Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės A. K. prašymą suinteresuotiems asmenims UAB ,,Litesko“ filialui ,,Alytaus energija“, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ ,,Turto bankas“, ir E. J. dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vykdymo proceso metu teismui pateikiami pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad prie prašymo antstolė pateikė visus prašymo išsprendimui reikalingus duomenis, pripažintina, kad žodinis pareiškimo nagrinėjimas nėra būtinas ir prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad palikėjo turtinės prievolės yra paveldimos. Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus (CK 5.52 str.). Pirmos instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 str. 1 d.). Tačiau tam, kad vykdymo procese būtų galima pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, neužtenka įrodyti vien tik palikimo priėmimo faktą, o būtina įrodyti, kad kreditorius pareiškė įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Speciali tvarka kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, nustatyta CK 5.63 straipsnyje. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų turi laikytis ir palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, kadangi priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams, nes nėra tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013.). Taigi, palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditoriaus turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolei buvo pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas Nr. 2-1775-90, išduotas Alytaus rajono apylinkės teismo dėl 420,14 Eur skolos išieškojimo išieškotojui UAB ,,Litesko“ filialui ,,Alytaus energija“ iš skolininkės E. J., kuri Gyventojų registro tarnybos duomenimis mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Palikimo perėjimo valstybei 2016 m. spalio 28 d. liudijimą po E. J. mirties likusį palikimą priėmė Lietuvos Respublikos valstybė. Antstolei aplinkybė apie skolininkės mirtį tapo žinoma 2014 m. liepos 29 d. gavus VSDFV Alytaus skyriaus 2014 m. liepos 25 d. pranešimą apie tai, kad skyrius negali daryti išskaitymų iš skolininkės E. J. išmokų, nes ji mirė (duomenys neskelbtini). CPK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2014 m. spalio 23 d. Antstolė motyvuodama tuo, kad skolininkės palikimą priėmė Lietuvos Respublikos valstybė, kreipėsi į teismą dėl skolininko pakeitimo. Tačiau teismas pažymi, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kad viešajame registre būtų išviešintas palikėjos turto areštas kreditoriaus UAB ,,Litesko“ filialo ,,Alytaus energija“ reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ar kad būtų išsiųstas pranešimas notarui, ar kad kreditorius kitokiu būdu būtų pareiškęs reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad po skolininkės mirties antstolė ar išieškotoja per tris mėnesius pareiškė apie savo reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui Lietuvos Respublikai, nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdiniui Lietuvos Respublikai per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos E. J. kreditorę ir jos reikalavimą.

Vien ta aplinkybė, kad mirusioji skolininkė turėjo ir daug kitų įsiskolinimų, kurie buvo priverstinai išieškomi, nėra pakankama pakeisti skolininkę jos turtą priėmusiu įpėdiniu, kadangi kiekvienas kreditorius ar vykdomąją bylą vykdantis antstolis turi pareigą informuoti įpėdinį apie vykdomą išieškojimą ne abstrakčiai, o tiksliai ir aiškiai. Be to, įstatymų leidėjas pareigą informuoti apie palikėjos skolas numatė palikėjos kreditoriui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad palikėjo kreditorė kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 596 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

antstolės A. K. prašymą dėl skolininko pakeitimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.