- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-1995-260/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalieškovės J. K. (buvusi pavardė K.) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-113-835/2013 pagal J. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2-4) ir prašė priteisti iš atsakovo 9 468,25 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Šį butą ji kartu su atsakovu ketindami susituokti 2008 m. įsigijo kaip bendrą šeimos turtą. Santuoka su atsakovu buvo įregistruota 2009 m. gegužės 29 d. Bendram gyvenimui nesusiklosčius, Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu santuoką nutraukė, civilinėje byloje Nr. 2-1818-652/2011 nustatė, kad atsakovui priklauso 86/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovei – 14/100 šio buto dalių ir butą atidalino natūra, asmeninės nuosavybės teise priteisiant atsakovui, įpareigojant jį sumokėti ieškovei 25 000 Lt piniginę kompensaciją. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-492-260/2012 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą iš dalies pakeitė ir ieškovei priteistą kompensaciją sumažino iki 15 000 Lt. Atsakovui su ieškove gyvenant santuokoje, jis nemokėjo komunalinių ir kitų privalomų mokesčių, todėl beveik keturis metus visa buto išlaikymo našta buvo likusi ieškovei, nors atsakovas kaip bendraturtis turėjo prisidėti proporcingai savo turto daliai. Ji sumokėjo nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2012 m. birželio 19 d. iš viso 11009,60 Lt , todėl 86/100 dalis nuo šios sumos jai turėtų sumokėti atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį (b. l. 110-111) atsakovas nurodė, kad visi komunaliniai mokesčiai už būstą buvo mokami už bendras pinigines lėšas, todėl ieškovės reikalavimas neteisėtas ir nepagrįstas. Šiuos reikalavimus ieškovė privalėjo kelti santuokos nutraukimo byloje, tačiau to nedarė. Be to, be būsto savininko sutikimo jokie būsto pagerinimai yra negalimi, o jeigu jie yra atlikti, būsto savininkas už tai jokių kompensacijų mokėti neprivalo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajonoapylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu (b. l. 158-160)ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 200 Lt išlaidų už advokato antrinę teisinę pagalbą ir 13 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.
Teismas vertino, kad ieškovė prašė priteisti 9468,25 Lt nuostolių, susidariusių nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2012 m. birželio 19 d. už buto pagerinimą ir komunalinius mokesčius, sumokėtus paslaugų pardavimo įmonėms už ginčo bute sunaudotą vandenį, elektros energiją, atliekų tvarkymą ir šildymą už laikotarpį, kai butas buvo ieškovės asmeninė nuosavybė. Teismas pripažino, jog svarbu yra tai, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu šalys nebuvo bendraturčiai, be to ieškovė kliudė atsakovui gyventi kartu, pati nurodė, jog atsakovas bute negyveno. Iki 2012 m. spalio 30 d. ginčo bute savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę ieškovė, R., D. ir L. K.. Iš UAB „Litesko“ mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad bute nuolatgyveno du gyventojai – ieškovė ir jos neįgalus sūnus, nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. balandžio 1 d. keturi – penki gyventojai. Taigi teismas neginčijamai nustatė, jog atsakovas iki buto priteisimo jam momento ginčo bute negyveno ir butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis nesinaudojo, todėl prievolė atsiskaityti su paslaugas teikusiomis įmonėmis kyla ieškovei. To pagrindas – sudarytos sutartys, o jei tokios sutartys nesudarytos, faktiniai vartojimo santykiai, kuriuos patvirtina paslaugų tiekėjų sąskaitos. Be to, iš byloje esančių mokėjimo pavedimų nustatė, kad nors bute, kai jis nuosavybės teise priklausė ieškovei, gyveno tik ieškovė su savo sūnumis ir marčia, atsakovas prisidėjo prie buto išlaikymo, nors jame ir negyveno ir nebūdamas bendraturčiu neprivalėjo prie jo išlaikymo prisidėti. Įvertinęs visus nagrinėjamojoje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas sprendė, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.
Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista iš dalies, atmetęs ieškinį teismas iš jos priteisė 200Lt išlaidų už advokato antrinę teisinę pagalbą (50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suteiktų atsakovui) ir 13Lt už procesinių dokumentų siuntimą valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (b.l. 166-168) prašo panaikintiAlytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas: ieškovei – bylos vedimo, teismo ir pašto išlaidas, o advokato atstovavimo išlaidas – valstybei.Apeliaciniame skunde apeliantėnurodo, kad nepagrįstas teismo argumentas, jog laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti nuostolius, šalys nebuvo bendraturčiai. Įgydami turtą santuokoje, sutuoktiniai tampa bendraturčiais. Jei jie įgyja turtą, kurio įgijimo metu nustatytos kiekvieno sutuoktinio santuokinio turto dalys, sutuoktiniai taip pat yra šio turto bendraturčiai. Taigi ir vienu, ir kitu atveju sutuoktiniams atsiranda pareiga rūpintis bendro turto išlaikymu, saugojimu ir pagerinimu. Jei tai daro vienas bendraturtis, kitas turėtas išlaidas turi atlyginti. Atsakovas prie buto išlaikymo ir pagerinimo neprisidėjo nei šalims dar gyvenant santuokoje, nei po santuokos nutraukimo, kuomet ginčo butas nebebuvo bendrąja jungtine nuosavybe, o daline. Atsakovas šeimą paliko praėjus savaitei po santuokos įregistravimo 2009 m. gegužės 29 d., todėl nuo to laiko ginčo buto išlaikymo pareiga ir našta teko ieškovei.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 174-16) prašo apeliacinį skundą atmesti, oskundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad iki 2012 m. birželio 19 d., kai įsiteisėjo Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta šalių sudaryta santuoka ir atsakovui priteista dalis apeliantės asmeninės nuosavybės teise valdomo turto, atsakovas nebuvo ginčo buto savininkas. Iki 2012 m. birželio 19 d. ginčo buto savininkė buvo ieškovė, jai ginčo butas priklausė asmeninės nuosavybės teise, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl bendraturčių pareigos išlaikyti bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą yra nepagrįsti. Būtent jikaip vienintelė būsto savininkė turėjo pareigą savo valdomą ir naudojamą turtąišlaikyti. Ieškovė į bylą pateiktais įrodymais – mokėjimo kvitais – nepagrindė prašomos priteisti piniginės sumos. Ji taip pat neneigė, jog atsakovas ginčo bute negyveno, visos sutartys su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis buvo sudarytos ieškovės vardu. Tokiu būdu patvirtintas faktas, kad butui teiktomis komunalinėmis paslaugomis naudojosi būtent ieškovė. Be to, byloje dėl santuokos nutraukimo ieškovė siekė įrodyti savo išimtinę teisę į ginčo butą, tačiau šioje byloje teismui priėmus ieškovei nepalankų teismo sprendimą, ji pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Tokie ieškovės veiksmai tik įrodo asmens piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, byloje paduodant apeliacinį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Nustatyta, kadbutas (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo butas), 2008 m. spalio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu buvo įregistruotas kaip ieškovės asmeninė nuosavybė.Šalys santuoką sudarė2009 m. gegužės 29 d., ši santuoka buvo nutraukta2011 m. lapkričio 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo taip pat ginčo butas pripažintas bendrąja daline šalių nuosavybe, nustatyta, kad atsakovui priklauso 86/100 buto dalys, ieškovei – 14/100 buto dalių, butas priteistas asmeninės nuosavybės teise natūra atsakovui, įpareigojant jį ieškovei išmokėti piniginę 25 000 Lt kompensaciją. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-492-260/2012 Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą pakeitė sumažindamas iš atsakovo šioje byloje ieškovei priteistą piniginę kompensaciją iki 15 000 Lt, likusioje dalyje teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. butas įregistruotas atsakovo vardu.
Ieškovė ieškinį grindė CK 4.76 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendraturtis proporcingai savo turto daliai privalo prisidėti prie turto išlaikymo, o neprisidėjęs – atlyginti kito bendraturčio turėtas išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog atsakovas, šalims gyvenant santuokoje, prie ginčo buto išlaikymo neprisidėjo, nereagavo į tokius ieškovės žodinius prašymus, atsakovas teigė, kad gyvenant santuokoje visus mokesčius, susijusius su butu mokėjo iš bendrų lėšų.Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamu 2013 m. birželio 17 d. sprendimu konstatavo, jog bylos šalys laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti nuostolius, nebuvo bendraturčiai, butas, iki teismai išsprendė ginčą, buvo ieškovės nuosavybė, be to ir atsakovas ginčo bute negyveno. Dėl šių priežasčių teismas ieškinį atmetė.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovas ginčo bute po santuokos sudarymo ir po jos nutraukimo negyveno (CPK182 straipsnio 5 punktas). Nepaisant šios aplinkybės, ieškovė reikalauja, kad atsakovas atlygintų jai nuostolius, susidariusius dėl atsakovo neprisidėjimo prie buto išlaikymo, sumokant komunalinius mokesčius.Ieškovės manymu, kadangi ji ir atsakovas gyveno santuokoje, jie buvo ginčo buto bendraturčiai, todėl atsakovas privalėjo prisidėti prie buto išlaikymo ir pagerinimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie ieškovės argumentai nepagrįsti. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo butas nuo 2008 m. spalio 2 d., t y. iki šalių santuokos, įregistruotas kaip ieškovės asmeninė nuosavybė.Taip pat nustatyta, kad ginčo bute iki 2012 m. spalio 30 d. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę ieškovė bei R., D. ir L. K.. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė ir tai, kad sutartys dėl komunalinių paslaugų teikimo sudarytos ieškovės vardu, patvirtina aplinkybę, jog ginčo būstu naudojosi būtent ieškovė, kuri ir privalo už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Atsakovo pareigos atlyginti ieškovei dėl buto išlaikymo patirtus nuostolius nepatvirtina ir ta aplinkybė, jog Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir nustatytas ginčo buto teisinis režimas, kadangi apeliaciniame skunde pati ieškovė teigia, jog atsakovas ginčo bute negyveno.Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė. Įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti priešingai, ieškovė su apeliaciniu skundu nepateikė, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, sprendžia, kad išdėstytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, todėl jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Nepatenkinus apeliacinio skundo, ieškovei nepriteisiamos jos prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios daliespirmupunktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 17d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.