Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. Š., L. Š., R. Š. ir atsakovo RUAB „Diena Media News“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. Š., L. Š., R. Š. ieškinį atsakovams RUAB „Diena Media News“, J. Š. dėl teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai L. Š., L. Š., R. Š. prašė nustatyti, kad atsakovai 2015-10-10 dienraštyje „Kauno diena“ Nr. 234 (20695) 1 ir 7 puslapyje J. Š. straipsnyje „Mulkinimo virtuozai negailėjo ir giminių“ neturėdami ieškovų sutikimo paskleidė neteisėtai surinktą informaciją apie jų privatų gyvenimą, t. y. kad L. Š. yra R. Š. įdukra, kurią jis įsivaikino, ir tokiu būdų pažeidė jų teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą; priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai po 20 000 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo už teisės į privatų gyvenimą pažeidimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2015-10-10 dienraštyje „Kauno diena“ bei internetinėje svetainėje http://kauno.diena.lt buvo išspausdintas straipsnis „Mulkinimo virtuozai negailėjo ir giminių“, kurį parengė žurnalistė J. Š.. Straipsnyje buvo aprašoma baudžiamoji byla, kurioje ieškovai buvo patraukti kaltinamaisiais, ir paviešinta, kad L. Š. yra įvaikinta. Pažymėjo, kad atsakovai, rinkdami duomenis apie ieškovų privatų gyvenimą ir paskleisdami tokią informaciją be ieškovų sutikimo, pažeidė ieškovų teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę. Tvirtino, kad informacija paskleista apie ieškovų šeimos gyvenimą ir susijusi su kiekvieno iš jų privatumu negavus sutikimo tokiai informacijai paskleisti. Pažymėjo, kad tokios informacijos pateikimas nėra susijęs su visuomenės intereso patenkinimo tikslu. Pateikiant informaciją, buvo siekiama suintriguoti skaitytoją, leidžiant jam suprasti, kad atsakovai disponuoja straipsnio herojų privatus gyvenimo informacija, taip didinant leidinio reitingus, todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovai pažeidė ieškovų teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Straipsnyje paskleidus informaciją, ieškovai patyrė didelius išgyvenimus, susilaukė daug neigiamos reakcijos iš aplinkinių ir draugų, buvo klausinėjami dėl informacijos tikrumo, dėl ko patyrė dvasinio pobūdžio pakenkimų, sukėlusių emocinio ir psichologinio pobūdžio kančias bei išgyvenimus, negatyvų draugų ir pažįstamų vertinimą, pažeminimą, neigiamą poveikį jų asmeniniam gyvenimui.

Atsakovai RUAB „Diena Media News“ ir J. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad straipsnio publikavimo metu ieškovė L. Š. buvo 37 metų amžiaus, todėl paskelbtai informacijai netaikoma įvaikinimo konfidencialumo apsauga. Ieškovei buvo žinomas įdukrinimo faktas. Nurodė, kad giminystės ryšiai nepatenka į privataus gyvenimo sampratą. Pažymėjo, jog ieškovai neslėpė informacijos apie įvaikinimą, todėl laikytina, kad jie davė sutikimą ją skelbti. Informacija buvo paskelbta viešo teismo posėdžio metu Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje. Ieškovai, kaip kaltinami padarę sunkias nusikalstamas veikas, neturi teisės naudotis maksimalia privataus gyvenimo apsauga, kadangi jie tampa viešais asmenimis. Atkreipė dėmesį, jog informacija nėra straipsnio tema, pavartota tik vieną kartą, ieškovai niekada nesikreipė į atsakovą informacijos pašalinimo, nors tokią teisę turėjo. Teigė, kad ieškovai neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą. Informacija vidutiniam normalaus jautrumo asmeniui nelaikytina sąlygojančia neturtinės žalos atsiradimą. Informacija teigiamai charakterizuoja ieškovus R. Š. ir L. Š., o ieškovės L. Š. atžvilgiu yra neutrali. Nurodė, kad atsakovų finansinė padėtis yra sunki.Ieškovai pateikė dubliką, kuriame nesutiko su atsiliepimuose nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad niekada informacijos apie įvaikinimą nebuvo pateikę ir nėra davę sutikimo šiai informacijai skleisti. Nurodė, kad straipsnyje pabrėžiama, kad L. Š. yra įvaikinta. Pažymėjo, jog frazės pašalinimas nesugrąžintų ieškovų į padėtį, buvusią iki pažeidimo. Informacijai paskleisti nebuvo teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso.

Triplikuose atsakovai RUAB „Diena Media News“ ir J. Š. nesutiko su dublike išdėtytais argumentais. Nurodė, jog nagrinėjamame straipsnyje buvo nurodyti ne šeimos gyvenimo faktai, o tik šeimos narių tarpusavio giminystės ryšiai. Pažymėjo, jog ieškovai nesiekdami kuo greičiau nutraukti tokios informacijos publikavimo ir nesikreipdami į atsakovus dėl informacijos pašalinimo, nesiekė nutraukti tokio pažeidimo

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad atsakovai 2015-10-10 dienraštyje „Kauno diena“ Nr. 234 (20695) 1 ir 7 puslapyje straipsnyje „Mulkinimo virtuozai negailėjo ir giminių“ neturėdami ieškovų sutikimo paskleidė informaciją apie ieškovų privatų gyvenimą, t. y. kad L. Š. yra R. Š. įdukra, kurią jis įsivaikino, ir tokiu būdų pažeidė ieškovų teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Priteisė solidariai iš atsakovų ieškovams 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. po 200 Eur kiekvienam ieškovui. Likusioje dalyje ieškovų ieškinį atmetė. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovams 833,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 416,63 Eur iš kiekvieno atsakovo. Priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų atsakovams 992,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 330,84 Eur iš kiekvieno ieškovo. Priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų ir atsakovų 20,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.Teismas nustatė, kad 2015-10-10 dienraštyje „Kauno diena“ bei to paties dienraščio internetinėje svetainėje http://kauno.diena.lt buvo išspausdintas straipsnis „Mulkinimo virtuozai negailėjo ir giminių“, kuri parengė žurnalistė J. Š.. Straipsnyje nurodytos aplinkybės, jog L. Š. yra R. Š. įdukra, kurią jis įsivaikino.Teismas sprendė, jog ieškovų nurodytas teiginys „o Š. su įdukra, kurią įsivaikino“, kurio paskelbimą jie prašo pripažinti teisės į privatų gyvenimą pažeidimu, priskirtinas privataus gyvenimo kategorijai, kadangi paskleista informacija neabejotinai yra apie ieškovų vidinius šeimos santykius. Ieškovų, liudytojų paaiškinimais nustatė, jog ši informacija buvo ieškovų slepiama. Įsivaikinus ieškovę, jai buvo suteikta nauja pavardė, šeima persikėlė gyventi kitur, kas taip pat netiesiogiai patvirtina, jog duomenys apie įvaikinimą apima ir asmeninių faktų slaptumą, kaip vieną iš privataus gyvenimo sampratos aspektų. Nurodė, kad duomenys apie įvaikinimą negali būti laikomi informacija apie giminystės ryšius. Konstatavo, kad atsakovų išspausdintame (paskelbtame) straipsnyje buvo atskleistas ieškovų privatus gyvenimas. Teismas priėjo išvados, kad ieškovų sutikimo dėl jų šeimos privačios informacijos skelbimo atsakovai nebuvo gavę. Atmetė atsakovų argumentus, jog informacija jau buvo tapusi vieša, kadangi paskelbta viešame teismo posėdyje. Teismas sprendė, kad ieškovų privataus gyvenimo detalės, t. y. įvaikinimo fakto, paskelbimas buvo visiškai nebūtinas ir nesvarbus visuomenės požiūriu. Taip pat ši informacija neįtakojo kitų asmenų teisių ir laisvių, tokios informacijos paskelbimas neapsaugojo kitų asmenų nuo neigiamų pasekmių. Nurodė, kad viešai skelbti informacijos apie ieškovo privatų gyvenimą nebuvo jokios pagrįstos būtinybės, kadangi ši informacija nėra susijusi su ieškovų veiksmais, nagrinėjamais baudžiamojoje byloje, ginčo informacija nėra informacija apie įstatymų pažeidimą, nors ginčo straipsnyje buvo aprašoma ieškovų baudžiamoji byla. Teismas priėjo išvados, jog atsakovams paskelbus ginčo straipsnį buvo neteisėtai kišamasi į ieškovų privatų gyvenimą. Teismas nurodė, jog tikėtina, kad informacijos paviešinimas galėjo sukelti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ieškovams. Teismo vertinimu, ieškovų nurodoma emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas bei bendravimo galimybių sumažėjimas daugiau susiję su ieškovų baudžiamąja byla. Priėjo išvados, jog labiau tikėtina, kad didžiąją dalį ieškovų neturtinės žalos atsiradimo sąlygojo būtent baudžiamasis procesas, o ne privataus gyvenimo aplinkybių atskleidimas. Teismas sprendė, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Nurodė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, sumažinus ieškovų prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas RUAB „Diena Media News“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškovų ieškinį atmesti.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstos išvados, kad minima informacija nebuvo tapusi vieša iki jos publikavimo 2015-10-10 dienraštyje. L. Š. įvaikinta, kai jai buvo 11 metų. Prieš įvaikinimą ieškovė turėjo kitą pavardę. Ieškovams tai buvo antroji santuoka. Teismas nepagrįstai nesuteikė reikšmės RUAB „Diena Media News“ kviestų liudytojų parodymams, kad ieškovai neslėpė L. Š. įdukrinimo fakto. L. Š. įdukrinimo faktas buvo paskleistas dar iki straipsnio paskelbimo, viešai nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje ieškovai yra kaltinamieji. Ieškovai nedėjo jokių pastangų apriboti paskelbtos informacijos sklaidą, dėl ko galima manyti, kad ieškovai neprieštaravo tokios informacijos skelbimui.Nurodė, kad nusikalstamos ieškovų veikos aprašymas būtų neišsamus, jeigu nebūtų identifikuojamas kaltinamųjų tarpusavio ryšys. Jų šeiminiai santykiai glaudžiai susiję su jų vykdyta nusikalstama veika, kadangi ieškovai veikė kaip šeima, taip save pristatydavo nukentėjusiesiems ir tokiu būdu pelnė nukentėjusiųjų pasitikėjimą. Atsakovai visiškai nesiekė jokios sensacijos bei visuomenės sudominimo šia ieškovų gyvenimo detale. Pati informacija savo esme visiškai nesensacinga, nešokiruojanti, teigiama.Pažymėjo, kad ieškovai neįrodė, jog patyrė kokią nors neturtinę žalą. Straipsnis publikuotas 2015-10-10, o ieškovai ieškinį pateikė teismui tik 2016-03-09, t. y. po 5 mėnesių. Informacijos publikavimas ieškovams jokios žalos nedarė, nes patys nesiekė jo nutraukti ir taip sumažinti keliamą žalą. Informacija, kad ieškovė L. Š. yra ieškovo R. Š. įdukra, priskirtina išimtinai teigiamos informacijos sričiai.

Atsakovė J. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad prisideda prie atsakovo RUAB „Diena Media News“ apeliacinio skundo. Pažymėjo, kad atsakovų pozicija sutampa ir atsakovė palaiko visus argumentus išdėstytus apeliaciniame skunde.

Apeliaciniu skundu ieškovai prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-20 sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti visiškai; dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinant, o ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas atlyginti visiškai; atleisti ieškovus L. Š. ir R. Š. nuo likusios dalies – 396,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo kiekvienam; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas ieškovams stipraus emocinio streso nesukėlė. Paskelbtos privačios informacijos paviešinimas sukėlė ieškovams stresą, sąlygojusi esamų lėtinių sveikatos sutrikimų paūmėjimą: ieškovei L. Š. paūmėjo skausmai stubure, kuriuos ji gydėsi ambulatoriškai, o jiems nepraėjus buvo nukreipta stacionariniam gydymui; ieškovui R. Š. sutriko psichinė sveikata, dėl ko jis atsidūrė krizių centre, tačiau nesant vietų buvo gydomas ambulatoriškai, tačiau pablogėjus sveikatai buvo nukreiptas stacionariniam gydymui.Nurodė, kad ne baudžiamoji byla ar straipsnio apie bylos eigą paskelbimas sąlygojo ieškovų santykius su draugais, o paviešinta, ieškovų kruopščiai slėpta informacija apie R. Š. įvaikintą L. Š.. Baudžiamosios bylos iškėlimas santykiams su ieškovams artimais asmenimis nedarė jokios įtakos. Liudytoja I. J., skirtingai nei nurodo teismas, aiškiai nurodė, kad jos ir ieškovės santykiai po informacijos paskelbimo atšalo, nors iki tol jos kalbėdavosi atvirai. Liudytojai nurodė, kad paskleista informacija apie įvaikinimą jiems buvo netikėta, ir kad ieškovai su jais nenorėjo apie tai kalbėti, jautėsi sutrikę. Informacijos slėpimas nuo artimų draugų, sutrikdė bendravimą ir sutrikę dėl to jautėsi ieškovai, kas ir lėmė bendravimo sumažėjimą. L. Š. apie paskleistą informaciją teiravosi klasiokai, kurie jiems mokantis pavydėjo jos ir tėvo artimų santykių, tačiau ieškovė negalėjo su jais kalbėtis.Pažymėjo, kad keturių mėnesių terminas ieškiniui dėl pažeistos teisės gynimo paduoti yra protingas ir nesudarantis pagrindo mažinti ieškinio reikalavimą. Privataus gyvenimo informacijos paviešinimas neigiamai įtakojo ieškovus iš karto po jos paskleidimo ir šios informacijos pašalinimas nepanaikintų ieškovų teisės pažeidimo. Straipsnis apie ieškovus buvo paskelbtas ir popieriniame dienraštyje, kurio pašalinimas yra neįmanomas.Nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimą grindė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85, kuris negalioja nuo 2015-03-19. Pagal rekomendacijas maksimalus valandinis darbo užmokestis už advokato dalyvavimą teismo posėdyje gali būti ne didesnis nei 74,80 Eur, atsakovo valandinis tarifas yra 105 Eur.Atsakovas RUAB „Diena Media News“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovų nurodytos aplinkybės neįrodo, kad sveikatos pablogėjimas įvyko būtent dėl paskelbtos informacijos, o ne dėl kitų priežasčių, tarp kurių yra ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas, skolos, pačios ligos specifika. R. Š. sveikata pradėjo blogėti prieš informacijos paskelbimą, ryškūs būklės pablogėjimai pasireiškė keletą kartų (2010 m. kovo mėn., 2012 m. kovo mėn.). L. Š. medicininiam išraše nurodyta, kad skausmai stubure pasireiškia nuo 1992 metų, kad per metus būna 2-3 paūmėjimai, taigi būklės pablogėjimai būdingi ligai. Ieškovai neįrodė, kad sumažėjo jų bendravimo galimybės. Ieškovų delsimas kreiptis į teismą, nereikalavimas pašalinti ginčo objektu esančią informaciją iš internetinės erdvės rodo, kad pačios informacijos publikavimas nepažeidžia ieškovų interesų. Informacijos, publikuotos internete, sklaida yra žymiai didesnė nei popierinio laikraščio. Pirmosios instancijos teismais teisingai paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė J. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą pašo jo netenkinti. Atsiliepime palaikė RUAB „Diena Media News“ poziciją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo

Byloje kilęs ginčas dėl privataus gyvenimo fakto, ieškovės L. Š. įvaikinimo fakto išviešinimo žiniasklaidoje be ieškovų sutikimo, taigi dėl teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo bei neturtinės žalos ieškovams atlyginimo. Apeliantai nurodo, jog atsakovai, neturėdami ieškovų sutikimo, viešai paskleidė neteisėtai surinktą informaciją apie jų šeimos gyvenimą, L. Š. įvaikinimo faktą, tokiu būdu pažeisdami ieškovų teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą,Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės aplinkybės. 2015 10 10 dienos dienraštyje „Kauno diena“ bei to paties dienraščio internetinėje svetainėje http://kauno.diena.lt buvo išspausdintas straipsnis „Mulkinimo virtuozai negailėjo ir giminių“, kurį parengė atsakovė žurnalistė J. Š. (1 t., e. b. l. 1521).Straipsnyje rašoma apie straipsnio publikavimo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėtą baudžiamąją bylą, Nr. 1A-483-245/2016 kurioje, kaip matyti iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų, 2016 05 05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu R. Š. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis dėl turto užvaldymo sukčiavimo būdu, pagal BK 300 straipsnį dėl paskolos sutarčių suklastojimo, iš viso pagal 32 epizodus; L. Š. pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis išviso pagal 2 epizodus: L. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį iš viso pagal du epizodus. Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2017 05 22 nutartimi nuteistųjų R. Š. ir L. Š. gynėjų advokatų V. F. ir V. S. apeliacinius skundus atmetė. Nuteistosios L. Š. gynėjos advokatės N. G. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2016 05 05 nuosprendį dalyje dėl L. Š. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį viename epizode panaikino, ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį bei ją išteisino. Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkino iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje, kurioje R. Š. atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas panaikino ir laisvės atėmimo 4 ketverių metų bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose. L. Š. ir L. Š. paskyrė papildomus įpareigojimus.CK 2.23 straipsnio 1 dalyje įsakmiai numatyta, jog fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai. Minėto straipsnio 3 dalyje įsakmiai numatyta, jog draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus. Asmuo turi teisę susipažinti su apie jį surinkta informacija, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas teismų praktikoje pripažįstama, jog žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pagal CK 2.23 straipsnį yra ginamos, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) informacijos paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleista informacija yra apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleista informacija yra apie žmogaus privatų gyvenimą; 4) faktas, jog informacija paskleista be asmens sutikimo; 5) faktas, jog informacija paskleista nesant teisėto visuomenės intereso, šią informaciją žinoti. Byloje nėra ir pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčo, kad informacija buvo paskleista žiniasklaidoje, kad ši informacija paskelbta apie ieškovus ir yra apie jų privatų gyvenimą.

Ieškovai nurodė, jog straipsnyje pateikta informacija „o Š. su įdukra, kurią įsivaikino“, yra apie jų privatų gyvenimą. Atsakovai apeliaciniuose skunduose neginčija aplinkybės, jog žinia, kad ieškovė L. Š. yra įvaikinta priskirtina duomenims apie jos ir L. Š. bei R. Š. privatų gyvenimą, bet teigė, jog šis faktas buvo išviešintas iki ginčo straipsnio, rėmėsi liudytojų parodymais šioje ir baudžiamojoje bylose, nurodė, kad ieškovai tokiam išviešinimui neprieštaravo, neprašė uždaro bylų nagrinėjimo. Šiuos argumentus kolegija atmeta, ta aplinkybė, kad dalis liudytojų nagrinėjant baudžiamąją bylą ir šią bylą pirmosios instancijos teisme, paminėjo žinoję apie įvaikinimą nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovai konkliudentiniais veiksmais sutiko, kad šis faktas būtų išviešintas spaudoje, nesudaro pagrindo taip teigti ir faktas, kad ieškovai neprašė bylos nagrinėti uždarame teismo posėdyje, nes nenustatyta, kad ieškovai būtų kaip nors davę suprasti atsakovams, jog sutinka su šio fakto viešinimu žiniasklaidoje. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog duomenys apie įvaikinimą, šiuo atveju faktas, kad ieškovė L. Š. yra ieškovo R. Š. įdukra, yra privataus gyvenimo sritis, ir kad leidimo šį faktą išviešinti žiniasklaidoje nei raštu, nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais ieškovai atsakovams nebuvo išreiškę. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios distancijos teismo išvada, jog ginčo dalyku šioje byloje nėra įvaikinimo konfidencialumo pažeidimas, bet teisės į privatų gyvenimą pažeidimas, todėl aplinkybė, jog tokios informacijos paskelbimo metu įdukra (ieškovė L. Š.) buvo sulaukusi pilnametystės, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl ieškovų šeimos privataus gyvenimo slaptumo ribų nustatymo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog negalima teigti, kad tokia informacija yra apie giminystės ryšius, todėl nelaikytina privačia, nes būtent per įvaikinimo procedūrą įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos prilyginamos giminaičių pagal kilmę teisėms ir pareigoms (CK 3.227 straipsnio 1 dalis CK 3.227 straipsnio 2 dalis, CK 3.228 straipsnio 1 dalis), ir būtent todėl duomenims apie įvaikinimą taikomas konfidencialumo institutas patvirtinantis, jog šiam faktui įstatymo leidėjas taiko specialią teisinę apsaugą (CK 3.221 straipsnis).Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog tik pats asmuo turi teisę spręsti, kokią informaciją apie savo privatų gyvenimą ir kiek jos atskleisti viešai. Sutiktina su pirmosios instancijos pastebėjimais kad, duomenų paskleidimo artimoje aplinkoje ir draugų rate ar nagrinėjant bylą teisme suponuoja visiškai kitą duomenų paplitimo mastą, laipsnį, asmenų, susipažinusių ar turėjusių potencialią galimybę su paskleistais duomenimis susipažinti skaičių, paskleistos informacijos pobūdį, turinį, todėl toks duomenų paskleidimo būdas ir mastas neatleidžia žiniasklaidos atstovų nuo atsakomybės. Kolegija taip pat sutinka su teismo vertinimu, jog faktinė aplinkybė, kad ieškovai nesikreipė į atsakovus dėl duomenų pašalinimo, negalima vertinti kaip fakto patvirtinančio jų sutikimą išreiktą konkliudentiniais veiksmais viešinti privataus gyvenimo faktą, nes pirma toks sutikimas turi būti gaunamas prieš publikaciją, antra asmens teisė į privatų gyvenimą suponuoja ir jo teisę pasirinkti gynybos būdus esant teisės pažeidimui.Informacijos apie asmens privatų gyvenimą paskleidimas pateisinamas ir leistinas tik išimtiniais atvejais, esant pagrįstam visuomenės interesui tokią informaciją žinoti, pvz. siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves nuo neigiamų pasekmių. Tuo tarpu šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, žiniasklaidos priemonėje nušviečiant bylos eigą įvaikinimo fakto, paskelbimas nebuvo būtinas, nes įvaikinimo faktas nebuvo aktualus visuomenei, jo išviešinimas neapsaugojo ir kitaip neįtakojo kitų asmenų interesų, teisių ar pareigų, taigi nebuvo realaus visuomenės socialinio intereso žinoti šį ieškovų privataus gyvenimo faktą. Kolegija sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išsakytais teiginiais, jog žinia apie įvaikinimą nėra sensacija, o jos paskelbimas nesietinas su atsakovo siekiu, jog publikacija įgytų sensacingą atspalvį, nes dėmesys straipsnyje vis tik buvo koncentruotas į ieškovų nusikalstamus veiksmus, tačiau tai nereiškia, jog šio fakto išviešinimu nebuvo pažeistos ieškovų teisės į privatų gyvenimą. Taip pat atmestini atsakovų apeliacinio skundo argumentai, jog neišviešinus įvaikinimo fakto nebūtų galima išsamiai nušviesti ieškovų veikų, nes jie veikė kaip šeima taip save pristatydami nukentėjusiesiems ir įgaudami jų pasitikėjimą. Kadangi ieškovų teisė neviešinti informacijos apie įvaikinimą įtvirtinta įstatyme, be to pats įvaikinimo faktas reiškia kad ieškovai ir buvo šeima, šio fakto išviešinimas ar nutylėjimas niekaip negalėjo įtakoti nukentėjusiųjų elgesio ir jų priimamų sprendimų santykiuose su ieškovais.

Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, įvairius nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.246 - 6.249 straipsnių nuostatomis taikant civilinę atsakomybę būtina nustatyti visas šios atsakomybės taikymo sąlygas: a) neteisėtus veiksmus; b) žalą arba nuostolius; c) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių); d) bei neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltę. Nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, atsakomybė negali būti taikoma.Kolegijos nuomone teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovų bei liudytojų A. Z., A. T., I. J. paaiškinimai apie jų fizinę ir psichinę būklę, leidžia daryti išvadą, kad ieškovai įrodė, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų išviešinant įvaikinimo faktą patyrę neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, nes šią informaciją nuo aplinkinių kruopščiau slėpė ją galėjo žinoti tik seni jų draugai ir artimieji, L. Š. po įvaikinio buvo pakeista pavardė ji buvo perkelta į kitą mokyklą, ieškovai, net po įvaikinimo buvo pakeitę gyvenamąją vietą, todėl tikėtina, kad jos paviešinimas galėjo sukelti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ieškovams.Tačiau taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo byloje pateiktu vertinimu, jog didžiąja dalimi ieškovų nurodoma neturtinė žala anot jų pasireiškusi emocine depresija, reputacijos pablogėjimas bei bendravimo galimybių ir rato sumažėjimas paaiškinamas su baudžiamojo byloje konstatuotomis pačių ieškovų nusikalstamomis veikomis ilgą laiką vykusiu baudžiamuoju procesu, inkriminuotų nusikaltimų veikų skaičiumi ir pobūdžiu, pareiškiant kaltinimą ir nuteisiant ieškovus pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis (sukčiavimas), 300 straipsnio 3 dalį (klastojimas). Kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas patys ieškovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog baudžiamoji byla paveikė jų sveikatą ir emocinę būklę labai smarkiai. Akivaizdus, jog faktas, kad baudžiamasis procesas ir informacijos apie tokį procesą sužinojimas suteikia kaltinamam asmeniui stresą ir neigiamus išgyvenimus ir atitinkamai įtakoja tokio asmens artimųjų pažįstamų požiūrį į tokį asmenį ir galimai susiauriną jo bendravimo ratą, ko negalima pasakyti apie įvaikinimo faktą, kuris negali pakeisti nuomonės apie įvaikinamąjį ar įvaikintoją į neigiamą pusę ar sąlygoti tokio asmens ignoravimą, nusistovėjusiame bendravimo rate. Kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad didžiąją dalį ieškovų neturtinės žalos atsiradimo sąlygojo būtent baudžiamasis procesas, o nei privataus gyvenimo aplinkybių atskleidimas. Tokios išvados teisingumą taip pat patvirtina ieškovų L. Š. ir R. Š. medicininiai dokumentai, patvirtinantys, jog šių ieškovų sveikatos problemos atsirado iki ginčo publikacijos. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas priteisiamos žalos dydį atsižvelgė, į aplinkybę, kad ieškovai ėmėsi teisės į privatų gyvenimą gynimo po publikacijos praėjus nemažam laiko tarpui, o pretenzijos pašalinti šią informaciją atsakovui iš viso nereiškė ir sprendė, jog toks jų elgesys galėjo prisidėti prie neturtinės žalos apimties padidinimo. Taip pat, atsižvelgė į tai, kad pati paviešinta žinia apie sutuoktinės vaiko įvaikinimą yra žinia apie pozityvų ieškovo elgesį. Kolegijos nuomone tokio pobūdžio žinia negalėjo sukelti neigiamų ieškovo aplinkos emocijų ar į neigiamą pusę pakeisti aplinkinių nuomonę apie ieškovus.Atsižvelgiant į įvardintas aplinkybes kolegija sprendžia, jog teismas, priteisdamas žalą, pagrįstai sumažino jos dydį proporcingai teisės pažeidimui ir kilusioms pasekmėms bei ieškovų patirtiems praradimams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nesutiktina ir su ieškovų apeliacinio skundo motyvais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes ieškovai teigdami, jog ieškovų atstovės nurodytas advokatės valandinis įkainis viršija rekomenduojamus maksimalius įkainius neatsižvelgė, jog ta pati advokatė atstovavo dviem ieškovams, o ta aplinkybė, kad sprendime nebuvo nurodyta naujesnė Teisingumo ministro Rekomendacijų šiuo klausimu redakcija taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstas neteisingai ar netinkamai. Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, aiškino ginčo sutartį atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.Kadangi abiejų šalių apeliaciniai skundai atmesti bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinėje instancijoje, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis nepriteisiamos nei vienai iš šalių.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.