Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. E. T. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-344-588/2014,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimu į A. E. T. prašymą ieškovas Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, prašo atsakovės A. E. T. prašymą dėl praleisto termino pateikti prašymą atnaujinimo ir prašymą dėl proceso atnaujinimo civ. byloje Nr. 2-344-588/2014 atmesti.

Nurodo, kad nors atsakovė teikdama prašymą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo vadovaujasi CPK 366 str. 1 d. 7 p. įtvirtintu pagrindu, tačiau vien faktas, kad atsakovei bylos nagrinėjimo metu procesiniai dokumentai buvo įteikti ne asmeniškai jos gyvenamosios vietos adresu, o viešo paskelbimo būdu, nereiškia, jog atsakovė nebuvo įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu skola buvo priteista iš į bylos nagrinėjimą įtrauktos atsakovės, o dėl kitų asmenų teisių ir pareigų nustatymo, pripažinimo, pakeitimo ar panaikinimo, galinčio turėti įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai, teismo sprendime pasisakyta nebuvo.

Dėl CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo atsakovė nurodo, jog teismas išnagrinėjo civilinę bylą atsakovei nedalyvaujant, nepranešus jai tinkamai apie posėdį, jai nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, į kuriuos atsakovė būtų galėjusi pateikti atsikirtimus. Tačiau atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti pagal CPK 130 str. 1 d., o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.17 str. 3 str. numato, jog fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Atsakovė nevykdė savo pareigos pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą – apie tai, kad jai siunčiamus dokumentus pageidauja gauti adresu Žemaičių g. 5-19K, Palanga, neinformavo nei pradinio kreditoriaus, nei ieškovo. Pagal CK nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 str. 1 d., 2.16 str.). Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba jos nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 str.). Gyventojų registro tarnybos pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovė tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, ir nors, kaip nurodė atsakovė, minėtu adresu nuo 2008 m. negyvena, bet naujo savo gyvenamosios vietos adreso nedeklaravo. Ieškovas atsakovei ne kartą siuntė skolos pareikalavimo laiškus tiek Sutartyje nurodytais adresais (duomenys neskelbtini), Panevėžys, bei (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tiek atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau jokio atsakymo iš atsakovės nesulaukė.

Atsiliepime nurodoma, kad atsakovės nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis atnaujinant praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Aplinkybė, kad atsakovė manė, jog byla yra neperspektyvi, negali būti pripažinta svarbia, kadangi civilinė teisė, kaip ir kitos teisės šakos, yra grindžiama principu „įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“, kuris reiškia, kad asmuo negali pateisinti savo pažeidimo teisės normų nesuvokimu ar nežinojimu. Be to, asmenys turi galimybę kreiptis konsultacijos į kvalifikuotą teisininką ar į įstaigą, teikiančią pirminę teisinę pagalbą, tačiau, kaip nurodo atsakovė, ji šia galimybe nepasinaudojo. CPK 368 str. 2 d. nustatyta, kad CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu atveju prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Tačiau atsakovės prašymas buvo pateiktas praėjus beveik 3 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl atsakovei ženkliai praleidus įstatyme įtvirtintą naikinamąjį vienerių metų terminą, tiek prašymas dėl praleisto termino prašymui pateikti atnaujinimo, tiek prašymas dėl proceso atnaujinimo yra netenkintini.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Proceso atnaujinimas yra viena iš valstybės nustatytų teisės į teismą įgyvendinimo procesinių priemonių. Teismų praktikoje akcentuojamas proceso atnaujinimo, kaip teisės į teismą įgyvendinimo priemonės, išimtinumas. Vienas esminių teisinės valstybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, suponuoja, kad įsiteisėję teismų sprendimai gali būti peržiūrėti tik esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams ir taikant juos neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2008; kt.). Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).

Vadovaujantis CPK 370 str. 3 d., teismas nutartimi atnaujina procesą, jei nustato, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus terminų, nustatytų CPK 368 str., ir pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Taigi, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą, teismas pirmiausia turi nustatyti, kad prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 str., nustatyto termino.

Pareiškėjos A. E. T. pareikštas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 2-344-588/2014, gautas 2017-04-18. Pareiškėja nurodo, kad procesas atnaujintinas CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu – kadangi sprendimu šioje civilinėje byloje teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų – pačios atsakovės – materialiųjų teisių ar pareigų, bei CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu – kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

CPK 368 str. 1 d. numato, kad asmuo gali pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šio straipsnio antra dalis nurodo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju, prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai.

Įvertinus pareiškėjos nurodomą terminą kada ji sužinojo apie 2014-04-14 sprendimo už akių priėmimą, t.y. 2014 m. lapkričio mėnesį, darytina išvada, CPK 368 str. 1 d., numatytas trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu suėjo dar 2015 m. vasario 28 d., (taikant palankiausią pareiškėjui terminų skaičiavimą), t. y. daugiau nei prieš du metus laiko kai toks prašymas buvo pateiktas teismui. Prašymas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu gali būti paduodamas tik tuo atveju, jei nuo sprendimo įsiteisėjimo nėra praėję vieneri metai. Šiuo atveju, Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-14 sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-344-588/2014, įsiteisėjo 2014-05-12, t. y. beveik prieš tris metus kai pareiškėja pareiškė prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pateikdama teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėja žymiai praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu ir vienerių metų naikinamąjį terminą pareiškimui atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu paduoti.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką ir įstatymo nuostatas, esant išskirtinėms, objektyvioms priežastims, CPK 368 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas gali būti atnaujintas (CPK 78 str. 1 d.), o esant netoleruotinoms teisinėms situacijoms, gali būti atnaujinamas ir praleistas CPK 368 str. 2 d., nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju, išskirtinė ir netoleruotina situacija byloje nėra susiklosčiusi.

Termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.

Pareiškėja nurodė, kad sužinojusi apie jai nepalankų sprendimą už akių, kreipėsi nemokamos teisinės pagalbos į Palangos miesto savivaldybės administraciją, kur jai buvo paaiškinta, jog jos byla neperspektyvi, todėl pareiškėja priėmė sprendimą nesikreipti į teismą ir tik 2017 m. pradžioje iš spaudos sužinojusi, kad tokios bylos perspektyvios, nutarė kreiptis dėl proceso atnaujinimo.

Teisiniuose santykiuose egzistuoja teisių ir pareigų vienovė, įpareigojanti asmenį veikti už įstatymais apibrėžtų klausimų sprendimą laiku bei tinkamai. Kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet įpareigoja ir patį suinteresuotą asmenį veikti bei veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią siekiamam tikslui.

Šiuo atveju pati pareiškėja pripažįsta, jog ji sužinojo apie 2014-04-14 sprendimą už akių dar 2014 m. lapkričio mėnesį ir turėjo galimybę kreiptis teisinės pagalbos, pasirūpinti tinkamu savo interesų gynimu, tačiau šios teisės atsisakė. Taigi, pareiškėjos apsisprendimas nesikreipti teisinės gynybos yra subjektyvaus pobūdžio elementas ir negali būti pripažįstamas svarbia priežastimi, sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, tuo labiau, kad jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad pareiškėja negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, nėra pateikta. Ant E. T. 2017-03-01 prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 4-6) yra V. K. 2017-03-01 prierašas, kuriuo jis patvirtina, jog įspėjo, kad byla nėra perspektyvi, tačiau visiškai neaišku, ar tai yra patvirtinimas, kad jis pareiškėją dėl bylos perspektyvų buvo įspėjęs jai kreipusis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo 2014 metais. Kita vertus, toks prierašas išreiškia tik Palangos miesto savivaldybės tarnautojo V. K. nuomonę, tačiau jokiu būdu nevertintinas kaip užkirtęs kelią pareiškėjai pasinaudoti teisine pagalba, nes pati pareiškėja patvirtino, kad tokį sprendimą priėmė savarankiškai ir atsisakė netgi rašyti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėja, siekdama apginti savo teises ir teisėtus interesus, elgėsi apdairiai ir rūpestingai ir ėmėsi tam aktyvių veiksmų. Bet koks nerūpestingumas, delsimas, neatsakingumas negali būti pateisinamas ir sudaryti pagrindą procesui atnaujinti, kai įstatyme nustatytas naikinamasis terminas tokiems prašymams paduoti yra praleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2012). Šiuo atveju, darytina išvada, kad terminas praleistas dėl pačios pareiškėjos nepakankamo veikimo, siekiant laiku įgyvendinti savo teises, todėl teismui atnaujinti procesinį terminą nėra pagrindo.

Teismų praktikoje pažymima, kad konstatavus, jog yra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti ir jo neatnaujinus, teismas neprivalo pasisakyti dėl argumentų, susijusių su prašymo dėl proceso atnaujinimo dalyko (Vilniaus apygardos teismo nutartis 2012-11-22 nutartis Nr. 2SA-318-603/2012, Kauno apygardos teismo 2015-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. A2-360-657/2015). Termino paduoti prašymą praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą byloje, todėl atskirai dėl prašymo pagrįstumo CPK 366 str. 1 d. 7 p. ir 9 p., nustatytais pagrindais nepasisakytina.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos A. E. T. prašymas atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-344-588/2014 procesą atmestinas, kadangi praleisti CPK 368 str. numatyti prašymo padavimo terminai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 str., 370 str. 3 d.,

nutaria:

pareiškėjos A. E. T. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-344-588/2014 atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Palangos miesto apylinkės teismą.