Kauno apylinkės teismo įsakymas

2018-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2591-825/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-06-28
Bylos Nr.
1-2591-825/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59829-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Kaltinamasis
A. Č.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2591-825/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59829-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.18.10; 2.12.1.3; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronius Varsackis išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini),neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

A. Č. nuo 2014 m. liepos 7 d. vykdydama individualią veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei tuo pat metu tvarkydama apskaitą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ nuostatą ir 11 str. 1 d. nuostatą, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“ būdama atsakinga už A. Č. individualios veiklos, vykdomos pagal pažymą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir už buhalterinių įrašų teisingumą, apgaulingai tvarkė 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. lapkričio 16 d. laikotarpio A. Č. individualios veiklos, vykdomos pagal pažymą, buhalterinę apskaitą, t. y.:

- pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes 2017 m. lapkričio 11 d. EKA kasoje neapskaitytos ir juridinę galią turinčiais dokumentais nepagrįstos už parduotas prekes gautos pajamos 635,79 eurai;

Žemesnės instancijos teismas

- pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 12 str. 1 d. reikalavimą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes išmokėjo S. L. buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį ne mažiau kaip 144,00 eurų (8 x 18 eurų), nepagrindus to juridinę galią turinčiais dokumentais;

- pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais“, nes priėmė G. V. bei S. L. dirbti, tačiau prieš darbo pradžią nesudarė su jomis darbo sutarties;

- pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. <...>“, priėmė G. V. bei S. L. dirbti, tačiau apie darbuotojo priėmimą į darbą nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui;

Žemesnės instancijos teismas

- pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „Jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai: 1) prekė perduodama ar paslauga suteikiama, arba 2) gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“ ir Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimą, kad „Kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaitančiam asmeniui, kai šiame Apraše nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą <...>“, nes 2017 m. lapkričio 11 d. jos tvarkomoje apskaitoje nebuvo užpajamuoti už parduotas prekes gauti 635,79 eurai (tame skaičiuje 110,34 eurų PVM);

tokiu būdu A. Č. apgaulingai tvarkė A. Č. individualios veiklos, vykdomos pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti A. Č., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, veiklos ir turto už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d.

Kaltinamoji A. Č. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kalta prisipažino visiškai ir parodė (2 tomas, b. l. 1-15), kad ji maždaug nuo 2014 m. yra išsiėmusi individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), yra A. Č. individualios veiklos savininkė. Vykdo mažmeninę prekybą gėlėmis prekybos vietoje, kioske – paviljone, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jai nuosavybės teise. Ji pati turi aukštąjį buhalterinį – finansinį išsilavinimą ir nuo pat veiklos pradžios buhalterinę apskaitą veda ji pati, o kas būna jai neaišku, tai pasikonsultuoja su pažįstama buhaltere. Pradžioje prekybą gėlėmis vykdė tik keturi – penki įdarbinti asmenys, o palaipsniui didėjant apyvartai padaugėjo ir įdarbintų darbuotojų. Nuo 2017 m. buvo įdarbinti jau 8 darbuotojai, kurie vieni įdarbinti pusę etato, kiti dirba pilnu etatu ir darbo sutartyse nurodyta koks numatytas jų darbo laikas, nurodytos jų išeiginės dienos. Pats minėtas gėlių paviljonas dirba kiekvieną savaitės dieną nuo 07.00 val. iki 21.00 val. Šiuo metu yra įdarbinta 13 asmenų. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildo taip pat ji pati, kai turi laiko maždaug kas tris – keturias dienas. Minėtame gėlių paviljone yra kasos aparatas. Naujai priimtiems darbuotojams ji iš karto neleidžia atlikti ir kasininko pareigas, atspausti kasos kvitą pirkus gėles, tai leidžia darbuotojui padirbus ilgiau, palaipsniui. Pagrinde kasininko pareigas atlieka, kasos kvitukus atspaudžia seniau dirbti priimti darbuotojai. Pagal mėnesiui sudarytą darbo grafiką vienu metu dirba nuo vieno iki penkių darbuotojų, kadangi ryte pradeda pirmiausiai dirbti vienas darbuotojas, o vėliau darbuotojai prisijungia palaipsniui, maždaug už valandos ateina kitas darbuotojas, dar vėliau ateina dirbti dar vienas darbuotojas, nes palaipsniui ryte, maždaug nuo 09 val. ir vakare padaugėja klientų. Kasa yra tik viena gėlių paviljone. Banko sąskaitos atidariusi neturi. Klientui pageidaujant išrašomas grynųjų pinigų priėmimo kvitas, o kitiems klientams užtenka kasos aparato kvito. Pagrinde turiu du gėlių tiekėjus, tai yra uždarąsias akcines bendroves „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Jiems už gėles ji atsiskaito grynaisiais pinigais. S. L. ir G. V. jos minėtame gėlių kioske dirbo tik kelios dienos, darbo sutartis nebuvo dar sudaryta su jomis, jos bandė ar patiks joms darbas. Su šiomis darbuotojomis buvo sutarta, kad jos gaus atlygį už darbą maždaug po 2 eurus už valandą po darbo dienos, arba bus pinigai joms sumokėti vėliau, sudarius su jomis darbo sutartį ir pridėjus uždirbtus pinigus, kuomet jos dirbo dar be darbo sutarties, prie išmokamo atlyginimo už darbą. Vėliau, grįžusi po kelionės, ji su S. L. ir G. V. sudarė darbo sutartį. Joms už darbą kai jos dirbo nesudarius darbo sutarties, uždirbtus pinigus išmokėjo. Jeigu būna didesnis srautas žmonių, o ne visiems klientams reikia kasos kvitukų už prekes, tai būna, kad kasos kvito už gėles iš karto neatspaudžia, bet atsiradus laisvesniam laikui susiskaičiuoja pinigus ir suprekiautai pinigų sumai už gėles atspaudžia bendrą kasos kvitą tos pačios dienos bėgyje. 2017 m. lapkričio 11 d. policijos pareigūnai patikrinimo metu minėtame antrame stalčiuje po kasos aparatu rado 635,79 eurus, kuriems nebuvo išmušti kasos kvitai už parduotas gėles, šie pinigai buvo suprekiauti už gėles būtent tą 2017 m. lapkričio 11 d. Šiems pinigams kvitas turėjo būti išmuštas vėliau. Kadangi ji anksčiau nežinojo kokia tiksliai pinigų suma buvo rasta neapskaityta minėtame antrame stalčiuje už suprekiautas gėles, todėl pildydama deklaraciją už 2017 metus jos iš karto nenurodė, bet ji 2018 m. birželio 20 d. supildė patikslintą deklaraciją už 2017 metus ir ją pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, kurioje įtraukė ir 635,79 eurus, kaip gautas pajamas, bet deklaracijoje ši suma gavosi bendra, ji atskirai neįrašoma, todėl patikslintoje 2018 m. birželio 20 d. deklaracijoje, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje įrašyta patikslinta suma 11 eilutėje PVM apmokestinami sandoriai 77 360 eurų, kuri pirminėje deklaracijoje buvo įrašyta 76 835 eurai. Taip pat 2018 m. birželio 21 d. sumokėjo Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 110,34 eurus PVM už neužpajamuotus 635,79 eurus, gautus už parduotas prekes. Tiekėjai gėles atveža į jos minėtą kioską patys dažniausiai antradieniais ir penktadieniais arba šeštadieniais, prieš tai užsisakius telefonu. Kai perka gėles prekybai, tai atsiskaito grynais pinigais, o pirkimo dokumentus išrašo tiekėjais. Darbuotojams algas išmoka ji pati grynais pinigais kartą per mėnesį darbe, minėtame savo gėlių kioske-paviljone. Darbuotojai gavę atlyginimą pasirašo ant algalapių, atlyginimą moku pirmosiomis mėnesio dienomis, maždaug kiekvieno mėnesio 7 dienos. Dėl apgaulingai tvarkytos 2017 m. A. Č. individualios veiklos vykdomos pagal pažymą ji prisipažįsta ir labai gailisi, įvykdytus pažeidimus ištaisė, deklaraciją patikslino už 2017 metus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos prašo ją nubausti baudžiamuoju įsakymu, o paskirtą baudą pasižada susimokėti. Tik prašytų ją paskirstyti dalimis susimokėti nors per kelis mėnesius.

Liudytoja I. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 tomas, b. l. 46-47), kad ji yra įdarbinta pagal darbo sutartį. Jos darbo užmokestis yra „minimumas“, atlyginimą gauna grynais, tvarkingai kiekvieną mėnesį. Gavus pinigus iš pirkėjo už parduotas gėles, į kasą juos įmuša jas pardavusi pardavėja. 2017 m. lapkričio mėn. 11 d. gėlių prekyvietėje buvo 3 įdarbintos oficialiai floristės-pardavėjos ir dar gėlių kioske buvo 4 merginos, kurios tuo metu nebuvo įdarbintos, o buvo priimtos tik bandomajam laikotarpyje. Kadangi direktorė A. Č. minėtą dieną buvo išvykusi, pagrinde tą dieną į kasą pinigus įmušinėjo A., o jei jo nebūdavo, bet kuri iš jų merginų, buvusių gėlių kioske. Kaip vėliau paaiškėjo tą dieną, tai yra 2017 m. lapkričio 11 d. policijos darbuotoją aptarnavo kita pardavėja, kuri jai padavė pinigus už gėles, o ji atidavė grąžą, neduodama kasos kvito, o gautus pinigus už gėlę įdėjo į antrą stalčių, buvusį, po kasos aparatu. Iš to pačio stalčiaus antro padavė ir grąžą. Kvito nedavė todėl, kad kuomet prekyvietėje buvo daug žmonių, kurie paprastai kvito neima. Jie gautus pinigus už parduotas gėles, už kuriuos neišmuša kasos kvito, deda į minėtą antrą stalčių, esantį po kasos aparatu, o dienos gale visus pinigus, esančius tame antrame stalčiuje po kasa įmuša į kasą.

Liudytoja S. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 tomas, b. l. 51-53), kad 2017 metų lapkričio mėn. viduryje ji ieškojo darbo. A. Č. sakė, kad ieško floristų ir ją įdarbintų, tačiau ji anksčiau nebuvo dirbusi su gėlėmis, todėl norėjo pabandyti kaip jai seksis darbuotis. Susitarė, kad pora dienų ji pabandys padirbėti minėtą darbą. Kad nemokamai ji nedirbtų, ji pasiūlė sumokėti jai už tas dvi bandomąsias dienas po 2 eurus už valandą. 2017 m. lapkričio 16 d. nuo ryto dirbo iki vakaro. Jos darbas buvo pagalbiniai gėlių priežiūros darbai, tai yra išrūšiuoti gėles, pakirpti gėlėms kotus, pakeisti gėlėms vandenį. A. Č. jai sakė, kad jei ji sugebės dirbti, pinigus (po 2 eurus už valandą) sumokės jai įdarbinus prie atlyginimo, o jei ji nesugebės arba jai nepatiks darbas, tai šiuos pinigus sumokės jai nusprendus išeiti. Jai darbas, todėl susitarė, kad ji ją įdarbins. Tačiau A. Č. išvyko į kelionę ir jos neįdarbino. 2017 m. lapkričio 17 d. ji atėjo į darbą ir vėl dirbo anksčiau minėtus darbus. Ji su pirkėjais nedirbo.

Liudytoja G. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 tomas, b. l. 57-59), kad ji ieškojo darbo. Su A. Č. kalbėjo telefonu. Ji sakė, kad ieško floristų ir ją įdarbintų, tačiau ji anksčiau nebuvo dirbusi su gėlėmis, todėl norėjo pabandyti kaip jai seksis darbuotis. Susitarė, kad pora savaičių ji pabandys padirbėti minėtą darbą ir jei patiks, A. Č. priims ją į darbą. Kad nemokamai ji nedirbtų, ji pasiūlė sumokėti jai, už tas bandomąsias dienas, po 2 eurus už valandą. Tuos pinigus ji sakė sumokės kuomet ją įdarbins, su jos pirmąja alga, o jei jai nepatiks ar nesugebės dirbti, sumokės pinigus jai padirbus bandomąjį laikotarpį. Tad darbą anksčiau minėtame gėlių kioske, ji pradėjo dirbti maždaug tris dienas prieš 2017 m. lapkričio 11 d. Jos darbas buvo pagalbiniai gėlių priežiūros darbai, tai yra išrūšiuoti gėles, pakirpti gėlėms kotus, pakeisti gėlėms vandenį. Dirbo po aštuonias valandas per dieną. Jai patiko jos atliekamas darbas, tačiau A. Č. buvo išvykusi į užsienį ir jos negalėjo įdarbinti.

Liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 tomas, b. l. 63-65), kad ji asmeniškai pažįsta A. Č. ir pas ją vis kartais laikotarpiu nuo 2014 iki 2016 metų pavasario padirbdavo. A. Č. yra įregistravusi individualią veiklą ir jai priklauso gėlių prekybos kioskas esantis (duomenys neskelbtini). A. Č. jos prašydavo padirbti šventiniais laikotarpiais ir ją oficialiai įdarbindavo. Jos pagrindinis darbas buvo pakuoti gėles, ji su Kasos aparatu nedirbdavo ir gautus pinigus iš pirkėjų perduodavo darbuotojui, kuris dirba su Kasos aparatu. Ar jis išmušdavo kasos kvitus ir perduodavo klientams ji nematydavo, nes dirbdavo dažniausiai šventiniais laikotarpiais ir būdavo labai daug žmonių. Ji supakavus klientams gėles, vėl galima sakyti lėkdavo aptarnauti kito kliento, pirkėjų srautas buvo labai didelis.

Specialisto išvada Nr. 140-(110)-IS1-3276 nustatyta, kad iš dalies negalima nustatyti A. Č., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, veiklos ir turto už 2017 m. lapkričio 16 d. laikotarpį, nes buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų:

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo:

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes 2017 m. lapkričio 11 d. EKA kasoje neapskaitytos ir juridinę galią turinčiais dokumentais nepagrįstos už parduotas prekes gautos pajamos 635,79 eurai;

- 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu A. Č. išmokėjo S. L. buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį ne mažiau kaip 144,00 eurų (8 x 18 eurų), nepagrindus to juridinę galią turinčiais dokumentais;

Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo:

- 43 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu A. Č. priėmė G. V. bei S. L. dirbti, tačiau prieš darbo pradžią nesudarė su jomis darbo sutarties;

- 42 straipsnio 2 dalies reikalavimų, jeigu A. Č. priėmė G. V. bei S. L. dirbti, tačiau apie darbuotojo priėmimą į darbą nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui;

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes 2017 m. lapkričio 11 d. A. Č. tvarkomoje apskaitoje nebuvo užpajamuoti už parduotas prekes gauti 635,79 eurai (tame skaičiuje 110,34 eurų PVM), to pasėkoje siekta išvengti turtinės prievolės į biudžetą sumokėti 110,34 eurų PVM;

Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimų, nes 2017 m. lapkričio 11 d. atliekant patikrinimą A. Č. vykdomos veiklos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijus gėlę, kurios kaina 3,5 euro ir sumokėjus pinigus neišduotas kasos aparato kvitas, bei patikrinimo metu EKA kasoje rasti neapskaityti ir juridinę galią turinčiais dokumentais nepagrįsti 635,79 eurai už parduotas prekes.

Atsakomybę už buhalterinės apskaitos organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis: Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

Atsakomybę už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis: Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

Atsakomybė už darbdavio nesudarytą darbo sutartį raštu bei nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis, kur nustatyta, kad Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Kaip parodė A. Č.: <...> Aš pati turiu aukštąjį buhalterinį – finansinį išsilavinimą ir nuo pat IDV veiklos pradžios buhalterinę apskaitą vedu aš pati. <...>. (1 tomas, b. l . 157-169).

Patikrinimo aktu (1 tomas, b. l. 28-30) nustatyta, kad nuvykus pagal 2017 m. lapkričio 11 d. pavedimą Nr. 20-PR-2-43955 patikrinti A. Č. vykdomos individualios veiklos, pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (prekybos gėlėmis) esančios (duomenys neskelbtini), veiklą, patikrinimo metu buvo perkama gėlė (amarilis), kurios kaina 3.5 euro. Pardavėjai už gėlę buvo duota 5 eurų kupiūra, o ji padėjusi į antrą stalčių, esantį po Kasos aparatu, pinigus atidavė 1.5 euro grąžą, tačiau kasos kvito neišmušė ir klientui neišdavė. Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, kad po Kasos aparatu yra du stalčiai, viename iš jų laikomi pinigai, kurie apskaityti EKA. Tai yra pirmame stalčiuje po kasa suskaičiavus grynus pinigus buvo 379,40 euro, išmušus EKA "X" ataskaita turėjo būti 379,40 eurų. Tuo tarpu antrame stalčiuje (į šį stalčių gėlių pardavėja I. P. įdėjo anksčiau minėtą 5 eurų kupiūrą už pirktas gėles ir atidavė 1,5 euro grąža) buvo rasti neapskaityti 635,79 eurai. Pardavėja I. P. paaiškino, kad, jei prekybos vietoje būna daug klientų, tai pinigus gautus iš klientų už parduotas gėles, ji ir kitos pardavėjos deda į antrą stalčių, esantį po Kasos aparatu, o darbo dienos gale, tariamai šiuos pinigus įmuša į Kasos aparatą. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad A. Č. vykdomos individualios veiklos, pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (prekybos gėlėmis), esančios (duomenys neskelbtini) prekybos vietoje dirbo 7 darbuotojos ir 4 iš jų buvo neįdarbintos A. Č. vykdomos individualioje veikloje.

Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštu (1 tomas, b. l. 111-132) nustatyta, kad pateikta detali informacija apie A. Č., vykdančios individualią veiklą priskaičiuotas ir sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas už darbuotojus, priskaičiuotas ir sumokėtas VSD ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje deklaruotų pajamų už 2014-2016 metus, informacija apie apdraustuosius, apdraustųjų SD įmokas pagal draudėjus už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d..

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas siejamas su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingu ir/ar netinkamu vykdymu. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tuo tarpu pagal minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą.

Nagrinėjamu atveju teismo ištirtų įrodymų visuma (liudytojų I. P., S. L., G. V., E. S., R. D. parodymai ir jų rašytiniai paaiškinimai, liudytojų E. J. ir A. S. parodymai, specialisto išvada, patikrinimo aktas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos bei Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštai bei kita rašytinė bylos medžiaga), o taip pat pačios kaltinamosios A. Č. prisipažinimu, nustatyta, kad A. Č. nuo 2014 m. liepos 7 d. vykdydama individualią veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) mieste, bei tuo pat metu tvarkydama apskaitą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ nuostatą ir 11 str. 1 d. nuostatą, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“ būdama atsakinga už A. Č. individualios veiklos, vykdomos pagal pažymą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir už buhalterinių įrašų teisingumą, apgaulingai tvarkė 2017 m. lapkričio 16 d. laikotarpio A. Č. individualios veiklos, vykdomos pagal pažymą, buhalterinę apskaitą, t. y.:

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes 2017 m. lapkričio 11 d. EKA kasoje neapskaitytos ir juridinę galią turinčiais dokumentais nepagrįstos už parduotas prekes gautos pajamos 635,79 eurai,pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 12 str. 1 d. reikalavimą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes išmokėjo S. L. buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį ne mažiau kaip 144,00 eurų (8 x 18 eurų), nepagrindus to juridinę galią turinčiais dokumentais,pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais“, nes priėmė G. V. bei S. L. dirbti, tačiau prieš darbo pradžią nesudarė su jomis darbo sutarties,pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. <...>“, priėmė G. V. bei S. L. dirbti, tačiau apie darbuotojo priėmimą į darbą nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui,pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „Jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugos teikimui įforminti naudojamas dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykiui, kuris įvyksta anksčiau, kai: 1) prekė perduodama ar paslauga suteikiama, arba 2) gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“ ir Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimą, kad „Kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaitančiam asmeniui, kai šiame Apraše nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą <...>“, nes 2017 m. lapkričio 11 d. jos tvarkomoje apskaitoje nebuvo užpajamuoti už parduotas prekes gauti 635,79 eurai (tame skaičiuje 110,34 eurų PVM).

Tokiu būdu A. Č. apgaulingai tvarkė A. Č. individualios veiklos, vykdomos pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti A. Č., vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, veiklos ir turto už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai byloje nustatyti specialisto išvada. Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad A. Č. inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji yra kalta, todėl baustina.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamoji sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau paskirtą baudą prašo leisti susimokėti dalimis per 6 mėnesius (2 tomas, b. l. 20-22).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, apysunkį nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstam ą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. Č. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 10, 11 straipsniai). Ji neteista (1 tomas, b. l. 183-184), administracine tvarka bausta (1 tomas, b. l. 178-179), psichiatrinių ir/ar priklausomybės ligų gydymas – duomenų nėra.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma minėto straipsnio sankcijose numatyta bausmės rūšis, bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 3 d. 3 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu (kasacinės nutartys Nr. 7-3/2006, Nr. 2K-7-495/2007, Nr. 2K-64/2011 ir kt.). Nuo 2008 m. spalio 22 d. galiojantis bazinis bausmių ir nuobaudų dydis –130 litų, kuris nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo 37,66 eurai. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis 50 eurų. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. Todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies pagrindu nuteistosios atžvilgiu taikytinas jos bausmę švelninantis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. galiojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 eurai.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, patikrinimo metu iš A. Č. vykdomos individualios veiklos pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (prekybos gėlėmis) kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti 635 eurus 79 eurocentų, perduoti saugoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriaus depozito sąskaitą (1 tomas, b. l. 37-40), grąžintini A. Č..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 105 MGL, tai yra 3 954,30 (trijų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų 30 eurocentų) eurų, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę 70 MGL, tai yra 2 636,20 (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt šešių eurų 20 eurocentų) eurų, dydžio baudą.

Įpareigoti A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti, paskirtą baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentą/-us, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

Išaiškinti, kad nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 635,79 (šešis šimtus trisdešimt penkis eurus 79 eurocentus) eurus grąžinti A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ji turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Bronius Varsackis