Kauno apygardos teismo nutarimas

2014-04-17 · Byla Nr. ATP-457-327/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-04-17
Bylos Nr.
ATP-457-327/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-457-327/2014;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00862-2014-5;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio pro­ceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Ad­mi­nistracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) viršininko ir J. Č. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarimo J. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014-02-25 nutarimu J. Č. pagal Lietuvos Res­pu­blikos ad­mi­nis­tracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. nubaustas vieno šimto litų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str. – trijų tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti trans­por­to priemones atėmimu šešiems mėnesiams. ATPK 33 str. 2 d. pagrindu subendrinus paskirtas ad­mi­nis­tracines nuobaudas J. Č. nubaustas trijų tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

J. Č. nubaustas už tai, kad 2014-01-12, 8.25 val., (duomenys neskelbtini) , vai­ruo­da­mas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, pradėdamas važiuoti nuo de­ga­li­nės kolonėlės su įstatytu į automobilio degalų baką užpylimo pistoletu, neįsitikino, kad saugu ir jį nu­traukė nuo užpylimo žarnos, padarydamas žalą degalinei. Nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo, vai­ruo­to­jas, apie tai nepranešęs policijai, iš įvykio vietos nuvažiavo, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eis­mo taisyklių (toliau – KET) 9, 106, 231.1, 234 punk­tų reikalavimus.

Šalies argumentai

Institucija apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014-02-25 nutarimą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo pakeisti ir J. Č. už minėtą pažeidimą skirti 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėn. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. skir­ti ga­lutinę subendrintą nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėn. Skunde akcentuoja, kad ATPK 30¹ str. taikytinas tik išimtiniais atvejais, kai visuma leng­vi­nan­čių aplinkybių ir bylos duomenų, apibūdinančių pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumą ir pa­na­šiai, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ATPK 20 str. administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pas­kyrus švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudą. Šiuo atveju jokių išimtinių aplinkybių nenus­ta­tyta, J. Č. jau anksčiau baustas administracine tvarka pagal ATPK 126 str. 1 d., pa­da­ry­tas pa­žeidimas priskiriamas prie šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl taikyti ATPK 30¹ str. nebuvo pagrindo.

J. Č. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014-02-25 nutarimą da­ly­je dėl nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti, arba, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, paskirti 200 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skun­de nu­ro­do, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė įstatymus, bei nukrypo nuo Lie­tuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.

Skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esan­čių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudė­tis. Pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. turi būti atskleidžiamas kaltės (tyčios) turinys, turi būti išsiaiškintas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas. Teismas, spręsdamas adminis­tra­ci­nės atsakomybės klausimą, turi vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekal­tumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas nesilaikė šių reikalavimų ir pažeidė procesines normas, įtvirtintas ATPK 248, 257, 284 straipsniuose, kas nulėmė klaidingas išvadas dėl tyčios, o kartu ir dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d.

Skunde J. Č. pažymi, kad pamatęs iš pis­to­le­to išsinėrusią kuro užpylimo žarną, su­s­tojo, žarną sujungė su pistoletu ir padėjo į vietą, ir tik tada išvažiavo, negalvojo, jog kažkam padaryta žala. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Teismas nesiaiškino ir nenustatė aplin­ky­bės, kad teisingai suvokti eismo įvykio aplinkybes neleido tai, kad kuro automatas neda­vė kuro ir negrąžino pinigų, dėl to dėmesys buvo išblaškytas. Teismas šiuo atveju nesi­aiškino tyčios. Pažymima ir tai, kad teismas pagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas, tačiau vis tiek paskyrė per griežtą admi­nis­tra­ci­nę nuobaudą. Teismas neatsižvelgė, kad tokio pobūdžio pažeidimas padarytas pirmą kartą, padariniai ma­žareikšmiai – turtinė žala 159,96 Lt, šeimoje du nepilnamečiai vaikai, kuriuos reikia vežti į mo­kyk­lą, senyvo amžiaus tėvai gyvena kitame mieste, žmona teisės vairuoti transporto priemones netu­ri, pats dirba, todėl ši teisė reikalinga darbui. Šeimos pajamos per mėnesį apie 2000 Lt. Šios aplin­ky­bės, ape­lian­to vertinimu, sudaro pagrindą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir su­ma­žinti pi­ni­ginę baudą.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, J. Č. skundas tenkinamas.

Ginčo dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo nėra, todėl aukštesnysis teismas, pritar­da­mas pirmos instancijos teismo nutarimo motyvams, jų nekartoja ir detaliau neanalizuoja. Apelia­ci­niuo­se skun­duose nesutinkama su teismo išvadomis dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo, t. y. gin­či­ja­mas tiek kaltės, tiek nuobaudos individualizavimo klausimas.

Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs ape­liacinių skundų bei skundžiamo nutarimo motyvus ir vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuos­ta­to­mis, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažei­di­mo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad apylinkės teis­mas, spręsdamas J. Č. administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. klausimą, netin­kamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, nesivadovavo Lietuvos Aukščiau­sio­jo Teismo suformuota praktika, todėl nepagrįstai J. Č. pripažino padarius šį pažeidimą.

Atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. užtraukia <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant KET. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybė tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pa­žei­dimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, tai nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties ( ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Įrodinėjant ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kva­li­fikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eis­mo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pa­žei­dimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad ATPK 130 str. 1 d. nu­ma­tytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tyčia. Taigi, traukiant asmenį ad­mi­nistracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo su­dė­ties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vie­tos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad J. Č., pradėdamas važiuoti nuo degalinės kolonėlės su įstatytu į automobilio degalų baką užpylimo pistoletu, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir jį nutraukė nuo užpylimo žarnos. Pamatęs tai sustojo, padėjo pistoletą ir kuro užpylimo žarną į vietą. Nie­kam nepranešė dėl to, kad nepagalvojo, jog kažkam dėl to padaryta žala. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs J. Č. paaiškinimus, konstatavo, kad iš eismo įvykio vietos J. Č. pasišalino tyčia, kadangi suvokė, jog įvyko eismo įvykis, kurį jis pats sukėlė, tačiau apie įvykį nepranešė policijai ir iš įvykio vietos išvažiavo. Vertinant situaciją formaliai, tokie J. Č. veiksmai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius. Tačiau teismas, spręsdamas dėl subjektyviųjų požymių bu­vi­mo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose privalo konstatuoti, kad asmuo ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet suprato ir tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, pa­žeis­damas KET. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo situaciją įvertinti ne formaliai, o išsiaiš­kin­ti, jog šioje konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau, ją ignoruodamas, pasišalino. Tyčios turinys turi būti nustatomas sistemiškai vertinant tiek admi­nis­tra­ci­nėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiš­ki­nęs, kad duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eis­mo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam žalą (stengėsi paslėpti eis­mo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pa­sišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį su­kė­lęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasi­ša­li­no ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nu­tartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-10/2012, 2AT-11/2012). Į šią aktualią praktiką atsižvelgiama ir apy­gar­dų teismuose nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pagal apeliacinius skundus (pvz. Vil­niaus apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-1108-628/2013, Kauno apygardos teismo nutari­mas Nr. ATP-704-658/2013).

Įvertinus šioje byloje esančius duomenis nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad J. Č. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo pat pradžių J. Č. faktinių pažeidimo aplinkybių neneigė, pripažino, kad dėl jo veiksmų iš pistoleto išsinėrė kuro užpylimo žarna. Degalinėje nerado numerio, kuriuo būtų galima paskambinti nutikus tokiam įvykiui, negalvojo, kad padaryta žala, todėl išvažiavo. Degalinės pareiškime dėl įvykio nėra detalizuojama, kokie apgadinimai padaryti, nurodoma, kad buvo nutraukta kuro užpylimo žarna per movą. Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad didžiąją mokėtinos sumos dalį sudaro meistro transporto išlaidos bei apmokėjimas už darbą savaitgaliais/po darbo valandų. Šios aplinkybės patvir­ti­na, kad žymesni su­ga­dinimai kuro užpylimo įrenginiui padaryti nebuvo. Pagal sugadinimo pobūdį pa­žei­dėjas galėjo nesu­vok­ti padaręs realią žalą degalinei. Tyčios J. Č. veiksmuose nebuvimą pa­tvir­tina ir tai, kad jis, pamatęs, jog išsinėrė kuro užpylimo žarna, sustojo, sujungė žarną su pistoletu, pakabino į vietą ir tik tada išvažiavo. Atsižvelgtina ir į tai, kad J. Č. degalus bandė piltis savi­tar­nos degalinėje, kur jokių darbuotojų nebuvo. Be to, nėra paneigtas jo aiškinimas, kad buvo susi­ner­vi­nęs, kadangi degalų automatas nedavė degalų ir negrąžino pinigų. Visos šios aplinkybės leidžia aukš­tes­nės instancijos teis­mui daryti pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog J. Č. iš eismo įvykio vie­tos pasišalino tyčia, t. y. nėra nustatytas būtinasis ATPK 130 str. 1 d. nu­ma­tyto pažeisimo sudėties požymis – kaltė. Konstatuojama, kad J. Č. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o są­ži­nin­gai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Nustačius, kad J. Č. veiksmuose nėra vieno iš ATPK 130 str. 1 d. numatyto pa­žei­di­mo sudėties požymių – kaltės, administracinio teisės pažeidimo bylos dalis dėl šio pažeidimo nu­trauk­ti­na. Šioje dalyje nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijos skunde nurodyti motyvai dėl administracinės nuobaudos griežtinimo neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p., 6 p.,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko skundo netenkinti.

J. Č. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarimo dalį, kuria J. Č. pri­pa­žin­tas padaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ str., nubaustas trijų tūks­tan­čių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, panaikinti ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimo dalį dėl ATPK 33 str. 2 d. nuostatų taikymo panaikinti.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Viktoras Preikšas