- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-27
- Bylos Nr.
- e2A-1467-390/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01991-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Suinteresuotas asmuo
- M. G., K. G., R. G., Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas
- Pareiškėjas
- E. G.
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų M. G., K. G. ir R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir suinteresuotų asmenų R. G., K. G., M. G. pareiškimus dėl savarankiškų reikalavimų dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - R. G., K. G., M. G., Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. G. prašė nustatyti, kad E. G. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybes teisę į nekilnojamąjį turtą -1/2 dalį svirno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – svirnas).
2. Nurodė, kad jis kartu su broliu R. G. (suinteresuotas asmuo) po motinos S. G. mirties paveldėjo lygiomis dalimis motinai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini). 7 statiniai (gyvenamasis namas, du ūkio pastatai, viralinė, garažas, šulinys, kanalizacijos šulinys) buvo įregistruoti velionės vardu, todėl pareiškėjui ir jo broliui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į statinius. Kadangi nuosavybės teisės į svirną nebuvo įregistruotos, todėl pareiškėjai negali jo paveldėti. Pareiškėjui nepavyko surinkti archyvinių dokumentų, kad svirną statė jo seneliai. Pareiškėjas kartu su broliu daugiau nei 10 metų nepertraukiamai, sąžiningai, atvirai, teisėtai ir kaip savo valdo šį statinį. Nėra jokių duomenų, kad svirnas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Per 20 metų svirno valdymo kiti asmenys nėra pareiškę pretenzijų dėl nuosavybės teisių į svirną.
3. Suinteresuotas asmuo R. G. prašė pareiškėjo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra bei pareiškė pareiškimą su savarankišku reikalavimu, kurį patikslino prašydamas nustatyti, kad R. G. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į dalį nekilnojamojo turto - svirno lygiomis dalimis su kitais asmenimis, dėl kurių teismas nuspręs, kad jie įgyjamosios senaties būdu įgijo dalį svirno. Nurodė, kad yra visos sąlygos pripažinti, jog jis dalį svirno įgijo nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu.
4. Suinteresuotas asmuo M. G. pareiškimu su savarankišku reikalavimu prašė nustatyti, kad M. G. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į dalį nekilnojamojo turto – svirno lygiomis dalimis su kitais asmenimis, dėl kurių teismas nuspręs, kad jie įgyjamosios senaties būdu įgijo dalį svirno. Nurodė, kad kartu su R. G., K. G. ir E. G. svirną pradėjo valdyti po to, kai mirė S. G., taip pat savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie svirno išlaikymo ir remonto. E. G. ir R. G. visą laiką žinojo, jog M. G. taip pat naudojasi svirnu ir dėl tokio naudojimo jokių pretenzijų nereiškė. Taip pat prašė tenkinti suinteresuotų asmenų R. G. ir K. G. savarankiškus reikalavimus.
5. Suinteresuotas asmuo K. G. pareiškimu su savarankišku reikalavimu prašė nustatyti, kad K. G. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į dalį nekilnojamojo turto - svirno lygiomis dalimis su kitais asmenimis, dėl kurių teismas nuspręs, kad jie įgyjamosios senaties būdu įgijo dalį svirno. Nurodė, kad kartu su R. G., M. G. ir E. G. svirną pradėjo valdyti po to kai mirė S. G.. E. G. ir R. G. visą laiką žinojo, jog K. G. taip pat naudojasi svirnu ir dėl tokio naudojimo jokių pretenzijų nereiškė. Neprieštaravo, jog suinteresuoti asmenys M. G. ir R. G. įgyjamosios senaties būdu įgytų dalį svirno.
6. Pareiškėjas E. G. prašė atmesti suinteresuotų asmenų M. G. ir K. G. pareiškimus. Nurodė, kad nei M. G., nei K. G. niekada nevaldė svirno kaip savo.
7. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Kėdainių rajono savivaldybės administracija prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2022 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo E. G. pareiškimą tenkino, suinteresuoto asmens R. G. pareiškimą dėl savarankiško reikalavimo tenkino iš dalies. Suinteresuotų asmenų K. G. ir M. G. pareiškimus dėl savarankiškų reikalavimų atmetė. Nustatė faktą, kad pareiškėjas E. G. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį svirno, kad suinteresuotas asmuo R. G. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį svirno. Likusioje dalyje R. G. pareiškimą atmetė.
Dėl E. G. ir R. G. reikalavimų
9. Teismas nurodė, kad tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų kilo ginčas dėl daikto sąžiningo įgijimo ir valdymo aplinkybių. Svirnas yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ir faktiškai egzistuojantis nekilnojamasis daiktas, pastatytas 1950 metais, kurio kadastro duomenys nustatyti 2006 metais, įregistruota rekonstrukcija atlikta 2001 metais.
10. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys R. G., M. G. ir K. G. negali įgyti nuosavybės kitu būdu nei įgijamosios senaties juridinio fakto nustatymu, taip pat svirnas nepriklauso valstybei ar savivaldybei, nėra įregistruotas kito asmens vardu.
11. Teismas pažymėjo, kad bylose dėl įgijamosios senaties juridinio fakto nustatymo nustatinėtina sąžiningo valdymo įgijimo aplinkybė, todėl šioje byloje yra teisiškai reikšmingas svirno valdymo laikotarpis nuo 2002 metų, o ne paskutiniųjų 10 metų laikotarpis, kaip teigė suinteresuotų asmenų atstovas. Tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų kilo ginčas, kas buvo svirno teisėtas valdytojas iki 2002 metų. Pareiškėjas šioje byloje įrodinėjo aplinkybę, kad svirną iki savo mirties 2002 m. teisėtai valdė S. G.. Suinteresuotas asmuo K. G. ir suinteresuotų asmenų atstovas teismo posėdžiuose teigė, kad iki 2002 metų svirno teisėti valdytojai buvo taip pat ir K., ir tarp giminaičių buvo susitarimas dėl svirno valdymo. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, darė išvadą, kad vienintelė svirno teisėta valdytoja iki mirties 2002 m buvo S. G.. Todėl E. G. ir R. G. svirno valdymas prasidėjo teisėtai ir sąžiningai, jiems priėmus ir pradėjus faktiškai valdyti S. G. palikimą bei pradėjus faktiškai valdyti svirną, kurį iki savo mirties teisėtai valdė S. G..
12. Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai pagrindžia ir aplinkybę, kad pareiškėjas E. G. ir suinteresuotas asmuo R. G. nuo 2002 metų, t.y. daugiau kaip 10 metų valdė ir naują svirną kaip savo.
13. Teismas nusprendė, kad E. G. ir R. G. valdymas atitinka sąlygas įgyti svirną įgijamosios senaties būdu, jų reikalavimai dėl įgijamosios senaties jiems nustatymo laikytini pagrįstais ir įrodytais, todėl tenkintini. Be to, nė vienas suinteresuotas asmuo nepareiškė prieštaravimų E. G. ir R. G. reikalavimams dėl įgijamosios senaties nustatymo.
Dėl M. G. ir K. G. reikalavimų
14. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotų asmenų K. G. ir M. G. pozicija dėl svirno valdymo faktinių aplinkybių laikytina nenuoseklia.
15. Teismas nurodė, kad būdamas nepilnamečiu M. G. 2002 m. negalėjo pradėti nekilnojamojo turto valdymo, o laikant, kad M. G. valdymas prasidėjo jam sulaukus pilnametystės 2005 metais, tuo metu svirnas turėjo teisėtus valdytojus – E. G. ir R. G.. M. G. negalėjo nežinoti, kad palikimą priėmę ir svirną nuo 2002 m. pradėję valdyti E. G. ir R. G. turi daugiau už jį teisių į svirną. Taigi, M. G. valdymo pradžia neatitinka sąžiningo daikto užvaldymo sąlygos.
Šalies argumentai
16. K. G. teigė, kad kartu su E. G., R. G. ir M. G. ir savo broliu V. G. (iki jo mirties 2007 m.) svirnu bendrai naudojosi lygiomis teisėmis kaip sandėliu ir vištide nuo 1994 m. iki 2009 m. pavasario, ji kartu ūkininkavo su savo broliu V. G. ir po jo mirties 2007 m. paveldėjo jo ūkį, kurį perdavė M. G., po 2009 m. pavasario pradėjus remontuoti ir suremontavus svirną juo kartu naudojasi su E. G., R. G. ir M. G. kaip savo. Teismas K. G. teiginius apie ūkininkavimą su savo broliu V. G. iki 2007 m. atmetė kaip neįrodytus.
17. K. G. taip pat teigė, kad ji prisidėjo prie svirno renovacijos. Teismas žodinius K. G. ir R. G. paaiškinimus dėl pinigų perdavimo laikė nedetaliais bei duotais asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi, o 2021 m. gruodžio 2 d. patvirtinimo nelaikė rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu grynųjų pinigų perdavimo faktą. Taip pat pažymėjo, kad remiantis CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 1.93 straipsnio 2 dalimi, rašytinės sandorio formos nesilaikymas atima K. G. teisę pinigų perdavimo aplinkybę įrodinėti remiantis liudytojų parodymais. Todėl K. G. teiginius, kad ji prisidėjo prie namo rekonstrukcijos 110 000 Lt, teismas laikė neįrodytais.
Žemesnės instancijos teismas
18. M. G. aplinkybę, kad prisidėjo prie svirno rekonstrukcijos įrodinėjo lėšų pervedimais R. G.. Teismas nurodė, kad tiek R. G., tiek M. G. yra ūkininkai, jie tarpusavyje bendrauja ir bendradarbiauja sprendžiant ūkio reikalus, todėl minėti lėšų pervedimai nepatvirtina svirno valdymo, naudojimo fakto, nei aplinkybės, kad M. G. prisidėjo prie svirno rekonstrukcijos.
19. Teismo vertinu, aplinkybės, kad M. G. ir K. G. pasirinko sau kambarius svirne, juose apsigyveno ir niekas tam neprieštaravo, kad M. G. dalyvavo rekonstrukcijos darbų atlikime, kad jie prisidėjo prie svirno išlaikymo ir priežiūros bei tai, kad po svirno rekonstrukcijos M. G. gyvena, o K. G. atvyksta į svirną kada nori, neprašydama leidimo, reiškia tik svirno naudojimą, bet nepatvirtina svirno valdymo kaip savo.
20. Teismas nusprendė, kad M. G. ir K. G. veiksmai neatitinka būtinos svirno valdymo kaip savo sąlygos, M. G. veiksmai taip pat neatitinka svirno sąžiningo užvaldymo sąlygos, todėl M. G. ir K. G. bei dalis R. G. reikalavimų atmestini, neįrodžius visų būtinų sąlygų.
21. Byloje visiškai patenkinus pareiškėjo E. G. reikalavimus ir iš dalies – 33 proc. patenkinus suinteresuoto asmens R. G. reikalavimus bei atmetus suinteresuotų asmenų M. G. ir K. G., kurių suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas pareiškėjui, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas – pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš M. G. ir K. G., taip pat R. G. proporcingai atmestų jo reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
22. Apeliaciniu skundu suinteresuoti asmenys M. G., K. G. ir R. G. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. liepos 4 d. sprendimą tenkinant suinteresuotų asmenų M. G., K. G. pareiškimus bei atitinkamai paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, priteisti apeliantams bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo E. G.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad šiuo atveju teisiškai reikšmingas valdymo laikotarpis prasideda nuo 2002 metų ir įgyjamosios senaties būdu nuosavybės teisę į ginčo svirną turi teisę tik tie asmenys, kurie jį galimai ankščiau pradėjo valdyti kaip savo. Sąžiningo valdymo pradžia niekaip negali būti siejama su palikimo priėmimu, kadangi nei E. G., nei R. G. svirno nepaveldėjo, kadangi S. G. lygiai taip pat nebuvo svirno savininkė. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog svirnas faktiškai buvo valdomas pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų giminaičių nuo 1994 metų. Tiek M. G., tiek K. G. ilgiau nei 10 metų valdė svirną tokiu pačiu pagrindu kaip ir E. G. ir R. G.. Taip pat teismas susiedamas kito turto paveldėjimą su svirno įgijimu įgyjamosios senaties pagrindu, be teisinio pagrindo taikė du savarankiškus nuosavybės teisės įgijimo pagrindus.
22.2. Dalis teismo nurodytų liudytojų parodymų buvo surašyti netiksliai, kas galėjo sąlygoti neteisingų išvadų padarymą ir neteisėto teismo sprendimo priėmimą. E. G. parodymai nėra pagrįsti kitais byloje esančiais įrodymais, jo nurodytas aplinkybes paneigė kiti byloje apklausti liudytojai. Teismo išvadas, kad M. G. ir K. G. neįrodė, kad jie valdo svirną kaip savo, paneigia liudytojų liudijimai, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų aplinkybę, kad M. G. ir K. G. svirnu naudojosi kaip savo daiktu.
22.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad M. G. valdymo pradžia neatitinka sąžiningo daikto užvaldymo sąlygos. M. G. svirno užvaldymo pagrindas niekaip nesiskiria nuo kitų giminaičių svirno užvaldymo. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės ar K. G. ūkininkavo ar ne šiai bylai neturi esminės reikšmės, kadangi K. G. savo svirno valdymą sieja ne su jos ūkininkavimu, o su tuo, kad ji yra prisidėjusi prie svirno rekonstravimo bei svirne turi savo kambarį bei juo naudojasi be jokio E. G. ir/ar R. G. leidimo. Teismas negalėjo vadovautis CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes K. G. ir M. G. prisidėdami prie svirno rekonstrukcijos nesudarė jokio sandorio, tiesiog prisidėjo prie svirno rekonstrukcijos kaip savo objekto. Teismas konstatuodamas, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. G. ir K. G. naudojosi svirnu, tačiau jo nevaldė kaip savo, niekaip nepaaiškina dėl kokių priežasčių šie asmenys investavo savo lėšas ir darbą į svirno rekonstrukciją, kokiu pagrindu jie apskritai naudojasi svirnu.
22.4. Teismas priimdamas sprendimą priteisti visas E. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš apeliantų neįvertino priežasčių dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas negalėjo priteisti tų bylinėjimosi išlaidų iš apeliantų, kurias E. G. būtų patyręs neišvengiamai, nepriklausomai nuo to ar ginčas būtų kilęs ar ne, todėl teismas nepagrįstai perkėlė visą bylinėjimosi išlaidų naštą tik apeliantams.
22.5. R. G. taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria E. G. priteista dalis bylinėjimosi išlaidų iš R. G.. Teismas R. G. pareikštą reikalavimą patenkino, todėl neturėjo pagrindo iš jo priteisti E. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog R. G. neprieštaravo M. G. ir K. G. reikalavimų patenkinimui, nedaro jokios įtakos bylinėjimosi išlaidų susidarymui.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas E. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti pareiškėjui iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Šioje byloje paveldėjimo faktas yra aktualus tik ta prasme, kad E. G. ir R. G. vieni tvarkė ir prižiūrėjo ant jiems priklausančio žemės sklypo esančius visus statinius, kurie buvo paveldėti, tame tarpe tvarkė ir prižiūrėjo ant jų žemės esantį svirną, t. y. valdė svirną kaip savo, todėl M. G. ir K. G. negalėjo vėliau (2009 metais) pradėti valdyti svirno kaip savo, nes jau tuo metu svirnas buvo valdomas E. G. ir R. G. ir ši aplinkybė abiem apeliantams buvo žinoma. M. G. ir K. G. pozicija dėl ginčo svirno valdymo pradžios yra nenuosekli ir patvirtina, kad jie niekada nevaldė svirno kaip savo, o tariamas naudojimasis svirnu, tariamas prisidėjimas prie jo remonto, šiuo atveju, nuosavybės teisių nesukūrė.
23.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad K. G. neįrodė, jog ji prisidėjo prie svirno rekonstrukcijos 110 000 Lt. Teismo nurodytos teisės normos – CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 193 straipsnio 2 dalis buvo siejamos ne su konkrečiu sandoriu, o su leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Nenuosekli apelianto M. G. pozicija dėl neva investuotų piniginių sumų į svirno remontą, patvirtina, kad jis iš savo lėšų svirno neremontavo. M. G. savo darbu padėjo savo tėvui. Byloje nekilo ginčo, kad retkarčiais suremontuotame svirne nakvoja ir savaitgaliais apsistoja K. G. ir M. G.. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad K. G. ir M. G. naudojasi svirnu tik kaip poilsio vieta, tačiau niekada nedalyvavo šio svirno valdyme ir neįgijo nuosavybės teisių į jį.
23.3. Teismas teisingai nustatė, kad tik pareiškėjas E. G. ir suinteresuotas asmuo R. G. lygiomis dalimis įgijo nuosavybės teises į svirną įgyjamosios senaties būdu. Iš esmės apeliantai nenurodė, kodėl jų nuomone, teismas priėmė neteisėtą sprendimą, kokie konkretūs įrodymai ir teisiniai argumentai pagrindžia teismo sprendimo nepagrįstumą. Teismas bylą išnagrinėjo pareikšto prašymo ribose, įvertino įrodymų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
23.4. Suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškėjo pareiškimu, reiškė prieštaravimus savo atsiliepimuose, kelis kartus keitė savo savarankiškus reikalavimus, rašė rašytinius paaiškinimus. Taigi, suinteresuoti asmenys apsunkino ir užvilkino procesą, reiškė byloje nepagrįstus reikalavimus. Teismas atsižvelgė į suinteresuotų asmenų elgesį, į tai, kad jų prašymai buvo atmesti (K. G. ir M. G.), o suinteresuoto asmens R. G. - prašymas tenkintas iš dalies ir pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
23.5. Apeliaciniame skunde apeliantas R. G. nutyli, kad jis sąmoningai netiksliai suformulavo savo reikalavimą, nevykdė teismo įpareigojimo patikslinti savo pareiškimą. Teismo posėdžių metu nuolat ir aiškiai dėstė savo poziciją, kad nuosavybės teises į ginčo svirną įgijo 4 asmenys lygiomis dalimis, t. y. akivaizdžiai prieštaravo, kad E. G. būtų nustatyta nuosavybės teisė į ½ dalį svirno. Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp suinteresuotų asmenų.
24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra tiesiogiai susijusi su ginčo objektu, kadangi jis nėra įrašytas į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą ir statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūra nevykdoma, bei nėra apskaitomas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos balanse.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
27. Tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų kilo ginčas dėl pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą – svirną nustatymo.
28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6.Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
29. Apeliaciniu skundu suinteresuoti asmenys M. G. ir K. G., kurių pareiškimus pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu atmetė, nesutinka su teismo išvadomis iš esmės dėl vienos įgyjamosios senaties taikymo būtinosios sąlygos – valdymo ir jo pradžios laiko atžvilgiu konstatavimo, taip pat teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, bei visi apeliantai – M. G., K. G. ir R. G. nesutinka, kaip teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
30. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino svirno valdymo laikotarpį nuo 2002 metų, siedamas jį su paveldėjimo faktu, nes pagal CK 4.68 straipsnyje nustatytas 10 metų terminas ir šiuo atveju paveldėjimo teisiniai santykiai neturi jokios reikšmės. Apeliacinis teismas su šiais argumentais nesutinka.
31. Pagal CK 4.68 straipsnio nuostatas, įgyjamajai senačiai reikšmingas valdymas turi būti teisėtas ir sąžiningas. Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnis). CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąžiningo įgijėjo samprata, pagal kurią sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, – tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims.
32. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas svirno valdymo teisėtumą ir sąžiningumą, nusprendė, kad E. G. ir R. G. Svirno valdymas prasidėjo teisėtai ir sąžiningai, jiems priėmus ir pradėjus faktiškai valdyti S. G. palikimą bei pradėjus faktiškai valdyti Svirną, kurį iki savo mirties 2002 m. teisėtai valdė S. G.. Šią išvadą teismas padarė remdamasis ne tik pareiškėjo E. G., bet ir suinteresuoto asmens R. G. paaiškinimais, kad svirną jie pradėjo valdyti nuo 2002 m. po motinos mirties, tačiau ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 1992 m. liepos 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-444/92, liudytojų parodymais, Kauno apskrities archyvo 2005 m. rugpjūčio 1 d. pažyma, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. atsakymu, 2004 m. sausio 13 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi, mokėjimo už elektros energiją dokumentais, 2006 m. birželio 19 d. S. G. pagalbinių pastatų (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktu, R. G. 2020 m. rugsėjo 27 d. pasirašytu „Bendraturčio sutikimas“. Be to, suinteresuoti asmenys R. G., M. G., K. G. pareiškimuose pripažino, kad E. G. pradėjo svirną valdyti nuo 2002 m. ir valdė daugiau nei 10 metų (CPK 187 straipsnio 2 dalis).
33. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, analizavo ir suinteresuotų asmenų argumentą, jog svirną faktiškai valdė nuo 1994 metų pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų giminaičiai. Tačiau teismas, išsamiai ir visapusiškai įvertinęs įrodymų visumą, darė išvadą, kad vienintelė svirno teisėta valdytoja iki mirties 2002 metais buvo S. G.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis.
34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bylos eigoje M. G., K. G. nuomonės, nuo kada jie pradėjo valdyti svirną kaip savo keitėsi, kas kelia abejonių dėl jų pozicijos dėl svirno valdymo faktinių aplinkybių. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nusprendė, kad M. G. ir K. G. įrodė tik naudojimąsi svirnu, bet ne jo valdymą.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal teisėto ir sąžiningo valdymo sampratą, pripažinus, jog E. G. ir R. G. valdė svirną nuo 2002 metų, M. G. ir K. G. nurodytas svirno valdymas nuo 2009 m. neatitinka būtinosios valdymo sąlygos, nes jiems buvo žinoma aplinkybė, kad svirną nuo 2002 m. pradėję valdyti E. G. ir R. G. turi teisių į svirną daugiau už juos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog, nesant bent vienos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos, negali būti nustatytas nuosavybės teisės į daiktus įgijimas pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010 ir kt.).
36. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko ir išvados dėl valdymo sąlygos nenustatymo yra nepagrįstos.
37. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
38. Pagal skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje visapusiškai ir išsamiai įvertino dalyvaujančių byloje asmenų nurodytus argumentus, pateiktus bylai reikšmingus įrodymus, analizavo teismų praktikoje suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles dėl nuosavybės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo ir išvadas byloje padarė remdamasis būtent byloje ištirtais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis. Byloje nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pranašumą būtų suteikęs tik vienam kuriam įrodymui, nevertindamas kitų byloje esančių įrodymų ir/ar dėl jų nepasisakydamas ir/ar vertindamas tik vienos iš šalių įrodymus. Be to, apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingas išvadas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
39. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui priteistos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš apeliantų.
40. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
41. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis daro išvadą, jog pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, savo teises realizavo tinkamai, jis kreipdamasis į teismą taip pat būtų turėjęs bylinėjimosi išlaidas, tačiau dėl apeliantų pateiktų prašymų su savarankiškais reikalavimais byloje kilo ginčas, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje apeliantų ir pareiškėjo interesai yra priešingi, kas sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalį ir pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš M. G. ir K. G., taip pat iš R. G. proporcingai atmestų jo reikalavimų daliai. Pažymėtina, kad teismas R. G. pareikštą reikalavimą patenkino iš dalies, o ne pilnai, kaip nurodo apeliantai apeliaciniame skunde. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepažeidė bylinėjimosi išlaidų priteisimą reglamentuojančių teisės normų.
42. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties sąlygas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. Atmetus apeliantų apeliacinį skundą jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisimos, tačiau iš jų pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles priteistinos pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme. Pagal pateiktus įrodymus pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 15 d. ir 196 d. sumokėjo iš viso 2 420 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Prašomų priteisti išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatytą maksimalų dydį, todėl priteisiamos pareiškėjui iš apeliantų 2 248,86 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno po 749,62 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui E. G. iš suinteresuotų asmenų R. G., M. G., K. G. po 749,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.