- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- ATP-457-327/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) viršininko ir J. Č. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarimo J. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014-02-25 nutarimu J. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. nubaustas vieno šimto litų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str. – trijų tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams. ATPK 33 str. 2 d. pagrindu subendrinus paskirtas administracines nuobaudas J. Č. nubaustas trijų tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
J. Č. nubaustas už tai, kad 2014-01-12, 8.25 val., (duomenys neskelbtini) , vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, pradėdamas važiuoti nuo degalinės kolonėlės su įstatytu į automobilio degalų baką užpylimo pistoletu, neįsitikino, kad saugu ir jį nutraukė nuo užpylimo žarnos, padarydamas žalą degalinei. Nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo, vairuotojas, apie tai nepranešęs policijai, iš įvykio vietos nuvažiavo, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106, 231.1, 234 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014-02-25 nutarimą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo pakeisti ir J. Č. už minėtą pažeidimą skirti 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėn. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėn. Skunde akcentuoja, kad ATPK 30¹ str. taikytinas tik išimtiniais atvejais, kai visuma lengvinančių aplinkybių ir bylos duomenų, apibūdinančių pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumą ir panašiai, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ATPK 20 str. administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudą. Šiuo atveju jokių išimtinių aplinkybių nenustatyta, J. Č. jau anksčiau baustas administracine tvarka pagal ATPK 126 str. 1 d., padarytas pažeidimas priskiriamas prie šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl taikyti ATPK 30¹ str. nebuvo pagrindo.
J. Č. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014-02-25 nutarimą dalyje dėl nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti, arba, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, paskirti 200 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė įstatymus, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.
Skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. turi būti atskleidžiamas kaltės (tyčios) turinys, turi būti išsiaiškintas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas. Teismas, spręsdamas administracinės atsakomybės klausimą, turi vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas nesilaikė šių reikalavimų ir pažeidė procesines normas, įtvirtintas ATPK 248, 257, 284 straipsniuose, kas nulėmė klaidingas išvadas dėl tyčios, o kartu ir dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d.
Skunde J. Č. pažymi, kad pamatęs iš pistoleto išsinėrusią kuro užpylimo žarną, sustojo, žarną sujungė su pistoletu ir padėjo į vietą, ir tik tada išvažiavo, negalvojo, jog kažkam padaryta žala. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Teismas nesiaiškino ir nenustatė aplinkybės, kad teisingai suvokti eismo įvykio aplinkybes neleido tai, kad kuro automatas nedavė kuro ir negrąžino pinigų, dėl to dėmesys buvo išblaškytas. Teismas šiuo atveju nesiaiškino tyčios. Pažymima ir tai, kad teismas pagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas, tačiau vis tiek paskyrė per griežtą administracinę nuobaudą. Teismas neatsižvelgė, kad tokio pobūdžio pažeidimas padarytas pirmą kartą, padariniai mažareikšmiai – turtinė žala 159,96 Lt, šeimoje du nepilnamečiai vaikai, kuriuos reikia vežti į mokyklą, senyvo amžiaus tėvai gyvena kitame mieste, žmona teisės vairuoti transporto priemones neturi, pats dirba, todėl ši teisė reikalinga darbui. Šeimos pajamos per mėnesį apie 2000 Lt. Šios aplinkybės, apelianto vertinimu, sudaro pagrindą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir sumažinti piniginę baudą.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, J. Č. skundas tenkinamas.
Ginčo dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo nėra, todėl aukštesnysis teismas, pritardamas pirmos instancijos teismo nutarimo motyvams, jų nekartoja ir detaliau neanalizuoja. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo išvadomis dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo, t. y. ginčijamas tiek kaltės, tiek nuobaudos individualizavimo klausimas.
Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinių skundų bei skundžiamo nutarimo motyvus ir vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatomis, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas J. Č. administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. klausimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, todėl nepagrįstai J. Č. pripažino padarius šį pažeidimą.
Atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. užtraukia <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant KET. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybė tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, tai nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties ( ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Įrodinėjant ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tyčia. Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad J. Č., pradėdamas važiuoti nuo degalinės kolonėlės su įstatytu į automobilio degalų baką užpylimo pistoletu, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir jį nutraukė nuo užpylimo žarnos. Pamatęs tai sustojo, padėjo pistoletą ir kuro užpylimo žarną į vietą. Niekam nepranešė dėl to, kad nepagalvojo, jog kažkam dėl to padaryta žala. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs J. Č. paaiškinimus, konstatavo, kad iš eismo įvykio vietos J. Č. pasišalino tyčia, kadangi suvokė, jog įvyko eismo įvykis, kurį jis pats sukėlė, tačiau apie įvykį nepranešė policijai ir iš įvykio vietos išvažiavo. Vertinant situaciją formaliai, tokie J. Č. veiksmai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius. Tačiau teismas, spręsdamas dėl subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose privalo konstatuoti, kad asmuo ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet suprato ir tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, pažeisdamas KET. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo situaciją įvertinti ne formaliai, o išsiaiškinti, jog šioje konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau, ją ignoruodamas, pasišalino. Tyčios turinys turi būti nustatomas sistemiškai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-10/2012, 2AT-11/2012). Į šią aktualią praktiką atsižvelgiama ir apygardų teismuose nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pagal apeliacinius skundus (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-1108-628/2013, Kauno apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-704-658/2013).
Įvertinus šioje byloje esančius duomenis nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad J. Č. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo pat pradžių J. Č. faktinių pažeidimo aplinkybių neneigė, pripažino, kad dėl jo veiksmų iš pistoleto išsinėrė kuro užpylimo žarna. Degalinėje nerado numerio, kuriuo būtų galima paskambinti nutikus tokiam įvykiui, negalvojo, kad padaryta žala, todėl išvažiavo. Degalinės pareiškime dėl įvykio nėra detalizuojama, kokie apgadinimai padaryti, nurodoma, kad buvo nutraukta kuro užpylimo žarna per movą. Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad didžiąją mokėtinos sumos dalį sudaro meistro transporto išlaidos bei apmokėjimas už darbą savaitgaliais/po darbo valandų. Šios aplinkybės patvirtina, kad žymesni sugadinimai kuro užpylimo įrenginiui padaryti nebuvo. Pagal sugadinimo pobūdį pažeidėjas galėjo nesuvokti padaręs realią žalą degalinei. Tyčios J. Č. veiksmuose nebuvimą patvirtina ir tai, kad jis, pamatęs, jog išsinėrė kuro užpylimo žarna, sustojo, sujungė žarną su pistoletu, pakabino į vietą ir tik tada išvažiavo. Atsižvelgtina ir į tai, kad J. Č. degalus bandė piltis savitarnos degalinėje, kur jokių darbuotojų nebuvo. Be to, nėra paneigtas jo aiškinimas, kad buvo susinervinęs, kadangi degalų automatas nedavė degalų ir negrąžino pinigų. Visos šios aplinkybės leidžia aukštesnės instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog J. Č. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t. y. nėra nustatytas būtinasis ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeisimo sudėties požymis – kaltė. Konstatuojama, kad J. Č. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.
Nustačius, kad J. Č. veiksmuose nėra vieno iš ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymių – kaltės, administracinio teisės pažeidimo bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina. Šioje dalyje nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijos skunde nurodyti motyvai dėl administracinės nuobaudos griežtinimo neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko skundo netenkinti.
J. Č. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarimo dalį, kuria J. Č. pripažintas padaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ str., nubaustas trijų tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, panaikinti ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimo dalį dėl ATPK 33 str. 2 d. nuostatų taikymo panaikinti.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.