Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant pareiškėjai S. M.,jos atstovui adv.Remigijui Rinkevičiui, suinteresuoto asmens-Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei Gintarei Baziliukaitei viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Atnaujinti terminą S. M. (a/k (duomenys neskelbtini) pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl savo senelio D. T., iki 1940 m. nacionalizacijos, asmeninės nuosavybės teisėmis valdyto 7 ha ploto žemės sklypą Varėnos r., (duomenys neskelbtini) k., nuosavybės teisių atkūrimo.

2.Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie tai, kad iki įvykdytos nacionalizacijos D. T. (gim. 1866 m.,miręs (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise valdė 7 (septynių) hektarų ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone.

Pareiškėja pareiškimu nurodė, kad Pareiškėja S. M. yra D. T. (gim. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)) anūkė. Pareiškėjos senelis D. T. nacionalizacijos metu valdė 43,70 ha ir 7 ha žemės sklypus, esančius Varėnos r., (duomenys neskelbtini) k. Pareiškėja įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su D. T., jo nuosavybės teisę į 43,70 ir 7 ha žemės sklypus, esančius Varėnos r., (duomenys neskelbtini) k.

Atsižvelgdamas į pateiktus giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus ir į Vilniaus-Trakų apskrities Varėnos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo 1931 m. vasario 11d. susirinkimo nutarimą, Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius pareiškėjos vardu parengė 2002 m. balandžio 12 d. pažymą Nr. 22791 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodė, kad pagal pareiškėjos pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, jog D. T. valdė nuosavybės teise Alytaus apskrityje, Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, 7 ha žemės ir pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytos žemės dalį, t. y. 1,75 ha. Taipogi Alytaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gegužės 30 d. išvadoje Nr. 38/6285 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau - ir išvada Nr. 38/6285) buvo nurodyta, kad S. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,75 ha žemės (dabartinė vertė 821,07 EUR), kuri yra priskirta grąžintinam miškui. Tačiau ši išvada Nr. 38-6285 buvo persiųsta į Alytaus apskrities Varėnos rajono Vydenių seniūniją, o Alytaus apskrities viršininkas 2003 m. balandžio 14 d. įsakyme Nr. 38-840Ž išvadą Nr. 38/6285 pripažino netekusia galios.

Taigi Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. kovo 8 d. sprendimuose Nr. 38-8355, Nr. 38-8356, Nr. 38-8357, Nr. 38-8358 ir Nr. 38-8359 S. M., P. T., P. T., S. J. ir B. T. nuosavybės teisės atkurtos į buvusio savininko D. T. iki nacionalizacijos valdytą 43,70 ha žemę, pagal teritorinį administracinį suskirstymą esančią Alytaus apskrityje, Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime (minėtuose sprendimuose atkurtos nuosavybės teisės į tokį žemės plotą, koks nurodytas žemės ištyrimo žiniaraštyje Nr. 14 iš 1940 m. liepos 23 d.-26 d. pažymėto (duomenys neskelbtini) kaimo žemės ploto savininkų sąraše). Tačiau nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į 7 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r.

Pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 30 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriui prašymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad Varėnos žemėtvarkos skyriui yra atidavusi išvadą dėl 1,75 ha žemės atkūrimo (grąžintinas miškas), taip pat prašė pateikti informaciją, kur šiuo metu yra jos pateikta išvada, bei ar pagal ją yra atkurta nuosavybė. Tarnybos Varėnos skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 30 d. prašymą, 2013 m. spalio 16 d. rašte Nr. 3SD-(14.3.104.)-5230 „Dėl prašymo“ informavo pareiškėją, kad kreipėsi į Alytaus apskrities archyvą, kuris pateikė įsakymą Nr. 38-840Ž, kuriame išvada Nr. 38/6285 pripažinta netekusia galios. Ryšium su šiuo, pareiškėja tarnybai pateikė skundą. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos atstovo R. Rinkevičiaus pateiktą 2014 m. balandžio 3 d. skundą „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2003 m. balandžio 14 įsakymo „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2002 m. gegužės 30 d. išvados Nr. 38/6285 paskelbimo netekusia galios" pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo atlikti veiksmus“, kuriame prašyta pratęsti terminą skundui pateikti, panaikinti įsakymą Nr. 38-840Z ir atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į D. T. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą 1,75 ha žemės sklypą, esantį Alytaus apskrityje, Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime (žr. atsiliepimą į pareiškėjos skundą, 2014 m. gegužės 5 d. sprendime Nr. lSS-(7.5)-1126 „Dėl skundo nagrinėjimo“ padarė išvadą, kad Vilniaus-Trakų apskrities Varėnos valsčiaus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaimo 1931 m. vasario 11 d. susirinkimo nutarimo nuorašo kopija su vertimu iš lenkų kalbos neatitinka Tvarkos 12 punkte nurodytų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti nacionalizacijos metu buvusį žemės savininką, turėtos žemės plotą ir buvimo vietą, kad pagal šį dokumentą nėra galimybės nustatyti, ar D. T. nacionalizacijos metu valdė ne tik 43,70 ha žemės sklypą, bet ir 7 ha žemės sklypą Varėnos r., (duomenys neskelbtini) k..Taipogi paaiškino, kad pareiškėja, siekdama atkurti nuosavybės teisės į 7 ha žemės pagal 2001 m. gruodžio 13 d. prašymą, turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. teisme įrodyti, kad D. T. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos buvo ne tik 43,70 ha, bet ir 7 ha žemės Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, savininkas.

Nesutikdama su tokiu sprendimu, pareiškėja šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2015-05-07 sprendimu, nusprendė skundą atmesti. Teismas nurodė, kad skundžiamame sprendime pagrįstai nurodoma, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nėra pakankami atkurti jai nuosavybės teises į 7 ha sklypo dalį ir pagrįstai pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.Taigi dėl tos priežasties, kad nėra jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos senelio D. T. nuosavybės teisę į nacionalizacijos metu valdytą 7 ha bendro ploto žemės sklypą, iškyla būtinybė tokį faktą nusistatyti teismine tvarka.

Aplinkybę, kad pareiškėjos S. M. senelis D. T. nacionalizacijos metu nuosavybės teise valdė 7 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, patvirtina šie nuosavybės atkūrimo byloje esantys rašytiniai įrodymai: 1) Vilniaus-Trakų apskrities Varėnos valsčiaus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaimo 1931 m. vasario 11d. susirinkimo nutarimo nuorašo kopija su vertimu iš lenkų kalbos, kurioje nurodyta, kad nuosavybės teisės T. D., J. sūnui, į 7 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime „atiteko paveldėjimo keliu“ (žr. ir dokumentų sąrašo Nr. 29 vertimą iš lenkų kalbos); bei 2) Varėnos valsčiaus 1931 m. liepos 4 d. liudijimo kopija su vertimu iš lenkų kalbos, kurioje nurodyta, kad Varėnos valsčiaus įstaiga paliudija, jog „7 dešimtinių ploto žemės sklypas (miško), esantis šio valsčiaus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, yra valdomas p. D. T. sūnaus J.“ (žr. ir liudijimo vertimą iš lenkų kalbos). Tai yra vieninteliai dokumentai, patvirtinantys D. T. nuosavybės teisę į 7 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime.Akivaizdu, kad šie dokumentai liudija, jog D. T. nacionalizacijos metu valdė 7 ha ploto žemės sklypą Varėnos r., (duomenys neskelbtini) k., dėl ko nėra pagrindo abejoti, ar tikrai tokio ploto žemės sklypą iki nacionalizacijos valdė buvęs žemės sklypo savininkas D. T. ir turėjo nuosavybės teises į jį.

Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai ir vadovaujantis CPK 445 str., taip pat pareiškėjai S. M. neturint jokių kitų būdų ir galimybių gauti kitokius, tokias aplinkybes patvirtinančius dokumentus, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie tai, kad pareiškėjos S. M. senelis D. T. nacionalizacijos metu nuosavybės teise valdė 7 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime.

Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (bei Žemės reformos įstatymo) nuostatas, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės, miško arba vandens telkinio buvimo vietą, o sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn žemę neatlygintinai priima apskričių viršininkai. Įstatymo 10 str., 1 d. nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31 d. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turėjo pateikti iki 2003-12-31 d. Įstatymo 10 str. 1 d. ir 4 dalyse taip pat yra nurodyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis pripažįstamos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku, įstatymo nustatytais terminais įgyvendinti savo teises ir pareigas.

Pateikti nuosavybės teisių atkūrimo bylos rašytiniai įrodymai liudija, kad pareiškėja S. M. savalaikiai, t.y. 2001-12-13 tuometei Varėnos rajono (nenurodyta) apylinkės agrarinei reformos tarnybai įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su D. T., jo nuosavybės teisę į 43,70 ir 7 ha žemės sklypus, esančius Varėnos r., (duomenys neskelbtini) k..

Pareiškėja nuosavybės teisių atkūrimo bylai reikalingus dokumentus kryptingai rinko nuo 2000 metų pradžios. Tačiau jai esant teisiškai neišprususiai ir neišmanančiai įstatymų bei atitinkamų terminų, taip pat dokumentų galimybės patvirtinti tam tikras aplinkybes, bei žemėtvarkos pareigūnams neišaiškinus nustatytų terminų praleidimo pasekmių, dėl šių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių ir buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus į senelio D. T. valdytą 7 ha ploto žemės sklypą. Taip pat pareiškėjai tuo laiku nebuvo paaiškinta, kad anksčiau šiame pareiškime nurodyti dokumentai, nėra pakankami nuosavybės teisių atkūrimui į 7 ha ploto žemės sklypą bei neišaiškinta, jog pareiškėja dėl to turėtų kreiptis į teismą ir nustatyti atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Tokia teisė pareiškėjai buvo išaiškinta tik 2014-05-05 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. lSS-(7.5)-1126. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju pareiškėja pagrįstai tik dabar kreipiasi į teismą su prašymu atstatyti praleistą įstatymo nustatytą terminą dokumentams pateikti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pažymėtina, jog teisingas praleisto termino atnaujinimo klausimo sprendimas yra būtinas ir ga­ran­tuo­ti tei­si­nių san­ty­kių sta­bi­lu­mą bei socialinį teisingumą, kurį sugriovė tuometinė Lietuvos TSR okupacinė valdžia neteisėtai atimdama iš Lietuvos Respublikos piliečių jų turėtą turtą.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas pilnai palaikė pareiškimą ir prašė tenkinti pilnai pareiškime nurodytais pagrindais ir motyvais.

Suinteresuotas asmuo- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjos S. M. reikalavimų netenkinti. Nurodė, kad Pareiškėja S. M. tuometei Varėnos rajono Marcinkonių apylinkės agrarinės reformos tarnybai (prašyme data nenurodyta) pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko D. T. iki nacionalizacijos valdytą 40 ha žemę, pagal administracinį teritorinį suskirstymą buvusią Alytaus apskrityje, Varėnos valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime.

Alytaus apskrities viršininko (toliau – AAV) administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriuje 1998-07-02 buvo parengta pažyma Nr. 3167 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, pagal kurią S. M. turi nuosavybės teisę į buvusio savininko D. T. nuosavybės teise Alytaus apskrities Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kaime valdytos 43,70 ha žemės dalį – 4,37 ha.

AAV administracijos 2000-03-08 sprendimu Nr. 38-8358 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei S. M.“ pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią D. T. turėtos žemės dalį – 4,37 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 6,01 ha miško sklypą Alytaus apskrities Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kaime.

AAV administracijos 2000-03-08 sprendimais Nr. 38-8355, Nr. 38-8356, Nr. 38-8357 ir Nr. 38-8359 nuosavybės teisės buvo atkurtos kitiems pretendentams į buvusio savininko D. T. nuosavybės teisių atkūrimą: P. T., P. T., S. J. ir B. T..

Pažymėtina, kad minėtais 2000-03-08 sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą buvusio savininko D. T. valdytos žemės plotą ­– 43,70 ha, kuris yra nurodytas Žemės ištyrimo žiniaraštyje Nr. 14 iš 1940 m. liepos 23-26 d. pažymėto (duomenys neskelbtini) kaimo Žemės ploto savininkų Sąraše.

S. M. 2001-12-13 Varėnos rajono (nenurodytas) apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė papildomą prašymą grąžinti žemę, kuriame prašė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko D. T. iki nacionalizacijos valdytą 7 ha žemės plotą, buvusį Alytaus apskrityje, Varėnos valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime. Pretendentais šiame prašyme nurodyti S. M., P. T., P. T. ir S. J..

Atsižvelgiant į pateiktus giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus ir į Vilniaus-Trakų apskrities Varėnos valsčiaus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaimo 1931-02-11 susirinkimo nutarimą, 2002-04-12 S. M. vardu buvo parengta AAV administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 22791 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, kad pagal S. M. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus D. T. valdė nuosavybės teisėmis Alytaus apskrityje, Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime 7 ha žemės ir S. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytos žemės dalį – 1,75 ha.

2002-05-30 S. M. vardu buvo parengta AAV administracijos išvada „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 38/6285 (toliau – Išvada Nr. 38/6285) pagal kurią S. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,75 ha žemės (vertė 2835 Lt), kuri yra priskirta grąžintinam miškui. Išvada Nr. 38-6285 buvo persiųsta į Alytaus apskrities, Varėnos rajono Vydenių seniūniją.

Alytaus apskrities viršininko 2003-04-14 įsakymu Nr. 38-840Ž „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2002 m. gegužės 30 d. išvados Nr. 38/6285 paskelbimo netekusia galios“ Išvada Nr. 38/6285 buvo pripažinta netekusia galios.

S. M. 2013-08-30 prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrių, prašydama pateikti informaciją, kur yra Išvada Nr. 38/6285 ir ar pagal ją yra atkurta nuosavybė.

Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius 2013-10-16 raštu Nr. 3SD-(14.3.104.)-5230 „Dėl prašymo“ informavo pareiškėją, kad Alytaus apskrities viršininko 2003-04-14 įsakymu Nr. 38-840Ž Išvada Nr. 38/6285 pripažinta netekusia galios.

Pareiškėja Nacionalinei žemės tarnybai 2014-04-03 pateikė skundą „Dėl 2003 m. balandžio 14 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 38-840Ž pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo atlikti veiksmus“, kuriame buvo prašoma pratęsti terminą skundui pateikti, panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2003-04-14 įsakymą Nr. 38-840Ž ir pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į D. T. iki nacionalizacijos valdytą 1,75 ha žemės sklypą, esantį Alytaus apskrityje, Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime.

Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, pateikė 2014-05-05 atsakymą Nr. 1SS-(7.5)-1126 „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriame nurodė, kad Vilniaus-Trakų apskrities Varėnos valsčiaus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaimo 1931 m. vasario 11 d. susirinkimo nutarimo nuorašo kopija su vertimu iš lenkų kalbos neatitinka Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atkūrimo tvarka), 12 punkte nurodytų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti nacionalizacijos metu buvusį žemės savininką, turėtos žemės plotą ir buvimo vietą, paaiškino, kad pareiškėja, siekdama atkurti nuosavybės teises į 7 ha žemės pagal 2001-12-13 prašymą, turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. teisme įrodyti, kad D. T. iki 1940-07-22 nacionalizacijos buvo ne tik 43,70 ha, bet ir 7 ha žemės Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime savininkas.

Pareiškėja, nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos 2014-05-05 rašte Nr. 1SS-(7.5)-1126 išdėstytu sprendimu, Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2014-05-29 pateikė skundą administracinėje byloje Nr. I-4112-815/2015, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2014-05-05 sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1126 ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pareiškėjai S. M. atkurti nuosavybės teises į D. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 7 ha ploto žemės sklypą, esantį Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) k.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2015-05-07 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2014-05-05 rašte Nr. 1SS-(7.5)-1126 pagrįstai nurodė, jog pareiškėjos pateikti dokumentai nėra pakankami atkurti nuosavybės teises į 7 ha sklypo dalį ir pagrįstai pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Dėl juridinę reikšmę turinčio žemės valdymo fakto nustatymo

Pareiškėja nuosavybės teisių atkūrimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nacionalizacijos metu D. T., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) m., asmeninės nuosavybės teise valdė 7 (septynių) hektarų ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Pareiškėjui neįrodžius pareiškimo faktinio pagrindo, pareiškimas netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Taigi pagal CPK 178 straipsnį ir formuojamą teismų praktiką pareiškėja, norėdama atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę, turi įrodyti, kad iki turto nacionalizavimo D. T. nuosavybės teise valdė papildomą 7 ha žemės kiekį.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo yra tam tikri įrodinėjimo ypatumai. Šių ypatumų reikšmę konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005-03-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė.

Pareiškėja prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą grindžia šiais dokumentais:

1) Vilniaus-Trakų apskrities Varėnos valsčiaus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaimo 1931-02-11 susirinkimo nutarimo nuorašo kopija su vertimu iš lenkų kalbos, kurioje nurodyta, kad nuosavybės teisės T. D., J. sūnui, į 7 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime „atiteko paveldėjimo keliu“;

2) Varėnos valsčiaus 1931-07-04 liudijimo kopija su vertimu iš lenkų kalbos, kurioje nurodyta, kad Varėnos valsčiaus įstaiga paliudija, kad „7 dešimtinių ploto žemės sklypas (miško), esantis šio valsčiaus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, yra valdomas p. D. T. sūnaus J.“.

Pažymėtina, kad nuosavybės teisės pareiškėjai S. M. ir kitiems pretendentams į D. T. nuosavybės teisių atkūrimą buvo atkuriamos remiantis Žemės ištyrimo žiniaraštyje Nr. 14 iš 1940 m. liepos 23-26 d. pažymėto (duomenys neskelbtini) kaimo Žemės ploto savininkų Sąrašu (toliau – 1940 m. sąrašas), kurio eilutėje Nr. 15 įrašytas D. T. ir nurodyta, kad jam priklauso 43,70 ha žemės.

Atkūrimo tvarkos 13 punkto 2 pastraipoje nurodyta, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą.

Atsižvelgiant į tai, kad 1940 metų sąraše yra įrašytas D. (D.) T., J., bei tai, kad nėra pateikiama jokių dokumentų, kurie leistų manyti, kad D. T. (duomenys neskelbtini) kaime iki nacionalizacijos valdė papildomus 7 ha žemės, kurie nebuvo įskaičiuoti į 1940 m. sąraše nurodytą 43,70 ha žemės kiekį.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo Pareiškime minimų 1931 m. dokumentų surašymo iki žemės nacionalizavimo 1940-07-22 praėjo beveik dešimt metų, todėl taip pat neatmestina prielaida, kad dar iki nacionalizacijos D. T. 7 ha žemės plotą perleido kitiems asmenims.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remiantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog iki 1940 m. nacionalizacijos D. T. nuosavybės teise valdė papildomą 7 ha žemės kiekį Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kaime, todėl Pareiškimo reikalavimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl praleisto termino nuosavybės teises įrodantiems ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams paduoti atnaujinimo

Pareiškėja prašo teismo atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl savo senelio D. T. iki 1940 m. nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teisėmis valdyto 7 ha ploto žemės sklypo Varėnos r., (duomenys neskelbtini) k. nuosavybės teisių atkūrimo.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti nustatytais terminais ir tvarka iki 2001-12-31. Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka (Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šį teisinį reguliavimą, yra priėjęs prie išvados, kad teisinį pagrindą prašyti atnaujinti terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti turi tik tie pretendentai, kurie, jeigu dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neišliko, turto valdymo nuosavybės teise faktą, remiantis Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, nustatė teisme CPK nustatyta tvarka. Kai vienu pareiškimu kreipiamasi į teismą su prašymu nustatyti žemės valdymo nuosavybės teise iki nacionalizavimo juridinę reikšmę turintį faktą ir atnaujinti terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, teismas turi pirma nuspręsti dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrįstumo ir tik pripažinus, kad toks faktas nustatytinas, būtų pagrindas konstatuoti, jog yra teisinės prielaidos Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytai teisei įgyvendinti – prašyti atnaujinti terminą procedūriniams veiksmams atlikti, taigi ir nagrinėti tokį prašymą iš esmės. Priešingu atveju, t. y. konstatavus, kad prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nepagrįstas ir atmestinas, pretendento teisinio statuso vertinimo aspektu tai reikštų, kad nėra teisinių prielaidų Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytai teisei įgyvendinti ir vien dėl to prašymas atnaujinti terminą procedūriniam veiksmui atlikti turėtų būti atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2007).

Vadovaujantis minėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu ir atsižvelgiant į tai, kad Pareiškimo prašymas nustatyti juridinį faktą, jog D. T., dėl kurio nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėja yra kreipusis, buvo papildomo 7 ha ploto žemės savininkas jos nacionalizavimo metu, yra laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas, darytina išvada, kad yra atmestinas ir pareiškėjos prašymas atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą.

Termino praleidimo priežastimi pareiškėja nurodo iš esmės vienintelę aplinkybę, kad terminą praleido dėl to, jog žemėtvarkos tarnyba jos laiku neinformavo apie tai, kad esami žemės nuosavybės dokumentai nėra pakankami ir kad reikia kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.

Pažymėtina, kad paprastai svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus, pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, taigi ir domėtis bei gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą, tenka patiems pretendentams.

Pažymėtina ir tai, kad teisės aktai apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą buvo ir yra skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises ir pareigas. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Pasekmių, kurios kyla (gali kilti) asmeniui, kuris praleidžia įstatymu nustatytą terminą, numatymas patenka į apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio standartus. Todėl asmuo, kuris įstatymu nustatytą terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių (tarp jų dėl nerūpestingumo, neapdairumo, neatidumo) turi prisiimti iš to kylančias pasekmes kaip savo elgesio rezultatą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-289-11).

Įvertinus pareiškėjos elgesį nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu, t. y. tai, kad po prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo 2001-12-13 pareiškėja ilga laiką iki pat 2013-08-30, kuomet kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrių, nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimo eiga, galima daryti išvadą, kad pareiškėja nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga nuosavybės teisių atkūrimo procese. Pareiškėja nenurodo jokių aplinkybių, ribojusių jos valią taip, kad ji nebūtų galėjusi gauti informacijos apie jos senelio D. T. valdytos žemės kiekį laiku, ar, esant reikalui, kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad pareiškėja prašomą atnaujinti terminą praleido dėl savo pačios nepateisinamo neveikimo, todėl Pareiškimo reikalavimas atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl savo senelio D. T. iki 1940 m. nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teisėmis valdyto 7 ha ploto žemės sklypo Varėnos r., (duomenys neskelbtini) k. nuosavybės teisių atkūrimo, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Suinteresuotas asmuo papildomai prie atsiliepimo pranešė,kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 38-16050 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. T.“ (pridedama) P. T. yra atkurtos nuosavybės teises į D. T. valdytos žemės, buvusios Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kaime, dalį – 1,75 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,27 ha miško sklypą Nr. 88, esantį (duomenys neskelbtini).

Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 38-24560 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei S. J.“ (pridedama) S. J. yra atkurtos nuosavybės teises į D. T. valdytos žemės, buvusios Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kaime, dalį – 1,75 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,25 ha miško sklypą Nr. 121, esantį (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 3S-388 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei P. T.“ (pridedama) P. T. yra atkurtos nuosavybės teisės į D. T. valdytos žemės, buvusios Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kaime, dalį – 1,75 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,82 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 122, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymime, kad šio žemės sklypo ribos nėra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir P. T. nuosavybės teisės į šį žemės sklypą nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Minėti Alytaus apskrities viršininko administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. T., S. J. ir P. T. buvo priimti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gegužės 30 d. išvadų Nr. 38/6283, Nr. 38/6282 ir Nr. 38/6284 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pagrindu.

Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje pilnai palaikė atsiliepime į pareiškimą nurodytus motyvus ir prašė pareiškimo netenkinti.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pateiktų giminystės dokumentų (b.l.63)matyti,kad pareiškėja yra T. T.,D. s. ,mirusio (duomenys neskelbtini), dukra, o T. T. gim. (duomenys neskelbtini) buvo T. D.,J. s. , mirusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k ,sūnus(b.l.61,65).

Liudytoja A. S. gim. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ji visa laiką gyvenusi (duomenys neskelbtini) kaime ,bei pažinojusi D. T.,kurį kaime vadindavo D. .D. T. turėjo daug žemės ,lyg virš 50 ha ar ir daugiau .D. T. žemė-miškas buvo ghal 5 vietose.D. T. dar turėjo ir brolį V. ir jų dalys žemės sudarė trys dalys valako.

Liudytojas V. Č., gim. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jis iki 18 m amžiaus gyvenęs ir augęs (duomenys neskelbtini) k,bei žino,kad D. T.,kaime vadintas D., turėjo virš 50 ha žemės.Jo miškas buvo link vadinamos Stigalių vietovės ir link Marcinkonių, miškas ribojosi su M. ir T. žeme.

Iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimų matyti,kad pagal turėtus archyvinius dokumentus buvo patvirtinta ,jog D. T. valdė 43,70 ha žemės ir 2000-03-08 priimtais sprendimais Nr.38-8355,38- 8356,38- 8357,38-8358 ir 38-8359 jo įpėdiniams buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį valdytą žemės plotą.

Iš archyvinio dokumento-1931-02-11 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų susirinkimo dėl nuosavybės teisių patvirtinimo T. D.,J. s. į 7 ha žemės miško (b.l.66-67) matyti,kad D. T. turėjo 7 ha miško žemės sklypą vienoje vietoje,besiribojantį su V. T. ,E. M. ir Marcinkonių kaimo miško plotais,bei Ūlos upe.

Iš suinteresuoto asmens ,- Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 38-16050 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. T.“ ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 14d. sprendimo Nr. 38-24560 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui S. J.“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 3S-388 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei P. T. “ (b.l.88-90)matyti,kad P. T. ,S. J. ir P. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės kiekvienam į 1,75 ha dydžio žemės plotus iki nacionalizacijos valdytus D. T.,t.y.jiems buvo atkurtos nuosavybės teisės į ¾ dalis į pareiškėjos nurodomo 7 ha miško žemės.Šie priimti sprendimai nėra panaikinti ir šiuo metu nėra apskųsti teismui dėl jų panaikinimo.Tokiu būdu šie priimti sprendimai patvirtina,kad D. T. iki nacionalizacijos ,apart valdytos 43,70 ha žemės valdytos (duomenys neskelbtini) k ,dar valdė ir 7 ha žemės,kuri nebuvo nurodyta 1940-07-23-24 dienomis sudarytame žiniaraštyje,eilutė Nr.15(b .l.55-56).Iš atžymėjimo žiniaraštyje matyti,kad žemė buvo tiriama iki Lietuvos SSR sienos,link geležinkelio .

Iš istorinių duomenų žinoma,kad po Vilniaus krašto grąžinimo 1939 m spalio mėn.Lietuvos Respublikai buvo grąžinta ne visos teritorijos,kurios šiuo metu priklauso Lietuvos Respublikai.1940 m rugpjūčio 3 d.buvo priimtas SSSR sprendimas perduoti iš Baltarusijos SSR Lietuvos SSR teritorijas, gyvenamas pagrinde lietuvių tautybės asmenų ir šiuo sprendimu buvo perduotos teritorijos,tame tarpe dabartinės Druskininkų savivaldybės su Druskininkų miestu ir Ratnyčios apylinke, Varėnos raj.Marcinkonių ir Kaniavos seniūnijų teritorijos.Lietuvos Respublikos valstybinė siena 1939 m spalio -1940 m liepos mėn.laikotarpiu ėjo Merkio upe ,toliau ėjo Ūlos upe,kur dėl einančios Ūlos upe valstybės sienos (duomenys neskelbtini) kaimas buvo padalintas dviems valstybėms-Lietuvos Respublikai ir SSSR(Baltarusijos SSR),esanti Ūlos upės kairėje pusėje(žiūrint pagal upės tėkmę).Tokiu būdu matyti,kad 1940 m liepos 23-24 d.padėčiai dalis (duomenys neskelbtini) k gyventojų žemės galėjo būti SSSR(Baltarusijos SSR )teritorijoje.Iš archyvinio dokumento-1931-02-11 susirinkimo nutarimo nuorodos,kad nurodomas 7 ha miško sklypas ribojosi su Marcinkonių kaimo miško plotais galima padaryti išvadą,kad nurodomas žemės sklypas buvo Ūlos upės kairėje pusėje(žiūrint pagal upės tėkmę),t.y.1939-m spalio-1940 m liepos mėnesių laikotarpiu buvo SSSR (Baltarusijos SSR)teritorijoje,kadangi Marcinkonys ir aplinkinės teritorijos tuo laiku priklausė SSSR.Dėl to Lietuvos matininkai 1940 m liepos 23-24 d. negalėjo apskaityti kaip turimą savininkų žemę kitoje valstybėje,kurioje jau anksčiau buvo įvykdyta žemės nacionalizacija.Dėl to šiuo atveju negalima laikyti ,kad nurodytas 1940 m liepos 23-24d. surašytas archyvinis dokumentas būtų baigtinis ir nurodantis,jog buvo apskaityta visa (duomenys neskelbtini) kaimo savininkų žemė(tame tarpe ir D.(D. T.) ir D.(D.)T. turėjo tik 43,70 ha žemės,bei jis negalėjo turėti daugiau žemės būtent archyviniam dokumente nurodomoje vietoje už Ūlos upės į Marcinkonių k pusę.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus, bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti arba, kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Tie duomenys nustatomi – pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir t.t. (CPK 177 str. 2 d.).

Surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais įrodyta, kad D.(D.) T., miręs (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 7 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime Varėnos rajone. Nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas pagrįstas, nors ir netiesioginiais, archyviniais įrodymais bei liudytojų parodymais.

Nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojantys norminiai teisės aktai nustato prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turinį ir formą (LR įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” 11 str., LR Vyriausybės 1991-08-15 nutarimas Nr.331, dėl patvirtinto prašymo dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo, LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 7 ir 9 p.).

Dėl termino, pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, atnaujinimo

Suinteresuotas asmuo- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodo, kad prieštarauja dėl termino atnaujinimo, nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimui.

Įstatymo, atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, suformuluota nuostata, kad visi nurodyti dokumentai turi būti pateikiami kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, ir tik nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai gali būti pateikti vėliau. Nuo 2004-10-26 LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytas dokumentų pateikimo terminas tapo atnaujinamuoju, t.y. terminas gali būti atnaujinamas. Tai reiškia, kad nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti pateikti vėliau, negu pats prašymas atkurti nuosavybės teises ir praleidus nustatytą terminą, šis terminas gali būti atnaujinamas, jeigu praleistas dėl svarbių priežaščių. Iš pateiktų įrodymų matyti,kad pareiškėja buvo pateikusi prašymą ir giminystės ryšį su savininku įrodančius dokumentus,kurių pagrindu suinteresuotas asmuo(buvusi Alytaus apskrities viršininko administracija) buvo paruošęs išvadą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai į 1,75 ha. Tačiau suinteresuotas asmuo (buvusi Alytaus apskrities viršininko administracija) 2003-04-04 įsakymu šią išvadą panaikino,bei nurodė,kad turėtų būti pateikti papildomi įrodymai dėl D. T. nuosavybės teisių į 7 ha miško žemės sklypą ,šiuo atveju nustatant juridinę reikšmę turintį faktą.

Pareiškėjos amžius, teisinių žinių, išsilavinimo stoka patvirtina, kada pareiškėja negalėjo pati tinkamai įgyvendinti savo teisių. Taigi daryti išvadą, kad pareiškėja elgėsi nerūpestingai, neatidžiai, jau vien tokiu pagrindu būtų nepagrįsta ir nesąžininga.Administravimo procedūrose dalyvaujančios šalys turi bendradarbiauti, suteikti žinias pareiškėjai apie nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvimą, nes koncentruotumo principas padeda išsamiau ir greičiau ištirti bei nustatyti aplinkybes. O tam pagrindas buvo, pareiškėja prašė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko D. T. visą valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę. Pareiškėjos elgesys ir veiksmai, atkuriant nuosavybės teises, nėra aplaidūs ir nerūpestingi. Iš to darytina išvada, kad pareiškėja įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams praleido dėl svarbių priežasčių ir šis terminas atnaujintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p. , 443 str. , 444 str.2 d.5 d., 448, 577 - 578 str., teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą patenkinti .

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki 1940-07-22 įvykdytos nacionalizacijos D. T. (gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) m. ) asmeninės nuosavybės teise valdė 7 (septynių) hektarų ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime.

Faktas nustatytas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo reikalu.

Atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą teisinę reikšmę turinčiam veiksmui atlikti ne teisme ir nustatyti, kad S. M. a.k. (duomenys neskelbtini) per tris (3) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi teisę paduoti nuosavybės teises pavirtinančius dokumentus valstybės įgaliotai institucijai – Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos,siekant atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko D. T. , mirusio (duomenys neskelbtini) m, išlikusį nekilnojamąjį turtą-7(septynis) ha miško.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo per Varėnos rajono apylinkės teismą .