- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-23
- Bylos Nr.
- 3K-3-531/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aloyzas Marčiulionis (pirm.), Egidijus Laužikas, Gintaras Kryževičius (pran.)
- Pareiškėjas
- S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- E. J., Panevėžio apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims E. J. ir Panevėžio apskrities viršininko administracijai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas nurodė, kad Rokiškio apskrities Obelių valsčiaus Aukštakojų kaimo žemės skirstymo vienkiemiais 1913 metų plano duomenimis, 11,10 ha bendro ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė P. S. Jis yra O. S.-A.-K. (pareiškėjo senelės) tėvas ir pareiškėjo S. B. motinos M. B. senelis. P. S. mirė 1939 metais. Panevėžio apygardos archyvo 1947 metų žemės apskaitos žiniaraščio duomenimis, ginčo žemės sklypus valdė O. S.-A.-K. Ji mirė 1952 metais.
Pareiškėjo motina M. B. 1991 m. spalio 19 d. kreipėsi į Rokiškio rajono Obelių agrarinės reformos tarnybą, prašydama atkurti nuosavybės teises į jos motinos O. A.-K. turėtą žemę, pareiškime nurodydama, kad žemę ji paveldėjo iš savo tėvo P. S. pagal 1937 metų testamentą. 2001 m. kovo 25 d. M. B. mirė. 2000 m. lapkričio 21 d. testamentu ji patvarkė, kad, atkūrus nuosavybės teises į ginčo žemę, ši atitenka sūnui - pareiškėjui S. B.
Pareiškėjas nuosavybės teisių į ginčo žemę atkūrimo tikslu, 2006 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Rokiškio rajono žemėtvarkos skyrių, kur jam paaiškino, kad nepakanka dokumentų nuosavybės teisėms atkurti ir įteikė 1998 m. vasario 9 d. Rokiškio rajono komisijos pasiūlymą rinkti papildomus dokumentus, įrodančius žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O.-S.-A.-K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 11,10 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini), paveldėtus po tėvo mirties, taip pat kad terminą nuosavybės teisę ir giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti praleido dėl svarbių priežasčių.
II. Pirmos ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo prašymus tenkino.
Spręsta, kad įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, nes Rokiškio rajono komisijos 1998 m. vasario 8 d. pasiūlymą dėl papildomų dokumentų rinkimo žemės valdymo faktui įrodyti jis gavo tik 2006 m. rugsėjo 4 d., tai patvirtino ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovė. Ištyrus bylos duomenis, konstatuota, kad byloje esantys įrodymai patvirtina prašymo nustatyti žemės valdymo nuosavybės teise fakto pagrįstumą.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 12 d. sprendimu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 19 d. sprendimą panaikino; priėmė naują sprendimą – netenkino pareiškimo dalies dėl įstatymo nustatyto termino nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti pripažinimo praleistu dėl svarbių priežasčių. Bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismas nutraukė, nes sprendė, kad, neatnaujinus praleisto termino nuosavybės teisę patvirtinantiems ir giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti, prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patenkinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukels.
Konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas pareiškėjui įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su žemės savininku įrodantiems dokumentams pateikti, nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas S. B. jį praleido dėl svarbių priežasčių.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2006 m. rugsėjo 4 d. gavo 1998 m. vasario 9 d. Rokiškio rajono komisijos pasiūlymą rinkti papildomus dokumentus žemės nuosavybės teisei nustatyti, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas apie šį pasiūlymą sužinojo ar jo nuorašą pirmą kartą gavo tik 2006 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 7, 8).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad tol, kol jo motina buvo gyva, nuosavybės teisės atkūrimo reikalus tvarkė ji pati (b. l. 45), t. y. pareiškėjas neįrodinėjo, kad pretendentė dėl kokių nors objektyvių, dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių negalėjo įgyvendinti savo teisių. Teismo vertinimu, ji gyveno toje pačioje Obelių gyvenvietėje, kur yra ir Obelių agrarinės reformos tarnybos buveinė (b. l. 9, 23), todėl nuo 1991 m. spalio 1 d. iki mirties dienos (2001 m. kovo 25 d.) turėjo pakankamai laiko ir galimybių visai reikalingai informacijai sužinoti, gauti ir pateikti dokumentus. Pretendentės amžius nėra veiksnys savaime leidžiantis konstatuoti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas S. B. nuo 2001 m. kovo 25 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. taip pat turėjo pakankamai laiko ir galimybių reikiamiems dokumentams pateikti ar kreiptis į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėta, kad terminas papildomiems dokumentams pateikti, buvo keletą kartų įstatymu pratęstas sudarant galimybę visiems pretendentams įgyvendinti įstatymo nustatytą teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir buvo skelbiamas viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl pretendentai turėjo apie jį žinoti ir kaip rūpestingi bei apdairūs asmenys tinkamai įgyvendinti teises.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad sirgo, tačiau šiai aplinkybei įrodyti nepateikė įrodymų apie ligos trukmę ir pobūdį. Sunki sveikatos būklė, kaip svarbi termino praleidimo priežastis, turi būti pagrįsta įrodymais ir įvertinta kartu su kitomis bylos aplinkybėmis. Po savo motinos mirties iki termino pasibaigimo dienos pareiškėjas turėjo beveik trejus metus, tačiau dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, ėmė rinktis 2006 m. rugsėjo mėn. (b. l. 8), į teismą kreipėsi tik 2006 m. gruodžio 13 d. (b. l. 1), nors tos pačios aplinkybės jam netrukdė dar 2001 m. rugsėjo 20 d. kreiptis į notarą dėl paveldėjimo, 2003 m. balandžio 24 d. gauti pensininko pažymėjimą (b. l. 25).
Žemesnės instancijos teismas
Konstatuota, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyto termino praleidimas gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms jo praleidimo priežastims, t. y. asmuo, prašantis atnaujinti terminą, turi savo prašymą pagrįsti tokiomis aplinkybėmis, kurios objektyviai kliudė jam laiku ir tinkamai pateikti įstatyme nurodytoms institucijoms nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ar kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, liudijančių sunkią jos sveikatos būklę, dėl kurios negalėjo laiku kreiptis dėl dokumentų gavimo ar į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas S. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 12 d. sprendimą ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 19 d. sprendimą. Kasatorius nurodo šiuos kasacinio skundo argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad M. B. gyveno toje pačioje Obelių gyvenvietėje, kur yra ir Obelių agrarinės reformos tarnybos buveinė, todėl nuo 1991 m. spalio 1 d. iki mirties dienos (2001 m. kovo 25 d.) turėjo pakankamai laiko ir galimybių visai reikiamai informacijai sužinoti bei dokumentams gauti. Tokia išvada prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams (b. l. 14), patvirtinantiems, kad ji gyveno ir mirė Klaipėdos rajone, Gargžduose.
Spręsta, kad pareiškėjas, nors ir nurodė, kad sirgo, tačiau šiai aplinkybei įrodyti nepateikė įrodymų apie ligos trukmę ir pobūdį, kurie galėję trukdyti įgyvendinti teises. Teismas nepagrįstai pareiškėjo pateiktą antros grupės invalidumo dėl proto negalios pažymėjimą traktavo kaip pensininko, pateiktasis pažymėjimas patvirtina, kad jį turintis žmogus - ligonis.
Apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja CPK 185 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 51 išaiškinta, kad, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo E. J. prašo jį atmesti, nurodydama bei pakartodama tuo pačius teisinius argumentus, kurie išdėstyti apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
Pareiškėjo S. B. motina M. B. 1991 m. spalio 1 d. pateikė Rokiškio rajono Obelių agrarinės reformos tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises į motinos O. S.-A.-K. (mirusios 1953 m. vasario 9 d.) nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytus 11,10 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). 1992 m. gegužės 8 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į tą pačią žemę pateikė ir E. J. 2001 m. kovo 25 d. M. B. mirė, testamentu patvarkydama, kad, atkūrus nuosavybės teises į ginčo žemę, ji turi atitekti sūnui - pareiškėjui S. B.
Nustatyta, kad pareiškėjas tik 2006 m. rugsėjo 4 d. pasiėmė Rokiškio rajono komisijos 1998 m. vasario 9 d. pasiūlymą rinkti papildomus dokumentus žemės valdymo nuosavybės teise faktui įrodyti. Nors po savo motinos mirties iki termino pasibaigimo dienos (2003 m. gruodžio 31 d.) pareiškėjas turėjo beveik trejus metus, tačiau dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, ėmė rinkti tik 2006 m. rugsėjo mėnesį, o į teismą kreipėsi 2006 m. gruodžio 13 d.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Remiantis CPK 353 straipsniu, kasacinis teismas nenagrinėja fakto klausimų. Apskųsti sprendimai (nutartys) tikrinami teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse yra suformuluota teisės taikymo (interpretavimo) taisyklė (pvz., kasaciniame skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-927/2001, bylų kategorija 31.4; 37.6; 37.7 ir kt.), jog įrodymų vertinimo ir kitų įrodinėjimo taisyklių taikymas yra teisės klausimas, todėl yra nagrinėjimo dalykas kasacinės instancijos teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje vertintina, ar apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė teisę iš esmės nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, kai nenustatyta pretendento teisė į nacionalizuotą turtą – nenustatytas žemės valdymo nuosavybės teise iki nacionalizacijos juridinę reikšmę turintis faktas.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. M. R. B. prašymą atkurti nuosavybės teises į O. A.-K. nuosavybės teise valdytą žemę padavė 1991 m. spalio 1 d. (b. l. 9, 10). Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šį teisinį reguliavimą, kasacinis teismas prieina prie išvados, kad teisinį pagrindą prašyti atnaujinti terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti turi tik tie pretendentai, kurie, jeigu dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neišliko, turto valdymo nuosavybės teise faktą, remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, nustatė teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kai vienu pareiškimu kreipiamasi į teismą su prašymu nustatyti žemės valdymo nuosavybės teise iki nacionalizavimo juridinę reikšmę turintį faktą ir atnaujinti terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, teismas turi pirma nuspręsti dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrįstumo ir tik pripažinus, kad toks faktas nustatytinas, būtų pagrindas konstatuoti, jog yra teisinės prielaidos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytai teisei įgyvendinti – prašyti atnaujinti terminą procedūriniams veiksmams atlikti, taigi ir nagrinėti tokį prašymą iš esmės. Priešingu atveju, t. y. konstatavus, kad prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nepagrįstas ir atmestinas, pretendento teisinio statuso vertinimo aspektu tai reikštų, kad nėra teisinių prielaidų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytai teisei įgyvendinti ir vien dėl to prašymas atnaujinti terminą procedūriniam veiksmui atlikti turėtų būti atmestas. Atsižvelgiant į tokį teisės aiškinimą, šioje byloje priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikinamas, o byla grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis). Nagrinėdamas bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjo prašymas ir nustatytas žemės valdymo nuosavybės teise iki nacionalizacijos juridinę reikšmę turintis faktas, faktinį ir teisinį pagrįstumą, o jei būtų pagrindas iš esmės spręsti dėl termino procedūriniam veiksmui atlikti atnaujinimo, vertinant pareiškėjo nurodomus argumentus dėl termino praleidimo priežasčių, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Rokiškio rajono komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti pasiūlymas (b. l. 7, 8) priimtas dėl A. S. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nepakankamumo, o ne O. A.-K., todėl turi būti aiškinamasi, ar viešojo administravimo subjektai, kompetentingi priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atlikdami procedūrinius veiksmus tikrinant pateiktus dokumentus, nustatyta tvarka pareiškė apie O. A.-K. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, o jei tokių veiksmų neatliko, – ar toks neveikimas lėmė O. A.-K. įpėdinių teisių netinkamą įgyvendinimą - įstatyme nustatyto termino nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams teikti pažeidimą. Viešojo administravimo subjektų veiklos teisėtumo teisminė kontrolė apima tiek pagrindinių procedūrų, tiek priimamų teisės aktų pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimą, o tai suponuota viešojo intereso, pagrįsto konstitucine nuostata, įtvirtinta Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje. Dėl to, remiantis CPK 320 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas), apeliacinės instancijos teismas nevaržomas apeliacinio skundo ribų, o nustatęs, kad viešojo administravimo subjektas neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal jo kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus ir toks neveikimas suponavo O. A.-K. įpėdinių teisių netinkamą įgyvendinimą, turi siekti visiško proceso tikslų įgyvendinimo (CPK 2 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3 dalimi, 362 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.