- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- 1-1384-749/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40581-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Kaltinamasis
- D. V.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Dainorai Sruogienei, dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui, kaltinamajam D. V., jo gynėjai advokatei V. S., pareiškėjui dėl laidavimo A. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. (toliau – ir D. V.) 2019 m. rugsėjo 20 d., apie 22.18 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, važiuodamas Panevėžio mieste, vairavo motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį "Peugeot 307" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, iki kol 2019 m. rugsėjo 20 d., 22.42 val., Panevėžyje, Savanorių a. - J. Basanavičiaus g. sankryžoje sukėlė autoįvykį. Policijos pareigūnams 2019 m. rugsėjo 20 d., 22.42 val. patikrinus D. V. alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0385, turinčiu metrologinę patikrą Nr. 0971516, jam buvo nustatytas 2.96 promilių girtumas.
Kaltinamasis D. V. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiškino, jog 2019 m. rugsėjo 20 d. susitikęs su draugu Panevėžyje Nemuno gatvėje esančioje kavinėje gėrė alkoholį, D. V. automobilis tuo metu stovėjo netoli minėtos kavinės. Paskui kažkodėl D. V. labai susinervavo (net nepamena dėl ko), sėdo į automobilį ir važiavo. Kaltinamasis atsimena tik autoįvykį, kai jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Kaip jis nuvažiavo nuo Nemuno gatvės į Panevėžio miesto centrą, neatsimena. Atsimena tai, jog vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. Kada ir kaip jam buvo nustatytas neblaivumas, kaip po avarijos jis atsigulė ant kelio - taip pat nepamena. D. V. teigimu, tai pirmas toks įvykis per jo 11 metų vairavimo patirtį. Nurodo, kad sveikatos problemų jis neturi. Paaiškina, kad autoįvykio metu sužalotų asmenų nebuvo, dėl ko jis labai džiaugiasi, teigia, kad stengsis kuo greičiau atlyginti padarytą žalą. Supranta, kad jis padarė visuomenei pavojingą nusikaltimą, dėl jo padarymo labai gailisi.
Šalies argumentai
Pareiškėjas dėl laidavimo A. V. (toliau – ir A. V.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko prašymą dėl laidavimo. Nurodė, kad D. V. yra jo sūnus, kuriam jis daro didžiulę įtaką. Teigė, kad D. V. visuomet klauso jo nuomonės, paaiškino, kad D. V. alkoholį vartoja retai, manė, kad sūnui negalima vartoti alkoholio, kadangi išgėręs jis elgiasi labai neadekvačiai. A. V. nesupranta, kodėl tą vakarą D. V. sugalvojo išgėręs vairuoti automobilį, kadangi jis taip niekuomet nesielgė. Po šio įvykio A. V. kalbėjo su sūnumi, jis pažadėjo daugiau niekuomet nevairuoti išgėręs. A. V. teigimu, sūnus supranta, kad pasielgė netinkamai, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Prašo atleisti D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nurodo, kad jo materialinė padėtis yra sunki, jis yra neįgalus, šiuo metu nedirba, dažnai guli ligoninėje, šeimos mėnesio pajamos sudaro apie 600 Eur. Šį D. V. poelgį vertina labai neigiamai. Apie autoįvykį sužinojo tik kitos dienos ryte, iš pradžių net nepatikėjo, kad jo sūnus galėjo taip pasielgti. Nurodė, kad po šio įvykio sūnus visai nebevartoja alkoholio. Manė, kad D. V. gali daryti teigiamą įtaką, nuolat primins apie šį įvykį.
D. V. visiškai pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir davus išsamius parodymus, nustatyta, kad nusikaltimo padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorui ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta:
Iš 2019 m. rugsėjo 21 d. bei 2019 m. spalio 7 d. D. V. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2019 m. rugsėjo 20 d., apie 18.00 val., buvo mieste su draugais, kur vartojo alkoholį. Būdamas neblaivus, dėl kažko susinervino, sėdo vienas į jam priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei iš Nemuno gatvėje esančios kavinės išvyko savo namų link. Važiuodamas Savanorių a. - J. Basanavičiaus g. sankryžoje padarė techninį eismo įvykį. Eismo įvykio metu labai išsigando, patyrė šoką ir kitų tikslių įvykio aplinkybių nepamena. Taip pat žino, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. jam buvo nustatytas 2,96 promilių girtumas. Dėl savo padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, savo kaltę pripažįsta. Anksčiau neblaivus automobilio niekada nevairavo (b. l. 75-78, 83-85);
Iš liudytojos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato patrulių kuopos I-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. S. 2019 m. rugsėjo 21 d. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji parodė, jog 2019 m. rugsėjo 20 d. dirbdama ekipaže "1704" kartu su vyr. patruliu L. S., apie 22.18 val. gavo pranešimą iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvinės veiklos skyriaus budėtojo, kad Panevėžyje, Savanorių aikštės ir J. Basanavičiaus gatvės sankryžoje susidūrė automobiliai „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Apie 22.25 val. nuvykus į įvykio vietą, rado du apgadintus automobilius. Nuo D. V., vairavusio automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sklido stiprus alkoholio kvapas, minėtas asmuo sunkiai orientavosi aplinkoje, kalbėjo nerišliai, buvo akivaizdžiai neblaivus. 22.42 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, ARKB-0385, meteorologinės patikros Nr. 0971516, D. V. buvo nustatytas 2.96 promilių girtumas. Taip pat buvo nustatyti neblaivumo požymiai bei užpildytas "Neblaivumo nustatymo aktas". Pakartotinai tikrintis girtumą D. V. atsisakė, taip pat nepageidavo būti pristatytas į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę, kad būtų atlikta jo medicininė apžiūra. Kito automobilio vairuotoja - J. E. paaiškino, jog automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jai važiuojant Savanorių aikšte J. Basanavičiaus gatvės link, reguliuojamoje sankryžoje pasukus į dešinę pusę bei pavažiavus šiek tiek į priekį, į ją atsitrenkė automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo prieš eismą. Eismo įvykio metu jokie žmonės nenukentėjo. D. V. buvo sulaikytas, o jo vairuotas automobilis išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. D. V. važiavo vienas, su alkoholio kiekio matuoklio rodmenų neginčijo, tikrintis girtumą antrą kartą atsisakė (b. l. 42-45, 112);
Iš 2019 m. rugsėjo 20 d. E. R. paaiškinime užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2019 m. rugsėjo 20 d. apie 22.19 val. važiavo lengvojo automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio vietoje. Išvažiavus iš Savanorių gatvėje esančios aikštelės į Basanavičiaus gatvę Panevėžyje, iš priekio į jų automobilį atsitrenkė priešpriešine eismo juosta važiavęs automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas, E. R. nenukentėjo (b. l. 111).
Iš 2019 m. rugsėjo 20 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2019 m. rugsėjo 20 d., 22.45 val., nustatyti D. V. neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. D. V. eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Atlikus D. V. tikrinimą prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0385, meteorologinės patikros Nr. 0971516, pirmojo tikrinimo metu – 22.42 val., rodmenys – 2.96 promilės. Nuo antrojo tikrinimo D. V., atsisakė. D. V. pasiūlyta leisti tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę. D. V. su tikrinimo rezultatais nesutiko. D. V. buvo informuotas, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis, o jei sulaikytas – prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis (b. l. 21-25);
Iš 2019 m. rugsėjo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, J. Basanavičiaus g. ir Savanorių a. sankryžoje. Automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi priekiu į šiaurę, ant važiuojamosios dalies krašto. Automobilio apgadinimai: kairės pusės sparnas, bamperis, kairės pusės priekinis žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas ir priekinės kairės pusės durys. Automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi priekiu į pietus, automobilio apgadinimai: bamperis, kapotas, kairės pusės sparnas ir kairės pusės priekinis ratas. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, ARKB-0385, meteorologinės patikros Nr. 0971516, D. V. nustatytas 2,96 promilių girtumas. Įvykio vietoje paimta: automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio užvedimo raktas; automobilio registracijos liudijimas Nr. I403264 (b. l. 7-20);
Iš VšĮ "Emprekis“ pateiktų duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Peugeot 307“, kuras - dyzelinas, variklio darbinis tūris 1997 cm³, variklio galia 79 kW/107 AG, pasirinkti metai 2002-2006, vidutinė kaina Lietuvoje 2019 m. spalio mėn. buvo 1249 Eur be pridėtinės vertės mokesčio ir 1510 eurų su pridėtinės vertės mokesčio mokesčiu (b. l. 39);
Iš VĮ "Regitra" pateiktos informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. V., gim. 1971 m. (b. l. 38).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamojo D. V., liudytojos E. S. (policijos pareigūnės) parodymai bei kiti byloje esantys duomenys partvirtina, kad D. V. 2019 m. rugsėjo 20 d., apie 22.18 val., vairavo kelių transporto priemonę – jam priklausantį automobilį "Peugeot 307" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, iki kol 22.42 val. sukėlė eismo įvykį (22.42 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,02 promilės girtumas). Tokie kaltinamojo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Nėra jokio pagrindo abejoti alkoholio kiekio matuoklio, tikrinimo metu turėjusio galiojantį patikros sertifikatą, rodmenimis. Duomenų, kad kaltinamasis būtų nesutikęs su tikrinimų rezultatais, nėra.
Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
D. V. padarė vieną baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, jo atžvilgiu nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai (b. l. 104), administracine tvarka vieną kartą baustas 2015 metais, paskirtą baudą yra sumokėjęs (b. l. 105), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 102, 103), buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 123), psichiatro ar priklausomybių ligų kabinetų įskaitose neregistruotas (b. l. 106), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, davė parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, nuoširdžiai galėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 77-76, 83, 144-148), byloje nėra jokių kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad padaryta veika iš esmės gali būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio ir kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis pasimokys iš savo klaidos ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas A. V. prašymas atleisti D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį teisme palaikė kaltinamasis bei jo gynėja. Teismo posėdyje apklaustas A. V. patvirtino, kad yra D. V. tėvas, kuris gyvena kartu su sūnumi D. V.. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad jis neteistas, administracine tvarka nebaustas. A. V. nurodė, jog D. V. visuomet išklauso ir atsižvelgia į jo nuomonę, patarimus ir išsakytas pastabas, jis jam yra autoritetas, todėl galvoja, kad tolesniam jo elgesiui turės teigiamos įtakos.
Atsižvelgęs į paties kaltinamojo paaiškinimus dėl santykių su tėvu A. V., jos teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, surinktus Alvydą vanagą apibūdinančius duomenis (neteistas, administracine tvarka nebaustas), teismas konstatuoja, kad A. V. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris dėl savo statuso (tėvas) ir kitų aplinkybių (kaltinamasis visuomet atsižvelgia į jo nuomonę, pastabas, tarpusavio santykiai geri) turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką A. V..
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su gynėjos ir prokuroro pozicija, kad pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus egzistuoja visos BK 40 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atleisti kaltinamąjį D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. V. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukiant. Įvertinus laiduotojo nurodytas aplinkybes dėl jo turtinės padėties (bedarbis, pajamos nėra didelės, yra neįgalus), laidavimas nustatytinas be užstato. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju nustatomas minimalus, t. y. 1 metų, laidavimo terminas.
Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, atsižvelgęs į jam nustatytą neblaivumo laipsnį ir kitas nustatytas veikos aplinkybes, daro išvadą, kad tikslinga D. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 21 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, priėmimo dienos. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.
Dėl prokuroro prašymo taikyti turto (kaltinamojo vairuoto automobilio) konfiskavimą teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo paliktas galioti teismo nuosprendis, kuriuo turto konfiskavimas atleidimo pagal laidavimą atveju netaikytas. Tokios praktikos laikytasi ir Panevėžio apygardos teisme (žr., pvz., 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-334/2018, 2018 m. balandžio 25 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-118-350/2018).
Šiuo atveju nėra duomenų, kad kaltinamojo vairuota transporto priemonė buvo įsigyta neteisėtai, kad šis turtas nusikalstamos veikos priemone tapo ne atsitiktinai, o buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas. Teismas jau anksčiau šiame nuosprendyje konstatavo, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos egzistavimą pripažino ir prokuroras. Tai sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad transporto priemonės palikimas asmens dispozicijoje nekelia pavojaus visuomenei. Kaip paaiškino kaltinamojo gynėja, tai vienintelis D. V. turtas. Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė. Todėl įsiteisėjus teismo nuosprendžiui automobilis ir byloje saugomas jo registracijos liudijimas grąžintinas kaltinamajam.
Turto nekonfiskavimas nagrinėjamu atveju savaime nereiškia, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo nepatirs jokių neigiamų pasekmių. Įvertinęs bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, teismas, nusprendęs skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, sprendžia, jog šiuo atveju taip pat tikslinga skirti kaltinamajam dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 10 mėnesių sumokėjimo terminą.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteisiamos automobilio "Peugeot 307" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 26-37). Proceso išlaidomis pripažintinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos (3,80 Eur) ir iš kaltinamojo priteistinos valstybei.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86-88, 89-91, 92-94) – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka: automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas mašinos savininkui D. V.. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 3 dalimi, 7 dalimi, 308 straipsnio 1 – 4 dalimis, teismas
nusprendžia:
D. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis), perduodant jį laiduotojo A. V. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 21 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu, paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 10 (dešimties) mėnesių terminą įmokai sumokėti.
Išaiškinti D. V., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui A. V., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Automobilį "Peugeot 307" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelėje, esančioje Elektronikos g. 80, Panevėžyje, ir byloje saugomą šio automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti D. V..
D. V. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.
D. V. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš D. V. Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui automobilio "Peugeot 307" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nurodant jas įmokėti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas 291008610, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.
Priteisti iš D. V. 3,80 Eur (tris eurus 80 ct) valstybei proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidos).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.