukus ir paėmus vieną nuo kranto, iš viso septynis, visi jie buvo sudėti į maišą, ant kurio buvo užklijuotas lapelis su užrašu „POLICIJA 123879“. Apžiūrint įvykio vietą kitų pėdsakų, reikšmingų tyrimui, neaptikta (b. l. 15-18, 19-27).

8. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto pranešime nurodyta, kad Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas teikia atsakymus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui į 2023 m. rugpjūčio 29 d. užduotyje atlikti objektų tyrimą (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-33008-23, dokumento registracijos Nr. IBPS-S-486766-23) pateiktus klausimus:

1) Kokia yra šunų mirties (nugaišino) priežastis? Atsakymas: ūmus galvos smegenų funkcijų sutrikimas dėl mechaninių sužalojimų bei ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas į kvėpavimo takus patekus vandeniui – prigėrimas.

2) Kodėl įvyko šunų mirtis (nugaišinimas)? Atsakymas: Dėl smūgio į pakaušio sritį ir nuskandinimo.

3) Ar šunų gaišenose yra sužalojimų? Jeigu taip, kokia jų lokalizacija, atsiradimo mechanizmas? Atsakymas: Visi sužalojimai ir jų lokalizacija detaliai aprašyti gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte 2023 m. rugsėjo 4 d. Nr. 2-23/8618 P1-7,7 punkte. Sužalojimai atsirado dėl mechaninių audinių ir organų pažeidimų. Ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas – kvėpavimo takus patekus vandeniui.

4) Dėl kokių būtent sužalojimų (arba jų visumos) įvyko šunų mirtis (nugaišinimas)? Atsakymas: nugaišinimas įvyko dėl šių pokyčių visumos – kraujo krešuliai galvos smegenyse (7 vnt.); skeveldrinis pakauškaulio kaulų lūžis (2-33/8618 P4); intensyvi vandeninga plaučių emfizema (7 vnt.); ūmi židininė plaučių edema (7 vnt.) bei hiperemija (2-23/8618 P2, 2-23/8618 P3, 2-23/8618 P4, 2-23/8618 P5, 2-23/8618 P6,2-23/8618 P7).

5) Keliais trauminiais poveikiais buvo padaryti sužalojimai? Atsakymas: sužalojimai padaryti daugybiniais (mažiausiai trims) trauminiais poveikiais.

6) Kokios tai veislės šunys, koks jų amžius? Atsakymas: Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas neatlieka šunų veislių ir amžiaus nustatymo tyrimų (b. l. 48-49).

9. 2023 m. rugsėjo 4 d. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. 2-23/8618 P1-7 nurodyta, kad tyrimo atlikimo data 2023 m. rugpjūčio 30 d. Tyrimui pateikti septynių šuniukų gaišenos, įvairios lyties, sunumeruoti nuo P1 iki P7. Anatominio tyrimo akte nurodyta, kad tiriamosioms septynių šuniukų gaišenoms nustatyti patologiniai anatominiai pokyčiai: hematomos galvos minkštuosiuose audiniuose (7 vnt.): pakauškaulio (7 vnt.), viršugalvio kaulų (2-23/8618 P1, 2-23/8618 P2, 2-23/8618 P4, 2-23/8618 P7) bei kaktikaulio (2-23/8618 P4, 2-23/8618 P7) srityse; išsiliejusio kraujo krešuliai galvos smegenyse (7 vnt.); skeveldrinis pakauškaulio kaulų lūžis (2-23/8618 P4); intensyvi vandeninga plaučių emfizema (7 vnt.); plaučių kraštai suapvalėję (7 vnt.); ūmi židininė plaučių edema (7 vnt.) bei hiperemija (2-23/8618 P2, 2-23/8618 P3, 2-23/8618 P4, 2-23/8618 P5, 2-23/8618 P6, 2-23/8618 P7); daugybinės masyvios hematomos abiejų pusių krūtinės ir pilvo sienos minkštuosiuose audiniuose (2-23/8618 P1, 2-23/8618 P2, 2-23/8618 P3, 2-23/8618 P4, 2-23/8618 P5); daugybinės masyvios hematomos abiejų pusių pilvo sienos minkštuosiuose audiniuose (2-23/8618 P6); daugybinės masyvios hematomos kairės pusės krūtinės ir pilvo sienos minkštuosiuose audiniuose (2-23/8618 P7); masyvios hematomos nugaros srities minkštuosiuose audiniuose (2-23/8618 P1, 2-23/8618 P2, 2-23/8618 P3, 2-23/8618 P5, 2-23/8618 P7); masyvi hematoma dešinės galinės kojos minkštuosiuose audiniuose (2-23/8618 P1); krūtinės ląstoje apie 6 ml vandeningo skysčio (2-23/8618 P1, 2-23/8618 P2; 2-23/8618 P4; 2-23/8618 P5); dalinė vidaus organų autolizė (7 vnt.). Pastabos: akys neatmerktos (7 vnt.); skrandžiai pilni apvirškinto pieno (7 vnt.). Patologinė anatominė diagnozė: ūmus galvos smegenų funkcijų sutrikimas dėl mechaninių sužalojimų (7 vnt.); ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas į kvėpavimo takus patekus vandeniui – prigėrimas (7 vnt.). Gretutiniai pažeidimai: daugybinės masyvios hematomos (7 vnt.) (b. l. 50-52).

10. 2023 m. rugsėjo 14 d. apžiūros protokole bei pridėtose fotonuotraukose, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento vyriausiajam vetetrinarijos gydytojui – inspektoriui R. M., užfiksuota objekto apžiūra. Protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra šuns voljeras ir jame esantis šuo. Šuns voljeras yra prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šuns voljeras įrengtas prie metalinio, žalios spalvos garažo, pažymėto Nr. 272. Šuns voljeras yra 2x3 m dydžio, su stogeliu, voljero grindys medinės, viena voljero dalis apkalta metalinę plokšte. Voljere yra įrengta šuns medinė būda, šalia būdos sustatytos maitinimui skirti indai su maistu, vandeniu. Voljere yra neveislinis vidutinio ūgio iki 40-50 cm šuo – kalė: rusvos spalvos, papilvė, kojų dalys baltos spalvos. Apžiūrėjus kalę, išorinių sužalojimų nėra. Ant kalės matosi pabrinkusios pieno liaukos. Kalė voljere viena, kitų šunų ar šuniukų nėra. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Įvykio vietos apžiūros lagaminas naudotas nebuvo (b. l. 68-71, 72-75).

11. 2023 m. rugsėjo 14 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento ūkio subjekto patikrinimo akte Nr. 69ŪGP – 451 užfiksuota gyvūno laikymo vieta. Akte nurodyta, kad apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), rastas šuo patelė rudos spalvos paženklinta poodine mikroschema Nr. 992000001373181. Pagal GAR duomenis paskutinė vakcinacijos data – 2022 m. liepos 1 d. Gyvūnas laikomas voljere su būda, gero įmitimo, turi vandens. Vizualiai įvertinus gyvūną, pieno liaukos paburkusios, speneliai ištampyti (galimai buvo žindomi naujagimiai šuniukai). Šuo laikomas nepažeidžiant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų. Vizualiai įvertinus galimai prieš kurį laiką galėjo atsivesti naujagimius šuniukus (b. l. 76-78).

12. 2023 m. spalio 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole bei pridėtose fotonuotraukose užfiksuoti įtariamojo V. S. parodymai. Protokole nurodyta, kad įtariamajam V. S. pasiūlius patikrinti savo duotus parodymus įvykio vietoje ir pastarajam sutikus, tarnybiniu automobiliu buvo nuvykta į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini) V. S. pasirašytinai išaiškinamos jo kaip įtariamojo teisės. Jis sutinka duoti parodymus ir paaiškinti, kaip, kokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką. Atvykus nurodytu adresu V. S. nurodė nuvažiuoti prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio metalinio garažo, pažymėto Nr. 272, prie kurio stovi šuns voljeras su jame esančia šuns būda. Nuotraukoje Nr. 1 užfiksuota, kaip įtariamasis V. S. parodė bendrą voljero vaizdą ir paaiškino, kad šio voljero būdoje 2023 m. rugpjūčio 20 ar 21 d., tiksliai datos nepamena, kalė atsivedė 7 šuniukus. Nuotraukoje Nr. 2 užfiksuota, kaip įtariamasis V. S. užėjęs į voljero vidų parodė medinę šuns būdą, kurioje kalė atsivedė 7 šuniukus, kurie iki įvykio dienos ten ir buvo. Toliau V. S. paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d. užėjęs į voljerą jis priklaupė prie būdos įėjimo ir vienoje rankoje laikydamas medžiaginį prekybos centro maišą, o su kita ranka po vieną šuniuką sukišo į maišą, po to nunešė prie (duomenys neskelbtini) ežero, esančio (duomenys neskelbtini), esančio nuo voljero 500 metrų atstumu. Nuotraukoje Nr. 3 užfiksuota, kaip V. S. parodė kryptį, kur yra minėtas ežeras, kuriame jis nuskandino 7 šuniukus ir pasiūlė prie ežero nuvažiuoti. Nuotraukoje Nr. 4 užfiksuota, kaip tarnybiniu automobiliu pavažiavus neasfaltuotu keliu nuo šuns voljero 500 metrų, V. S. pasiūlė sustoti kelyje tarp dviejų vandens telkinių ir išlipus iš tarnybinio automobilio pasiūlė prieiti prie minėto ežero, esančio kairėje kelio pusėje. V. S. parodė ir paaiškino, kad šiame ežere nuskandino 7 šuniukus. Nuotraukose Nr. 5, 6 užfiksuota, kaip toliau V. S., stovėdamas ant kranto, parodė ir paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d. jis, stovėdamas ant kranto, iš medžiaginio prekybos centro maišo išpurtė 7 šuniukus į vandenį. Pamatęs, kad šuniukai po poros sekundžių nuskendo, grįžo namo (b. l. 125-128, 129-134).

13. BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Ši nusikalstama veika gali pasireikšti dviem objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais: 1) žiauriu elgesiu su gyvūnu arba 2) gyvūno kankinimu, kurie yra alternatyvūs ir pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Abi šios veikos yra materialiosios, t. y. baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu arba gyvūno kankinimą atsiranda tik kilus minėto BK straipsnio dispozicijoje nurodytiems padariniams – kai dėl kaltininko žiauraus elgesio ar kankinimo gyvūnas žūsta arba būna suluošintas. Tarp kaltininko veiksmų, pasireiškusių žiauriu elgesiu su gyvūnu ar gyvūno kankinimu, ir gyvūno žūties arba suluošinimo turi būti nustatytas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-511/2018, 2K-197-489/2019).

14. BK nėra tiesiogiai nurodyta, kokie veiksmai laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu ar jo kankinimu, dėl to sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir atsižvelgdamas į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ) nuostatas, kuriomis, be kita ko, siekiama užtikrinti gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio. Šio įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinamas draudimas žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus, reglamentuojama, koks elgesys su gyvūnais laikytinas žiauriu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-303/2022). Žiauraus elgesio su gyvūnu ir kankinimo, kaip atskirų veikų, labai tiksliai atriboti neįmanoma, dėl to GGAĮ 4 straipsnyje šios dvi sąvokos aiškinamos kartu. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išvardyti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, tarp tokių veiksmų nurodyti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 5 straipsnyje išvardyti tokie veiksmai, kurie žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu nelaikomi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-511/2018).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

17. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

18. Teismas, skirdamas bausmę V. S. už padarytą nusikalstamą veiką, atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

19. V. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje kaltinamasis iš dalies pripažino savo kaltę, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaltinamojo pripažinimas tik dalies nustatytų faktinių aplinkybių negali būti vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

20. Kaltinamasis V. S., žiauriai elgdamasis su jam priklausančios kalės atsivestais septyniais šuniukais, juos pražudė. Jis šuniukus išmetė į ežerą, nekreipdamas dėmesio į tai, kad ten nuolat vaikšto žmonės, kuriems toks jo žiaurus elgesys gali sukelti neigiamus išgyvenimus. Savo elgesį šiuo metu kaltinamasis vertina negatyviai, supranta tokio elgesio pasekmes. V. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau jis neteistas, administracine tvarka per pastaruosius 5 (penkerius) metus nebaustas, dirba. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad negalėtų atlikti viešųjų darbų bausmės, nes dirba. Kadangi kaltinamasis per mėnesį uždirba apie 640 Eur, todėl jo galimybės sumokėti paskirtą baudą, kurios dydis už nesunkų nusikaltimą yra pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą yra nuo 50 (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100000 Eur), vertintinos kaip itin ribotos. Juolab, kad prokurorė siūlo V. S. (V. S.) skirti kitą finansinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę – 16 MGL (800 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

21. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, ypač nusikalstamos veikos pobūdį (paskandinti septyni šuniukai), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę, šiek tiek didesnę už šios bausmės vidurkį – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

22. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

23. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka per pastaruosius 5 (penkerius) metus nebaustas, dirba, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog skiriamos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus šios bausmės vykdymą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 punktais, V. S. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. S. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat V. S. skirtina BK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šiek tiek didesnį už šios įmokos minimalų dydį (10 MGL) ir įpareigojant V. S. sumokėti 16 MGL (800 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 71 straipsnio 3 dalis), atsižvelgiant į kaltinamojo gaunamas pajamas (apie 640 Eur per mėnesį). Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui (BK 75 straipsnio 6 dalis). Prokurorė, vadovaudamasi BK 75 straipsnio 6 dalimi, siūlė teismui skirti kaltinamajam įpareigojimą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kreiptis į veterinarijos įstaigą dėl auginamos šuns patelės sterilizavimo, tačiau, teismo vertinimu, nelaikytina, kad šis įpareigojimas turės teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, nes jis labiau susijęs su kaltinamojo laikomu gyvūnu, o ne su pačiu kaltinamuoju. Be to, 2023 m. rugsėjo 14 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento ūkio subjekto patikrinimo akte Nr. 69ŪGP – 451 konstatuota, kad kaltinamojo šuns patelė laikoma nepažeidžiant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų, kaltinamasis šiuo metu savo elgesį vertina kritiškai, gailisi dėl savo veiksmų ir tai sudaro pagrindą manyti, kad ateityje panašaus pobūdžio nusikaltimų nedarys net ir tuo atveju, jeigu jo auginama šuns patelė vėl atsives šuniukų. Atsižvelgiant į tai, minėtas įpareigojimas kaltinamajam neskirtinas.

Dėl proceso išlaidų

24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2024 m. vasario 15 d. pateikė teismui pažymą Nr. APD-2024-01831, kurioje nurodyta, kad, vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1 ir 14.2.2.1 punktais, valstybės naudai priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 505,85 Eur. Pagal anksčiau suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Nagrinėjamu atveju gynėjas kaltinamajam buvo parinktas ir paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatė, kad kaltinamasis nemoka valstybinės kalbos, kuria vyksta procesas, todėl kaltinamajam teisę į gynybą užtikrino valstybė. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas imperatyviu įstatymo pagrindu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, nėra pagrindo iš nuteistojo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

25. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 – 298 straipsniais, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendė:

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 punktais, kaltinamajam paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. S. (V. S.) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1 dalimi, V. S. (V. S.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 16 MGL (800 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 3 dalimi, išaiškinti V. S. (V. S.), kad 16 MGL (800 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į minėto fondo surenkamąją sąskaitą (LT88 4010 0510 0467 0332, Luminor Bank AS, banko kodas 40100, gavėjo pavadinimas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtis – „bylos Nr. 1-221-1197/2024“. Mokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (Ukmergės g. 322, LT-09600 Vilnius; elektroninis paštas: vilniaus.regiono@teismas.lt).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti V. S. (V. S.) ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš V. S. (V. S.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.