- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- 1A-158-172/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-1-00361-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pavelas Frolovas (pirm.), Algimantas Valantinas, Laureta Ulbienė
- Advokatai
- Vladimiras Vlasovas
Teisėja Č Malinovska Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00361-2012-7
2015 m. vasario 10 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-11-06 nutarties, kuria V. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 18 str. 2 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl riboto pakaltinamumo būsenoje padaryto baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. 1 p. jam paskirtas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. pripažintas kaltu ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad neteisėtai gabeno narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo ją platinti, t.y. jis, būdamas ribotai pakaltinamu, 2012 m. birželio mėnesio viduryje, Saltoniškių mikrorajone, Vilniuje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 40 Lt neteisėtai įgijo bespalviame plastikiniame maišelyje nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurios dalį suvartojo, o likusį minėtos narkotinės medžiagos kiekį – 0,71 g., laikė prie savęs, tai yra kišenėje. 2012-06-28 minėtą kiekį, laikydamas prie savęs, Elektrėnų miestu neteisėtai gabeno automobiliu „Audi A3“, v.n.. (duomenys neskelbtini) kol apie 14.00 val., Šviesos gatvėje, dėl KET pažeidimų buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jam išlipus iš automobilio, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis) įmetė į bagažinę, tačiau apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir išėmė bespalvį plastikinį maišelį su jame esančiu nedideliu 0,71 g. kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. K. prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-11-06 nutartį – netaikyti jam ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pakeisti jį kita bausme – pinigine bauda arba viešaisiais darbais. Teigia, jog nesutinka su teismo sprendimu. Nurodo, kad į jo prašymus neliesti sveikatos problemų, nežlugdyti gyvenimo tyrimo metu, kuris truko beveik 2,5 metų, nebuvo atsižvelgta. Nesutinka būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 str. 2 d., kadangi įvykis įvyko prieš beveik 2,5 metų, per tą laiką viskas pasikeitė, jis praėjo sunkų ir sudėtingą gydymą. Šiuo metu yra medikamentinėje ilgalaikėje remisijoje, kas reiškia savijautos pagerėjimą. V. K. nurodo, jog dabar gydosi pas Kauno klinikinės ligoninės daktarę K. D., lankosi palaikomajam gydymui pas Elektrėnų psichiatrijos centro daktarę I. S., kuri jam labai padeda. Prisiima pilną atsakomybę už padarytą nusižengimą už savo sveikatos būklę bei gydymą (konfidencialiai). V. K. mano, kad jo sveikata yra privatus reikalas, jis turi tėvus, kurie juo labai rūpinasi. Savo būseną suvokia ir laikosi gydytojų nurodymų.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, gynėjas prašė skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, remdamasis bylos medžiaga padarė pagrįstą išvadą, jog V. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas riboto pakaltinamumo būsenoje ir, atsižvelgiant į tai, pagrįstai priėmė sprendimą taikyti jam priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 18 str. 1 d. asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas BK uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Remdamasis 2014-04-23 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu bei liudytojo eksperto I. R. parodymais, Trakų rajono apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. K. dėl lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, t.y. buvo ribotai pakaltinamas.
Minėto BK 18 str. 2 d. nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis BK 59 str., arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos BK 67 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba BK 98 str. numatytos priverčiamosios medicinos priemonės. Ar ribotai pakaltinamu pripažintam asmeniui turi būti skiriama už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje numatyta bausmė ar jis turi būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos baudžiamojo poveikio ar priverčiamos medicinos priemonės kiekvienu atveju sprendžia teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą. Nors, kaip teigia apeliantas savo skunde, įvykis yra įvykęs daugiau nei prieš 2,5 metų, tačiau 2014-04-23 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte buvo įvertinta jo psichinė būklė praėjus daugiau nei 1,5 metų po įvykio. Ekspertizės akte nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad V. K. kritika jam diagnozuojamo psichikos sutrikimo atžvilgiu yra daugiau formali, dalinė, paviršutiniška, o motyvacija tęsti palaikomąjį gydymą abejotina, vertintina kaip nepatvari, kadangi tiriamojo vaistų vartojimą bei ambulatorinio gydymosi rekomendacijų laikymąsi sąlygoja daugiau išoriniai faktoriai (motinos priežiūra ir kontrolė bei paskirtos priverčiamos medicinos priemonės kitoje baudžiamojoje byloje), o ne paties tiriamojo nuostatos, įvertinus jo suteiktus duomenis apie epizodinį alkoholio vartojimą, kas gali bloginti susirgimo prognozę bei provokuoti paūmėjimus ateityje, negalint kategoriškai atmesti narkotinių medžiagų pavartojimo tikimybės, V. K. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 2014-10-29 apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas I. R. patvirtino išvadą ir nurodė, jog nemano, kad aplinkybės būtų pasikeitusios ir rekomenduoja taikyti V. K. ambulatorinį stebėjimą. Eksperto nuomone, pasikeitus būsenai ar esant paūmėjimui savanoriškai gydantis ne visada gali išlikti motyvacija lankytis pas gydytojus, gerti vaistus. V. K. atveju yra galimi ligos paūmėjimai, tai priklauso nuo to, kaip asmuo vartoja vaistus, gydosi. Todėl tikslinga skirti priverčiamąsias priemones, stebėti ir gydyti pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.
Nors apeliantas skunde nurodo, kad šiuo metu gydosi pas Kauno klinikinės ligoninės ir Elektrėnų psichiatrijos centro gydytojus, tačiau nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad šis gydymas jo atveju yra pakankamas, o taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – jo atžvilgiu nėra jokio tikslo bei būtinybės. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra ne nubausti asmenį už pavojingų veikų padarymą, o sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis apie V. K. ir jo sveikatos būklę, kolegijos nuomone, priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – jam paskirtos pagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo V. K. apeliacinį skundą.