Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Dobiliausko ir nuteistojo D. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – areštas 50 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – areštas 30 parų.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. birželio 24 d. 20.31 val. iki 2025 m. birželio 25 d. 09.42 val., tai yra, 1 diena, ją prilyginant 1 arešto parai.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 24 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuotas automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prikaustantis D. B. sugyventinei V. B..

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta ją panaikinti.

Leista iš automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomo aikštelėje (duomenys neskelbtini), D. B. ir V. B. pasiimti asmeninius daiktus, nesudarančius transporto priemonės komplektacijos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai; kompaktinį diską su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais palikti prie bylos.

Nuspręsta neišieškoti iš D. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. B. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. birželio 24 d. apie 20.25 val., ties (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF 0065 (patikros sertifikato Nr. 2264423) jam buvo nustatytas 2,83 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.4. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja (teise vairuoti transporto priemones) – terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-279-1073/2020). Nei BK, nei kiti teisės aktai nedraudžia taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – asmeniui, kuris tokios teisės nebuvo įgijęs. Vis dėlto, tokiu atveju galimybės įgyti teisę vairuoti transporto priemones draudimas gali būti taikomas ne anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o bausmė yra vykdoma tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Ankstesnis šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios terminas asmeniui, neįgijusiam teisės vairuoti transporto priemones, sudarytų prielaidas pažeisti nekaltumo prezumpciją, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-217-697/2022).

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

3.1. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas už jo padarytą nusikalstamą veiką jam paskyrė per griežtą bausmę.

3.5. Akcentuoja, kad pirmos instancijos teismas konstatavo, jog jis yra baustas už automobilio vairavimą neturėdamas teisės vairuoti. Pažymi, kad jam paskirta 850 Eur bauda yra išdėstyta 24 mėnesių laikotarpiui ir jis šią baudą moka nustatytu terminu. Apeliacinės instancijos teismo prašo atsižvelgti į jo nurodytas aplinkybes, ištirti tai patvirtinančius dokumentus ir pakeisti pirmos instancijos nuosprendį, paskiriant jam baudą. Skiriant baudos dydį prašo atsižvelgti į tai, kad yra įregistravęs individualią veiklą, iš kurios gauna pajamas, turi šeimą, kurią privalo išlaikyti, nusikaltimu žalos nepadarė, jo padaryta veika nesukėlė jokių sunkių pasekmių, prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl prašo neskirti didelės baudos.

3.6. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog jam skirtina griežtesnė arešto bausmė, nei prašė prokuroras ir paskyrė vidurkį viršijančią bausmę. Tvirtina, kad toks teismo sprendimas nelaikytinas pagrįstu, nes jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o nustatytos tik lengvinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, jam gali būti paskirta mažesnė, nei sankcijos vidurkis arba artima minimumui bauda.

4. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Dobiliausko ir nuteistojo D. B. apeliacinius skundus negauta.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Vytautas Budris prašė prokuroro Sigito Dobiliausko apeliacinį skundą tenkinti – o nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Dobiliausko apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl neteisingo BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo ir netinkamo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios termino nustatymo. Nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu prašo jam paskirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl paskirtos bausmės rūšies

7. Kaip minėta, apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti jam paskirtą arešto bausmę į švelnesnę bausmę – baudą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti tokio nuteistojo prašymo.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

10. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo D. B. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmės rūšį.

11. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų.

12. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. B. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas Lietuvos Respublikoje (4 teistumai yra išnykę, paskutinis teistumas – už 2020 m. spalio 15 d. analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, nustatytas neblaivumas – 2,34 promilės, 2022 m. gruodžio 8 d. išregistruotas iš Probuojamų asmenų registro), 4 kartus teistas užsienyje, iš jų – net tris kartus už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (1 t., b. l. 34–40). Šie duomenys kartu su naujai padarytos nusikalstamos veikų padarymo aplinkybėmis (vairavo transporto priemonę, kai nustatytas neblaivumo lygis ženkliai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė – 2,83 promilių neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti), patvirtina, kad D. B. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, įskaitant analogiškas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Nuteistasis D. B. taip pat baustas administracine tvarka, iš kurių 2020-2025 m. laikotarpiu baustas ir už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavimą neturint tam teisės, eismo įvykių sukėlimą, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 48–54). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nuteistasis nuo 2025 m. balandžio 27 d. vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 35). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Kitų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis, pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą bei tai, kad nuteistasis nėra sumokėjęs 2025 m. gegužės 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-5462-2025 paskirtos 850 Eur dydžio baudos, kurios sumokėjimo terminas išdėstytas iki 2027 m. birželio 15 d. (teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad Antstolių sistemos duomenys patvirtina, jog nuteistojo atžvilgiu vykdoma eilė išieškojimų, įskaitant ir dėl paskirtų nuobaudų kitose administracinių nusižengimų bylose), nuteistajam D. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyrė ne baudos bausmę, o sankcijoje numatytą vidutinio griežtumo bausmės rūšį – areštą bei jos dydį nustatė mažesnį nei arešto bausmės vidurkis (vidurkis už padarytą nusikaltimą – 52,5 paros, BK 49 straipsnio 3 dalis). Be kita ko, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, šią bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu, įskaitė laikiname sulaikyme išbūtą laiką (vieną parą).

14. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundo argumentus dėl pernelyg griežtos bausmės, juos atmeta, nes net ir įvertinus apelianto argumentus – teistumas jam yra išnykęs, turi nuolatinę gyvenamą vietą, šeimą, šeimoje dirba vienas, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, yra įregistravęs individualią veiklą, iš kurios gauna pajamas, nusikaltimu žalos nepadarė, jo padaryta veika nesukėlė jokių sunkių pasekmių, prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką – nuteistajam skiriama bausmė nelaikytina akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Tuo tarpu tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo ir artimųjų padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir jos dydį (išskyrus dėl BK 64¹ straipsnio taikymo, kuris bus aptartas vėliau), būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes. Apeliantas skunde taip pat nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti paskirtą bausmę.

15. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad įvertinus aptartus duomenis, nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus D. B. polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo

16. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam D. B. sumažindamas bausmę pagal BK 64¹ straipsnį vienu trečdaliu ir nustatydamas galutinę bausmę, netinkamai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija tokiems prokuroro apeliacinio skundo argumentui pritaria.

17. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuteistojo D. B. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas – byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nuteistajam už šios nusikalstamos veikos padarymą paskyręs arešto bausmę 50 parų ir šią bausmę sumažinęs vienu trečdaliu, nepagrįstai galutinį jos dydį nustatė 30 parų, kadangi šios bausmės du trečdaliai yra lygūs 33,33 paroms. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nei BK 54 straipsnyje, reglamentuojančiame bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nei BK 64¹ straipsnyje nenurodyta, jog teismas privalo asmeniui skirti bausmę, kurią sumažinus vienu trečdaliu, būtų gaunamas sveikas skaičius. Tai reiškia, kad paskirtą 50 parų arešto bausmę sumažinus vienu trečdaliu, asmuo privalo atlikti 33 parų arešto bausmę, nepriklausomai nuo to, kad matematiškai iš 50 atėmus trečdalį, gaunama 33,33. Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, jog arešto bausmės terminas skaičiuojamas tik paromis (BK 49 straipsnio 2 dalis), o ne valandomis, todėl skirtą arešto bausmę sumažinus trečdaliu ir gavus skaičių su trupmena, skiriama bausmė, lygi sveikajam skaičiui. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam galutinė bausmė, ją sumažinus vienu trečdaliu, turėjo būti paskirta ne areštas 30 parų, o areštas 33 paroms. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – taikymo pradžios

19. Pirmosios instancijos teismas kartu su arešto bausme D. B., be kita ko, paskyrė ir BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 24 d. Apeliaciniu skundu prokuroras teigia, kad pirmos instancijos teismas, nustatydamas uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino skaičiavimo pradžią ne nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 68 straipsnį. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais.

20. BK 68 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.

21. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui realiai buvo atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-357-489/2018, 2K-363-222/2018, 2K-99-628/2020). Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nei BK, nei kiti teisės aktai nedraudžia taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – asmeniui, kuris tokios teisės nebuvo įgijęs. Vis dėlto tokiu atveju galimybės įgyti teisę vairuoti transporto priemones draudimas gali būti taikomas ne anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o bausmė yra vykdoma tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Ankstesnis šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios terminas asmeniui, neįgijusiam teisės vairuoti transporto priemones, sudarytų prielaidas pažeisti nekaltumo prezumpciją, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-217-697/2022).

22. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto 2025 m. birželio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog panaudojus POLIS II naršyklę, nustatyta, kad D. B. neturi vairuotojo pažymėjimo ir jo niekada nebuvo įgijęs (1 t., b. l. 8-9). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam D. B. nebuvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, jam 2025 m. birželio 25 d. prokuroro nutarimu buvo paskirta kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

23. Įvertinusi minėtą kasacinio teismo praktiką ir nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (2025 m. birželio 24 d.), kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, o nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Toks baudžiamosios priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) pradžios skaičiavimas atitinka įstatymo nuostatas ir šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Dėl to, pirmosios instancijos teismui neteisingai nurodžius nuteistajam D. B. taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) skaičiavimo pradžią, skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas dėl neteisingai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Dobiliausko apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. B. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą arešto bausmę 50 (penkiasdešimčiai) parų sumažinus vienu trečdaliu paskirti galutinę bausmę – areštą 33 (trisdešimt trims) paroms.

D. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams termino skaičiavimo pradžią nustatyti nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.