- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-492-260/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01369-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Ramintai Samušytei, dalyvaujant ieškovui A. K. ir atsakovei J. K., žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ir atsakovės J. K. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1818-652/2011 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovo A. K. ir atsakovės J. K., dėl atsakovės kaltės, palikti atsakovei ikisantuokinę pavardę K., padalinti kilnojamąjį turtą, pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendrąja daline šalių nuosavybe, nustatant, kad ieškovui A. K. priklauso 86/100 buto dalys, o atsakovei J. K.- 14/100 buto dalių, priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ieškovui asmeninės nuosavybės teise, įpareigojant ieškovą atsakovei išmokėti 8.442 Lt piniginę kompensaciją, priteisti jam kilnojamojo turto (baldus, namų apyvokos reikmenis) už 13620 Lt, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 62-64).
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad jis dėl pablogėjusios sveikatos ir susitaręs su atsakove, su kuria faktiškai gyveno kartu, pardavė savo ūkį Trakų rajone už 178.000 Lt ir už 177.000 Lt įsigijo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, atsakovės vardu, nes nebuvo nutraukęs ankstesnės santuokos. Su atsakove buvo susitaręs, kad, kai jis nutrauks santuoką, atsakovė jam perrašys butą. Butą pirko sau ir atsakovei, su kuria ruošėsi susituokti, gyventi. Atsakovė prie buto pirkimo neprisidėjo. Turėtą bendrabučio kambarį atsakovė pardavė anksčiau ir nupirko sūnui automobilį bei nupirko jo ūkiui karvę už 3.000 Lt ir šienapjovę už 3.000 Lt. Ieškovas atskirai nuo ūkio pardavė žemės ūkio techniką už 18.000 Lt, todėl turėjo pakankamai pinigų buto pirkimui. Ieškovas nurodė, kad galėtų atsakovei kompensuoti jos indėlį į bendrą turtą iki 10.000 Lt. Įregistravus santuoką su atsakove, ji nebesilaikė susitarimo perrašyti jam butą, todėl prasidėjo konfliktai. Dėl konfliktų su atsakove, jos akivaizdaus melo, pablogėjo sveikata, įvyko trys širdies infarktai. Prašo atsakovę pripažinti kalta dėl šeimos iširimo, nes šeima iširo dėl atsakovės nesąžiningumo. Dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo su atsakove susitarė, todėl šioje dalyje prašė patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti.
Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovas, gyvenant kartu, negrįždavo naktimis, galimai buvo neištikimas. Atsakovė 2007-2008 metais apsigyveno pas ieškovą ūkyje, nupirko karvę, šienapjovę, 14 vištų, 4 paršus, taip pat prisidėjo prie buto Alytuje pirkimo. Viso prisidėjusi prie ūkio ir buto apie 47.000 litų. Nurodė, kad butą reikėtų padalinti į dvi lygias dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (b.l. 89-93). Teismas santuoką, įregistruotą 2009 m. gegužės 29 d. Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 129, tarp A. K. ir J. K. nutraukė dėl atsakovės J. K. kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovei paliko ikisantuokinę K. pavardę, patvirtino tarp ieškovo A. K. ir J. K. taikos sutartį dėl kilnojamųjų daiktų pasidalinimo, pagal kurią ieškovui A. K. asmeninės nuosavybės teise atiteko: 3.500 Lt vertės 5 dalių sekcija, 400 Lt vertės 2 stalai ir staliukas, 1.500 Lt vertės riešuto spalvos sofa lova, 1.200 Lt vertės raudonos spalvos lova, 2.100 Lt vertės dvigulė šviesios spalvos lova su patalynės dėže, 1.800 Lt vertės 7 dalių šviesus virtuvinis komplektas, 2.100 Lt vertės du šaldytuvai, 670 Lt vertės prieškambario baldai, 370 Lt vertės kilimas, 870 Lt vertės televizorius Samsung, 1.200 Lt vertės muzikinis centras Samsung, 220 Lt vertės spalvota antklodė, 5 vnt. paklodžių, 5 lempų miegamojo šviestuvas, 3 vnt. pagalvių, patalynės užvalkalai, kurių bendra vertė 100 Lt – viso kilnojamojo turto už 16.030 Lt; atsakovei J. K. asmeninės nuosavybės teise atiteko: 150 Lt vertės garų surinkėjas, 15 Lt vertės 3 vnt. pagalvių, 1.500 Lt vertės riešuto spalvos sofa lova – viso kilnojamojo turto už 1.665 Lt, ir bylą šioje dalyje nutraukė, pripažino trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, įsigytą už 177.000 Lt, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), A. K. ir J. K. bendrąja daline nuosavybe, nustatė A. K. 86/100 buto dalis, o J. K. 14/100 buto dalių, priteisė ieškovui A. K. butą, įsigytą už 177.000 Lt, asmeninės nuosavybės teise natūra, įpareigojo A. K. išmokėti atsakovei J. K. 25.000 Lt piniginę kompensaciją.
Teismas rėmėsi Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-133-652/2011 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad šalys iki santuokos tvarkė kartu ūkį, kūrė bendrą turtą abiejų lėšomis. Kadangi ginčo butą šalys įsigijo bendromis lėšomis, ieškovas pagrįstai tikėjo, kad atsakovė pagal jų žodinį susitarimą tam tikrą turto dalį perleis jam, kai jis nutrauks ankstesnę santuoką. Ieškovas pardavė savo vienintelį turtą, siekdamas įsigyti kitą būstą, jo indėlis į atsakovės vardu perkamą turtą buvo žymiai didesnis nei atsakovės, o kadangi nebuvo nutraukęs ankstesnės santuokos, sutiko perkamą turtą registruoti atsakovės vardu. Teismas sprendė, kad atsakovė nebuvo lojali ir sąžininga ieškovui kaip sutuoktinė, nerėmė jo moraliai, žinodama apie jo indėlį, įdėtą į butą, nesilaikė žodinio susitarimo bei darė kliūtis ieškovui gyventi kartu su ja įsigytame bute, todėl santuoką pripažino iširus dėl atsakovės kaltės. Atsakovės argumentus dėl ieškovo galimos neištikimybės teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Teismas patenkino šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo, kadangi sprendė, jog pasirašytos taikos sutarties sąlygos įstatymui neprieštarauja, ieškovo, atsakovės įstatymo saugomų interesų nepažeidžia. Konstatavęs, jog butas buvo pirktas bendromis ieškovo ir atsakovės lėšomis iki santuokos sudarymo, teismas sprendė, kad nors nuosavybės teisės įregistruotos vieno iš jų vardu, turtas gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe. Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatė, kad šalys, įsigydamos butą (duomenys neskelbtini), Alytuje, pardavė iki tol turėtus vienintelius turėtus gyvenamuosius būstus: ieškovas pardavė savo ūkį ir žemės sklypus Trakų rajone už 178.000 Lt, o atsakovė kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį Vilties g. 30-403, Alytuje, už 8.000 Lt. Ginčo butas buvo nupirktas už 177.000 Lt. Ieškovas nurodė, kad atsakovė įnešė į dalintiną turtą 25.000 Lt ir pagal šią sumą paskaičiavo atsakovei 14/100 buto dalių, tačiau posėdžio metu nurodė, kad sutiktų išmokėti 10.000 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovė nurodė, kad prisidėjo prie bendro turto sukūrimo 47.000 Lt, kuriuos turėjo pardavusi kambarį už 15.000 L bei pasiskolinusi iš brolio, tačiau prašė nustatyti turto (buto) dalis po ½. Iš raštiškų susitarimų, preliminarių sutarčių, turto perleidimo sandorių, šalių banko sąskaitų išrašų teismas nustatė, kad ieškovas turėjo reikiamą pinigų sumą buto pirkimui ir galimai už jo pinigus buvo atsiskaityta su pardavėjais. 2008-07-17 memorialinis orderis Nr. 793121 patvirtina, kad ieškovas pervedė atsakovei 100.000 Lt, iš AB banko Snoras atliktų piniginių operacijų matyti, kad ieškovas A. K. pervedė atsakovei 2008-09-25 30.000 Lt, gautas sumas atsakovė pervedė pardavėjoms už perkamą butą. Atsakovė teigė, kad pagal 2008-04-24 avansinio mokėjimo sutartį ji yra sumokėjusi iš savo pinigų 25.000 Lt avansą pardavėjoms. Iš atsakovei priklausančio kambario 2007-08-04 pardavimo sutarties, piniginių lėšų judėjimo jos banko sąskaitoje matyti, kad atsakovė galėjo prisidėti prie avansinio mokėjimo 10.000 Lt. Iš 2008-07-17 preliminarios turto pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad ieškovas A. K. jau buvo gavęs iki sutarties sudarymo 128.000 Lt, todėl galėjo turėti reikiamą sumą avansiniam mokėjimui 2008-04-24. Įvertinęs bylos duomenis teismas sprendė, kad atsakovė galėjo prisidėti 25.000 Lt prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, įsigijimo, ir, kad tai sudaro 14/100 įsigyto turto dalių, kurių vertė įsigijimo metu buvo 25.000 Lt, o ieškovo turto dalis sudaro 86/100, kurių vertė įsigijimo metu buvo 152.000 Lt. Atsižvelgęs į šalių itin konfliktiškus santykius, visišką pasitikėjimo praradimą vienas kitu, šalių sveikatos būklę, netolygias turto dalis, siekiant išvengti ateityje konfliktų, šalims nesutariant dėl atidalijimo būdo ir nesant šalies ieškinio padalinti natūra, teismas atidalino ieškovui priklausančią turto dalį, priteisiant jam butą, o atsakovei išmokant 25.000 Lt piniginę kompensaciją.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 110-111) ieškovas A. K. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškovas įpareigotas išmokėti kompensaciją, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – įpareigoti ieškovą išmokėti atsakovei 8.442 Lt piniginę kompensaciją, priteisti iš atsakovės valstybei bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytos kompensacijos už priteistą turtą dalį dydžiu. Ieškinyje dabartinė buto vertė buvo nurodyta 60.300 Lt, todėl atsakovei ieškovas turėtų sumokėti 8.442 Lt. Savo paaiškinimuose posėdžio metu ieškovas nurodė, kad gali sumokėti atsakovei iki 10.000 Lt piniginės kompensacijos. Teisme pateikė visus turimus dokumentus, kad pardavė savo namų valdą už 178.000 Lt, kad atsakovei į banko sąskaitą buvo pervestos piniginės lėšos 130.000 Lt sumoje. Atsakovė byloje yra pateikusi tik bendrabučio pardavimo sutartį, kad pardavė už 8.000 Lt. Daugiau įrodymų apie įdėtas lėšas į buto pirkimą atsakovė nepateikė. Skaičiuodamas buto dalis, ieškovas rėmėsi civilinėje byloje Nr.2-133-652/2011 pateikta informacija, tačiau piniginės kompensacijos dydį skaičiavo nuo dabartinės buto vertės, nes butą šiuo metu galėtų parduoti tik už 60-70 tūkstančių litų. Teismas netyrė, ar ieškovas yra pajėgus išmokėti 25.000 Lt piniginę kompensaciją, neįvertino, kad ieškovas neturi lėšų banko sąskaitose, nedirba, negautų paskolos. Teismas netyrė šių aplinkybių, nebuvo svarstomas klausimas dėl kompensacijos mokėjimo dalimis. Teismas nepasisakė, nemotyvavo dėl valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Apeliaciniu skundu (b.l. 102-106) atsakovė J. K. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovo ieškinys patenkintas, panaikinti ir nustatyti A. K. 50/100 buto dalių, o J. K. 50/100 buto dalių, butą padalijant natūra, priteisti iš ieškovo valstybei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Teismas byloje esančius įrodymus vertino šališkai, neobjektyviai, vadovavosi išimtinai ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, be jokios priežasties nevertino atsakovės nurodomų aplinkybių, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo esant atsakovės kaltei. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė nebuvo lojali ir sąžininga ieškovui kaip sutuoktinė, nerėmė jo moraliai, nesilaikė žodinio susitarimo bei darė kliūtis ieškovui gyventi kartu su atsakove įsigytame bute. Šių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Ieškovas pats nenorėjo gyventi kartu su atsakove, tuokdamasis nepuoselėjo atsakovei jokių šiltų jausmų, o siekė tokiu būdu pasisavinti butą, kurio įsigijimui pats, savo gera valia atsakovei davė dalį pinigų. Konfliktai tarp atsakovės ir ieškovo kildavo dėl to, kad jis praėjus dviem savaitėms po vestuvių, pradėjo negrįžti į namus, o netrukus apsigyveno pas kitą moterį. Atsakovė priekaištavo, kad jis negrįžta į namus, kad visiškai neprisideda finansiškai prie buto išlaikymo, ir t.t. Todėl, mano, kad konfliktai kildavo dėl abiejų kaltės, šių konfliktų iniciatoriumi būdavo pats ieškovas. Todėl teismo išvados apie atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo yra niekuo nepagrįstos ir nepatvirtintos. Ieškovas įrodinėjo, jog ginčo butas yra įgytas už jo asmenines lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė, tačiau atsakovės įsitikinimu butas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovė neginčija fakto, kad ieškovas į jos sąskaitą pervedė 100.000 Lt, kuriais ji atsiskaitė įsigydama ginčo butą. Tarp ieškovo ir atsakovės buvo pasirašyta paskolos sutartis, tačiau ieškovas ją nuo teismo nuslėpė ir atsakovė neturėjo galimybės ja pasinaudoti teisme. Tačiau ieškovas patvirtino aplinkybes apie tai, kad jis savo gera valia bei iniciatyva, į atsakovės sąskaitą pervedė 100.000 Lt, pats dalyvavo pas notarą registruojant pirkimo-pardavimo sutartį, ir sutiko, kad butas būtų registruojamas atsakovės vardu. Jis suprato ir sutiko, kad ginčo buto savininke taptų atsakovė. Byloje nesurinkta įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo nurodomas aplinkybes apie tai, kad tarp šalių buvo raštiškas susitarimas susituokus perrašyti butą ieškovo vardu. Be to, tai prieštarauja protingumo principui, tokio susitarimo tarp šalių nebuvo ir negalėjo būti, kadangi atsakovė prie šio buto pirkimo prisidėjo ir savo asmeninėmis lėšomis, pardavusi savo paskutinį būstą, todėl pažadėti, kad visą butą užrašys tik ieškovo vardu, tikrai negalėjo. Be to, ieškovas savo gera valia duodamas atsakovei 100.000 Lt butui įsigyti, prisiėmė riziką, kad butas gali ir ateityje likti tik atsakovės asmeninė nuosavybė. Apeliantės nuomone, ginčo butas turėjo būti pripažintas šalių bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir padalintas kiekvienam lygiomis dalimis. Pats ieškovas teisme nurodė aplinkybes apie tai, kad jis prašęs atsakovės butą pasidalinti lygiomis dalimis, tačiau atsakovė nesutikusi. Ginčo butas yra trijų kambarių, todėl yra reali galimybė jį padalinti dalimis, bendro naudojimosi patalpas palikti naudotis abiem bendrai. Be to, naudojimasis taip padalytu turtu ginčų tarp atsakovės ir ieškovo nelemtų, kadangi ieškovas ginčo bute negyvena, jis gyvena pas kitą moterį. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčo atveju taikytas atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais būdas pripažintinas tinkamu. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčo buto atsakovei priklauso tik 14/100 dalių. Ieškovas nepagrįstai siekė visą butą prisiteisti sau natūra, o atsakovei išmokėti kompensaciją. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino tos aplinkybes, kad tai yra vienintelis atsakovės gyvenamasis būstas, o ieškovas turi gyvenamąją vietą pas kitą moterį, kadangi pats teisme tvirtino ginčo bute negyvenantis. Atsakovės poreikis likti gyventi ginčo bute yra daug didesnis, nei ieškovo. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pragyvena tik iš gaunamos invalidumo pensijos, jokių kitų santaupų neturi, neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Akivaizdu, kad ieškovas realiai neišgalės sumokėti atsakovei nustatyto dydžio kompensaciją. Tokiu atveju atsakovė lieka be gyvenamojo būsto, o priteista kompensacija, jeigu ji būtų išmokėta, atsakovei neužtikrins galimybių įsigyti net bendrabučio. Tiek ieškovui, tiek atsakovei priklauso po 1/2 dalį buto. Ieškovas nuo pat buto įsigijimo momento neprisidėjo prie šio buto išlaikymo bei remonto, t.y. beveik ketverius metus atsakovė viena išlaiko ginčo butą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (b.l. 120-121) ieškovas A. K. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Jis nurodo, kad atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo pilnai įrodyta. Nors atsakovė neigia savo kaltę, dėl santuokos iširimo kaltina ieškovą, tačiau jokių įrodymų, tiek nagrinėjant šią civilinę bylą, tiek bylą dėl buto pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe, per kelis metus nepateikė. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad negali pirkti buto, kol dar nenutraukta santuoka. Atsakovė vis ragino greičiau pirkti butą. Jokių moterų ieškovas neturėjo, nes ką tik buvo išsiskyręs, vedė, o be to sveikata neleido. Atsakovė norėjo greičiau butą įsigyti savo vardu, nes ieškovas buvo po širdies operacijos, galvojo, kad negyvens ilgai. Jokių paskolos sutarčių sudaryta nebuvo. Faktiškai prie buto pirkimo atsakovė niekuo neprisidėjo, nes už pinigus, gautus už parduotą bendrabutį, ji pirko sūnui Dariui automobilį, mokėjo 8.000 Lt, dar 1.000 Lt davė sūnui greičių dėžei pirkti. Ji prie ieškovo ūkio prisidėjo tik nupirkdama karvę už 2.000 Lt ir šienapjovę už 3.200 Lt. Todėl ieškovas turėtų atsakovei išmokėti piniginę kompensaciją ne daugiau nei 10.000 Lt ir tai mokant dalimis per metus.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Apeliaciniu skundu atsakovė faktiškai prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatant, kad jai priklauso iš atidalinto turto ne 14/100 ginčo buto dalių, bet 50/100 šio buto dalys, taip pat padalinti butą natūra, o ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant iš jo priteistą atsakovei piniginę kompensacija. Todėl teisėjų kolegija sprendžia tik dėl turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, - atidalijimo pagrįstumo bei teisėtumo, dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių nepasisako.
Priimdamas apskųstąjį sprendimą, teismas vadovavosi prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-133-652/2011 dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei J. K. nustatytomis aplinkybėmis, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Alytuje, buvo pirktas už bendras ieškovo ir atsakovės lėšas, nupirktas dar iki santuokos tarp šalių sudarymo ir buvo naudojamas ieškovo ir atsakovės kaip kartu gyvenančių sugyventinių, o todėl toks turtas pripažintinas bendrąja daline jų nuosavybe, šalių teisėms į tokį turtą taikytinos CK Ketvirtosios knygos normos. Civilinėje byloje Nr. 2-133-652/2011 sprendimas buvo priimtas tarp tų pačių šalių, šis sprendimas įsiteisėjęs, todėl remiantis CPK 182 str. 1 d. 2 p. nereikėjo iš naujo įrodinėti aplinkybių, kurios jau nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, jog ginčo butas yra jos ir ieškovo bendroji jungtinė nuosavybė.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo butui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno indėlį įgyjant turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Įvertinęs konkrečius įrodymus apie ieškovo ir atsakovės kiekvieno panaudotų lėšų butui įgyti kiekį, pirmosios instancijos teismas, remdamasis ir ieškovo pripažintu faktu, kad atsakovė galėjo butui įgyti galėjo panaudoti 25000 Lt savo asmeninių lėšų, ir nustatė, kokia dalis įgyto buto priklauso atsakovei, t.y. 14/100 dalių , ir kokia - ieškovui, t.y. likusios 86/100 dalys. Kadangi atsakovė iš tiesų nepateikė įrodymų, kad tikrai įgyjant butą panaudojo daugiau nei 25000 Lt, t.y. kiek ieškovas pripažino, vertintina, kad teismas teisingai ir pagrįstai nustatė šalių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teisėjų kolegija taip vertina dar ir todėl, kad atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo nustatytos šalių dalys yra neteisingai paskaičiuotos.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčo atveju taikytas atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais būdas pripažintinas tinkamu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės nuomone. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodė motyvus, kodėl nusprendė būtent taip. Kada teismas įvertino, jog atsakovei priklauso tik labai nedidelė , t.y. 14/100, buto dalis, santykiai tarp ieškovo ir atsakovės yra itin konfliktiški, dėl tokių santykių ir abiejų šalių blogos sveikatos bendras naudojimasis butu praktiškai neįmanomas, negalima pripažinti, kad teismo sprendimas priteisti atsakovei už jai tenkančią nedidelę turto dalį piniginę kompensaciją iš esmės yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimas taip, kaip to prašo atsakovė, nekeistinas.
Ieškovas A. K. apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškovas įpareigotas išmokėti kompensaciją, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – įpareigoti ieškovą išmokėti atsakovei 8.442 Lt piniginę kompensaciją, priteisti iš atsakovės valstybei bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytos kompensacijos už priteistą turto dalį dydžiu, kadangi buto vertė šiuo metu yra tik 60.300 Lt, be to teismas netyrė, ar jis yra pajėgus išmokėti 25.000 Lt piniginę kompensaciją, neįvertino, kad jis neturi lėšų banko sąskaitose, nedirba, negautų paskolos.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad toks ieškovo apeliacinis skundas yra iš dalies pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad ieškovas privalo sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją už jai tenkančią buto dalį, nesivadovavo įrodymais apie dabartinę buto vertę, todėl priteista piniginė kompensacija, kada ieškovas teigia ir byloje pateikė duomenis, jog buto vertė yra 60300 Lt , teismui nemotyvavus, kodėl tokiais įrodymais jis nesivadovavo, negali būti pripažinta teisinga ir pagrįsta.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas nepateikė naujų įrodymų apie dabartinę buto vertę, tačiau paaiškino, kad sutiktų atsakovei sumokėti 10000 – 15000 Lt piniginę kompensaciją. Atsižvelgdama į tai, taip pat pripažindama, jog ginčo buto rinkos vertė po buto įgijimo tikrai sumažėjo, o byloje ieškovo pateikti įrodymai apie 60300 Lt buto vertę yra pagrįsti tik masinio vertinimo būdu, taigi nėra visiškai objektyvūs, teisėjų kolegija pripažįsta, kad iš ieškovo atsakovei priteistina piniginė kompensacija sumažintina nuo 25000 Lt iki 15000 Lt. Dėl šios priežasties iš dalies pakeistinas Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad turėtų būti nustatyta, kad jis piniginę kompensaciją atsakovei sumokės per metus laiko ir dalimis. Teisėjų kolegija nesprendžia dėl tokio prašymo, kadangi tokio reikalavimo ieškovas nereiškė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.
Iš dalies patenkinus ieškovo A. K. apeliacinį skundą , sumažinus iš jo priteistą piniginę kompensaciją nuo 25000 Lt iki 1500 Lt, o ne iki 8442 Lt, kaip jis skunde prašė, laikytina, kad šio atsakovo apeliaciniame skunde pareikšti reikalavimai patenkinti 60%. Paduodant apeliacinį skundą jam buvo atidėtas 248 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas, todėl 40% nuo šios sumos, t.y. 99,20 Lt, iš jo priteistini į valstybės biudžetą. Atsakovei J. K. dėl jos sunkios turtinės padėties teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios visos išlaidos (100 procentu) valstybės garantuojamos ir apmokamos, todėl iš jos žyminio mokesčio dalis į valstybės biudžetą nepriteistina. Iš jos nepriteistinos ir valstybės išlaidos už iš dalies nemokamą teisinę pagalbą, suteiktą ieškovui A. K..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą pakeisti, sumažinant iš ieškovo A. K. priteistą atsakovei J. K. piniginę kompensaciją iki 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų).
Likusioje dalyje Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 99,20 Lt (devyniasdešimt devynis litus ir 20 centų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbankas“, AB (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.