Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00688-24 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, turi (duomenys neskelbtini) procentų neįgalumas, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji O. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta kalta padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, jog prisipažįsta, kad policijos pareigūnei melavo sakydama, kad ją sumušė jos brolis V. K. 2024 m. rugpjūčio mėnesį. Iš tikrųjų, tai ją sumušė ne brolis, o ji susižalojo savo barzdą pati, kai, būdama neblaivi, griuvo nuo laiptų. Tokius parodymus davė dėl to, kad jos brolis nesutaria labai su jos vyru R. K., tik dėl to tokius parodymus davė. Dėl to tikrai labai gailisi. Pažada ateityje tokių nesąmonių nedaryti ir pagalbą kviesti tik tuomet, kai ji bus reikalinga. Tikrai supranta, kad pasielgė labai blogai duodama melagingus parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios O. K. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

2024 m. spalio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-31205-24, O. K., apklausos, vykusios 2024 m. rugpjūčio 14 d., nuo 09.06 val. iki 09.29 val., metu, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, davė melagingus parodymus, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d., dienos metu, jos brolis V. K. vartojo prieš ją fizinį smurtą suduodamas kumščiu du kartus į veido sritį. Tuo O. K. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

2024 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime DĖL INFORMACIJOS (IT Nr. 01-1-31205-24) nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. Ukmergės rajono policijos komisariate gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), esančiai pranešėjai prieš dvi valandas trenkė brolis ir pasišalino. Nuvykus į įvykio vietą, buto duris atidarė visiškai neblaivi O. K.. Ji paaiškino, kad vakar pas mamą namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), brolis V. K. jai du kartus kumščiu sudavė į smakrą. Smakro srityje buvo matyti hematoma, smakras patinęs. O. K. daugiau įvykio aplinkybių paaiškinti nesugebėjo dėl girtumo, teigė, kad nieko nenori, vis keitė įvykio aplinkybes. Ji teigė, kad buvo sumušta vakar, po to, kad penktadienį, kad policiją kvietė jos draugė, nors policija kviesta jos telefonu ir perklausius skambučio įrašą buvo girdėti jos balsas. Apklausti O. K. nebuvo galimybės dėl girtumo, įpūsti į alkoholio kiekio matuoklį nesugebėjo. Nuvykus (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė visiškai neblaivus V. K., kuris paaiškino, kad vakar buvo atvykusi sesuo, bet jos nemušė, daugiau nieko paaiškinti dėl girtumo nesugebėjo, įpūsti į alkoholio kiekio matuoklį taip pat nesugebėjo. Namuose buvusi mama G. K., aiškino, kad vakar buvo atvykusi dukra O. K., kad jos niekas namuose nemušė. G. K. aiškino, kad ją galbūt sumušė sutuoktinis, kurį ji lankė Kaune.

2024 m. rugpjūčio 14 d. O. K. liudytojo apklausos metu (IT Nr. 01-1-31205-24) nurodė, kad supranta, kad gali neduoti parodymų šioje ikiteisminio tyrimo byloje, nes įtariamasis V. K. yra jos brolis, bet ji nori papasakoti kas įvyko. Ji pati jokia psichine liga neserga. Neįgalumą turi dėl kojų nuo vaikystės, kokia liga jai nustatyta kojoms nežino, bet gydytojai sako, kad reikia daryti jai dvylika operacijų. Gydytojai neduoda jokių garantijų, kad viskas pavyks, todėl ji ir nesioperuoja. Sekmadienį, t. y. 2024 rugpjūčio 11 d., ji buvo nuvykusi Kauną, į įkalinimo įstaigą pas savo vyrą. Iš Kauno grįžo apie 13.30 val., grįžusi iš Kauno užėjo pas savo mamą G. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Jos mama gyvena su jos broliu V. K.. Pas mamą, kartu su mama, išgėrė vieną butelį 1 l talpos, 5 laipsnių stiprumo alaus. Kai atėjo pas mamą, jos brolis V. K. jau gėrė alų, jis gėrė vienas, jos su mama atskirai, O. K. apgirto nuo išgerto alkoholio. Apie 19 val. V. K. pradėjo iš mamos reikalauti pinigų alui. Kai mama jam pinigų nedavė, jis norėjo mamai suduoti. O. K. užstojo mamą, kad V. K. nemuštų jos ir tada V. K. kairiu kumščiu sudavė jai vieną kartą į barzdą dešinėje pusėje. V. K. prieš mamą šoko su peiliu, bet O. K. atėmė iš jo tą peilį ir tada jai jis sudavė į barzdą su kumščiu. Jai skaudėjo po jo tokio smūgio, vėliau atsirado smakre ir didžiulė mėlynė. Tik sudavęs jai smūgį V. K. jos iš karto atsiprašė, jis sakė „sesute, atleisk“. O. K. jam pasakė, kad neatleis. Mamai V. K. tą vakarą nesudavė jokių smūgių, nes O. K. ją užstojo. Po šio konflikto ji išėjo į namus. Dabar su mama ir broliu negyvena, brolis prieš ją smurtauja pirmą kartą, nori, kad jis atsakytų už tokius savo veiksmus. Ji dėl savo sužalojimo į jokius gydytojus nesikreipė daugiau, mėlynė jai ir taip užgis, buvo apžiūrėta tik greitosios medikų. Ji jokio civilinio ieškinio šioje byloje nereiškia, brolis jai pažadėjo, kad daugiau taip nedarys. Kiek žino, tai V. K. geria ir toliau, šiandien jai skambino mama, jai atrodo, kad ši ir šiandien truputį išgėrus. Prašė atleisti V. K., sakė jai „atleisk tam prietrankai“. Nežino, ar mama pasakys tiesą, kas įvyko, gal ir pasakys, gal nebijos, nežino. Sutinka broliui V. K. atleisti už smurtą, jei daugiau prieš ją nesmurtaus.

2024 m. rugsėjo 27 d. teismo medicinos specialistas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybėmis bei nukentėjusios O. K. medicininiais dokumentais, (IT Nr. 01-1-31205-24) pateikė išvadą, kad O. K. nustatyta pageltusi kraujosruva smakro srityje, padaryta paveikus kietu buku daiktu prieš 3-10 parų iki apžiūros 2024 m. rugpjūčio 12 d. ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Siekiant gauti argumentuotą ir pagrįstą atsakymą dėl galimybės patirti sužalojimus griūvant, situacijos modeliavimui turėtų būti pateiktos konkrečios įvykio sąlygos, apibūdinančios griuvimo pobūdį, griuvimo vietos ar daiktų, ant kurių galėjo įvykti užgriuvimas, savybės (dydis, aukštis, reljefo pobūdis ir kt.). Pateiktame medicinos dokumente sužalojimas nėra aprašytas pakankamai detaliai, kad būtų galima diferencijuoti detalesnius sužalojimo padarymo būdus.

2024 m. rugsėjo 23 d, G. K. liudytojo apklausos metu (IT Nr. 01-1-31205-24) nurodė, kad jai išaiškinta teisė prieš sūnų V. K., kuris yra įtariamasis šioje ikiteisminio tyrimo byloje, neduoti parodymų, šią teisę supranta, parodymus duoti sutinka, pasakos tiesą. Gali pasakyti, kad V. K. tikrai nemušė savo sesers, jos dukros O. K.. O. K. pas ją tą dieną, gali būti rugpjūčio mėnesį, po 10 dienos, nes tada ji gauna neįgalumą, bet tikslios datos nurodyti negali, jau po pietų, atėjo O. K.. Sakė, kad buvo pasimatyme pas savo vyrą kalėjime. O. K. atėjo blaivi, ji jau seniai negeria alkoholio, nes vaistus vartoja nuo daugybės ligų, G. K. taip pat buvo blaivi. O. K. taip užėjo pas ją, jos aplankyti. V. K. taip pat buvo negirtas. Sako teisybę, O. K. atėjo jau su mėlyne smakre, niekas jos bute tikrai nemušė. O. K. jau antrą kartą su mėlynėmis iš kalėjimo grįžta, vieną kartą ant kažkurios rankos trys pirštų mėlynos žymės buvo likę, jos vyras R. K. ją nuolat muša, tik ji pati to niekam nesako. O. K. tikrai meluoja, kad ją V. K. sumušė. Ji du kartus kalėjime pas savo vyrą buvo, du kartus su mėlynėmis grįžo, aišku tik ji pati jai to nesakė, kad ją R. K. mušė, sako, kad šuniukas užgavo ir pan. V. K. prieš O. K. tikrai nesmurtavo, O. K. meluoja, V. K. iš G. K. tą dieną tikrai jokių pinigų nereikalavo, prieš ją su jokiu peiliu nešoko, juo negrasino. V. K. užsidirba pats sau pinigų. Nežino, kodėl O. K. meluoja, bet ji melagių melagė, labai pasikeitė, kai ištekėjo už savo vyro. Šiuos savo parodymus G. K. patvirtino ir 2024 m. rugsėjo 24 d. akistatos su nukentėjusiąja O. K. (IT Nr. 01-1-31205-24) metu.

2024 m. rugsėjo 23 d. V. K. įtariamojo apklausos metu (IT Nr. 01-1-31205-24) nurodė, kad dėl savo sesers O. K. sumušimo neprisipažįsta. Neprisimena datos, negali pasakyti kokia tai buvo diena, tik žino, kad pas juos į butą, kur jis gyvena kartu su savo mama G. K., adresu (duomenys neskelbtini), važiuodama iš pasimatymo su vyru kalėjime, užsuko jo sesuo O. K.. Jis ir mama buvo blaivūs, O. K. taip pat buvo blaivi. O. K. pas juos į butą jau atėjo su mėlyne barzdoje, tai jau ne pirmas kartas, kai iš pasimatymo kalėjime O. K. grįžta su mėlyne kur nors, vieną kartą rankoje buvo, dabar barzdoje. Tik O. K. nesako, kad čia jos vyras R. K. primušė ją, ji jiems meluodama sako, kad tai ji griuvo, tai jai šuo įkando ir pan. Lyg pernai ją R. K. taip buvo sumušęs, kad ji ir priėmime buvo, tik, kaip ir sako, O. K. niekada nesako, kad čia ją vyras primušė. Kodėl O. K. meluoja ir dabar sako, kad čia V. K. ją primušė, nežino, bet tai netiesa. Gal čia tas R. K., kai ją sumušė kalėjime, liepė jai sakyti taip, kad jam jokia atsakomybė nekiltų. Nežino, bet V. K. jos tai tikrai nemušė, O. K. apie tai meluoja. Tą dieną, kai pas juos buvo O. K., net nebuvo atvykę pareigūnai. Jie buvo atvykę tik kitą dieną, tada jis su mama buvo kažkiek neblaivūs. Jis iš mamos niekada neprašinėja ir nereikalauja jokių pinigų, nes jų užsidirba pats, o kartais jam mama ir pati pinigėlių duoda, nereikia ir prašyti. Tą dieną, kai buvo O. K., jis mamai tikrai su jokiu peiliu negarsino. O. K. ištekėjusi už savo vyro labai pasikeitė, nuolat meluoja, anksčiau ji tokia tikrai nebuvo, jai dabar viską vadovauja R. K.. Šiuos savo parodymus įtariamasis V. K. patvirtino ir 2024 m. rugsėjo 24 d. akistatos su nukentėjusiąja O. K. (IT Nr. 01-1-31205-24) metu.

2024 m. rugsėjo 24 d. O. K. akistatos su liudytoja G. K. metu (IT Nr. 01-1-31205-24) nurodė, kad pirminiuose parodymuose pasakojo ne tiesą. V. K. jos nemuša, ji tą dieną pas mamą jau atėjo su mėlyna barzda, nes pati griuvo laiptinėje ir susižalojo. Ji pyko ant V. K. dėl ankstesnių nesutarimų, kad šis su jos vyru nesutaria, todėl, būdama girta, paskambino į policiją ir pasakė, kad sumušė V. K.. Tai ne tiesa, V. K. jos tikrai nemušė. Ji tyrėjai bijojo sakyti tiesą apklausoje, nes telefonu jau buvo pasakiusi, kad V. K. ją mušė. Dabar pasakoja tiesą, atsiprašo, kad melavo.

2024 m. rugsėjo 24 d. akistatos su įtariamuoju V. K. metu O. K. (IT Nr. 01-1-31205-24), nurodė, kad V. K. jos nemušė.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Duodamas melagingus parodymus, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jis patvirtina savo parašu. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2016, 2K-288-696/2017, 2K-121-222/2019, 2K-259-942/2019). Asmenų parodymai baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme) yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Taigi, pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti yra melagingi parodymai apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-222/2020). BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį (ar nutartį). Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo veikla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-222/2019, 2K-107-511/2022).???

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamoji O. K., būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2024 m. rugpjūčio 14 d., nuo 09.06 val. iki 09.29 d., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate davė melagingus parodymus apie prieš ją pavartotą fizinį smurtą, nors vėliau pripažino, kad susižalojimus pasidarė pati pargriuvusi. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais O. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, O. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajai O. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, kaltinamosios asmenybę, į tai, kad kaltinamoji neteista, administracine tvarka bausta, turi galiojančių nuobaudų, neįgali, bedarbė, registruojasi Užimtumo tarnyboje. O. K. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant nežymiai didesnę nei minimalus bausmės dydis, šiuo atveju, įvertinus kaltinamosios asmenybę bei ją charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, O. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

O. K. kartu su bausme skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 5 dalies 4 punkto, 6 dalies įpareigojimai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

O. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, O. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti:

1. Tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba dirbti;

2. Nevartoti vartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3. Neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.