Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. U. ir J. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1360-921/2018 pagal ieškovų S. U. ir J. U. ieškinį atsakovams J. Ž. ir V. Ž. dėl pažeistų teisių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai S. U. ir J. U. kreipėsi į tesimą su ieškiniu, prašydami pripažinti jiems teisę be atsakovų J. Ž. ir V. Ž. sutikimo atlikti kiemo aikštelių remontą-atstatymą pagal 1998 m. spalio 12 d. kadastro matavimo duomenis, pagal K. K. 2017 m. balandžio mėn. parengtą kiemo aikštelių kietųjų dangų adresu (duomenys neskelbtini) remonto pagal 1998 m. spalio 12 d. kadastro matavimo duomenis projektą, ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai S. U. ir J. U. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, t. y. patikslinus kiemo aikštelių remonto pagal 1998 m. spalio 12 d. kadastro matavimo duomenis projekto brėžinį, kurį parengė K. K. 2017 m. gruodžio mėn., prašė pripažinti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo atlikti kiemo aikštelių remontą-atstatymą pagal 1998 m. spalio 12 d. kadastro matavimo duomenis, pagal K. K. 2017 m. gruodžio mėn. parengtą kiemo aikštelių kietųjų dangų (duomenys neskelbtini) remonto pagal 1998 m. spalio 12 d. kadastro matavimo duomenis projektą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 6 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovų S. U. ir J. U. ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovams J. Ž. ir V. Ž. dėl pažeistų teisių gynimo nutraukė. Teismas nustatė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovai įpareigoti iki 2016 m. balandžio 13 d. iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pašalinti: žemės sklype sudėtas betonines trinkeles, plyteles, bordiūrėlius, įrengtus dekoratyvinius takus, išpiltą palei takus akmens skaldos dangą ir medžio tošių dangą, sklype padėtus didelius akmenis, virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 metrą, įrengtą nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą. Teismas nurodė, kad ieškovai šioje byloje kelia klausimą dėl sudėtų trinkelių teisėtumo, dėl kurių jau yra pasisakęs Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčo trinkelių teisėtumo pagal Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantį projektą ir kitus rašytinius įrodymus, pažymėjo ne tik tai, kad šios trinkelės buvo sudėtos be žemės sklypo savininkų (šiuo atveju atsakovų) sutikimo, bet ir tai, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas buvo iš esmės pertvarkytas, dalis sklypo uždengta nauja danga.Teismas sprendė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tarp šalių jau yra išspręstas ginčas dėl trinkelių (2017 m. gruodžio mėn. projekto plane pažymėtų mėlynomis linijomis) teisėtumo. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, jog jis, kreipdamasis į teismą, siekia atlikti kiemo aikštelių remonto darbus, nes, jokie remonto darbai šiuo metu projekte pažymėtoje vietoje nėra reikalingi, be to, ieškovai nėra įvykdę Kauno apygardos teismo priimtos ir įsiteisėjusios nutarties. Buvusi kietųjų dangų vieta nesutampa su dabartine kietųjų dangų vieta, o tai, kaip ir kitas aplinkybes, yra konstatavęs Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. priimdamas nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad nagrinėjamos civilinės bylos ir Jonavos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nagrinėjimo dalykas iš esmės sutampa, bylose dalyvauja tie patys asmenys, todėl bylas laikė tapačiomis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai S. U. ir J. U. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo trečiojo elemento – ieškinio faktinio pagrindo. Be to teismo išvada, kad ieškinio dalykas iš esmės sutampa, patvirtina, kad ieškinio dalykas nėra tapatus, o tik panašus savo esme.Ieškovai tiksliai suformavo ieškinio dalyką, jie, kaip kiemo įrenginių savininkai, turi teisę ir pareigą remontuoti jiems priklausančius statinius, tačiau savo teisės be žemės sklypo savininko sutikimo gyvendinti negali. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra priimtas sprendimas dėl to paties dalyko yra nepagrįsta, kadangi byloje, kurioje yra priimtas sprendimas nebuvo nagrinėjamas teisinis materialinis reikalavimas dėl kiemo aikštelės atstatymo. Pirmosios instancijos teismas nutraukdamas civilinę bylą nutartyje nenurodė, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėtoje Jonavos rajono apylinkės teisme (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindas yra tas pats. Nenustačius, kad byla nagrinėjama tuo pačiu pagrindu, nebuvo teisinio pagrindo nutraukti bylą. Tokiu atveju buvo pažeistas CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatos.Pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi panaikindamas 2017 m. birželio 22 d. nutartį pripažino pagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ne tapatų ieškinį, tai yra padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra netapatus ir nagrinėtinas teisme. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir sutinkamai su CPK 18 straipsniu teismui yra privaloma. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė jų teisę į teisminę gynybą. Ieškovai yra kiemo statinių savininkai, žemės sklypas priklauso atsakovams. Kiemo statiniai yra gyvenamojo namo priklausiniai ir jų nesant yra apsunkintas gyvenamojo namo naudojimasis, ieškovai negali atlikti kiemo statinių remonto be atsakovų sutikimo, kadangi atsakovai yra žemės sklypo savininkai ir tai jau yra konstatuota įsiteisėjusiu sprendimu, todėl atsakovams neduodant sutikimo atlikti kiemo statinių remontą, ieškovai savo teisę atlikti kiemo statinių remontą gali realizuoti tik teismine tvarka.Atsakovai J. Ž. ir V. Ž. atsiliepimu į ieškovų atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovai pareikštu ieškiniu prašo remontuoti tuos kiemo statinius, dėl kurių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, ir kuriais šie remonto darbai buvo pripažinti neteisėtais, įpareigojant ieškovus pašalinti šių remonto darbų padarinius. Dėl ko dar kartą spręsti tą pati klausimą – dėl tų pačių remonto darbų, nėra pagrindo.Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nors ieškovai pateikė naują ieškinį dėl jų pažeistų teisių gynimo, tačiau jie iš esmės prašo to paties, ko prašė jau išnagrinėtose civilinėse bylose, t. y. leisti jiems įteisinti jų neteisėtai atliktus statybos (remonto) darbus, o šį ieškinį pateikė dar net neįvykdę įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų pareigų pirmiausiai pašalinti visus neteisėtai atliktus pakeitimus bei atkurti įvažiavimą. Ieškovai, siekdami įteisinti dar 2014 m. neteisėtai atliktus darbus, nori tik vieno – išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Tuo tarpu atsakovai pagrįstai reikalauja pirmiausia įvykdyti tai, kad yra nurodyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose ir tik tuomet kelti klausimą dėl kokių nors kiemo statinių (kiemo dangų) remonto bei jo apimties ir žemės sklypų savininkų leidimo gavimo. Ieškovų reikalavimas yra analogiškas dar 2015 m. bylinėjimosi procese išreikštam prašymui pripažinti, jog ginčo remonto darbai buvo būtini, nes jais tebuvo pakeista sena susidėvėjusi danga į naują, kuris yra išspręstas ir atmestas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka įgyvendinama per ieškinio institutą. Ieškinys – tai procesinė priemonė pažeistai ar ginčijamai teisei arba įstatymų saugomam interesui apginti. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teikdamas ieškinį ieškovas privalo nurodyti esminius jo elementus – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir faktinį pagrindą bei jį patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, pareiškė reikalavimą pripažinti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo atlikti kiemo aikštelių remontą-atstatymą pagal 1998 m. spalio 12 d. kadastro matavimo duomenis, pagal K. K. 2017 m. gruodžio mėn. parengtą kiemo aikštelių kietųjų dangų (duomenys neskelbtini) remonto pagal 1998 m. spalio 12 d. kadastro matavimo duomenis projektą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, nustatė, kad teisme yra išnagrinėta kita civilinė byla, kurioje tarp šalių jau yra išspręstas ginčas dėl trinkelių (2017 m. gruodžio mėn. projekto plane pažymėtų mėlynomis linijomis) teisėtumo, t. y. sprendė, kad nagrinėjamos civilinės bylos ir Jonavos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (apeliacinės instancijos teisme bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nagrinėjimo dalykas iš esmės sutampa, byloje dalyvauja tie patys asmenys. Pirmosios instancijos teismui nutraukus civilinę bylą pagal ieškovų ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovams dėl pažeistų teisių gynimo, su šia nutartimi nesutikdami ieškovai pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 293 straipsnio 3 punktą ir nepagrįstai nutraukė civilinę bylą. Ieškovų teigimu, šioje byloje ieškinys pareikštas kitu faktiniu pagrindu, taip pat nesutampa ir ieškinio dalykas, todėl šioje byloje kilęs ginčas nėra tapatus šalių ginčui, kuris buvo išnagrinėtas Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (apeliacinės instancijos teisme bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).Civilinė byla iš esmės išsprendžiama teismui priėmus sprendimą dėl visų šalių pareikštų reikalavimų ir jame nustačius šalių teises ir pareigas (CPK 259 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymas nustato atvejus, kada byla gali būti nutraukiama ar pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Tokiais atvejais byla užbaigiama nepriėmus sprendimo, tačiau skiriasi šių civilinio proceso institutų taikymo pagrindai ir procesiniai teisiniai padariniai. Byla nutraukiama tais atvejais, kai ji būna iškelta neteisėtai, nesant teisės kreiptis į teismą prielaidų ar šios teisės įgyvendinimo sąlygų, arba teisėtai pradėtame procese atsiradus aplinkybių, dėl kurių negalima užbaigti bylos priimant teismo sprendimą.CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-494/2010 ir kt.). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios faktinės aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Sprendžiant klausimą, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014 ir kt.).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio tapatumą vertino, remdamasis trimis – ginčo šalių, ieškinio dalyko ir pagrindo – kriterijais, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai konstatavo šių trijų elementų sutaptį, kaip pagrindą konstatuoti bylų tapatumą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjama byla yra tapati jau anksčiau išnagrinėtai bylai (žr. šios nutarties 13 punktą), t. y. iš esmės sutampa nagrinėjimo dalykas, taip pat bylose dalyvauja tos pačios šalys. Nagrinėjamos bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog anksčiau išnagrinėtoje byloje atsakovai J. Ž. ir V. Ž., vadovaudamiesi nekilnojamojo turto savininko teisių apsaugą ir gynimą reglamentuojančiomis teisės normomis, priešieškiniu, be kita ko, prašė: įpareigoti ieškovus S. U. ir J. U. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti šiuos neteisėtus/nelegalius kapitalinius statinius: požeminį statinį priešais buvusį įvažiavimą į garažą, automobilių statymo aikštelę, tvorą, kiemo grindinį priešais ir prie namo, išplatintą įėjimą į namą, klombas, pašalinti akmenis, akmens skaldą, neteisėtai pasodintus augalus, pašalinti nenatūralią dangą-medžio tošis nuo dirvos paviršiaus ir atkurti natūralią sklypo dirvožemio dangą. Šis atsakovų priešieškinio reikalavimas tenkintas iš dalies, t. y. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitė – ieškovų S. U. ir J. U. ieškinį atmetė, atsakovų patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies ir, be kita ko, įpareigojo ieškovus iki 2016 m. balandžio 13 d. iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pašalinti: žemės sklype sudėtas betonines trinkeles, plyteles, bordiūrėlius, įrengtus dekoratyvinius takus, išpiltą palei takus akmens skaldos dangą ir medžio tošių dangą, sklype padėtus didelius akmenis, virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 metrą, įrengtą nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą. Ieškovai S. U. ir J. U. teismui pateikė naują ieškinį, kuriuo, pateikus pareikšimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašo pripažinti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo atlikti kiemo aikštelių remontą-atstatymą pagal 1998 m. spalio 12 d. kadastro matavimo duomenis, pagal K. K. 2017 m. gruodžio mėn. parengtą kiemo aikštelių kietųjų dangų (duomenys neskelbtini) remonto pagal 1998 m. spalio 12 d. kadastro matavimo duomenis projektą.Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad šioje civilinėje byloje ir išnagrinėtoje ankstesnėje byloje (žr. šios nutarties 13 punktą) ginčo šalys yra tapačios, tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015). Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškinyje turėtų būti atskirtas faktinis ir teisinis jo pagrindas. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. Tai reiškia, kad faktai turi būti teisiškai reikšmingi tam, kad sukeltų teisinius padarinius. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės normas pagal bylos kategoriją.Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nors dalis faktinio pobūdžio aplinkybių, kuriomis remdamiesi ieškovai suformulavo savo materialinį teisinį reikalavimą, sutampa su ankstesnėje byloje nagrinėtomis, tačiau to nepakanka tapataus ieškinio konstatavimui. Be to, vienodas turi būti ir materialinis teisinis reikalavimas. Ankstesnėje byloje atsakovai J. Ž. ir V. Ž., pareiškę priešieškinio reikalavimus, siekė apginti savo kaip nekilnojamojo turto savininkų teises, įrodinėdami tuo, kad ieškovai S. U. ir J. U. be atsakovų sutikimo, jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, atliko tam tikrus darbus – pastatė statinius, kuriuos teismas įsiteisėjusiu sprendimu įpareigojo pašalinti, t. y. buvo nurodomos aplinkybės, kad savininko teisių pažeidimas yra tam tikrų ginčo žemės sklype statinių pastatymas be atsakovų sutikimo. Taigi, jau išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo keliami reikalavimai, susiję su ieškovų, kaip statytojų, teise be atsakovų sutikimo atlikti tam tikrus remonto-atstatymo darbus žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas pripažinti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo atlikti kiemo aikštelių remontą-atstatymą pagal 1998 m. spalio 12 d. kadastro matavimo duomenis, pagal K. K. 2017 m. gruodžio mėn. parengtą kiemo aikštelių kietųjų dangų (duomenys neskelbtini) remonto pagal 1998 m. spalio 12 d. kadastro matavimo duomenis projektą yra skirtingas nuo jau nagrinėtų reikalavimų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (apeliacinės instancijos teisme bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovai, pateikdami naują ieškinį, nurodo aplinkybes, jog atsakovai pagal parengtą projektą neduoda sutikimo atlikti kiemo aikštelių remonto-atstatymo. Tai yra nauja aplinkybė, su kuria ir yra siejamas naujai pareikšto ieškinio reikalavimas. Taigi, skirtumas pasireiškia visiškai kitokia reikalavimo prigimtimi. Pažymėtina, kad ankstesnėje byloje teisių pažeidimas buvo argumentuojamas tuo, kad statiniai pastatyti be žemės savininkų sutikimo, nors jis buvo būtinas, tuo tarpu šiuo atveju teisinis reikalavimas nukreiptas tokio pažeidimo pasekmių pašalinimui. Prašymas pripažinti ieškovų teisę be atsakovų sutikimo atlikti tam tikrus kiemo aikštelių remonto-atstatymo darbus reiškia, kad šalis kelia problemą dėl to, kad be pagrindo yra varžoma jos, kaip statytojo, teisė. Nors ginčo materialusis santykis tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ankstesnėje civilinėje byloje yra susijęs su tuo pačiu ginčo objektu – kieme įrengtomis aikštelėmis, tačiau tai nekeičia nagrinėjamoje byloje ieškovų pareikšto reikalavimo esmės – kliūčių statybai pašalinimo, kai kliūtys pasireiškia, kaip įrodinėja ieškovai, galimai neteisėtu sutikimo nedavimu. Tokio turinio materialinis teisinis reikalavimas atsakovams anksčiau nebuvo pareikštas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovų prašomas taikyti gynybos būdas – pripažinti jiems teisę atlikti ginčo žemės sklype tam tikrus remonto-atstatymo darbus – iš esmės sukelia tokias teisines pasekmes, jog šis klausimas turėtų būti nagrinėjamas pakartotinai. Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nutraukti bylą pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais pagrindais šiuo atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismo ir šalių apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.