- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-27
- Bylos Nr.
- e2-32-385/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00402-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- R. Š.
- Trečiasis asmuo
- R. J.
- Kategorijos
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
- 2.6.22Pavedimas
- 2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui R. Š., trečiajam asmeniui R. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. K. prašo priteisti iš atsakovo R. Š. 7 240,50 Eur (25 000 Lt) skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), kuriam jis vadovavo, planavo įsigyti žemės sklypų bendrovės veiklai. Tam tikslui jis priėmė į darbą vadybininku R. J., kuris turėjo rūpintis žemės sklypų paieška, sudaryti reikiamus dokumentus. Tuo tikslu (duomenys neskelbtini) R. J. suteikė 222 500 Lt paskolą. Vienas iš tokių žemės sklypų buvo 80 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pagal 2010-08-17 išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. (duomenys neskelbtini), V. V. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą. 2010-08-23 preliminariąja žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi V. V. ir R. J. susitarė dėl žemės sklypo, kuris bus grąžintas natūra atstatant nuosavybės teises į 80 ha žemės sklypą, valdytą nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. 2010-09-02 (duomenys neskelbtini), prie „Maximos“ parduotuvės jis perdavė R. Š. 25 000 Lt šio sandorio vykdymui. R. Š. pasirašė lapelį, kad pinigus gavo, todėl R. Š. buvo atsakingas už sandorio sudarymą derinant klausimus dėl minėtos žemės atkūrimo išvados. Tai, kad su Išvada yra kažkas negerai, sužinojo po telefoninio skambučio iš Ignalinos žemėtvarkos skyriaus. Jis paskambino R. Š., kuris užtikrino, kad su Išvada viskas gerai. Tačiau vėliau iš NŽT Kretingos skyriaus gavo raštą, kad V. V. Išvada panaikinama. Paaiškėjo, kad dokumentai žemės sklypams atkurti yra suklastoti, todėl paprašė R. Š. pinigus grąžinti. Kadangi jis iki šiol pagal žemės atkūrimo išvadą nuosavybės neįgijo, atsakovas nepagrindė lėšų perdavimo žemės išvados pardavėjui fakto, dėl to nesusidarius numatytiems sutartiniams santykiams, tai yra, jam neįgijus to, ką sutarties pagrindu turėjo gauti, atsakovas privalėjo šią sumą jam, kaip kreditoriui, grąžinti. Akivaizdu, kad minėta suma atsakovui perduota nepagrįstai. Nors 2010-09-02 sutartyje nurodyta, kad R. Š. 25 000 Lt gavo iš R. J. ir dėl to reikalauti šių pinigų galėtų R. J., tačiau 2021-01-06 reikalavimo perleidimo sutartimi R. J. perleido šį reikalavimą jam. Sutartyje nenurodyta, iki kada R. Š. turi grąžinti skolą, todėl mano, kad atsakovas pinigus turi grąžinti pagal pareikalavimą. Mano, kad taikyti ieškinio senatį nėra pagrindo.
Jo manymu, tokia veikla, kai buvo perkami žemės sklypai, nuosavybės teisė į kuriuos bus atkurta pagal žemės išvadą, nėra neteisėta. Nupirkti žemės išvadą yra neįmanoma. Šiuo atveju atsakovas su žemėtvarkos specialiste suklastojo žemės išvadą, vėliau tai paaiškėjo ir dėl to niekas į šį žemės sklypą nuosavybės teisės neįgijo. Atsakovas yra gavęs iš R. J. pinigus ir nei įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, nei grąžino pinigus. Baudžiamoji byla kilo iš to, kad buvo paprašyta grąžinti pinigus V. V.. V. V. dukra kreipėsi su pareiškimu, kad jos mamą apgavo.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas advokatas D. V. prašo tenkinti ieškinį, paaiškino, kad svarbus momentas yra tas, ar lėšos atsakovui buvo perduotos. Atsakovas patvirtino, kad jis pasirašė pinigų gavimo aktą. Ginčo dėl pinigų gavimo nėra. Nei 2010-09-02 sutartis, nei teisių perėmimo sutartis nėra ginčijama. Atsakovas nurodo į ieškinio senatį. Ieškinio senatis atsiranda nuo prievolės pasibaigimo momento. Kad atsakovas yra galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ieškovui nebuvo žinoma. Aplinkybė, ar kreditorius yra atsiskaitęs su kitu kreditoriumi, neturi jokios reikšmės.
Sutartiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė: lėšos buvo patikėtos ir nebuvo panaudotos tam, kam turėjo būti panaudotos, todėl turėjo būti grąžintos lėšas perdavusiam asmeniui. Yra lėšų perdavimo faktas ir nėra rezultato: žemės išvada neperduota. Atsakovo pareiga yra patvirtinti ar paneigti, kad jis gavo ar negavo lėšas, tikslingai jas panaudojo ar ne. Ieškovas įrodinėja pinigų perdavimą atsakovui, kuriuos šis panaudojo nežinia kam. Reikalauja atsakymo iš asmens, kuriam lėšos buvo perduotos. Kadangi atsakovas neįvykdė prievolės pagal 2010-09-02 susitarimą – neperdavė gautų pinigų V. V., o taip pat ir negrąžino jų R. J., jo manymu, atsakovas nepagrįstai praturtėjo. Todėl gauta ir negrąžinta pinigų suma turi būti priteista. Dėl ieškinio senaties - nebuvo apibrėžtas prievolės įvykdymo terminas, todėl ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo pareikalavimo momento - pretenzijos sumokėti lėšas, tai yra, 2021-01-25. Nuo to momento nėra praėję 10 metų. Realiai atsakovui apie pretenziją buvo žinoma jau nuo teismo įsakymo išdavimo.
Šalies argumentai
Atsakovas R. Š. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovo prašymas priteisti iš jo 2010-09-02 sumokėtą 25 000 Lt (7 240,50 Eur) sumą, yra praleidus 10 m. ieškinio senaties terminą. Jis prašo teismo taikyti senatį. Ieškovas ieškinį reiškia remiantis 2021-01-06 neatlygintine reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta su pirminiu kreditoriumi R. J., tačiau prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Atmetus reikalavimą priteisti iš jo 7 240,50 Eur skolą, turi būti atmesti ir išvestiniai reikalavimai dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad paimdamas pinigus pagal 2010-09-02 raštelį, jis veikė tik kaip tarpininkas ir tokiu būdu padėjo J. V. parduoti motinai V. V. atkurtas nuosavybės teises į žemę, t. y. žemės išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)V. K.. Gautus pinigus jis perdavė J. V., nors tai patvirtinančių įrodymų neturi. Jis nebuvo teisinių santykių šalis, todėl ieškovas reikalavimą jam reiškia nepagrįstai. Avansas pagal ieškovo į bylą pateiktą pakvitavimą jam buvo sumokėtas už Išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Šis avansas buvo sumokėtas už žemės išvadą, kuri negali būti teisėtų civilinių teisinių santykių objektas. Todėl tarp šalių sutartiniai teisiniai santykiai nesusiklostė. Tikroji sandorio šalis buvo ne R. J., o 2018-12-06 (duomenys neskelbtini). Ji baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-1081/2021 buvo pateikusi 2010-08-22 Paskolos sutarties patvirtintą kopiją, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus V. K., ir (duomenys neskelbtini) darbuotojas R. J. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią R. J. (duomenys neskelbtini) suteikė 222 500 Lt paskolą, kuri buvo skirta pirkti žemės išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje baudžiamojoje byloje liudytoju apklaustas V. K. - (duomenys neskelbtini) direktorius ir akcininkas, teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog jo įmonė pati negalėjo įsigyti žemės ir jam buvo žinoma, kad žemės išvadų pirkimas apskritai yra neteisėtas dalykas. V. K. nurodė, jog jis pasamdė - įdarbino įmonėje vadybininku R. J., kuris tik dėl akių pasiskolintų pinigų ir sumokėtų juos R. Š., tarpininkavusiam tarp žemės išvados tikrojo pirkėjo V. K. ir žemės išvados savininkės V. V.. Atitinkamai liudytojas R. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininku ir ši bendrovė supirkinėjo išvadas dėl nuosavybės atkūrimo, t. y., realiai vertėsi neteisėta ūkine-komercine veikla. R. J. teigimu, jis savo vardu ne kartą imdavo paskolas iš įmonės, surasdavo asmenis, kurie parduodavo išvadas ir jis sumokėdavo už žemės išvadas. Dėl žemės išvados Nr. ((duomenys neskelbtini) pirkimo R. J., apklausiamas baudžiamojoje byloje nurodė, jog tik paėmė iš įmonės paskolą, o vėliau visus reikalus tvarkė įmonės vadovas V. K., kuriam jis surašė perįgaliojimą. Įgaliojimus ir perįgaliojimus atveždavo V. K., jis tik juose pasirašydavo. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad tikrasis žemės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjas, o taip pat ir asmuo, sumokėjęs avansą pagal 2010-09-02 pakvitavimą buvo ne ieškovas, ir ne pirminis kreditorius V. K., o (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu 2010-08-22 paskolos sutartis, sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) ir R. J. iš esmės yra apsimestinis sandoris, nes R. J. ir V. K. valdomą (duomenys neskelbtini) siejo pavaldumo santykiai, o R. J. darbo funkcijas iš esmės apėmė tik žemės išvadų supirkimas už (duomenys neskelbtini) pinigus pagal V. K. sugalvotą schemą. R. J. baudžiamojoje byloje pripažino, kad jis veikė tik kaip statytinis. Tai, kad R. J. nebuvo tikroji sandorio šalis, netiesiogiai patvirtina ir R. J. neatlygintinis reikalavimo teisės perleidimas ieškovui V. K. pagal 2021-01-06 sutartį. Dėl to, nei pirminis kreditorius R. J., nei V. K., neturi reikalavimo teisės į jį. Ieškovas V. K. Plungės apylinkės teismui baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigoje teikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas jo nepriėmė.
Atsiliepimas
Atsakovo R. Š. atstovas advokatas R. S. paaiškino, kad ieškovas neįvardija, kokia sudaryta sutartis, ieškinio senatį galima skaičiuoti nuo pinigų perdavimo momento. Visi veiksmai vyko 2010 m. Akivaizdu, kad kreiptis į teismą yra suėję ieškinio senaties terminai. Vyko žemės išvados pirkimas, nors žemės išvada negali būti teisinių santykių objektu. Žemė negali būti parduota, kol į ją neatkurtos teisės. Iš neteisės negali atsirasti teisėtas reikalavimas priteisti sumą iš atsakovo. Lėšos, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, turi būti konfiskuojamos, tokį sprendimą ir priėmė teismas baudžiamojoje byloje. Žemės išvadomis realiai buvo prekiaujama, buvo perkami žemės sklypai, už kuriuos buvo atsiskaitoma pagal žemės išvadą. Tai buvo neteisėti sandoriai. R. J. buvo žmogus, kuriuo pasinaudojo ieškovas. Viskas vyko taip, kad R. J. išduodama paskola, šis parašo, kad pinigus gavo, o toliau visą veiklą vykdo V. K.. Visur veikė ieškovas, jis priimdavo visus sprendimus. Jei R. Š. būtų tikrai skolingas R. J., šis būtų kreipęsis į teismą anksčiau, o ne praėjus 10 metų. Aplinkybė, kas atsiskaitė su (duomenys neskelbtini) yra svarbi šioje byloje. Manytina, kad viską darė ieškovas V. K., kuris net kelis kartus kreipėsi į teismą, nagrinėjusį baudžiamąją bylą, bet jo ieškiniai nebuvo priimti. Baudžiamojoje byloje kaltinamieji buvo R. Š. ir R. J., todėl atsakovu turėjo būti įtrauktas ir R. J.. Ši aplinkybė buvo žinoma ieškovui. Tai yra pagrindas atmesti ieškinį. Akivaizdu, kad žemės išvada buvo civilinių santykių objektas, o tai yra draudžiama.
Trečiasis asmuo R. J. paaiškino, kad nei jis iš ko nors reikalauja pinigų, nei iš jo kas nors reikalauja. Paaiškino, kad dirbo vadybininku (duomenys neskelbtini), kurios direktorius buvo ieškovas. Jis, norėdamas užsidirbti, pirko kelis žemės sklypus, nuosavybė į kuriuos turėjo būti atkurta pagal žemės išvadas. Tuo tikslu jis paėmė paskolas iš minėtos bendrovės, sklypus pirko savo vardu ir juos pardavė. Tuos veiksmus derindavo su ieškovu. Pagal 2010-09-02 sutartį pinigus atsakovui perdavė ieškovas, nes jis tada buvo užsiėmęs, negalėjo to padaryti. Neatsimena, kas rašė sutartį, kur ji buvo surašyta, žino tik, kad ją pasirašė R. Š.. R. Š. jam pinigų negrąžino, savo reikalavimą jis perleido ieškovui, nes pastarajam buvo skolingas. Anksčiau į teismą jis nesikreipė todėl, kad laukė, kol užsibaigs ginčų nagrinėjimas teismuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas reiškia atsakovui turtinio pobūdžio reikalavimą. Šį reikalavimą įvardija skola, jo atstovas prašo priteisti iš atsakovo 7 240,50 Eur kaip nepagrįstą praturtėjimą. Pagal ieškovą, situacija yra labai paprasta: atsakovas gavo iš jo pinigus - 25 000 Lt tam, kad nupirktų išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Dėl tam tikrų aplinkybių planuotas sandoris neįvyko, nuosavybės teisės į žemės sklypą jis neįgijo, todėl atsakovas gautus pinigus privalo grąžinti.
Byloje yra pateikta 2010-09-02 sutartis, iš kurios matyti, kad R. Š. pasirašė, jog jis gavo iš R. J. 25 000 Lt (7 240,50 Eur) avanso už išvadą Nr(duomenys neskelbtini)Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Byloje nėra duomenų, ar atsakovas perdavė gautus 25 000 Lt V. V.. Jis pats teigia, kad perdavė pinigus J. V., V. V. sūnui, nors tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Byloje yra minėtame dokumente nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kretingos žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini)išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad V. V. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 80 ha žemės.
Taip pat byloje yra 2010-08-23 Preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria V. V. ir R. J. susitarė dėl žemės sklypo, kuris bus grąžintas natūra atstatant nuosavybės teises į 80 ha žemės sklypą, valdytą nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo.
Iš ieškinio ir teismo posėdžio metu ieškovo duotų parodymų ir iš atsakovo pateiktų paaiškinimų bei dokumentų matyti, jog atsakovui 2010-09-02 d. buvo perduoti pinigai - 25 000 Lt tuo tikslu, kad atsakovas šiuos pinigus perduotų V. V., ko pasėkoje pinigus perdavęs asmuo vėliau įgytų nuosavybės teisę į žemės sklypą iš V. V.. Atsakovo vaidmuo šioje situacijoje - aiškiai tarpininko tarp žemės išvados pirkėjo ir būsimos žemės savininkės. Todėl akivaizdu, jog tarp R. J. ir R. Š. susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, panašūs į neatlygintinę pavedimo sutartį, kai viena sandorio šalis neatlygintinai perduoda kitai pinigus (avansą), o šiai kyla sutartinė pareiga (pirmosios šalies vardu) šiuos pinigus (avansą) perduoti tretiesiems asmenims, su kuriais pirmoji ketina sudaryti atskirą nuosavybės teisių įsigijimo sandorį (CK 6.756 – 6.757 str., 6.758 str. 1, 2 dalys). Tai, kad ieškovas kaltina atsakovą neįvykdžius iš 2010-09-02 d. sutarties kylančios pareigos perduoti gautus pinigus V. V. rodo, jog jo reikalavimas yra sutartinio teisinio pobūdžio. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tokioje situacijoje nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, nors ieškovo atstovas būtent tuo pagrindu prašo patenkinti ieškinį - priteisti reikalaujamą sumą.
Nagrinėjimo metu ieškovas nelabai konkrečiai nupasakojo santykius, susiklosčiusius su atsakovu ir su R. J.. Žymiai detaliau apie tai jis paaiškino 2015-01-08 apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 86-1-01287-14. Jis paaiškino, kad per R. J. jis buvo nusipirkęs 2010 m. rugpjūčio 17 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) parengtą V. V. vardu. Išvadą pirkti pasiūlė R. Š.. Iš pradžių su juo bendravo telefonu. R. jam paaiškino, kad turi išvadą, pasakė jos vertę, kainą. Sakė, kad išvadą turi R. J., kuris jos nenori parduoti jam (V. K.), todėl pasiūlė susirasti kitą žmogų, ant kurio būtų galima surašyti įgaliojimą ir, kuris galėtų pasirašyti preliminariąją sutartį vietoje jo. Todėl jis davė (duomenys neskelbtini) R. J. duomenis, nes planavo vėliau žemės sklypą užregistruoti šios bendrovės vardu. (duomenys neskelbtini) R. J. suteikė paskolą ir tie pinigai vėliau buvo sumokėti R. Š.. R. Š. jam davė V. V. duomenis, kuriuos jis įrašė į preliminariąją sutartį. Sutartis buvo parengta ir atspausdinta 2010 m. rugpjūčio 23 d., pasirašyta R. J. ir galimai tą pačią dieną būnant (duomenys neskelbtini) prie Maximos parduotuvės ją perdavė R. Š., kad perduotų pasirašyti V. V.. Pats asmeniškai su V. V. ar jos artimaisiais nebendravo nė karto. Praėjus kiek laiko paskambino R. Š. ir nurodė, kad R. J. sakęs, kad jeigu nebus sumokėtas avansas, tai R. J. nesiųs išvados į Ignaliną, kur norėjo ją realizuoti. 2010 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini) prie Maximos parduotuvės jis perdavė 25 000 Lt R. Š., kuris pasirašė lapelį, kad pinigus gavo. Apie tai, kad išvada jau buvo nusiųsta į Ignalinos skyrių, nieko nežinojo. Preliminariąją sutartį su V. V. parašu, įgaliojimą, testamentą ir V. V. paso kopiją gavo tik tada, kai sumokėjo visus likusius pinigus, t. y. 197 400 Lt. Kol nesumokėjo visų pinigų, skambino R. Š. ir sakė, kad R. J. reikalauja kuo greičiau sumokėti visus pinigus bei nori pasikalbėti su R. J.. Tada R. Š. davė draugo V. U. telefoną, kuriam papasakojo situaciją ir perdavė, kad paprašytų R. palaukti pinigų. R. J. V. skambinėjo gal pusantros savaitės, prašė pinigų. Kada sumokėjo visus pinigus ir gavo dokumentus, kartu su R. J. nuvažiavo į Ignalinos žemėtvarkos skyrių, kur R. parašė prašymą. Tai, kad su išvada yra kažkas negerai, sužinojo po telefoninio skambučio iš Ignalinos žemėtvarkos skyriaus, po to skambino R. Š., kuris užtikrino, kad su išvada viskas gerai. Tačiau po to iš NŽT Kretingos skyriaus gavo raštą, kad V. V. išvada panaikinama. Tada jis pradėjo prašyti R. Š. grąžinti pinigus. R. Š. pasakė, kad jam dėl pinigų grąžinimo reikia kalbėtis su R. J., po to vieno pokalbio metu pasakė, kad yra paliktas vienas, nes R. J. nesutinka atiduoti pinigus. Vėliau R. Š. dingo. 2014 m. lapkričio 7 d. advokatas išsiuntė pretenziją V. V. dėl neteisėto praturtėjimo, tada paskambino moteris, prisistačiusi jos dukra, ir aiškinosi situaciją. Tą pačią dieną paskambino ir R. Š., kuris pasiūlė susitikti. 2014 m. lapkričio pabaigoje susitiko su R. Š. Orlen degalinėje Kryžkalnyje. R. Š. sakė, kad sirgo ir jis vienas turės grąžinti pinigus. Tą pokalbį įrašė ir pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Pinigai grąžinti nebuvo.
Analogiškas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-1081/2021 (Teisminio proceso Nr. 1-86-1-01287-2014-1) parodė liudytoju apklaustas R. J., kuris teigė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vadybininku ir ši bendrovė supirkinėjo išvadas dėl nuosavybės atkūrimo. Jis savo vardu imdavo paskolą įmonėje, surasdavo asmenis, kurie parduodavo išvadą ir sumokėdavo už išvadą. Dėl V. V. išvados pirkimo, jis tik paėmė iš įmonės paskolą, o vėliau visus reikalus tvarkė įmonės vadovas V. K., kuriam jis surašė perįgaliojimą. Įgaliojimus ir perįgaliojimus atveždavo V. K., jis tik juose pasirašydavo. Jis Klaipėdos miesto 10 notarų biure nėra buvęs, jokių įgaliojimų notarų biure nėra davęs, jis tik pasirašydavo V. K. atvežtus dokumentus. Kaltinamųjų jis nepažįsta, pamatė juos tik teisme, bylose dėl žemės pirkimo-pardavimo sandorių ir nuosavybės teisių atkūrimo.
Lygiai tokias pačias aplinkybes šios bylos nagrinėjimo metu paaiškino atsakovas R. Š.. Jis taip pat aiškiai nurodė pats veikęs kaip tarpininkas tarp žemės išvados pirkėjo ir būsimos žemės savininkės.
Minėtas aplinkybes netiesiogiai patvirtina atsakovo atstovės į bylą pateiktas 2011-09-05 Ignalinos rajono žemdirbių asociacijos pareiškimas LR Generalinei prokuratūrai bei LR Vyriausybei dėl nusikalstamų veikų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese. Šiuo pareiškimu asociacijos pirmininkas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. K. ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių pareigūnų galimų nusikalstamų veikų. Pareiškime nurodė, kad Asociacijos žiniomis, V. K. pagal įgaliojimą iš piliečių įgyja teisę juos atstovauti nuosavybės teisių atkūrimo teisiniuose santykiuose, išvadas perkelia į kitas kadastrines vietoves ir tokiu būdu vėliau perleidžia žemę asmenims, kurie neturi teisės jos įsigyti.
Iš šio pareiškimo ir iš anksčiau nurodytų paaiškinimų matyti, kad ieškovas kurį laiką iki 2010-09-02 sutarties sudarymo užsiėmė žemės sklypų supirkimu, tai yra, puikiai žinojo, jog tokia veikla yra nelegali, kad panašių sutarčių sudarymas yra labai rizikinga veikla, todėl negali būti laikomas pagrįstu jo lūkestis susigrąžinti ne pagal įstatymo reikalavimus sudaryto sandorio pasėkoje perduotus pinigus. Pagal bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali atsirasti teisė) asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo. Asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų. Ieškovas, dalyvaudamas neteisėtame sandoryje ir suprasdamas tai, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad jo teisių pažeidimo atveju jos bus ginamos.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl 2010-09-02 sutarties šalies – įgaliotojo, tai yra, asmens, perdavusio pinigus, atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui, todėl, vertinant tikrąją ginčo teisinio santykio subjektinę sudėtį, būtina vertinti, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė įgaliotojo teises bei pareigas. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė (statytinė) šalis, derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo bei vykdė įgaliotojo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimą, spręsdamas dėl sandorį sudariusių šalių valios, išreikštos išorine išraiškos forma, atitikties jų vidinės valios (tikrųjų ketinimų) turiniui, teismas turi vadovautis ne sutarties pažodiniu tekstu, bet vertinti sutarties sudarymo aplinkybes, aiškintis tikruosius sandorio šalių (faktinių ir ginčijamų) ketinimus, t. y. ko iš tikrųjų siekė sutartyje nurodytos (įvardytos) sandorio šalys ir galimos tikrosios jo šalys sandorio sudarymo momentu, atsižvelgti į šalių (faktinių ir ginčijamų) elgesį iki ir po sutarties sudarymo bei kt. (CK 6.193 str.). Sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai.
Vertinant visas šias aptartas aplinkybes galima spręsti, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kad R. J. nebuvo tikroji 2010 m. rugsėjo 2 d. sutarties šalis. R. J. šioje sutartyje veikė kaip V. K. statytinis, kadangi pats V. K. negalėjo sudaryti sandorio savo vardu, nes tam prieštaravo žemės išvados pirkimui-pardavimui tarpininkavęs R. J.. Iš surinktų duomenų matyti, kad tikroji sutarties šalis buvo ne R. J., ir ne ieškovas V. K., o 2018-12-06 (duomenys neskelbtini), kurios vadovu buvo V. K..
Sutarties šalys neprašo pripažinti šią sutartį negaliojančia, tačiau kadangi jos negaliojimas yra akivaizdus, sutartis pripažintina niekine ex officio (pagal pareigas).
Ieškovas savo reikalavimą grindžia 2021-01-06 Reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria pradinis kreditorius R. J. neatlygintinai perleido naujajam kreditoriui V. K. visas iš 2010-09-02 sutarties, sudarytos tarp pradinio kreditoriaus ir R. Š., kylančias ar su ja susijusias pradinio kreditoriaus teises, įskaitant pradinio kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš skolininko su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus ir visas susikaupusias palūkanas, susidariusius delspinigius, jei tokių būtų, tačiau neapsiribojant šia teise.
Šios sutarties šalys taip pat neginčija.
Nagrinėjimo metu nustačius, kad R. J. nebuvo tikroji 2010 m. rugsėjo 2 d. sutarties šalis, jis neturėjo reikalavimo teisių į atsakovą, nes tokias teises galėtų turėti tik tikroji sandorio šalis, tai yra, (duomenys neskelbtini) (bankrutavusi 2018-12-06). Ieškovas, kaip aktyviausias nagrinėjamų ginčo santykių dalyvis, iš esmės viską organizavęs, visas šias aplinkybes turėjo žinoti. Savaime suprantama, kad jei R. J. neturėjo reikalavimo teisių pagal 2010 m. rugsėjo 2 d. sutartį, jis negalėjo jų ir perleisti, todėl toks perleidimas turi būti laikomas niekiniu (CK 6.102 straipsnio 1 dalis, CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnis).
Atsakovas, jo atstovas prašo taikyti bendrąjį ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti, nurodydami, kad tiek 2010-09-02 sutartis dėl avanso perdavimo, tiek 2021-01-06 Reikalavimo perleidimo sutartis turi būti pripažintos niekinėmis nuo jų sudarymo momento. Tokiu atveju nuo 2010-09-02 sutarties sudarymo momento iki kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo 2021-03-24, praėjo daugiau nei dešimt metų.
Reikalavimo teisių perleidimas kitam kreditoriui ieškinio senaties termino nesustabdo ir (ar) jo nenutraukia. CK 1.128 straipsnis nustato, jog prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenumato ko kita.
Šalims neįrodžius tarp jų buvus civilinių teisinių santykių, iš kurių kylantiems reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai, vertintina, kad šioje byloje aktualus bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.
Įvertinus atsakovo ir jo atstovo išdėstytus motyvus darytina išvada, kad prašymas taikyti ieškinio senatį yra pagrįstas, kadangi yra praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.124 straipsnis, 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 163 Eur žyminio mokesčio (už 2021-12-21 apeliacinį skundą), 3 954,75 Eur išlaidų R. Š. advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 31,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Pripažinti 2010-09-02 sutartį, sudarytą tarp R. Š. ir R. J. dėl avanso už išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento.
Pripažinti 2021-01-06 reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp R. J. ir V. K. niekine nuo sutarties sudarymo momento.
Priteisti iš V. K. atsakovo R. Š. naudai 163 Eur žyminio mokesčio, 3 954,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš V. K. 31,96 Eur pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.