Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir suinteresuotų asmenų R. G., K. G., M. G. pareiškimus dėl savarankiškų reikalavimų dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - R. G., K. G., M. G., Kėdainių rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl E. G. ir R. G. reikalavimų

14. Šioje byloje reikalavimus dėl įgijamosios senaties jurdinio fakto nustatymo yra pareiškęs ne tik pareiškėjas E. G., tačiau ir suinteresuoti asmenys R. G., M. G. ir K. G.. Tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų yra kilęs ginčas dėl daikto sąžiningo įgijimo ir valdymo aplinkybių. Pareiškėjas teigia, kad Svirną visą laiką valdė, juo naudojosi tik jis su broliu R. G.. R. G., M. G. ir K. G. teigia, kad Svirnu naudojosi ne tik E. G. ir R. G., bet ir suinteresuoti asmenys M. G., K. G..

15. Įgyjamoji senatis yra vienas iš privačios nuosavybės teisės įgijimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas). Tam, kad būtų galima pripažinti, jog daiktas tapo privačia nuosavybe įgyjamosios senaties būdu, turi būti nustatyta CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016)

16. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad svirnas, esantis Kėdainių r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį siekia įgyti nuosavybės teises įgijamosios senties būdu tiek pareiškėjas, tiek suinteresuoti asmenys R. G., M. G., K. G., gali būti nuosavybės teisės objektas. Tokia išvada darytina todėl, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad Svirnas yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ir faktiškai egzistuojantis nekilnojamasis daiktas, pastatytas 1950 metais, kurio kadastro duomenys nustatyti 2006 metais, įregistruota rekonstrukcija atlikta 2001 metais. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp proceso dalyvių nėra.

17. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas E. G. ir suinteresuotas asmuo R. G. yra broliai. 2002 m. sausio 28 d. mirė jų motina S. G. (S. G. mirties liudijimo nuorašas). Po motinos mirties pareiškėjas E. G. ir suinteresuotas asmuo R. G. priėmė palikimą ir paveldėjo lygiomis dalimis motinai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r. sav. (2002 m. gegužės 21 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą nuorašas, 2009 m. birželio 16 d. Kėdainių rajono 1-ojo notaro biuro notaro liudijimo nuorašas, NT registro 2020 m. gegužės 27 d., 2021 m. rugsėjo 3 d. išrašai). NT registro 2020 m. gegužės 27 d. išrašas patvirtina, kad paveldėtame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r. sav., yra 8 statiniai, tarp jų yra svirnas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Septyni statiniai (gyvenamasis namas, du ūkio pastatai, viralinė, garažas, šulinys, kanalizacijos šulinys) Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti velionės S. G. vardu, todėl mirus motinai pareiškėjui E. G. ir jo broliui R. G. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į septynis statinius. S. G. nuosavybės teisės į Svirną nebuvo įregistruotos, todėl pareiškėjas ir suinteresuotas amuo negali jo paveldėti. Pareiškėjas E. G. ir suinteresuoti asmenys R. G., M. G. ir K. G. nėra Svirno savininkai, šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas.

18. NT registro 2022 m. sausio 5 d. išrašas patvirtina, kad Svirnas buvo pastatytas 1950 metais. Kauno apskrities archyvo 2005 m. rugpjūčio 1 d. pažyma Nr. (10.6)V-10-3770, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. raštas, pastatų ir įtaisinių apyrašas, išrašas iš kadastro bylos, Kėdainių rajono apylinkės teismo 1992 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-444/92 nuorašas, žemės sklypo nuotrauka patvirtina E. G. pareiškime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjui E. G. nepavyko surinkti archyvinių dokumentų, kad Svirną statė jo seneliai. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į įvairias institucijas, siekdamas nustatyti aplinkybę, kad Svirną pastatė jo seneliai, tačiau iš pateiktų atsakymų matyti, kad pareiškėjui nepavyko surinkti įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Tokių dokumentų į bylą napateikė ir suinteresuoti asmenys. Todėl laikytina kad pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys R. G., M. G. ir K. G. negali įgyti nuosavybės kitu būdu nei įgijamosios senaties juridinio fakto nustatymu.

19. Be to, išvardintų įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad Svirnas nepriklauso valstybei ar savivaldybei, nėra įregistruotas kito asmens vardu. Šią aplinkybę taip pat patvirtina Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. AS-4255 ir 2021 m. lapkričio 11 d. raštas Nr. AS-4356, kuriuose savivaldybė patvirtino teismui, kad Svirnas nėra įrašytas į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą ir statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūra nevykdoma bei šis nekilnojamasis turtas savivaldybės balanse neapskaitomas. VĮ Turto bankas ir Kėdainių rajono savivaldybės administracija prieštaravimų pareiškimų tenkinimui nepareiškė. Teismui paskelbus pranešimą apie iškeltą bylą, jokie asmenys nustatytu terminu į teismą su pareiškimais dėl įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė. Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog Svirnas priklausytų valstybei ar savivaldybei, būtų įregistruotas kito asmens vardu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad yra tenkinamos pirmosios dvi įgyjamosios senaties nustatymo sąlygos, t.y. pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, nėra daikto savininkai ir daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu.

20. Suinteresuotų asmenų atstovas teismo posėdyje (2022 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas) teigė, kad šioje byloje turi būti vertinamas paskutinių 10 metų Svirno valdymo laikotarpis iki bylos iškėlimo, kadangi tik šis laikotarpis yra reikšmingas bylai. Teismas nesutinka su suinteresuotų asmenų atstovo vertinimu, kadangi šioje byloje pareiškėjas E. G. ir suinteresuotas asmuo R. G. savo valdymo pradžią sieja su S. G. palikimo priėmimo aplinkybe 2002 metais. Pagal aukšiau cituotą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką sąžiningo valdymo įgijimo aplinkybė yra nustatinėtina bylose dėl įgijamosios senaties juridinio fakto nustatymo. Todėl šioje byloje yra teisiškai reikšmingas Svirno valdymo laikotarpis nuo 2002 metų, o ne paskutiniųjų 10 metų laikotarpis.

22. Suinteresuotas asmuo R. G. teismo posėdyje paaiškino, kad Svirnu naudojosi 3 ūkiai – R. G. ūkis, E. G. Ūkis, V. G. ūkis. V. G. ūkį paveldėjo K. G. ir vėliau perleido M. G.. Svirnas buvo naudojamas kaip pieno surinkimo punktas (1996-1998 metais), jame laikomi aruodai (1997-2006 metais), taip pat buvo laikomos vištos (2006-2007 metais). Iki 2012 metų pareiškėjas dirbo Klaipėdos ligoninėje ir retai lankėsi Svirne. R. G. su M. G. sutarė renovuoti Svirną. Renovacijos metu buvo viskas pakeista, iš seno pastato liko tik sienos, visa kita naujai padaryta. Svirne yra pirtis, 3 sanitariniai mazgai, 5 miegamieji kambariai. Rekonstrukcijos metu E. G. ir R. G. neturėjo daug pinigų Svirno rekonstrukcijai, kadangi jie tuo metu turėjo lizingų, kuriais išpirkinėjo žemės ūkio techniką. Be to išpirkinėjo valstybinę žemę. K. G. gautus kaip palikimą pinigus po V. G. mirties investavo į Svirno rekonstrukciją. Lėšas grynais pinigais K. G. perdavė R. G. į rankas. 2009 metais E. G. buvo pranešta apie K. G. sumokėtą sumą. Rekonstrukcijos darbus Svirne vykdė M. G. ir R. G.. K. G. prie Svirno renovacijos prisidėjo lėšomis. Santechnika, plytelės pirktos iš R. G. lėšų. Kaminas, langai, stogas iš E. G. lėšų. Iš M. G. duotų lėšų buvo samdomi darbininkai, be to M. G. prisidėjo savo darbu. Svirno rekonstrukcijos darbams meistrus užsakinėjo R. G.. Elektros tiekimo sutartis buvo sudaryta E. G. vardu, kadangi jis šalia turėjo ūkinius pastatus, dėl to elektros energijos tiekėjas pasiūlė E. G. vardu įforminti sutartį. Už elektrą buvo mokama iš E. G. sąskaitos, tačiau už elektrą moka E. G., R. G. ir M. G. lygiomis dalimis, t.y. 2/3 dalis už elektrą moka R. G. kartu su M. G.. K. G. aprūpina malkomis Svirno šildymui. Niekada malkos Svirno šildymui nebuvo perkamos. Malkų paruošime dalyvauja M. G.. Svirno rekonstrukcijos faktiniai darbai buvo baigti 2010 m. metais ir nuo tada jame galima gyventi. Svirne nuo 2010 metų gyvena R. G. su žmona ir 2 dukromis, M. G., teta K. K., o nuo 2012 metų gyvena E. G.. M. G. moka už intereneto paslaugas Svirne. R. G., M. G., K. G. pirko buitinę techniką Svirnui. Svirno durys ir virtuvės baldai pagaminti iš medienos iš K. G. miško. K. G. Svirne kasdien negyvena, ji atvažiuoja savaitgaliais, būna atvažiuoja viduryje savaitės. K. G. į Svirną įsikėlė 2010 metais, apsigyveno kambaryje, kurį išsirinko. Leidimų apsigyventi niekas nedavė. Nuo 2010 metų Svirną išlaiko ir juo rūpinasi, atlieka einamojo remonto darbus R. G. ir M. G.. 2021 metais remontavo krosnį, 3 kartus dažė Svirno fasadą, perdažė terasą. R. G. paaiškino, kad V. G. ūkis buvo atskiras, jo žemės yra kitame kaime, nutolę 7 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini)R. G. negalėjo paaiškinti, kokiomis sumomis, per kiek kartų buvo perduota 110 000 Lt suma, kurią jo teigimu, jam į rankas perdavė K. G. Svirno rekonstrukcijai, bet teigė, kad jos duoti pinigai buvo saugomi Svirne, E. G. žinojo, kur padėti pinigai. Tarp R. G. ir K. G. buvo žodinis susitarimas dėl pinigų perdavimo. Dėl pinigų perdavimo pasakė K. G., kai visi sėdėjo prie bendro stalo.

23. Suinteresuotas asmuo K. G. teismo posėdyje paaiškino, kad 110 000 Lt sumą, kurią ji perdavė R. G. tėviškės atstatymui, sudaro po jos brolio mirties paveldėtos lėšos banko sąskaitoje, taip pat paveldėtos brolio lėšos grynais pinigais ir jos asmeninės lėšos nuimtos iš banko sąskaitos. Prie bendro stalo dažnai susirinkdavo šeimyna, t.y. R. G. su žmona, E. G., teta K. K., M. G.. 2009 metais vieno iš tokio susirinkimo metu kažkas iškėlė klausimą, kad reikia remontuoti Svirną. E. G. tam prieštaravo, bet nepaaiškino kodėl. Visi kiti manė, kad reikia remontuoti. K. G. prie bendro stalo pasakė: „kiek galėsiu, prisidėsiu“. K. G. teigė, kad lėšas davė R. G. grynais pinigais per kelis kartus. K. G. neprisimena tiksliai kokiomis sumomis davė lėšas, kaip suskaičiavo bendrą sumą. Ji neprašė jokių ataskaitų dėl pinigų panaudojimo, nes nieko neišmano statybose. K. G. patvirtino teismo posėdyje, kad iš R. G. neprašė jokio patvirtinimo, kad jis pinigus gavo, nes jie ya artimiausi giminės. K. G. teigė, kad Svirnu naudojasi nuo 2010 metų. Nuo 1993 metų iki 2010 metų Svirne buvo supilti ir laikomi jos brolio V. G. ūkio grūdai. Jos brolis darė aruodus grūdams laikyti. Malkos Svirno šildymui yra iš K. G. miško. Svirno remonto darbus atliko R. G. ir M. G. kartu su darbininkais. E. G. nedalyvavo remonto darbuose. K. G. teigė nemačiusi, kad E. G. vežtų medžiagas, įrankius. K. G. prisidėjo pinigais prie tėviškės atstatymo. Ji sodyboje atlikdavo moteriškus darbus, t.y. daržoves augino, valgyti darydavo.

24. Suinteresuotas asmuo M. G. teismo posėdyje paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini)Nuo 2010 m. Svirno remontui jis investavo daug pinigų ir darbo. M. G. teigimu, jis nuo 2006 metų iki 2010 metų pastoviai gyveno (duomenys neskelbtini)gyvenamajame name, o nuo 2010 metų kai buvo suremontuotas Svirnas įsikėlė gyventi į Svirną, nes sename name buvo ankšta, todėl nuspręsta renovuoti Svirną. Jis negalėjo prisiregistruoti (duomenys neskelbtini) kaime, todėl jo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) k. Tačiau (duomenys neskelbtini) k. jis negyvena, nes ten nėra sąlygų gyventi. Nuo 2011 metų jis taip pat dirba (duomenys neskelbtini) kaime, ūkininkauja. Jis (duomenys neskelbtini) kaime turi žemės. Jo ūkis įregistruotas Simanonių kaime pagal pirmo jo įsigyto sklypo vietą. Svirno valdymas pasireiškia tokiais M. G. veiksmais: faktiniu gyvenimu Svirne, investavimu į Svirną pinigų ir darbo ir Svirno priežiūra. Jis Svirne nuėmė stogą, liejo pamatus, atliko paruošiamuosius darbus, suvežė medžiagas remontui. Banko išrašai patvirtina, kad jis įnešė 40 000 Lt Svirno remontui. Buvo pasakyta prie bendro stalo, kad M. G. įnešė 40 000 Lt, K. G. įnešė 100 000 Lt. Pinigai buvo laikomi spintoje. Bendra suma niekada nebuvo skaičiuota, kiek reikėdavo tuo metu pinigų, paimdavo, nuvažiuodavo ir nupirkdavo ką reikia remontui. Medžiagos buvo perkamos E. G. vardu dėl patogumo suvedant duomenis sąskaitoms išrašyti, kad nereikėtų gaišti laiko. Sąskaitų ir čekių už medžiagas Svirno rekonstrukcijai M. G. neišsaugojo. Jie buvo laikomi mašinoje. Šiuo metu sąskaitų ir čekių mašinoje nelikę, nes mašina išvalyta, sutvarkyta. Bendroje kasoje visada būdavo pinigų, jų niekda netrūko. Svirno renovavimo iniciatorius buvo R. G.. Prie bendro stalo buvo kalbama, kad reikia renovuoti Svirną ir nuspręsta jį renovuoti. E. G. tik vėliau sutiko su Svirno renovavimu. Prie bendro stalo susirinkdavo K. G., R. G., jo dukros, jo žmona R. G., teta K. K., E. G., M. G.. Niekas neskaičiavo, kiek reikės lėšų Svirno rekonstrukcijai ir vėliau niekas neskaičiavo, kiek kainavo Svirno rekonstrukcija. Niekas nereiškė pretenzijų, kur buvo išleisti pinigai. M. G. teigė iki šiol investuojantis lėšas į Svirną, nes dažė Svirną, pirko vandens valymo granules, žolės pjovimo traktorių, lemputes, tvarko siurblių, kranų gedimus. M. G. atlieka einamuosius remonto darbus – remontavo krosnį, dažo fasadą, tvarko aplinką. 2009 metais atliekant rekontrukciją, jis dengė stogą, kalė lenteles ant sienų laike ir viduje, dėjo lubas, grindis, tampė balkius, pylė į perdangas šiltinimo medžiagą. Jie dviese dirbo su statybininku A. A. už darbą buvo mokama, mokėjo R. G.. M. G. už darbą niekas nemokėjo, nes jis darbus darė sau. M. G. paaiškino, kad jo valdymas 2002-2010 metų laikotarpiu pasireiškė tuo, kad jis nuo 2000 m. laikė Svirne dviratį, padėdavo Svirną remontuoti, aruodus kalti V. G., leido atostogas ir vasaras, nes gyveno Kaune. Savaitgaliais padėdavo atlikti ūkio darbus, šerdavo vištas, tapęs pilnamečiu pirko pašarus vištoms. Aruoduose buvo laikomi E. G., R. G. ir V. G. grūdai, savo grūdų M. G. aruoduose nelaikė. M. G. Svirne įvedė internetą, įrengė valymo įrenginius. Jis moka už internetą, valymo įrenginių išvalymą. M. G. Svirne laiko ginklus. Iš K. G. miško imamos malkos Svirno šildymui daugiau nei 10 metų. Kambarius jie pasidalino. Svirno rekonstravimo projektas parengtas atsižvelgiant į žmonių kiekį. M. G. patvirtino, kad 3 metus nebendrauja su savo tėvu E. G., yra davęs prieš jį parodymus apklausiamas kaip liudytojas kitose bylose. Kai buvo nepilnametis vaikas jo gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama. Jo mama gyveno Kaune. M. G. girdėjo prie bendro stalo kalbas apie tai, kad K. G. investavo į Svirno remontą 110 000 Lt. M. G. teigė, kad matė K. G. duotus pinigus bendroje kasoje, kadangi jie buvo surišti juostelėmis iš banko, tačiau patvirtino, kiek tuo metu buvo pinigų kasoje jis neskaičiavo, jis nežinojo, ar pinigai buvo duoti vienu kartu. 2009 m. gruodžio mėn. M. G. teigimu, 40 000 Lt pinigus Svirno remontui jis išėmė iš savo ūkio sąskaitos. Jis nežino dėl šių pinigų buhalterinės apskaitos, teigia, kad to reikia klausti buhalterės. M. G. patvirtino, kad kaip ūkininkas jis turėjo kreditų.

25. Liudytoju apklaustas A. G. parodė (2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad jis iš matymo žino E. G., R. G., M. G., K. G.. E. G. jį paprašė uždengti sandėlį Tulpiakiemio kaime, liudytojas sutiko ir darbams einant į pabaigą E. G. pradėjo kalbinti liudytoją, kad padėtų atstatinėti renovuoti namą Kėdainių r. Dar liudytojas dirbo E. G. užsakymu Palangoje, renovavo trečdalį namo. Liudytojas teigė, kad reikalingus atlikti darbus planavo su R. G. ir E. G.. Su jais abiem derino darbus, juos laikė darbų užsakovais, jie davė jam organizacinius nurodymus. Liudytojas objekte dirbo metus laiko. Jis dirbo ne vienas, tačiau kitų asmenų jis nepažįsta. Jis nuėmė pastato stogą, praplatino ir prailgino namą, pristatė karkasą, pastatė antrą aukštą, uždėjo stogą. Už darbus liudytojui mokėjo E. G. ir R. G.. Su K. G. liudytojas teigė mažiau bendravęs. Jis matydavo K. G. vaikščiojant kieme. M. G. padėjo liudytojui įrenginėti vidų, namo išorę apkalti dailylentėm. Liudytojas teigė turintis daugiau patirties dėl to laiko, kad M. G. jam padėjo, o ne atvirkščiai. Liudytojas nežino, kas pirko medžiagas, bet teigė, kad medžiagomis rūpinosi E. G. ir R. G.. Medžiagas atveždavo R. G. ir E. G.. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar medžiagų buvo atvežęs M. G..

26. Liudytoju apklaustas D. P. parodė (2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad jie su E. G. ir R. G. yra kaimynai, liudytojas gyvena Runeikių k. Kėdainių r., kuris yra nutolęs maždaug vieno kilometro atstumu nuo (duomenys neskelbtini)Jų namai matosi, kadangi tarp namų yra laukai. E. G. ir R. G. atsiėmę žemę atvažiavo ūkininkauti į (duomenys neskelbtini)Dar buvo gyva jų mama. Jie susipažino ir bendravo kaip kaimynai. M. G., kai buvo nepilnametis atvažiuodavo pas tėvą E. G.. K. G. atvažiuodavo savaitgaliais, ji dirba stomotologe Kaune. Liudytojas gyvena Kaune, bet dažnai būna sodyboje, visą vasarą iki rudens, kitu laiku važinėja po pusę savaitės. Jo darbas medienos gamybos įmonėje Pagirių mstl., už 6 kilometrų nuo sodybos. Liudytojas teigė, kad G. šeima iš jo pirkdavo medieną namo rekonstravimui. Medienos įsigijimo klausimus su liudytoju derino E. G.. Liudytojas teigė, kad su M. G. šių klausimų nederino. Liudytojas teigė, kad yra matęs, kad medieną pasiimti atvažiuodavo M. G.. Pinigus už medieną liudytojui mokėdavo R. G. ir E. G.. Liudytojas teigė, kad matydavo M. G. dirbantį statybos darbus.

27. Liudytoja apklausta D. S. parodė (2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad pažįsta E. G., R. G., M. G., K. G., kadangi jie yra iš (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio už pusės kilometro nuo liudytojos mamos tėviškės. Liudytojos teta J. bendravo su G., liudytoja užsukdavo į svečius pas G. maždaug kartą per mėnesį. 2006 metais mirė jos teta, 2009 metais buvo parduota liudytojos mamos tėviškė. Nuo tada liudytoja lanko netoli esančius kapus, vasarą maždaug kas savaitę ar dvi, o žiemą nuo lapkričio iki balandžio mėn. nevažiuoja. Lankydama kapus, pas G. į svečius liudytoja užsuka maždaug 5 kartus per metus. Liudytoja teigė, kad (duomenys neskelbtini) kaime atstatytame svirne nuolat gyveno E. G., R. G., M. G.. K. G. atvažiuodavo savaitgaliais. Anksčiau svirne buvo laikomos vištos, buvo grūdų aruodai, vėliau svirnas perstatytas į gyvenamą namą. Liudytoja teigė, kad matė, jog svirno atstatymo darbuose dalvavudavo E. G., R. G., jiems padėdavo M. G. kaip E. G. vaikas, kadangi buvo jaunas. K. G. svirno atstatymo darbuose nematė. K. G. liudytoja matydavo kambaryje, einant pasivaikščioti su šuniuku. Liudytojos teigimu, namų buities darbams vadovavo Kazytė, o ūkio darbus dirbdavo, kiemą tvarkydavo, namą prižiūrėdavo E. G. ir R. G.. Liudytoja teigė nemačiusi K. G. lesinant vištas, renkant kiaušinius, teta Kazytė tuo rūpinosi.

28. Liudytoja apklausta L. G. parodė (2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad ji yra R. G. dukra. Pas K. G. stomotologijos kabinete liudytoja dirba nuo 2012 metų iki dabar. Liudytojos teigimu, su dėde E. G. ji nebendrauja nuo 2020 m. pradžios, kai šeimoje kilo konfliktas. E. G. ją yra išvadinęs negražiais žodžiais, smaugė jos mamą, mušė jos tėtį. Ankčiau G. šeima gerai sutarė, jie bendraudavo prie bendro stalo (duomenys neskelbtini) kaime. Liudytoja teigia, kad (duomenys neskelbtini) kaime esantis turtas yra bendras šeimos turtas, jos prosenelių žemė ir sodyba. Liudytoja gyvena Kaune, ji iki pilnametystės sodyboje leisdavo visas mokyklines atostogas, vasaras, šventes. Suėjus 18 metų ji atvažiuoja per atsotogas, savaitgaliais. Liudytoja nuolat negyvena sodyboje. Liudytojos tėvas R. G. pradėjo nuolat gyventi sodyboje, kai tetai Kazytei pradėjo blogėti sveikata, kai liudytojai buvo 13-15 metų. Teta K. K. sodyboje nuolat gyveno iki mirties. M. G. pradėjo nuolat gyventi sodyboje vėliau nei R. G.. Svirnas rekonstruotas 2009-2010 metais, liudytoja rekonstravimo darbuose nedalyvavo. E. G. rekonstavimo darbuose liudytoja nematė, bet jis atvažiavęs būdavo. Atvažiavęs E. G. dirbo ūkio darbus, eidavo prie vištų, pašerdavo kiaules, dirbo kiemo darbus. R. G. atliko svirno rekonstrukcijos darbus, darė pamatus, padėjo įstumti akmenis, derino darbus kalbėdamas telefonu. M. G. kalė dailylentes viduje ir išorėje, padėdavo panešti. Liudytojos teigimu, jos močiutė mirė 2002 metais. Po jos mirties (duomenys neskelbtini)nuolat gyveno tik teta Kazytė sename name, R. G., V. G., E. G. atvažiuodavo. Svirną rekonstruoti pasiūlė R. G., jie kartu su M. G. apie tai pamastė. K. G. prie bendro šeimos stalo sakė, kad prisidės prie svirno rekonstravimo pinigais, norėtų mažo kambariuko. Kada tai buvo pasakyta liudytoja neprisiminė, kokia suma K. G. prisidėjo, liudytoja nežinojo. Rekonstravus svirną jie visi bendrai rūpinasi svirno priežiūra, lemputes pakeičia, užsikimšusią kanalizaciją tvarko R. G., M. G.. Svirną tvarko L. G. ir M. G. draugė. Už interenetą moka M. G.. Už elektrą moka visi bendrai, 2/3 dalis už elektrą sumoką M. G. ir R. G.. K. G. nupirko kavos aparatą. Malkų svirno šildymui nėra pirkę, malkos iš K. G. miško. Iš K. G. miško mediena virtuvės baldams svirne.

29. Liudytoja apklausta R. G. parodė (2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad ji yra R. G. sutuoktinė nuo 1989 metų iki šiol. Su E. G. santykiai blogi nuo 2020 m., E. G. yra pradėtos baudžiamosios bylos dėl jos vyro R. G. sumušimo. Liudytoja teigė gyvenanti Kaune, savaitgalius ir laisvą laiką leidžia sodyboje (duomenys neskelbtini)R. G. mama 1993 metais atsiėmė savo tėviškę, kuri priklausė ir K. G. mamai. S. G., K. K., J. K. susitarė, kad tėviškės atgavimo klausimą tvarkytų vienas žmogus ir nutarė, kad tą darys S. G.. R. G. tėvai S. G. ir A. G. 1993 metais persikėlė iš Kauno į (duomenys neskelbtini)Kėdainių r. ir ten gyveno iki mirties. Kai S. G. sirgo atsikraustė K. K.. 2002 metais mirė S. G.. Kazytė sodyboje nuolat gyveno iki mirties 2019 metais. Ji gyveno viena, kiti tik atvažiuodavo. Nuo 2008 metų sodyboje apsigyveno R. G.. Visi sodybą skaitė savo namais, kada norėdavo tada atvažiuodavo, nakvodavo. Iš pradžių gyveno senajame name, o svirne augino vištas, laikė grūdų aruodus. Vaikams paaugus, senajame name pasidarė ankšta, nutarė rekonstruoti svirną. Iniciatorius buvo R. G.. Pasitarimas buvo prie bendro stalo. K. G. pasakė, kad norėtų prisidėti, nes norėtų turėti savo kambarėlį. Liudytoja teigė, kad pinigų padavimo nematė, bet žino, kad pinigai buvo laikomi sekcijoje. Liudytoja teigė, kad matė pinigus sekcijoje, bet jų neskaičiavo. Sekcija yra nerakinama, bet kas gali paimti pinigus. Rekonstravimo darbai atlikti 2009-2010 m. E. G. svirno rekonstrukcijos metu dirbo Klaipėdos ligoninėje, atvažiuodavo per mėn. 2-3 kartus savaitgaliais. Atvažiavęs palesindavo vištas, pagulėdavo ant sofos, paklausinėdavo kas vyksta. R. G. darė pamatus, viską organizavo, atveždavo. M. G. su Artūru kalė antrą aukštą, dažė namą, statė terasą. K. G. pirko namų apyvokos daiktus, gamino maistą, daržoves sodino. M. G. draugė prisideda prie maisto gaminimo, namo tvarkymo, pirko siurblį. M. G. ir R. G. remontuoja svirną, keičia lemputes, taisė krosnį, indaplovę, užsikimšusią kriauklę. Svirnas šildomas K. G. malkomis. Už elektrą moka trise E. G., R. G., M. G.. Maistą perka liudytoja. Vanduo iš gręžinio. R. G. rado architektą rekonstravimo projektui. Iš pradžių R. G. pradėjo rūpintis rekonstrukcijos dokumentais, vėliau tai perėmė E. G.. R. G. turėjo įgaliojimą tvarkyti E. G. banko sąskaitą. R. G. ir E. G. anksčiau tvarkė finansus bendrai, bendrai dirbo žemes, tvarkė angarą. Liudytoja teigė nežinanti, ar E. G. pinigai buvo naudojami rekonstrukcijai. Liudytoja teigė, kad R. G., M. G. ir E. G. ūkiai yra atskiri.

30. Liudytoja apklausta D. Š. parodė (2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad gyvena gretimame Pagurių kaine, (duomenys neskelbtini) sen., nutolusiame 2 kilometrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini)Liudytoja dirba pas R. G. žemės ūkio darbus. Liudytoja teigė, kad matydavo (duomenys neskelbtini) kaime R. G., M. G.. Kiti atvažiuodavo savaitgaliais. Liudytoja teigė mačiusi, kaip (duomenys neskelbtini)buvo renovuojamas svirnas, neprisiminė kada. Dirbančius matė M. G., R. G.. Kai atvažiuodavo E. G., jis šerdavo kalakutus.

31. Tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų yra kilęs ginčas dėl to, kas buvo Svirno teisėtas valdytojas iki 2002 metų. Pareiškėjas šioje byloje įrodinėja aplinkybę, kad Svirną iki savo mirties 2002 metais teisėtai valdė S. G.. Suinteresuotas asmuo K. G. ir suinteresuotų asmenų atstovas teismo posėdžiuose teigė, kad iki 2002 metų Svirno teisėti valdytojai buvo taip pat ir Kilijonai, ir tarp giminaičių buvo susitarimas dėl Svirno valdymo.

32. Suinteresuotų asmenų teiginiai atmestini kaip neįrodyti dėl sekančių priežasčių. Įsiteisėjusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 1992 m. liepos 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-444/92 nustatyta, kad S. G., J. K. ir K. K. tėvai V. K. ir K. K. iki 1951 m. valdė 25,04 ha žemės ir statinius Kėdainių r. (duomenys neskelbtini)V. K., K. K., J. K. buvo represuoti 1951 m. ir išbuvo Sibire iki 1958 metų. Likę pastatai atiteko kolūkiui, o J. K. buvo išmokėta kompensacija. Kadangi pastatų valdytojai laiku nesikreipė dėl jų grąžinimo, pastatai buvo parduoti A. B.. Kėdainių rajono apylinkės teismo 1992 m. liepos 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-444/92 iš dalies tenkino S. G., J. K. ir K. K. ieškinį dėl pastatų pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir pripažino vien tik S. G. nuosavybės teisę į pastatus. NT 2021 m. rugsėjo 3 d. išrašas patvirtina, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 1992 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-444/92 pagrindu nuosavybė steisės į gyvenamąją namą ir statinius, esančius Kėdainių r. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotos tik S. G. vardu nuo 1993 m. gegužės 13 d. iki S. G. mirties 2002 m. Iš NT registro 2020 m. gegužės 27 d. išrašo matyti, kad nuosavybės teisės į 7,5147 ha ploto žemės sklypą buvo atkurtos Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. sausio 21 d. sprendimu, t.y. po S. G. mirties ir šį turtą E. G. ir R. G. paveldėjo, kaip S. G. įpėdiniai.

33. Liudytoja R. G. davė parodymus apie giminių susitarimus dėl statinių (duomenys neskelbtini)valdymo, įforminant statinius vienos S. G. vardu dėl patogumo, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių šiuos liudytojos parodymus. Priešingai teismo sprendimas, NT registrų išrašai, turintys didesnę įrodomąją galią, patvirtina, kad S. G. nuo 1993 metų valdė ir naudojosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) k., ant kurio stovi Svirnas, jai nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas ir statiniai ant žemės sklypo. Liudytoja R. G. patvirtino, kad S. G. ir jos vyras 1993 metais atgavę statinius, persikėlė nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą iš Kauno ir gyveno (duomenys neskelbtini) kaime iki savo mirties. K. G. teiginiai, kad ji kartu dirbo V. G. ūkyje ir lygiomis teisėmis su visais asmenimis naudojosi Svirnu kaip sandėliu ir vištide nepatvirtinti jokiais byloje esančiais įrodymais. Šioje byloje nustatyta, kad K. G. iki 2002 metų gyveno Kaune. Visi liudytojai patvirtino, kad ji tik atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini)savaitgaliais, kartais viduryje savaitės, nė vienas liudytojas nematė K. G. dirbančios ūkio darbus. Apie tai, kad V. G. būtų valdęs Svirną iki 2002 metų duomenų nėra. R. G. teismo posėdyje patvirtino, kad V. G. ūkis buvo atskiras, jo žemės yra kitame kaime, nutolę 7 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini)Vien grūdų laikymas aruoduose, višų laikymas ir priežiūra negali būti laikomi vaiksmais, reiškiančiais Svirno valdymą kaip savo. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad Svirną iki 2002 metų būtų valdžiusi K. K.. Esant šioms aplinkybėms byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad vienintelė Svirno teisėta valdytoja iki mirties 2002 metais buvo S. G..

34. Po S. G. mirties 2002 metais E. G. ir R. G. priėmė jos palikimą ir pradėjo valdyti visą palikimą, įskaitant Svirną. Šią aplinkybę patvirtina 2002 m. gegužės 21 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą nuorašas, 2009 m. birželio 16 d. Kėdainių rajono 1-ojo notaro biuro notaro liudijimo nuorašas, NT registro 2020 m. gegužės 27 d., 2021 m. rugsėjo 3 d. išrašai). NT registro 2020 m. gegužės 27 d. išrašas, proceso dalyvių paaiškinimai, liudytojų parodymai. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad E. G. ir R. G. Svirno valdymas prasidėjo teisėtai ir sąžiningai, jiems priėmus ir pradėjus faktiškai valdyti S. G. palikimą bei pradėjus faktiškai valdyti Svirną, kurį iki savo mirties teisėtai valdė S. G..

35. Pareiškėjo E. G. atstovė teismo posėdyje (2022 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas) teigė, kad šioje byloje yra teisiškai nereikšmingos aplinkybės susiję su Svirno rekonstrukcija, kadangi faktiškai atliekama rekonstrukcija buvo teisiškai neįforminta, t.y. atliekama neturint statybos leidimo, projekto. Teismas nesutinka su šiuo pareiškėjo atstovės argumentu, kadangi tiek pareiškėjas, tiek suinteresuoti asmenys R. G., M. G., K. G. pripažino, kad Svirno rekonstrukcija 2009-2010 metais buvo faktiškai atliekama ir ši aplinkybė laikytina nustatyta remiantis CPK 187 straipsnio 2 dalimi. Taigi šiuo atveju tiek pareiškėjo, tiek suinteresuotų asmenų valdymas nurodytu laikotarpiu pasireiškė faktiniais rekonstrukcijos atlikimo veiksmais. Tai, kad rekonstrukciją ketinama įteisinti vėliau nei ji atlikta, nesudaro pagrindo Svirno rekonstrukcijos atlikimo aplinkybę laikyti teisiškai nereikšminga, kadangi ji reiškia asmenų pastangas išsaugoti Statinį, pritaikyti jį naudojimui.

37. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad E. G. ir R. G. paveldėjo žemės sklypą, esantį Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi Svirnas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad E. G. ir R. G. Svirno valdymo įgijimo sąžiningumas remiasi ir CK 4.40 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip.

38. Nors suinteresuotų asmenų atstovas šioje byloje kėlė abejones dėl E. G. galimybių valdyti Svirną tuo laikotarpiu, kai jis dirbo Klaipėdos ligoninėje, tačiau nė vienas suinteresuotas asmuo nei žodžiu, nei raštu nepareiškė prieštaravimų E. G. ir R. G. reikalavimams dėl įgijamosios senaties nustatymo. Pareiškėjas E. G. pareiškime ir teismo posėdyje pripažino, kad R. G. pradėjo valdyti Svirną nuo 2002 m. ir valdė daugiau nei 10 metų. Suinteresuoti asmenys R. G., M. G., K. G. pareiškimuose pripažino, kad E. G. pradėjo valdyti Svirną nuo 2002 m. ir valdė daugiau nei 10 metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 2 dalimi, šios aplinkybės laikytinos nustatytomis.

39. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai teismo posėdyje, faktų pripažinimas patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas E. G. kartu su broliu R. G. po motinos mirties nuo 2002 m. sausio mėn. (daugiau nei 10 metų) nepertraukiamai, sąžiningai, atvirai, teisėtai ir kaip savo valdo Svirną kaip savo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, laikytina, kad E. G. ir R. G. valdymas atitinka sąlygas įgyti Svirną įgijamosios senaties būdu, jų reikalavimai dėl įgijamosios senaties jiems nustatymo laikytini pagrįstais ir įrodytais, todėl tenkintini.

Dėl M. G. ir K. G. reikalavimų

40. Šioje byloje tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų R. G., M. G. ir K. G. yra kilęs ginčas dėl Svirno sąžiningo įgijimo ir valdymo aplinkybių. Pareiškėjas teigia, kad Svirną visą laiką valdė, juo naudojosi tik jis su broliu R. G.. R. G., M. G. ir K. G. teigia, kad Svirnu naudojosi ne tik E. G. ir R. G., bet ir suinteresuoti asmenys M. G., K. G..

41. Suinteresuotas asmuo R. G. 2021 m. lapkričio 22 d. patikslintame pareiškime (3 punktas), suinteresuotas asmuo M. G. 2021 m. gruodžio 2 d. pareiškime (4 punktas), suinteresuotas asmuo K. G. 2021 m. gruodžio 2 d. pareiškime (4 punktas) teigia, kad nors oficialiai E. G. ir R. G. Svirno nepaveldėjo, po jų motinos mirties jie kartu su K. G. ir M. G. šiuo nekilnojamuoju turtu naudojosi, rūpinosi ir valdė kaip savo nuosavybę. Taigi suintereuoti asmenys R. G., M. G. ir K. G. pradiniuose dokumentuose, kuriuose pareiškė savarankiškus reikalavimus, valdymo įgijimo teisėtumą taip pat siejo su E. G. ir R. G. priimtu S. G. palikimu, t.y. nuo 2002 metų. Tačiau vėliau suinteresuoti asmenys M. G. ir K. G. savo pozicijas dėl valdymo pradžios pakeitė. K. G. teismui pateiktuose 2022 m. vasario 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose (10 punktas) teigia, kad ji faktiškai nuo 1994 metų kartu su E. G., R. G., M. G., Svirnu naudojosi, jį prižiūrėjo, remontavo kaip savo nuosavybę. M. G. teigia, kad jis būdamas nepilnametis atvažiuodavo į sodybą ir joje dirbdavo. Sulaukęs pilnametystės M. G. valdė Svirną, atliko dalį Svirno rekonstrukcijos darbų, prisidėjo prie rekonstrukcijos pinigais, po rekonstrukcijos Svirne gyvena, laiko šią vietą pagrindine savo gyvenamąja vietą ir jį prižiūri. Be to, M. G. laikosi pozicijos, kad šioje byloje turi būti vertinamas paskutinių 10 metų laikotarpis, o tuo laikotarpiu M. G. buvo pilnametis. Ankstesnis laikotarpis M. G. manymu, neturi teisinės reikšmės. Taigi šioje byloje suinteresuotų asmenų K. G. ir M. G. pozicija dėl Svirno valdymo faktinių aplinkybių laikytina nenuoseklia.

42. Kaip minėta, šioje byloje teismas atmetė suinteresuotų asmenų atstovo argumentą, kad bylai yra teisiškai reikšmingas tik pastarųjų 10 metų laikotarpis. Taigi šioje byloje vertintinas laikotarpis nuo 2002 metų. Byloje esantis Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-396/2004 patvirtina, kad 2002 metais M. G. buvo nepilnametis ir jo gyvenamoji vieta, nutraukus tėvų santuoką, buvo nustatyta su motina L. G., kuri gyveno Kaune. Tam, kad prasidėtų valdymas asmuo turi atlikti teisiškai reikšmingus veiksmus. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Taigi būdamas nepilnamečiu M. G. 2002 metais negalėjo pradėti nekilnojamojo turto valdymo. Laikant, kad M. G. valdymas prasidėjo jam sulaukus pilnametystės 2005 metais, matyti, kad tuo metu Svirnas turėjo teisėtus valdytojus - E. G. ir R. G., kadangi šioje byloje nustatyta, kad E. G. ir R. G. valdymas prasidėjo nuo 2002 metų sąžiningai, priėmus S. G. palikimą. M. G. būdamas E. G. sūnus ir R. G. sūnėnas, negalėjo nežinoti, kad palikimą priėmę ir Svirną nuo 2002 metų pradėję valdyti E. G. ir R. G. turi daugiau už jį teisių į Svirną. Taigi šioje byloje vertintina, kad M. G. valdymo pradžia neatitinka sąžiningo daikto užvaldymo sąlygos.

43. Pagal aukščiau nurodytus teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

44. K. G. teismo posėdžiuose ir rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad kartu su E. G., R. G. ir M. G. ir savo broliu V. G. (iki jo mirties 2007 m.) Svirnu bendrai naudojosi lygiomis teisėmis kaip sandėliu ir vištide nuo 1994 m. iki 2009 metų pavasario taip: vištų laikymas; pašarų laikymas; darbo įrankių laikymas; grūdų sandėliavimas; laisvalaikio inventoriaus laikymas – dviračiai. Be to, K. G. kartu ūkininkavo su savo broliu V. G. ir po jo mirties 2007 m. paveldėjo jo ūkį, kurį perdavė M. G.. Viso jos brolio V. G. ūkininkavimo laikotarpiu nuo 1994 m. K. G. kartu dirbo jo ūkyje ir lygiomis teisėmis su visais asmenimis naudojosi Svirnu kaip sandėliu ir vištide. Po 2009 m. pavasario pradėjus remontuoti ir suremontavus Svirną juo iki šiol K. G. kartu naudojasi su E. G., R. G. ir M. G. kaip savo. Į Svirną nuolat buvo tiekiamos malkos iš K. G. nuosavybės teise priklausančio miško. Svirne esantys baldai ir durys taip pat yra pagaminti iš K. G. nuosavybės teise priklausančio miško medienos.

45. M. G. teigė, kad atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas tėvą, būdamas nepilnametis, kad tapęs pilnamečiu dirbo ūkio darbus (duomenys neskelbtini) kaime, kad prisidėjo prie Svirno rekonstrukcijos pinigais, kad atliko tam tikrus Svirno rekonstrukcijos darbus, nuolat Svirne gyvena, laiko ginklus, turi savo kambarį, kad Svirną prižiūri ir juo rūpinasi, apmoka dalį elektros išlaidų, jis apmoka už interneto paslaugas, valymo įrenginių išvalymą.

46. Šioje byloje pareiškėjas E. G. pripažįsta, kad sulaukęs pilnametystės, M. G. lankydavosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šen., Kėdainių r. sav., nes pradėjo ūkininkauti Kėdainių rajone, įregistravo M. G. ūkį. Nesant ginčo dėl šios aplinkybės, ji laikytina nustatyta (CPK 187 straipsnio 2 dalis).

47. Kaip minėta, šioje byloje nustatyta, kad vienintelė teisėta Svirno valdytoja iki savo mirties 2002 metais buvo S. G.. S. G. mirus, jos palikimą priėmė E. G. ir R. G., kurie pradėjo faktiškai valdyti palikimą taip pat ir jos valdytą Svirną. K. G. teiginiai, kad ji kartu ūkininkavo su savo broliu V. G. nepatvirtinti jokiais byloje esančiais objektyviais įrodymais. Priešingai, aplinkybė, kad K. G. po brolio mirties perleido jo ūkį kitam asmeniui, patvirtina, kad K. G. nesiekė ūkininkauti. Liudytojais apklausti asmenys patvirtino, kad K. G. nedirbo ūkio darbų, o atvykusi į (duomenys neskelbtini) kaimą būdavo kambaryje, eidavo pasivaikščioti, gamindavo maistą. Pati K. G. teismui patvirtino, kad apie žemės ūkio techniką neišmano. Esant šioms aplinkybėms K. G. teiginiai apie ūkininkavimą su savo broliu V. G. iki 2007 m. atmestini kaip neįrodyti.

48. K. G. taip pat teigia, kad ji prisidėjo prie Svirno renovacijos ir šią aplinkybę įrodinėja pateikdama kartu su savo pareiškimu 2021 m. gruodžio 2 d. patvirtinimą. K. G. kartu su 2021 m. gruodžio 2 d. pareiškimu pateiktas 2021 m. gruodžio 2 d. patvirtinimas nelaikytinas rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu grynųjų pinigų perdavimo faktą, kadangi pats R. G. teismo posėdyje paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 2 d. surašytas dokumentas yra pakvitavimas, skirtas paaiškinti pinigų perdavimo aplinkybę teisme. Iš paties dokumento matyti, kad jis buvo pasirašytas tik 2021 m. gruodžio 2 d. ir gali būti vertinamas tik kaip suinteresuotų asmenų R. G. ir K. G. rašytiniai paaiškinimai teismui, kaip tai numato CPK 186 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo R. G. ir K. G. teismo posėdyje negalėjo paaiškinti teismui, kokiomis sumomis, per kiek kartų buvo perduota 110 000 Lt suma, kurią jų teigimu, R. G. į rankas perdavė K. G. Svirno rekonstrukcijai. Suinteresuoti asmenys R. G. ir K. G. yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi jie abu pareiškimuose laikosi pozicijos, kad įgijamosios senaties juridinis faktas į Svirną, turėtų būti nustatytas taip pat ir K. G.. Taigi žodiniai K. G. ir R. G. paaiškinimai teismo posėdyje nelaikytini detaliais, išsamiais, nuosekliais, be to yra duoti bylos baigtimi suinteresuotų asmenų. Šių paaiškinimų nepatvirtina liudytojų parodymai kiti bylos įrodymai. Liudytojomis apklaustos R. G. ir L. G. nors teigė, kad K. G. prisidėjo prie namo renovacijos 110 000 Lt suma, bet taip pat negalėjo pasakyti per kiek kartų prisidėjo, kokiomis sumomis prisidėjo. Teigdamos, kad matė padėtus pinigus sekcijoje, jos taip pat patvirtino, kad pinigų neskaičiavo, kokią sumą matė sekcijoje negalėjo nurodyti. Be to, remiantis CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 1.93 straipsnio 2 dalimi, rašytinės sandorio formos nesilaikymas šiuo atveju atima K. G. teisę pinigų perdavimo aplinkybę įrodinėti remiantis liudytojų parodymais. Esant šioms aplinkybėms, K. G. teiginiai apie tai, kad ji prisidėjo prie namo rekonstrukcijos 110 000 Lt suma, laikytini neįrodytais.

49. M. G. aplinkybę, kad prisidėjo prie Svirno rekonstrukcijos įrodinėja ūkininko R. G. DNB Nord banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad 2010 m. sausio 27 d. ūkininkas M. G. papildė ūkininko R. G. sąskaitą 2000 Lt (579,24 Eur) ir 4000 Lt (1158,48 Eur) sumomis. Be to, suinteresuotas asmuo M. G. teigia, kad 2011 m. kovo 16 d. pervedė 1500 Lt (434,43 Eur) ūkininkui R. G.. Tačiau iš šių sąskaitų išrašų matyti, kad jose nurodyta pinigų pervedimo į R. G. sąskaitą paskirtis yra „sąskaitos papildymas“. Tiek R. G., tiek M. G. yra ūkininkai, jie tarpusavyje bendrauja ir bendradarbiauja sprendžiant ūkio reikalus. Esant šioms aplinkybėms minėti lėšų pervedimai nepatvirtina Svirno valdymo, naudojimo fakto, nei aplinkybės, kad M. G. prisidėjo prie Svirno rekonstrukcijos. Pats M. G. teismo posėdyje patvirtino, kad medžiagų, reikalingų rekonstrukcijai, kvitai, sąskaitos buvo laikomi mašinoje ir jie yra neišsaugoti. Nė vienas liudytojas nepatvirtino M. G. teiginių, kad jis prie Svirno rekonstrukcijos prisidėjo 40 000 Lt suma grynais pinigais. Be to, remiantis CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 1.93 straipsnio 2 dalimi, rašytinės sandorio formos nesilaikymas šiuo atveju atima iš M. G. teisę pinigų perdavimo aplinkybę įrodinėti remiantis liudytojų parodymais. Todėl M. G. teiginiai apie prisidėjimą pinigais prie Svirno rekonstrukcijos laikytini neįrodymais.

50. K. G. ir M. G. teigė, kad Svirne apsigyveno po Svirno rekonstrukcijos 2010 metais, turi čia savo kambarius, niekieno leidimo apsigyventi jie neprašė. K. G. teigė, kad malkomis iš jos miško buvo apšildomas Svirnas po rekonstrukcijos, taip pat iš jos miško medienos buvo padaryti virtuvės baldai, ji pirko namų apyvokos daiktus ir nupirko kavos aparatą. M. G. teigė, kad atliko tam tikrus Svirno rekonstrukcijos darbus, nuolat Svirne gyvena, laiko ginklus, turi savo kambarį, kad Svirną prižiūri ir juo rūpinasi, apmoka dalį elektros išlaidų, apmoka už interneto paslaugas, valymo įrenginių išvalymą. Šias aplinkybes patvirtina K. G., M. G., R. G. teismo posėdyje duoti paaiškinimai, liudytojų R. G., L. G., D. Š. parodymai. Šios aplinkybės laikytinos įrodytomis, tačiau jų visuma nepatvirtina, kad M. G. ir K. G. valdė Svirną kaip savo dėl sekančių priežasčių. M. G. ir K. G. netvarkė jokių dokumentų susijusių su Svirnu. Elektros tiekimo sutartis buvo pasirašyta E. G. vardu. Statinio pripažinimu tinikamu naudoti aktas surašytas dalyvaujant E. G. ir R. G.. K. G. su pareiškimu pateiktuose 2009 metų projektiniuose siūlymuose, pavadintuose „Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas“, užsakovu nurodytas R. G.. Taigi šis dokumentas patvirtina, kad Rekonstrukcijos projekto Svirnui rengimo darbais iš pradžių rūpinosi R. G., vėliau juos perėmė E. G., kuris pateikė teismui 2020 m. parengtą rekonstrukcijos projektą. 2020 m. rugsėjo 27 d. bendraturčių sutikimas patvirtina, kad E. G. ir R. G. siekia rekonstruoti Svirną E. G. ir R. G. vardu. Iš pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų, liudytojų A. G., D. P. parodymų matyti, kad K. G. ir M. G. nepriėmė jokių sprendimų dėl Svirno, dėl rekonstrukcijos darbų organizavimo, įteisinimo. K. G. patvirtino, kad nesidomėjo rekonstrukcijos darbais, nes nieko apie juos neišmano. Vien tai, kad jie dalyvavo šeimos susibūrimuose prie bendro stalo nereiškia, kad jie priimdavo sprendimus dėl Svirno valdymo ir jo likimo. Šioje byloje suinteresuoti asmenys neįrodė, aplinkybės, kad jie veikė kaip viena šeima su bendru ūkiu ir bendra kasa. Šios aplinkybės nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai. Liudytojos L. G. ir R. G. parodymai apie tai, kad jie veikė kaip viena šeima, prieštarauja faktiniams bylos duomenims, t.y. kad E. G., R. G., M. G. ir V. G. ūkiai visada buvo atskiri, jie vertėsi ūkio veikla kiekvienas individualiai. R. G. laikotarpiu iki 2019 metų tvarkė E. G. ūkio reikalus, bet tam buvo išduotas atskiras įgaliojimas. Tuo tarpu byloje nėra įgaliojimų ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų bendro ūkio vedimą. Tai, kad M. G. ir K. G. pasirinko sau kambarius Svirne, juose apsigyveno ir niekas tam neprieštaravo, kad M. G. dalyvavo rekonstrukcijos darbų atlikime, kad jie prisidėjo prie Svirno išlaikymo (M. G. mokėjimais už interneto paslaugas, nuo 2019 m. mokėjimais už elektrą; K. G. leisdama naudoti savo miško malkas svirno šildymui) ir priežiūros bei tai, kad po Svirno rekonstrukcijos M. G. gyvena, o K. G. atvyksta į Svirną kada nori, neprašydama leidimo, reiškia tik Svirno naudojimą, bet nepatvirtina Svirno valdymo kaip savo. Todėl net nustačius, kad K. G. ir M. G. naudojosi Svirnu, K. G. ir M. G. šioje byloje neįrodė aplinkybės, kad Svirną valdė kaip savo.

51. Įvertinus tai, kas išdėstyta, laikytina, kad M. G. ir K. G. veiksmai neatitinka būtinos Svirno valdymo kaip savo sąlygos, M. G. veiksmai taip pat neatitinka Svirno sąžiningo užvaldymo sąlygos. Esant šioms aplinkybėms M. G. ir K. G. bei dalis R. G. reikalavimų atmestini, neįrodžius visų būtinų sąlygų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 6 dalį, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

53. Šioje byloje yra visiškai patenkinti pareiškėjo E. G. reikalavimai ir iš dalies patenkinti suinteresuoto asmens R. G. reikalavimai. Nors R. G. teigė, kad dėl dalių dydžio M. G. ir K. G. prašo spręsti teismo nuožiūra, tačiau savo pareiškimu jis prašė įgijamosios senaties juridinį faktą nustatyti kartu su M. G. ir K. G., kurių reikalavimai šioje byloje buvo atmesti. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad šioje byloje patenkinta 33 procentai R. G. reikalavimų. Suinteresuotų asmenų M. G. ir K. G., kurių reikalavimai šioje byloje yra atmesti, suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas pareiškėjui, nes jie prieštaravo, kad įgijamosios senties juridinis faktas būtų nustatytas tik pareiškėjui E. G. ir suinteresuotam asmeniui R. G.. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad pareiškėjo E. G. ir suinteresuotų asmenų R. G., M. G. ir K. G. interesai yra priešingi. Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš M. G. ir K. G. taip pat R. G. proporcingai atmestų jo reikalavimų daliai.

54. Suinteresuoto asmens R. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuotų asmenų M. G. ir K. G. šioje byloje nepriteistinos, kadangi nors jo reikalavimai iš dalies ir buvo patenkinti, tačiau R. G. ir M. G. bei K. G. interesai nebuvo priešingi.

55. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. G. šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 2420,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (Luminor bank išrašas 2021 m. rugsėjo 28 d.); 41,00 Eur žyminis (Luminor bank 2021 m. spalio 12 d. dokumento Nr. 869); 1815,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (Luminor bank išrašas 2021 m. gruodžio 20 d. dokumento nr. 021354B6PZ); 1210,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (Swedbank AB 2022 m. sausio 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 131). Iš viso 5486,00 Eur.

56. Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (sąskaitomis mokėjimo nurodymais), jos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija).

57. Tenkinus pareiškimą, iš suinteresuotų asmenų M. G. ir K. G., remiantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, priteistinos pareiškėjo E. G. patirtos ir įrodytos 5486,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos: iš M. G. ir K. G. lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno po 2743,00 Eur, iš R. G. bylinėjimosi išlaidų dalis propocinga atmestų reikalavimų daliai – 2130,40 Eur

58. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 37,63 Eur priteistinos iš suinteresuotų asmenų valstybei proporcingai atmestų reikalavimų daliai, t.y. iš R. G. 8,40 Eur, iš M. G. ir K. G. po 14,61 Eur iš kiekvieno (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

pareiškėjo E. G. pareiškimą tenkinti. Suinteresuoto asmens R. G. pareiškimą dėl savarankiško reikalavimo tenkinti iš dalies. Suinteresuotų asmenų K. G. ir M. G. pareiškimus dėl savarankiškų reikalavimų atmesti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjas E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį svirno, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r. sav.

Nustatyti faktą, kad suinteresuotas asmuo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį svirno, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r. sav.

Likusioje dalyje R. G. pareiškimą atmesti.

Priteisti pareiškėjui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1225,20 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2130,40 Eur (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti pareiškėjui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens K. G., gimusios 1952 m., 2130,40 Eur (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,40 Eur (aštuonis eurus 40 ct), iš K. G., gimusios 1952 m., ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 14,61 Eur (keturiolika eurų 61 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.