Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė bylas Nr. 2A-310-613/2016Teisėjas Danutė Žvinklytė (S) Proceso Nr. 2-06-3-06614-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.1.4.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.21.

2016 m. vasario 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui R. A., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei V. J. M., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2014-02-05 testamentą, sudarytą V. S. P., patvirtintą Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės V. J. M., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra 2014-03-05 mirusio V. S. P. sesuo. V. S. P. buvo vienišas, uždaro būdo, šeimos neturėjo, jam buvo sutrikusi klausa, naudojosi klausos aparatu. Ieškovė vienintelė V. S. P. turto paveldėtoja. Ieškovė su dukromis lankydavo V. S. P., skalbė jo rūbus, atveždavo maisto. 2014-02-18 ieškovė su dukra, atvykusi lankyti V. S. P., pas kurį buvo atsakovas, rado jį sunkios būklės. Tarp ieškovės ir atsakovo kilo konfliktas, nes atsakovas neleido ieškovei lydėti V. S. P. į ligoninę. Ieškovės sūnus R. M. iš V. S. P. sužinojo, kad pastarasis sudarė testamentą, kuriuo turtą paliko atsakovui. V. S. P. paaiškino R. M., kad testamentu paliko turtą atsakovui, nes atsakovas žadėjo nebesirūpinti V. S. P., nebeduoti jam maisto. Atsakovo verčiamas, V. S. P. sudarė testamentą, būdamas sunkios sveikatos būklės, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (b. l. 3, 4, 5, 6, 7).

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas ir V. S. P. kaimynai buvo nuo 2002 m., kai atsakovas su šeimas atsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovas su kaimynu V. S. P. rado bendrą kalbą, pomėgius. V. S. P. gyveno vienas, giminaičiai jo nelankė. 2013 m. spalio mėn. pablogėjo V. S. P. sveikatos būklė, todėl atsakovas dažnai vežė kaimyną pas šeimos gydytoją, į ligoninę, pirko vaistus ir kt. Atsakovas skalbė jo rūbus, pirko maistą, nupirko garsinį signalą, kad V. S. P. galėtų išsikviesti atsakovą. 2013 m. spalio 13 d. atsakovas padėjo V. S. P. hospitalizuotis į ligoninę, o 2013 m. spalio 31 d. V. S. P., grįžęs iš ligoninės atnešė atsakovui savo buto raktus ir pareiškė norintis būti atsakovo šeimos prižiūrimas, nes nusprendė savo turtą palikti atsakovui. V. S. P. testamentą surašė namuose. Atsakovas ieškovę pirmą kartą pamatė 2013 m. spalio mėn. ligoninėje (b. l. 73, 74, 75, 76, 77).

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė V. J. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad testamento sudarymo metu V. S. P. veiksnumas apribotas nebuvo, abejonių dėl V. S. P. gebėjimo suvokti atliekamų veiksmų esmę nekilo. V. S. P. savo valią išreiškė aiškiai, nedviprasmiškai (b. l. 67, 68). Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė V. J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014-02-05 buvo patvirtintas testamentas. Testamentą patvirtinti notarę pakvietė atsakovas. Notarė pas V. S. P. nuvyko pėsčia. V. S. P. gulėjo, vėliau atsikėlė. Notarė su V. S. P., kuris nebuvo nusilpęs, buvo orientuotas, kalbėjosi. Notarė klausė V. S. P., ar jis sutinka butą palikti atsakovui, V. S. P. pasakė, kad sutinka. Notarė perskaitė testamentą, V. S. P. pasakė, jog sutinka.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės atsakovui 1925,76 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas laikė neįrodytomis aplinkybes, kurios paneigtų V. S. P. valios sudaryti ginčijamą sandorį elementą; dėl suinteresuotumo bylos baigtimi nesivadovavo liudytojų, susijusių su ieškove artimais giminystės ryšiais, parodymais. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje pateikta BĮ Klaipėdos socialinės paramos centro pažyma „Dėl informacijos apie V. S. P.“ ir Asmens (šeimos) socialinio gyvenimo ir buities tyrimo aktu (T. 1, b. l. 86,87,88), kuriuos laikė įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (prima facie).

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo skundžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimą. Mano, kad teismas nesiaiškino faktinių bylos aplinkybių, pažeidė šalių lygiateisiškumo ir šalių rungimosi principus, nesilaikė pareigos siekti teisingai išnagrinėti bylą, pažeidė ieškovės teisę teikti įrodymus, neteisingai aiškino materialinės teisės normas, atsisakė skirti kompleksinę ambulatorinę neakivaizdinę, pomirtinę psichiatrinę psichologinę ekspertizę įtraukiant į komisiją otorinolaringologą ir pavesti ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos-psichologinei tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos centrinei komisijai Vilniuje. Mano, kad sprendime nėra motyvų dėl atsisakymo skirti kompleksinę ekspertizę, teismo posėdyje netyrė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ekspertizės aktas). Nurodo, kad ekspertizės akte neatsakyta į 1-3 klausimus, o minėti klausimai turėjo esminės reikšmės ginčo byloje, nes V. S. P. turėjo abipusį klausos sutrikimą, nuo 2006 m. jam paskirtas klausos aparatas. Mano, kad turi būti skiriama papildoma ekspertizė, nes Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) atsakyta ne į visus teismo klausimus, o jei eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar išsami arba kyla abejonių dėl ekspertizės, teismas gali paskirti pakartotinę arba papildomą ekspertizę, o pirmosios instancijos teismas atsisakė tai padaryti.

Nurodo, kad byloje neatsakyta į klausimą, ar V. S. P., kuris sirgo sunkia onkologine liga ir būdamas sunkios būklės, 81 metų amžiaus, turėdamas abipusį klausos sutrikimą ir galėdamas susikalbėti tik iš pusės metro, testamento sudarymo metu tikrai išreiškė valią testamentu palikdamas visą savo turtą R. A..

Mano, kad teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes visapusiškai ir objektyviai neįvertino įrodymų, susijusių su faktinėmis aplinkybėmis, nepagrįstai ieškovo liudytojus vertino nepatikimais bei klaidingai laikė įrodytais ir turinčiais didesnę įrodomąją galią 2014 03 10 BĮ Klaipėdos socialinės paramos centro pažymą Nr. 1.33-29 „Dėl informacijos apie V. S. P.“ ir Asmens (šeimos) socialinio gyvenimo ir buities tyrimo aktą, o ieškovės liudytojų parodymų neaptarė sprendime. Mano, kad rašytinius įrodymus, kurie teismo laikyti prima facie įrodymais, paneigia kiti rašytiniai įrodymai, esantys byloje. Mano, kad notarė, sudarydama ginčijamą testamentą, neįsitikino, ar tikrai V. S. P. išreiškė tikrąją savo valią palikdamas testamentu atsakovui visą savo turtą.

Nurodo aplinkybes, kad 2014-02-06, po testamento sudarymo (testamentas sudarytas 2014-02-05, testatoriaus namuose), V. S. P. buvo silpnas, vos paėjo prilaikomas kitų asmenų iki tualeto, pastoviai buvo lovoje. Šios aplinkybės, ieškovės manymu, rodo, kad V. S. P., nors ir būdamas veiksnus, būdamas sunkios būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl susiklosčiusių aplinkybių. V. S. P. negalėjimą suprasti savo veiksmų įtakojo sunki sveikatos būklė, klausos sutrikimas bei susiklosčiusi situacija su atsakovu, kuris, anot ieškovės, reikalavo pasirašyti testamentą. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, skirti kompleksinę ambulatorinė, neakivaizdinę, pomirtinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, įtraukiant į komisiją ekspertą otorinolaringologą, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti ir pripažinti 2015-02-05 sudarytą V. S. P. testamentą negaliojančiu, priteisti ieškovei iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir paduodant apeliacinį skundą.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai 2014 03 10 BĮ Klaipėdos socialinės paramos centro pažymą Nr. 1.33-29 „Dėl informacijos apie V. S. P.“ ir Asmens (šeimos) socialinio gyvenimo ir buities tyrimo aktą laikė didesnę įrodomąją galią turinčiais įrodymais bei pagrįstai nesivadovavo su ieškove artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų parodymais, nes minėtų asmenų suinteresuotumas ieškovei naudingo sprendimo priėmimu buvo akivaizdus. Mano, kad ieškovės pozicija buvo grindžiama išimtinai liudytojų parodymais, tačiau liudytojų parodymai nepaneigė rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų faktų. Taip pat teigia, ligos patale V. S. P. buvo sąmoningas, visus atpažino, bendravo, klausinėjo kaip sekasi jo giminaičiams. Mano, kad ieškovė nepagrįstai ginčija ekspertizės akto išvadas, kadangi ekspertai profesionaliai ir savo kompetencijos ribose atsakė į pateiktus klausimus.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, tai, jog šalys dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą., todėl netenkintinas ieškovės prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl liudytojų parodymų vertinimo

Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinęs aplinkybes, kad ieškovės iniciatyva kviesti liudytojai yra susiję su ieškove artimais giminystės ryšiais, kad pripažinus testamentą negaliojančiu, V. S. P. turtą pagal įstatymą paveldėtų ieškovė, kitaip tariant, ieškovė gautų turtinę naudą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra garbaus amžiaus, ilgainiui, butas atiteks ieškovės iniciatyva kviestiems liudytojams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovės iniciatyva kviestų liudytojų parodymus nepatikimais, todėl sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, o ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė su ieškove artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų parodymus nepatikimais, nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl rašytinių įrodymų pripažinimo turinčiais didesnę įrodomąją galią (prima facie)

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (prima facie). Aplinkybės, nustatytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Pagal šias nuostatas rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiu (prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek 2014 03 10 BĮ Klaipėdos socialinės paramos centro pažyma Nr. 1.33-29 „Dėl informacijos apie V. S. P.“, tiek Asmens (šeimos) socialinio gyvenimo ir buities tyrimo aktas atitinka visas sąlygas, kad būtų teismo pripažinti oficialiais, didesnę įrodomąją galią turinčiais dokumentais, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada bei atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl šių dokumentų įrodomosios galios, o ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė minėtus dokumentus įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią, atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat konstatuotina, kad kiti byloje esantys įrodymai nepaneigia minėtuose dokumentuose nurodytų aplinkybių.

Dėl testatoriaus valios bei negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės

Valia ir jos tinkamas išreiškimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus (medicininių dokumentų išrašai (2014-05-15 UAB „Viloja“ sveikatos centro pažyma Nr. 14 „Dėl rašytinės informacijos pateikimo“, Slaugos istorijos Nr. 14/2059 „Paciento sveikatos būklės ir duomenų lapas), BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centro pažyma Nr. 1.33-296 „Dėl informacijos apie V. S. P.“, 2014-03-18 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą“ ir kt.) daro išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kad Vitalis S. P. sudarydamas testamentą neišreiškė savo valios ar nesuprato savo veiksmų reikšmės. Tai patvirtina ir notarės paaiškinimai, kad testamento sudarymo metu nekilo abejonių dėl V. S. P. gebėjimo suvokti atliekamų veiksmų esmę. V. S. P. savo valią išreiškė aiškiai, nedviprasmiškai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abejoti notarės paaiškinimais nėra pagrindo, nes notarė vykdo jai valstybės pavestas funkcijas ir ji neturi jokio suinteresuotumo šioje byloje. Be to, ieškovė neskundė notarės veiksmų. Asmens klausos sutrikimai negalėjo turėti esminės įtakos savo veiksmų reikšmei suprasti. Tai patvirtina ir ekspertų šioje byloje pateikta išvada, kad V. P. gebėjimas orientuotis laike ir erdvėje nebuvo sutrikęs, jis sąmoningas, kontaktiškas, savo veiksmus suvokia, nuo 2014-01-01 iki 2014-02-05 jam nebuvo paskirta analgetinių ir psichotropinių medikamentų, pateiktoje dokumentacijoje nėra duomenų, kad iki testamento sudarymo V. S. P. dėl kokio nors psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suvokti sudaromo sandorio esmės, jo turinio, savo veiksmų esmės, juridinių, socialinių jų pasekmių ar būtų negalėjęs jų valdyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės argumentai, kad V. S. P. testamento sudarymo metu neišreiškė savo tikrosios valios ar nesuprato savo veiksmų reikšmės atmestini kaip neįrodyti.

Dėl eksperto išvados

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovės argumentu, kad eksperto išvadoje neatsakyta į 1-3 klausimus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nurodyti klausimai susiję išimtinai tik su V. S. P. klausa, o minėtas sveikatos sutrikimas nedaro esmės asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi 2015-09-10 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei neskyrė pakartotinės ekspertizės. Minėtas ekspertizės aktas yra pakankamai aiškus dalyje dėl asmens, turinčio klausos sutrikimų bei sergančio sunkia onkologine liga, gebėjimo suprasti sudaromo sandorio esmę bei reikšmę, bei išreikšti savo tikrąją valią, todėl pakartotinės ekspertizės skyrimas pažeistų CPK įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme jis patyrė 1419,35 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1r-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, todėl priteistinos.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–326 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. M., a k. (duomenys neskelbtini) 1419,35 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atsakovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kolegijos pirmininkėGiedrė SeselskytėTeisėjaiErinija KazlauskienėAlmantas Padvelskis