- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- 1-45-354/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18756-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.)
- Kaltinamasis
- V. P.
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Žydrūnas Kungys
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiauliai, išsiskyręs, nedirbantis, išsilavinimas – profesinis, teistas 2010 m. kovo 1 d. Šiaulių apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 1 dalį, 150 MGL (19500 Lt – 5647,59 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis V. P., pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004-05-26 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1. ir 2.1.1. punktų (redakcija, galiojusi iki 2021 m. rugsėjo 10 d.) reikalavimus, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (vertė – 14984 Eur) dydžio sumą:
1.1. 2021 m. birželio 10 d., apie 7 val., Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 4000 pakelių „NZ Gold“ rūšies cigarečių, 13920 Eur vertės, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurias neteisėtai gabeno automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki kol 2021 m. birželio 10 d. 6.55 val. Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), vykdant eismo kontrolės priemonę, buvo sustabdytas Šiaulių miesto ir rajono PK 2-ojo Veiklos skyriaus pareigūnų, kurie neteisėtai gabenamas akcizais apmokestinamas prekes rado ir paėmė;
1.2. be to, 2021 m. gegužės mėn. pabaigoje Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) prie garažų, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes, tai yra 300 pakelių cigarečių, 1064 Eur vertės, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, tai yra 40 pakelių „NZ Gold“ rūšies cigarečių, 40 pakelių „Minsk Superslims“ rūšies cigarečių, 70 pakelių „Fest“ rūšies cigarečių, 30 pakelių „Minsk City QS“ rūšies cigarečių, 120 pakelių „Minsk Capital QS“ rūšies cigarečių, kurias neteisėtai laikė gyvenamosiose patalpose, Šiauliai (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. birželio 10 d. 9.27 val., kol jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai
2. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 4000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ įsigijo 2021 m. birželio 10 d., apie 7 val., iš nepažįstamo asmens. Su pastaruoju susitiko prie buvusios VĮ „Regitra“, adresu (duomenys neskelbtini). Cigaretes įsigijo už 6400 eurų, už pakelį – po 1,60 euro. Už dėžę cigarečių mokėjo 800 eurų. Paliko automobilį sutartoje vietoje prie VĮ „Regitra“. Pinigai buvo padėti dėtuvėje, pats iš tos vietos pasišalino. Tas žmogus paėmė automobilį, nuvažiavo, jis (kaltinamasis) vėliau sugrįžo, automobilis jau buvo pakrautas, 8 dėžės cigarečių buvo sudėtos į automobilį. Susižinojo klausinėdamas per pažįstamus, iš kur galima įsigyti cigarečių. Važiavo automobiliu „Toyota Avensis“, priklausančiu jo buvusiai žmonai O. P.. Pinigus už automobilį mokėjo buvusi žmona. Cigaretes vežė namo, paskui būtų ieškojęs, kam realizuoti, bet tą pačią dieną buvo sustabdytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Cigaretes įsigijo, kad jas parduotų, planavo už cigaretes uždirbti apie 200 eurų.
Kitos cigaretės, per kratą rastos jo namuose, buvo įsigytos anksčiau. Tai galėjo būti 2021 m. gegužės mėn. pabaigoje. Jas įsigijo (duomenys neskelbtini) prie garažų, prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, nežino tikslaus adreso. Cigaretes įsigijo iš nepažįstamo asmens, kuris tuo užsiima, nežino nei jo vardo, nei pavardės. Automobilį „VW Passat“ buvo išsinuomojęs. Su kaltinime nurodytu cigarečių kiekiu sutinka. Iš viso buvo 300 pakelių: 40 pakelių – „NZ Gold“, 40 – „Minsk Superslims“, 70 – „Fest“, 30 – „Minsk City QS“, 120 – „Minsk Capital QS“. Galėjo būti už 480 eurų sumą. Ruošėsi jas parduoti, pirko maždaug po 1,60 euro už pakelį, tikėjosi parduoti po 2 eurus už pakelį.
Adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, su juo kartu gyvena buvusi žmona O., brolis E. P., bet pastarasis ne nuolat gyvena. Namas priklauso jo mamai T. P. ir kitam broliui R. P.. Mama kartu negyvena, turi sodybą. Buvusi žmona apie namuose laikomas cigaretes nežinojo, taip pat nežinojo, kuo jis užsiima, prekiauti cigaretėmis jam nepadėjo. Brolis nežinojo, nes retai būna, dažnai vyksta į užsienį. Savo elgesį vertina blogai, supranta, kad negerai daro. Cigarečių pardavimas nėra jo pragyvenimo šaltinis. Važiuodavo uždarbiauti į Islandiją. Cigaretėmis prekiavo, kai buvo grįžęs.
Dėl rastų pinigų – 54730 eurų, gali pasakyti, kad 20000 eurų priklauso jo mamai. Pastaroji bijo laikyti pinigus kaime, nes yra vieniša, brolis turi invalidumą. 30000 eurų buvo jo, tuos pinigus jis užsidirbo Islandijoje. Į Islandiją skrido 2017, 2018, 2019 metais. Parsiveždavo po 10000 eurų per metus. Islandijoje dirbo Reikjavike, įmonės tiksliai nežino. Oro uoste jį pasitiko tarpininkė, nuvežė į gyvenamą vietą, iš ryto parodė, kur dirbti, važiuodavo į objektą. Kartu dirbo latvių, rumunų. Darbą prirodė latvis, su kuriuo susipažino per Facebook programą. Išleido labai mažai pinigų, mama gyvena ūkiškai, jiems duodavo tiek produktų, kad jiems užtekdavo, maisto nereikėdavo pirkti. Į Islandiją skrido iš Vilniaus oro uosto.
Pagarsinus VRM Pajėgų valdymo valdybos raštą, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 10 d. nebuvo fiksuoti V. P. skrydžiai keleivių duomenų įrašų sistemoje (1 t. 85-120 b. l.) kaltinamasis V. P. parodė, kad negali pasakyti, kodėl nebuvo užfiksuoti skrydžiai. Dėl savo pinigų sutiktų, kad būtų konfiskuoti. Nesutinka dėl mamos pinigų konfiskavimo.
Nuo 2010 m. vertėsi cigarečių pardavimu 2–3 kartus. Uždarbis 200 eurų būtų buvęs už visą kiekį. Parduodant cigaretes dėžėmis, nuo vienos dėžės uždarbis lieka 20 eurų. Ieškodavo klientų, nueidavo į centrinį turgų, paklausinėdavo, susirasdavo žmonių, parduodavo iš karto visą dėžę. Mamai priklausančią žemę dirba jo mama, brolis, jis padėdavo dirbti, ne visa žemė buvo dirbama, buvo ir pievos. R. K. nuomojasi žemę tik keletą metų.
Broliui R. P. nustatytas neįgalumas, pastarąjį globoja mama, prižiūri, su jos priežiūra brolis geria vaistus, paskutiniais metais į ligoninę nebuvo paguldytas. Nepamena, kiek metų brolis R. P. yra neįgalus, jau daug metų, nežino, ar jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Vienas brolis negali gyventi. Kai mama būdavo išvykusi į užsienį, brolis gyveno pas juos namuose. Jis nueidavo, pasižiūrėdavo, kaip brolis jaučiasi, ko jam reikia.
Jo buvusi žmona apie namuose laikomus pinigus nežinojo. Automobilis registruotas žmonos vardu tam, kad nuvežtų ją į parduotuvę, grybauti, į gamtą, kad nereikėtų draugų prašyti. Automobilį nusipirko už nedidelę sumą. Jis susirasdavo nelegalių darbų statybose, gaudavo 20 eurų už dieną. Skolos valstybei nemoka, teiravosi dėl darbo, jeigu įsidarbintų, antstoliai gali atskaičiuoti iki 70 procentų. Koks tikslas dirbti. Kaltas yra, kad iš sutaupytų pinigų nepadengė skolos. Sutaupytus pinigus norėjo pasilaikyti senatvei, nes mažai kur dirbęs, neturi stažo, žino, kad pensijos beveik negaus. Kaltę visiškai pripažįsta. Dėl pinigų nesiginčija, dėl jų konfiskavimo palieka spręsti teismui.
2.1. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. P., be kita ko, parodė, kad jis nuo 2004 metų yra bedarbis, pragyvenimui užsidirba kartas nuo karto neteisėtai įsigydamas ir parduodamas akcizais apmokestinamas prekes, tai yra neteisėtai prekiauja cigaretėmis, kurios nepažymėtos LR banderolėmis, kurios yra atvežtos iš kitų šalių. Cigaretes neteisėtai įsigydavo tik LR teritorijoje, pats jų neatsiveždavo. Kito pragyvenimo šaltinio neturi. Gyvena kartu su žmona O. P., kuri dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, valytoja. Kiek jam žinoma, ji dirba ne pilnu etatu, atlyginimas per abi darbovietes į mėnesį apie 300 Eur; su motina T. P., kuri yra pensininke (gim. 1946 m.), pensija per mėnesį apie 350 Eur, ir broliais – R.ir E. P.
Dėl kratos metu rastų pinigų gali paaiškinti, kad visi rasti pinigai – 54730 Eur, priklauso jam asmeniškai. Dėžutė, kurioje buvo rasti pinigai, taip pat priklauso jam. Pinigai yra uždirbti iš neteisėtos veiklos, o būtent neteisėto akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių pardavimo. Taip pat iš gautų pinigų, parduodant cigaretes, įsigyja cigaretes pardavimui. Šios lėšos susitaupė per maždaug 10 metų, tikslaus laikotarpio nenurodys, nepamena. Visą tą laikotarpį neteisėtai įsigyja ir pardavinėja akcizais apmokestinamas prekes, tai yra cigaretes. Pirkėjų nurodyti negali, kadangi nepamena. Įgytas iš neteisėtos veiklos lėšas deklaravęs nebuvo. Visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (4 t., b. l. 31-33).
3. Kaltinamajam V. P. visiškai pripažinus savo kaltę ir nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamajam ir prokurorui sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
4. Be paties kaltinamojo V. P. prisipažinimo, jo kaltė neteisėtai disponavus akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą, įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
5. Iš 2021-06-10 Šiaulių AVPK KP ENTV tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-06-10, apie 6.55 val., Šiaulių m. ir r. PK 2-ojo Veiklos skyriaus pareigūnai Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), vykdant eismo kontrolės priemonę, sustabdė patikrinimui keleivinį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu keleivinio automobilio salone ir bagažinėje buvo rasta akcizais apmokestinamų prekių – 4000 pakelių „NZ Gold“ rūšies cigarečių, kurių vertė viršija 250 MGL sumą (1 t., b. l. 1-4).
6. 2021-06-11 apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Automobilio gale, atidarius automobilio bagažinės dangtį, rasti 7 vnt. juodų maišų. Praplėšus plastikinius maišus viduje matomos akcizais apmokestinamos prekės, galimai baltarusiškos cigaretes „NZ Gold“. Automobilio viduje prie galinės sėdynės dešinėje pusėje rastas dar vienas juodas plastikinis maišas su viduje esančiomis cigaretėmis „NZ Gold“. Iš viso automobilyje yra 8 vnt. juodų maišų su viduje esančiomis cigaretėmis be lietuviško pavyzdžio banderolių. Kiekviename automobilyje rastame maiše yra po 500 vnt. cigarečių „NZ Gold“, iš viso 4000 pakelių cigarečių „NZ Gold“ (1 t., b. l. 30-38).
7. 2021-06-10 kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, rasta ir paimta: 300 pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, tai yra 40 pakelių „NZ Gold“ rūšies cigarečių, 40 pakelių „Minsk Superslims“ rūšies cigarečių, 70 pakelių „Fest“ rūšies cigarečių, 30 pakelių „Minsk City QS“ rūšies cigarečių, 120 pakelių „Minsk Capital QS“ rūšies cigarečių; grynieji pinigai – 54730 Eur (1 t., b. l. 18-27).
8. 2021-06-11 Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyrius pateikė cigarečių: „NZ Gold“, „Minsk Superslims“, „Fest“, „Minsk City QS“, „Minsk Capital QS“, viso 4300 pakelių, vertę: muitinė vertė – 1505 Eur, muitas – 866 Eur, akcizas – 10013 Eur, PVM – 2600 Eur, iš viso (muitinė vertė ir mokesčiai) – 14984 Eur (1 t., b. l. 81-82).
9. 2021-06-14 apžiūros protokole užfiksuota 2021-06-10 paimtų iš automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo rakto su pulteliu ir paties automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 43-50).
10. Iš 2021-12-10 nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad liudytojai O. P. buvo grąžintas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktas su pulteliu ir šio automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 104-106).
11. VšĮ „Emprekis“ pateikė duomenis, jog 2004 m. automobilio „Toyota Avensis“ 2.0 D4D Wagon vidutinė kaina yra 2640 Eur (1 t., b. l. 39).
12. 2021-06-30–2021-07-01 apžiūros protokoluose užfiksuota rastų ir paimtų 2021-06-10 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir automobilyje „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), cigarečių apžiūra (1 t., b. l. 53-67).
13. 2021-12-02 apžiūros protokole užfiksuota juodos spalvos dėžutės, kurioje buvo laikomi ir 2021-06-10 kratos metu, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, rasti bei paimti pinigai – 54 730 eurų, apžiūra (1 t., b. l. 71-78).
14. Iš 2021-12-10 nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad įtariamajam V. P. buvo grąžinta apžiūrėta juodos spalvos dėžutė, kurioje buvo laikomi ir 2021-06-10 kratos metu, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, rasti bei paimti pinigai – 54730 eurų (4 t., b. l. 83-84).
15. 2021-06-10 liudytoja O. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. P. yra jos vyras, su kuriuo oficialiai yra išsiskyrę nuo 2010 metų, bet ir toliau gyvena kartu, veda bendrą namų ūkį. Ji dirba dviejose įmonėse valytoja, per mėnesį jos pajamos yra apie 300 Eur. Kokiu etatu dirba darbovietėse nežino, nesidomėjo. Gyvena uošvei T. P. priklausančiame name, su vyru nuosavo nekilnojamojo turto neturi ir niekada neturėjo. Uošvė minėtame name būna labai retai, gyvena kaime kitame name. Jos vyras oficialiai jau nedirba maždaug nuo 2004 metų. Jis turi suvirintojo specialybę ir galėtų įsidarbinti, bet kadangi dėl ankščiau padarytų nusikalstamų veikų turi daug neapmokėtų baudų, kurios turi būti išieškotos antstolių, oficialiai nesidarbina. Kiek jai yra žinoma, vyras užsiima atsitiktiniais darbais, kadangi namuose kartas nuo karto matydavo cigaretes, supranta, kad verčiasi cigarečių pirkimu ir pardavimu. Kadangi jų santykiai nėra labai glaudūs ir vyras kaip asmenybė yra nekalbus, apie jo veiklą nieko papasakoti negali. Kiek matydavo namuose laikomas cigaretes, tuo užsiima apie du metus, ankščiau tiesiog tuo nesidomėjo, todėl tikslaus laikotarpio neteisėtos veiklos nurodyti negali. Kur šiandien buvo išvykęs vyras, kol jį nesustabdė policijos pareigūnai, ji nežino, kadangi jam išvažiavus ji dar miegojo, vakar apie išvykimą vyras nieko neminėjo. Jai nėra žinoma kas buvo rasta ir paimta jai priklausančiame automobilyje „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdžius jos vyrą. Šis automobilis buvo pirktas šiemet, iš jos asmeninių lėšų, bet kadangi pati neturi vairuotojo pažymėjimo ir neturi galimybės vairuoti automobilį, šį automobilį vairuoja jos vyras. Už automobilį sumokėjo apie 1700 Eur, pinigai buvo sumokėti pervedimu iš jai priklausančios SEB banko sąskaitos. Dėl rastų kratos metu pinigų - 54730 Eur, paaiškina, kad jai buvo žinoma, kad vyras laiko pinigus spintos apatinėje dalyje, bet iki kratos atlikimo niekada nebuvo net perskaičiavusi šių pinigų, kadangi tai vyro pinigai, prie jų net nebuvo prisilietusi. Nors ir gyvena su vyru viename name, jų biudžetai yra skirtingi, be to, jos vyras yra labai taupus. Ji stengiasi išgyventi iš savo atlyginimo. Nuo kada vyras pradėjo taupyti rastą kratos metu pinigų sumą, pasakyti negali, kadangi nežino to. Pinigai buvo laikomi visada jų miegamajame kambaryje, būtent toje pačioje vietoje, kur ir buvo rasti 2021-06-10 kratos metu. Kiek jai sakė pats vyras, šie pinigai buvo taupomi senatvės pensijai (3 t., b. l 92-94).
16. 2021-10-22 liudytoja O. P. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nurodė, kad iki 2016-01-01 jos pinigų likutis buvo apie 5000 litų. Šiuos pinigus laikė namuose. Vėliau šiuos pinigus išleido savo reikmėms. Šiuo metu šių pinigų nėra. Nuo 2016 metų grynais pinigais pinigų netaupo. Visas jos pinigų likutis matosi SEB banko jai priklausančioje sąskaitoje. Niekada neturėjo/nebuvo pasiėmusi nei paskolų, nei lizingo. Vertingų dovanų gavusi nebuvo. Papildomai nori paaiškinti, kad jos mėnesio išlaidos neviršija 100 Eur. Sumoka komunalines paslaugas, tai yra už elektrą, dujas, vandenį, internetą, bei labai minimaliai išleidžia maisto produktams, kadangi daržoves gauna iš Vytauto mamos, visa kita nusiperka parduotuvėje. Rūbams pinigų neleidžia, atiduoda draugai. Prie apklausos protokolo prideda užpildytą apie gyventojo (šeimos) apytiksles vartojimo bei kitas išlaidas paaiškinimą (3 t., b. l. 98-100, 102-103).
17. 2021-06-11 liudytoja T. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. P. yra jos sūnus. Sūnus kartu su žmona O. P. gyvena jai priklausančiame name, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Ji jau nuo 2005 metų yra pensijoje, gauna apie 360 Eur pensijos, tai yra jos vienintelis pragyvenimo šaltinis, jokia kita veikla neužsiima. Be namo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nuosavybės teise jai priklauso dar vienas namas, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių rajone, kurį pasistatė apie 1989 metus, šiame name, kartu su sūnumi R. P., kuris jau 20 metų yra neįgalus (serga paranojine šizofrenija), nuolat gyvena. Name, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lankosi labai retai, nebent kai turi neatidėliotinų reikalų Šiaulių mieste. Minėtame name apsistoja mansardoje, kuri randasi namo antrame aukšte, į kurią yra padarytas atskiras įėjimas iš kitos namo pusės, todėl net kartais atvykusi nesusitinka su sūnumi ir jo žmona. Su sūnumi V. santykiai nėra glaudūs, jis yra uždaro būdo, nebendraujantis, todėl apie jo gyvenimą mažai ką ir gali papasakoti. Vytautas jau nuo 2010 metų oficialiai yra išsiskyręs su savo žmona, bet kadangi ji neturi kur išeiti, kadangi yra atvykusi iš Rusijos ir yra iš vaikų namų bei dirba valytoja, neturi pajamų išėjus iš jų namų savęs išlaikyti. Sūnus jau seniai, nuo kada tiksliai net nežino, oficialiai niekur nedirba, kiek jai yra žinoma užsidirba atsitiktiniais darbais, tai yra kaimynams pagelbėja ūkyje, malkas paskaldo ir t. t. Kuo jis konkrečiai užsiima, jai nėra žinoma, niekas jai nieko nepasakoja. Kodėl sūnus neįsidarbina, nežino, jis yra jau suaugęs žmogus, kuriam 46 metai, ji visiškai nesikiša į jo gyvenimą. Dėl 2021-06-10 atliktos pas V. kratos – sužinojo tik vakar iš O., kuri buvo labai išsigandusi ir paskambino jai pasiguosti. Jai nebuvo žinoma, kad sūnus neteisėtai užsiima cigarečių pirkimu-pardavimu, kadangi lankydamasi pas juos svečiuose niekada nematė jokių cigarečių. Dėl rastų kratos metu pinigų, paaiškina, kad jai nebuvo žinoma, kad sūnus turi tiek pinigų, kur juos laiko, taip pat nėra žinoma kieno tie pinigai ir iš kokių pajamų. Patvirtina, kad rasti pinigai jai nepriklauso. V. brolis E. P. dirba ir gyvena Vokietijoje, tikslaus miesto nežino (3 t., b. l. 114-116).
18. 2021-07-28 liudytoja T. P. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nurodė, kad nuo 2016 metų iki 2019 metų, tikslaus laikotarpio nepamena, važiuodavo padirbėti į Vokietiją, prižiūrėti/slaugyti senelių. Šis darbas buvo nelegalus, kadangi nebuvo sudariusiu darbo sutarties, atlyginimą gaudavo tik grynais pinigais (eurais), už kuriuos niekur nepasirašydavo. Dirbo nelegaliai, todėl neturi jokių patvirtinančių dokumentų dėl atlikto darbo Vokietijoje. Šį darbą susirado per pažįstamą moterį kurį gyvena Vokietijoje ir tarpininkauja ieškant darbuotojų Lietuvoje prižiūrėti garbaus amžiaus bei turinčius invalidumą žmones. Šiuo metu minėtos moters telefono numerio nebeturi, kadangi nuo 2019 metų nebevažinėja į Vokietiją. Per metus važiuodavo 3–4 kartus, dirbdavo po 10–15 savaičių, už kiekvieną kartą vidutiniškai gaudavo 3500–4000 Eur. Per metus parsiveždavo vidutiniškai apie 12000 Eur. Į Vokietiją važiuodavo mikroautobusu, vairuotojas pasiimdavo tiesiogiai iš namų ir nuveždavo tiesiogiai prie senelių namų. Kelionė į abi puses kainavo apie 200 Eurų. Vairuotojui mokėdavo grynais pinigais. Per darbo laikotarpį prižiūrėjo 5 senelius, kurie sirgo dimensija. Gyveno kartu su seneliais, su jais būdavau 24 val., už pragyvenimą ir maistą mokėti nereikėdavo. Dirbo Boden, Obererbach, Verotos, Gorgehauzen kaimeliuose. Vairuotojas, kaip ir minėjo, atveždavo tiesiogiai pagal nurodytą adresą. Paskutinį kartą, kaip ir minėjo, Vokietijoje dirbo 2019 metais, kadangi pati yra garbaus amžiaus, jai yra 75 metai, nebeturi tiek sveikatos bedirbti. Darbas sunkus ir reikalaujantis daug fizinių jėgų. Nori papildomai paaiškinti, kad dalį parvežtų pinigų paduodavo savo sūnui V. P., nuo 2016 metų dalimis jam buvo padavusi 20000 Eur. Kadangi yra garbaus amžiaus ir gyvena su neįgaliuoju sūnumi, bijojo visus pinigus laikyti vienoje vietoje bei bijo, kad kas neapvogtų, todėl dalį pinigų atiduodavo V. saugoti, kitus pinigus išleisdavo savo ir sūnaus R. reikmėms. Pinigų nelaikė bankuose, kadangi nepasitiki jais, todėl pinigus atiduodavo saugoti sūnui V. Ankstesnės 2021-06-11 apklausos metu duodama parodymus net nežinojo, kad jis jos paduotus pinigus laikydavo kartu su savo pinigais, kuriuos 2021-06-10 kratos metu rado ir pasiėmė policijos pareigūnai. Apklausos metu paaiškino, kad jai nebuvo žinoma, iš kur sūnus turi tiek pinigų, nes net nemanė, kad tarp rastų pinigų buvo dalis jam saugoti paliktų jai priklausančių pinigų, kadangi sūnus niekada neminėjo, kur konkrečiai laiko jai priklausančius pinigus. Su sūnumi V. neveda bendro ūkio, ji su sūnumi R., kuris pripažintas neveiksniu, jis serga paranojine šizofrenija, gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, gyvena ūkiškai. Iki 2016 metų augino gyvulius (karves, kiaules), vištas. Kai pradėjo važinėti į Vokietiją viską pardavė, kadangi nebuvo kam prižiūrėti gyvulių, tik nuo pernai metų vėl pradėjo auginti vištas. Turi 3,49 ha žemės, pati šias žemes neapdirbinėja, jau 6 metus kaip išnuomojo šias žemes, per metus gauna po 95 Eur už hektarą. Augina daržoves, vaisius, visą kitą tenka pirkti. Gyvenant kaime už namą nemoka jokių patarnavimų, moka tik už elektrą. Per mėnesį kartu su sūnumi R. išleidžia vidutiniškai apie 300 Eurų. Prieš 10 metų įsigijo automobilį „Audi 80“, tai kartais nuvažiuoja iki Šiaulių pas sūnų, kuro (dujos) išlaidas per mėnesį yra apie 50 eurų. Jau 15 metų pensijoje, gauna senatvės ir našlės pensiją, R. gauna invalidumo pensiją. Jos pajamos per mėnesį yra apie 360 Eur, sūnaus R. 342 Eur. Nori papildomai paaiškinti, kad dalis, tai yra 20000 Eur, rastų 2021-06-10 kratos metu V. namuose ir paimtų policijos pareigūnų, priklauso jai. Tai yra jos sukaupti pinigai, kuriuos dirbdama laikotarpiu nuo 2016 iki 2019 metų Vokietijoje, slaugydama senelius užsidirbo pati, ir tik laikinai saugoti buvo atidavusi juos sūnui V.. Prašo grąžinti jai priklausančius pinigus 20000 Eur (3 t., b. l. 118-120).
19. 2021-10-25 liudytoja T. P. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu parodė, kad iki 2016-01-01 jos pinigų likutis buvo apie 5000 litų. Šiuos pinigus sutaupė parduodama gyvulius – kiaules, karves ir taupydama pensiją. Pinigus už gyvulių pardavimą gaudavo grynais pinigais, kuriuos laikė namuose. Kaip ir minėjo, nuo 2016 metų iki 2019 metų, tikslaus laikotarpio nepamena, važiuodavo padirbėti į Vokietiją. Per metus važiuodavo 3–4 kartus, dirbdavo po 10–15 savaičių, už kiekvieną kartą vidutiniškai gaudavo 3500–4000 Eur. Per metus parsiveždavo vidutiniškai apie 12000 Eur. Jos sūnaus R. P. visos pajamos buvo SEB banke, visos pajamos ir išlaidos matosi per banko sąskaitą. Per mėnesį vidutiniškai jis savo reikmėms išleidžia apie 350 Eur. Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2021-06-10 nei ji, nei jos sūnus R. P. neturėjo nei paskolų, nei lizingo. Vertingų dovanų gavę taip pat nebuvo. Papildomai nori paaiškinti, kad gyvenant kaime už namą nemoka jokių patarnavimų, moka tik už elektrą. Per mėnesį kartu su sūnumi R. išleidžia vidutiniškai apie 300 Eurų. Jau 15 metų pensijoje, gauna senatvės ir našlės pensiją, R. gauna invalidumo pensiją. Jos pajamos per mėnesį yra apie 360 Eur, sūnaus R. 350 Eur. 2016-05-25 buvo sudariusi nuomos sutartį su R. K. dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) kaimas 9, (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių raj., unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Nuomojo 3,45 ha, bet realiai jis naudojo tik apie 3 ha, kadangi žemės sklype stovi statinys. Kiekvienais metais grynais pinigais iš nuomininko už nuomojamą žemės ha gaudavo po 72 Eur. Pinigų išmokėjimą patvirtinančių dokumentų neturi, kadangi pinigų apmokėjimą dokumentaliai nefiksuodavo. Minėtos žemės sutartis baigėsi 2021-05-25. Planuoja pratęsti minėtos žemės sutartį, už nuomojamą žemės ha gaunant po 95 Eur. Nuo 2016-05-25 už žemės nuomą gavo 950 Eur. Prie apklausos protokolo prideda užpildytą apie gyventojo (šeimos) apytiksles vartojimo bei kitas išlaidas paaiškinimą (3 t., b. l. 130-132, 134-135).
20. 2021-10-21 liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra ūkininkas, užsiima gyvulininkyste ir augalininkyste, nuo 2016-05-25 buvo sudaręs nuomos sutartį su T. P. dėl žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) kaimas 9, (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r., unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Nuomojo 3,45 ha, bet realiai apdirbinėjo apie 3 ha, kadangi žemės sklype stovi statinys. Apdirbinėjamame žemės plote augino miežius ir kviečius. Kiekvienais metais T. P. grynais pinigais už nuomojamą žemės ha sumokėdavo po 72 Eur. Pinigų išmokėjimą patvirtinančių dokumentų neturi, kadangi pinigų apmokėjimą dokumentaliai nefiksuodavo. T. pasiimdavo pinigus ir tiek. Minėtos žemės sutartis baigėsi 2021-05-25. Planuoja prasitęsti minėtos žemės sutartį, kol kas to nepadarė. Nori paaiškinti, kad už žemės nuomą T. buvo sumokėjęs tik už 2016, 2017, 2018, 2019, 2020 metus. Dar liko nesumokėjęs už 2021 metus. Tai yra viso už žemės nuomą T. yra sumokėjęs: 2016 metais 150 Eur, nuo 2017 metų iki 2020-12-31 mokėdavo po 200 Eur, iš viso yra jai sumokėjęs 950 Eur. Nori papildomai paaiškinti, kad nuomojant iš T. žemės sklypą jam buvo žinoma, kad T. P. kelis metus, kiek tiksliai tikrai nežino, dirbo užsienyje, prižiūrėjo senelius. Apie tai žino, kadangi kelis kartus su ja susisiekdamas telefonu dėl žemės nuomos apmokėjimo, ji atsakydavo, kad negali susitikti, kadangi randasi užsienyje, kur prižiūri senelius. Kur konkrečiai, kiek metų ji dirbo, jam nėra žinoma, kadangi nesiteiravo apie tai. Apie savo uždarbį užsienyje ji jam neminėjo, jam nėra žinoma kiek ji uždirbdavo (3 t., b. l. 138-140).
21. 2021-11-30 specialisto išvadoje Nr. TO2-5 nurodyta, kad atsakant į tyrėjo pateiktus klausimus daromos išvados:
1) Kiek ir kokių teisėtų pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų) gavo ir kiek patyrė išlaidų tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2021-06-10 R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. P., gim. (duomenys neskelbtini)?
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus iš Šiaulių AVPK KP ENTV gautą medžiagą (apklausos protokolus ir kt. dokumentus), įvertinus VMI turimą informaciją, įvertinus bankų pateiktus duomenis, VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“ duomenis, atlikus pajamų ir išlaidų analizę už 2016-2020 metus bei už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-06-10, nustatyta, kad T. P. ir R. P. gavo pajamų ir galimai patyrė išlaidų: 2016 m. gavo 5966,80 Eur pajamų, galimai patyrė 4597,29 Eur išlaidų; 2017 m. gavo 6246,26 Eur pajamų, galimai patyrė 5342,65 Eur išlaidų; 2018 m. gavo 6926,72 Eur pajamų, galimai patyrė 5268,10 Eur išlaidų; 2019 m. gavo 7440,08 Eur pajamų, galimai patyrė 5712,30 Eur išlaidų; 2020 m. gavo 8507,43 Eur pajamų, galimai patyrė 4216,15 Eur išlaidų; laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-06-10 gavo 4330,20 Eur pajamų, galimai patyrė 4116,66 Eur išlaidų. Tyrimo metu nustatyta, kad T. P. ir R. P. pagrindines pajamas sudarė senatvės ir našlių pensija, žemės nuomos pajamos, invalidumo/netekto darbingumo pensija. Pagrindines išlaidas sudarė vartojimo išlaidos.
Pagal pateiktus gyventojų parodymus apie išmokėtas ir gautas išmokas už žemės nuomą. T. P. pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. 1 d. nuostatas, nes, 2016-2017 m. gavusi žemės nuomos pajamų: 2016 m. – 150 Eur, 2017 m. – 200 Eur, turėjo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) už 2016 m. iki 2017 m. gegužės 1 dienos, už 2017 m. iki 2018 m. gegužės 1 dienos, ir nuo gautų žemės nuomos pajamų sumokėti 15 proc. GPM, tai yra 2016 m. – 23 Eur GPM, 2017 m. – 30 Eur GPM.
2) Ar tiriamuoju laikotarpiu įsigytas turtas galėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis? Jei ne, tai kokios vertės turtas negalėjo būti įgytas panaudojant teisėtai gautas pajamas?
Pagal VĮ Registrų centras, notarų pateiktą informaciją nustatyta, kad T. P. ir R. P. laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-06-10 nekilnojamojo turto pirkimo sandorių nevykdė. VĮ „Regitra“ duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu T. P. ir R. P. vardu transporto priemonių įregistruota nebuvo.
Įvertinus T. P. ir R. P. 2016 m. gautas 5966,80 Eur pajamas, galimai patirtas 4597,29 Eur išlaidas, piniginių lėšų likučius bankų sąskaitose metų pradžiai (9743,23 Eur) ir pabaigai (10867,74 Eur) ir ne banke metų pradžiai galimai turėtą grynųjų pinigų likutį (1448,10 Eur), nustatyta, kad T. P. ir R. P. 2016 m. pabaigai galimai turėjo 1693 Eur grynųjų pinigų.
Įvertinus T. P. ir R. P. 2017 m. gautas 6246,26 Eur pajamas, galimai patirtas 5342,65 Eur išlaidas, piniginių lėšų likučius bankų sąskaitose metų pradžiai (10867,74 Eur) ir pabaigai (11897,35 Eur) ir ne banke metų pradžiai galimai turėtą grynųjų pinigų likutį (1693 Eur), nustatyta, kad T. P. ir R. P. 2017 m. pabaigai galimai turėjo 1567 Eur grynųjų pinigų.
Įvertinus T. P. ir R. P. 2018 m. gautas 6926,72 Eur pajamas, galimai patirtas 5268,10 Eur išlaidas, piniginių lėšų likučius bankų sąskaitose metų pradžiai (11897,35 Eur) ir pabaigai (17098,97 Eur) ir ne banke metų pradžiai galimai turėtą grynųjų pinigų likutį (1567 Eur), apskaičiuojama, kad 2018 metais T. P. ir R. P. išlaidos galimai viršijo pajamas 1976 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 str., nustatyta, kad T. P. ir R. P. galimai turėjo 1976 Eur kitų įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, kurios apmokestinamos 15 proc. GPM. T. P. ir R. P. už 2018 metus iki 2019 m. gegužės 1 d. nedeklaravo kiekvienas po 988 Eur (1976 Eur) kitų įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų ir nuo jų nesumokėjo į biudžetą 15 proc. GPM., t. y. po 148 Eur GPM, tuo pažeisdami Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. 1 d. nuostatas.
Įvertinus T. P. ir R. P. 2019 m. gautas 7440,08 Eur pajamas, galimai patirtas 5712,30 Eur išlaidas, piniginių lėšų likučius bankų sąskaitose metų pradžiai (17098,97 Eur) ir pabaigai (18151,41 Eur), nustatyta, kad T. P. ir R. P. 2019 m. pabaigai galimai turėjo 675 Eur grynųjų pinigų.
Įvertinus T. P. ir R. P. 2020 m. gautas 8507,43 Eur pajamas, galimai patirtas 4216,15 Eur išlaidas, piniginių lėšų likučius bankų sąskaitose metų pradžiai (18151,41 Eur) ir pabaigai (18930,16 Eur) ir ne banke metų pradžiai galimai turėtą grynųjų pinigų likutį (675 Eur) nustatyta, kad T. P. ir R. P. 2020 m. pabaigai galimai turėjo 4188 Eur grynųjų pinigų.
Įvertinus T. P. ir R. P. laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-06-10 gautas 4330,20 Eur pajamas, galimai patirtas 4116.66 Eur išlaidas, piniginių lėšų likučius bankų sąskaitose metų pradžiai (18930,16 Eur) ir 2021 m. birželio 10 dienai (19170,70 Eur) ir ne banke metų pradžiai galimai turėtą grynųjų pinigų likutį (4188 Eur), nustatyta, kad T. P. ir R. P. 2021 m. birželio 10 dienai galimai turėjo 4161 Eur grynųjų pinigų.
Įvertinus Šiaulių AVPK KP ENTV pateiktą informaciją dėl 2021-06-10 atliktos kratos V. P. gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., rastų ir paimtų 54730 Eur grynųjų pinigų ir T. P. pateiktus parodymus, kad iš rastų per kratą pinigų 20000 Eur priklauso jai ir kuriuos ji sukaupė dirbdama 2016-2019 metais Vokietijoje, daroma išvada, kad tokios sumos dirbdama Vokietijoje T. P. nesukaupė, nes nepateikė jokių pinigų gavimo Vokietijoje pagrindžiančių dokumentų ir tiriamuoju laikotarpiu galimai neturėjo finansinių galimybių sukaupti 20000 Eur grynaisiais pinigais.
T. P. kartu su sūnumi R. P. iki 2021-06-10 galimai galėjo turėti sukaupusi tik apie 4161 Eur ne banke (3 t., b. l. 2-33).
22. 2021-11-30 specialisto išvadoje Nr. TO2-6 nurodyta, kad atsakant į tyrėjo pateiktus klausimus daromos išvados:
Kiek ir kokių teisėtų pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų) gavo ir kiek patyrė išlaidų tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2021-06-10 O. P., gim. (duomenys neskelbtini)?
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus iš Šiaulių AVPK KP ENTV gautą medžiagą (apklausos protokolus ir kt. dokumentus), įvertinus VMI turimą informaciją apie O. P. gautas pajamas, įvertinus banko pateiktus duomenis, VĮ Registrų centras duomenis, VĮ „Regitra“ duomenis apie O. P. įsigytas transporto priemones, atlikus pajamų ir išlaidų analizę už 2016-2020 metus bei už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-06-10, nustatyta, kad O. P. gavo pajamų ir galimai patyrė išlaidų: 2016 m. gavo 2708,26 Eur pajamų, galimai patyrė 6402,65 Eur išlaidų; 2017 m. gavo 2096,58 Eur pajamų, galimai patyrė 2321,14 Eur išlaidų; 2018 m. gavo 2259,47 Eur pajamų, galimai patyrė 3507,06 Eur išlaidų; 2019 m. gavo 2915,95 Eur pajamų, galimai patyrė 4113,41 Eur išlaidų; 2020 m. gavo 4365,57 Eur pajamų, galimai patyrė 3391,43 Eur išlaidų; laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-06-10 gavo 1803,70 Eur pajamų, galimai patyrė 5012,13 Eur išlaidų.
Tyrimo metu nustatyta, kad O. P. pagrindines pajamas sudarė su darbo santykiais susijusios pajamos. Pagrindines išlaidas sudarė vartojimo išlaidos.
Įvertinus O. P. 2016-01-01 turėtą 2167,79 Eur likutį banke, per tiriamąjį 2016-01-01 – 2021-06-10 laikotarpį gautas 16149,53 Eur pajamas ir galimai patirtas 24747,82 Eur išlaidas, 2021-06-10 turėtą 5476,31 Eur likutį banke, nustatyta, kad tiriamuoju 2016-01-01 – 2021-06-10 laikotarpiu gyventojos išlaidos galimai 11907 Eur viršijo pajamas, t. y. O. P. galimai turėjo 11907 Eur kitų įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų.
Objekto tyrimo metu įvertinus Šiaulių AVPK KP ENTV pateiktą medžiagą bei VMI turimą informaciją, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2021-06-10 O. P. patirtos išlaidos galimai viršijo gautas pajamas 11907 Eur, iš jų:
2016 m. – 2636 Eur; 2017 m. – 1200 Eur; 2018 m. – 2051 Eur; 2019 m. – 1201 Eur; 2020 m. – 1077 Eur; 2021-01-01 – 2021-06-10 – 3742 Eur.
Pagal VĮ „Regitra“ duomenis ir tyrimui pateiktus dokumentus, O. P. tiriamuoju laikotarpiu įsigijo transporto priemones: 2016-05-29 įsigijo motociklą „Yamaha X J 600 S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 325 Eur; 2018-04-24 įsigijo motociklą „Montesa-Honda Deauville“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 500 Eur; 2021-01-14 įsigijo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1200 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad 2016 metais O. P. galimai patirtos išlaidos 2636 Eur viršijo pajamas. 2018 metais gyventojos galimai patirtos išlaidos 2051 Eur viršijo pajamas, o laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-06-10 O. P. galimai patirtos išlaidos 3742 Eur viršijo pajamas, daroma išvada, kad gyventojai galimai trūko piniginių lėšų (pagrįstų teisėtomis pajamomis) patirtoms išlaidoms, įskaitant minėto turto įsigijimą, pagrįsti.
Vadovaujantis MAĮ 70 str. nuostatomis, nustatyta, kad O. P. 2016–2020 m. galimai gavo 8165 Eur (už 2016 m. – 2636 Eur, už 2017 m. – 1200 Eur, už 2018 m. – 2051 Eur, už 2019 m. – 1201 Eur, už 2020 m. – 1077 Eur) kitų pajamų iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, kurios apmokestinamos 15 proc. GPM. Užpildžius O. P. metines pajamų deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) už 2016–2018 m. ir pajamų mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) už 2019–2020 m. nustatyta: 2016 m. pagal deklaraciją (9 priedas) nustatytas mokėtinas 395 Eur GPM į biudžetą; 2017 m. pagal deklaraciją (10 priedas) nustatytas mokėtinas 180 Eur GPM į biudžetą; 2018 m. pagal deklaraciją (11 priedas) nustatytas mokėtinas 291 Eur GPM į biudžetą; 2019 m. pagal deklaraciją (12 priedas) nustatytas mokėtinas 149,63 Eur GPM į biudžetą; 2020 m. pagal deklaraciją (13 priedas) nustatytas mokėtinas 93,86 Eur GPM į biudžetą.
O. P. už 2016-2020 m. nedeklaravo ir nuo galimai gautų 11907 Eur kitų įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų nesumokėjo iš viso 1109,49 Eur GPM, tuo pažeisdama GPMĮ 27 str. 1 d. nuostatas.
Vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, metinė pajamų deklaracija (forma (duomenys neskelbtini) turi būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kitų kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, kurį pajamos buvo gautos, gegužės 1 dienos, todėl O. P. už 2021 metus, nepasibaigus mokestiniam laikotarpiui, mokestinės prievolės nuo 3742 Eur kitų pajamų neapskaičiuojamos (15 proc. GPM nuo minėtų pajamų sudarytų 561 Eur) (3 t., b. l. 34-89).
23. 2021-07-01 gautame iš PD prie LR VRM Pajėgų valdymo valdybos atsakyme dėl duomenų iš keleivių duomenų įrašų sistemos teikimo apie V. P. ir T. P. skrydžius laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2021-06-10 (Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos oro uostai) nurodyta, kad šių asmenų vykimo nurodytu laikotarpiu nefiksuota (1 t., b. l. 85-88, 89-120).
24. 2021-06-16, 2021-06-17, 2021-06-25, 2021-07-08, 2021-07-09, 2021-07-22 gauti atsakymai iš AB „Šiaulių bankas“, UAB „Revolut Payments“, AB SEB banko, Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, AB „Swedbank“ apie T. P., R. P., V. P. ir O. P. vardu atidarytas sąskaitas bei atliktas finansines operacijas (1 t., b. l. 126-193, 2 t., b. l. 1-109).
25. 2021-07-22 gautas atsakymas iš VSDFV Panevėžio skyriaus apie T. P., R. P. išmokas (2 t., b. l. 110-133).
26. 2021-08-07 gautas atsakymas iš VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo apie T. P., R. P., V. P. ir O. P. registruotas ir išregistruotas transporto priemones (2 t., b. l. 134-154).
27. Iš antstolės Vaivos Šimkienės pateikto atsakymo matyti, kad iš skolininko V. P. pagal Šiaulių apygardos teismo 2011-03-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-63-354/2010 dėl 5647,59 Eur skolos išieškojimo valstybės naudai išieškota 0,00 Eur skolos, likutis – 5647,59 Eur (4 t., b. l. 121).
28. BK 199² straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų alternatyvių veiksmų ar bent vieno iš jų padarymo momento. Pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo numatyti šios nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje numatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose. Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 straipsnio 9 dalį cigaretės yra priskiriamos prie akcizais apmokestinamų prekių. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų ,,Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių” 2.1.1. punkto (redakcija, galiojusi iki 2021 m. rugsėjo 10 d.) reikalavimą, Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis.
29. Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl kaltinamajam V. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos (BK 199² straipsnio 2 dalis) padarymo aplinkybių, visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. P. pažeidė minėtu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų ,,Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių” 2.1.1. punkto (redakcija, galiojusi iki 2021 m. rugsėjo 10 d.) reikalavimą, t. y. neteisėtai disponavo (atitinkamai 2021 m. gegužės mėn. pabaigoje ir 2021 m. birželio 10 d. įgijo, 2021 m. birželio 10 d. gabeno automobiliu ir nuo 2021 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2021 m. birželio 10 d. laikė savo namuose) akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, nepaženklintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė 14984 Eur (1 t., b. l. 81-82), t. y. viršija 250 MGL (12 500 Eur).
30. Kaltinamasis V. P. visiškai pripažino savo kaltę dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, išsamiai ir nuosekliai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atskleidė jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo mechanizmą, jo nurodytas reikšmingas bylai aplinkybes patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kuriuos teismas pripažįsta patikimais BPK 20 straipsnio prasme įrodymais, todėl teismas plačiau neaptarinėja bylos duomenų, patvirtinančių V. P. kaltę įvykdžius inkriminuotą nusikaltimą.
31. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. pateiktame kaltinime buvo nurodyta, kad jis akcizais apmokestinamas prekes neteisėtai įgijo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. P. parodė, kad 4000 pakelių „NZ Gold“ rūšies cigarečių jis įsigijo 2021 m. birželio 10 d., apie 7 val., Šiaulių m., (duomenys neskelbtini)g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), o 300 pakelių cigarečių, kurios buvo rastos jo namuose, jis įsigijo 2021 m. gegužės mėn. pabaigoje Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) prie garažų. Esant tokioms aplinkybėms atitinkamai tikslinamas kaltinime nurodytas cigarečių įgijimo laikas bei vieta. Apie tokią kaltinimo pakeitimo galimybę, vadovaujantis BPK 256 straipsniu, kaltinamasis buvo įspėtas teisiamojo posėdžio metu.
32. Nustatytos bylos aplinkybės (V. P. anksčiau teistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis) bei paties kaltinamojo parodymai leidžia teismui spręsti, kad kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. jog neteisėtai įgyja, gabena ir laiko akcizais apmokestinamas prekes – tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, ir norėjo taip veikti, tai rodo, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).
33. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo V. P. veika neteisėtai disponavus akcizais apmokestinamomis prekėmis pagal visus požymius atitinka BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytai kvalifikacijai.
34. Kaltinamasis V. P. visiškai pripažino savo kaltę, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, todėl teismas tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
35. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam V. P. teismas vadovaujasi BK 54 straipsniu, kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo V. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, požymius bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant šios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamajam skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į BK 41 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę ir skirtas bausmei individualizuoti, kadangi bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, tai yra ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką.
36. Vertindamas kaltinamojo V. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikaltimą, įstatymo leidėjo priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas baigtas, kaltinamasis nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis V. P. 2010 m. kovo 1 d. jau buvo teistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis (4 t., b. l. 4-6), baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 7-9), nedirba ir užimtumo tarnyboje neregistruotas (4 t., b. l. 12-16). Be to, kaip jau minėta, byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, atskleidė jos padarymo aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, tai rodo, kad jis nesistengė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
37. Atsižvelgęs į nurodytas bausmės parinkimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, jokio turto neturi), į tai, kad padarytas nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai siekiant pasipelnyti, teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. P. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą, nežymiai didesnę, nei įstatyme numatytas minimalus jos dydis už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas – bauda nuo 150 iki 6000 MGL dydžio). Kaip jau minėta, kaltinamasis V. P. savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinama vienu trečdaliu.
38. Kaltinamasis V. P. nusikalstamą veiką, už kurią šiuo nuosprendžiu nuteisiamas, padarė neatlikęs ankstesniu Šiaulių apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės – nesumokėjęs 150 MGL (1 MGL – 130 Lt – 37,65 Eur) baudos (4 t., b. l. 121), todėl šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinama su Šiaulių apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant. Paskirtai baudai sumokėti nustatomas vienerių metų terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
39. Prokuroras prašo kaltinamajam V. P. taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir konfiskuoti kratos metu jo namuose rastų pinigų dalį – 50569 Eur, o likusią rastų pinigų dalį – 4161 Eur, grąžinti kaltinamojo motinai T. P..
40. BK 72³ straipsnyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas gali būti taikomas tik esant nustatytoms visoms šioms įstatyme įtvirtintoms sąlygoms: asmuo yra pripažintas padariusiu apysunkį, sunkų ar labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis galėjo ar turėjo turtinės naudos, kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per minėtą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto, baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.
41. Kratos metu kaltinamojo V. P. namuose rasti grynieji pinigai – 54730 Eur (1 t., b. l. 18-27). Vertinant turto įsigijimo teisėtumą teisiniu aspektu pažymėtina, kad tiek iš paties baudžiamojo įstatymo, tiek iš teismų praktikos aiškinant išplėstinio turto konfiskavimo instituto taikymą, matyti, jog ir pačiam kaltininkui perkeliama įrodinėjimo našta suteikiant galimybę pagrįsti turto įsigijimo teisėtumą (BK 72³ straipsnio 2 dalies 3 punktas, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 20000 Eur iš šių pinigų yra jo motinos T. P. pinigai, o likusi dalis yra jo užsienyje (Islandijoje, į kurią jis skrido lėktuvu) uždirbti pinigai. Tačiau tokią kaltinamojo versiją dėl rastų pinigų įgijimo teisėtumo paneigia kiti bylos duomenys. Visų pirma, PD prie LR VRM Pajėgų valdymo valdybos atsakyme dėl duomenų iš keleivių duomenų įrašų sistemos teikimo apie V. P. ir T. P. skrydžius laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2021-06-10 (Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos oro uostai) nurodyta, kad šių asmenų vykimo nurodytu laikotarpiu nefiksuota (1 t., b. l. 85-88, 89-120). Tai paneigia kaltinamojo teiginius, kad jis 2017–2019 metais skrido į Islandiją, ten uždirbo 30000 Eur, kuriuos parsivežė į Lietuvą. Antra, specialisto išvadose Nr. TO2-5 ir Nr. TO2-6 nurodyta, kad, įvertinus Šiaulių AVPK KP ENTV pateiktą informaciją dėl 2021-06-10 atliktos kratos V. P. gyvenamojoje vietoje rastų ir paimtų 54730 Eur grynųjų pinigų ir T. P. pateiktus parodymus, kad iš rastų per kratą pinigų 20000 Eur priklauso jai ir kuriuos ji sukaupė dirbdama 2016–2019 metais Vokietijoje, daroma išvada, kad tokios sumos dirbdama Vokietijoje T. P. nesukaupė, nes nepateikė jokių pinigų gavimo Vokietijoje pagrindžiančių dokumentų ir tiriamuoju laikotarpiu galimai neturėjo finansinių galimybių sukaupti 20000 Eur grynaisiais pinigais. T. P. kartu su sūnumi R. P. iki 2021-06-10 galimai galėjo turėti sukaupusi tik apie 4161 Eur ne banke. Nustatyta, kad O. P. (buvusi kaltinamojo sutuoktinė ir iki šiol gyvenanti kartu su kaltinamuoju) tiriamuoju 2016-01-01–2021-06-10 laikotarpiu išlaidos galimai 11907 Eur viršijo pajamas (3 t., b. l. 2-89). Svarbu paminėti, kad pats kaltinamasis V. P. pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kratos metu jo namuose rasti pinigai – 54730 Eur, priklauso jam asmeniškai, yra uždirbti iš neteisėtos veiklos, o būtent neteisėto akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių pardavimo (4 t., b. l. 31-33). Be to, ir kaltinamojo motina T. P. pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenurodė, kad dalis V. P. namuose rastų pinigų priklauso jai, priešingai, ji aiškino, kad jai nebuvo žinoma, jog sūnus turi tiek pinigų, kad jai nėra žinoma, kieno tie pinigai ir iš kokių pajamų, patvirtino, kad rasti pinigai jai nepriklauso (3 t., b. l. 114-116). Buvusi kaltinamojo žmona, gyvenanti kartu su kaltinamuoju, liudytoja O. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. P. oficialiai jau nedirba maždaug nuo 2004 metų, kadangi namuose kartas nuo karto ji matydavo cigaretes, supranta, kad jis verčiasi cigarečių pirkimu ir pardavimu, tuo užsiima apie dvejus metus, anksčiau tiesiog tuo nesidomėjo, todėl tikslaus laikotarpio neteisėtos veiklos nurodyti negali, o dėl rastų kratos metu pinigų – 54730 Eur, paaiškina, kad jai buvo žinoma, jog vyras laiko pinigus spintos apatinėje dalyje, bet iki kratos atlikimo niekada nebuvo net perskaičiavusi šių pinigų, kadangi tai vyro pinigai (3 t., b. l 92-94). Kaip matyti iš bylos duomenų apie V. P. pajamas (2 t., b. l. 110-133) bei paties kaltinamojo ir jau nurodytų liudytojos O. P. parodymų, kaltinamasis V. P. jau daug metų (nuo 2004 m.) oficialiai nedirba ir legalių pajamų negauna. Pažymėtina ir tai, kad specialisto išvadoje Nr. TO2-6 nurodyta, jog buvusios kaltinamojo žmonos O. P., teigusios, jog veda bendrą ūkį su kaltinamuoju, tiriamuoju 2016-01-01 – 2021-06-10 laikotarpiu išlaidos galimai 11907 Eur viršijo pajamas (3 t., b. l. 34-89), taigi kratos metu rasti pinigai negalėjo būti ir O. P. teisėtos pajamos. Nurodytų įrodymų analizė leidžia teismui daryti vienareikšmišką išvadą, kad kratos metu kaltinamojo V. P., kuris pripažįstamas kaltu padarius tyčinį sunkų nusikaltimą, namuose rasti grynieji pinigai – 54730 Eur, viršijantys 250 MGL dydžio sumą, yra kaltinamojo V. P. turtas, kurio įsigijimas nepagrįstas teisėtoms pajamoms, ir yra pagrindas manyti, kad jis gautas iš nusikalstamos veikos, todėl minėtas turtas konfiskuojamas, t. y. paimamas valstybės nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis V. P. anksčiau jau yra teistas už analogišką nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis.
42. 2021-11-30 specialisto išvadoje Nr. TO2-5 (3 t., b. l. 2-33) nurodyta, kad T. P. kartu su sūnumi R. P. (kaltinamojo broliu) galėjo turėti sukaupusi iki 2021-06-10 4161 Eur ne banke. Kaip jau aptarta anksčiau, teismas atmeta kaltinamojo versiją, kad dalis jo namuose rastų pinigų yra jo motinos T. P. pinigai, ir spręsdamas dėl išplėstinio turto konfiskavimo remiasi tiek kaltinamojo, tiek jo motinos pirmaisiais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kurie sutampa su kitais objektyviais bylos duomenimis, t. y. teismas sprendžia, jog kaltinamojo namuose nebuvo laikomi T. P. pinigai. Todėl nėra pagrindo nekonfiskuoti dalies kaltinamojo namuose rastų pinigų – 4161 Eur, kuriuos T. P. galėjo turėti sukaupusi iki 2021-06-10 ne banke, ir juos grąžinti pastarajai, kaip siūlo prokuroras.
43. Atkreipiamas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasis pozicijos, jog sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“. Esant duomenų apie tokią nusikalstamą veiklą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (pvz., 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05, par. 107; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15, par. 68). Tokia praktika, taikant BK 72³ straipsnio nuostatas, formuojama ir Lietuvos teismuose, aiškiai nurodant apie žemesnį, nei įrodinėjant asmens kaltę, įrodinėjimo standartą sprendžiant išplėstinio turto konfiskavimo klausimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-235-1020/2021 ir kt.).
44. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, teismas privalo konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, ir šią baudžiamojo poveikio priemonę privalo skirti visais atvejais, išskyrus numatytąjį minėto straipsnio 4 dalyje, t. y. kai nusikaltimo padarymui panaudotas kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis, o kitų asmenų perduotas turtas. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo baudžiamasis įstatymas nesieja su nusikalstamos veikos baigtumu ar tiesioginės arba netiesioginės naudos gavimu – visiškai pakanka nustatyti, kad konfiskuojamas turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai vykdyti (kaip įrankis ar priemonė) ir turi materialią vertę.
45. Byloje nustatyta, kad cigaretės: 4040 pakelių „NZ Gold“, 40 pakelių „Minsk Superslims“, 70 pakelių „Fest“, 30 pakelių „Minsk City QS“, 120 pakelių „Minsk Capital QS“, iš viso 4300 pakelių, 14984 Eur vertės, kurie perduoti saugoti Šiaulių AVPK pagal kvitą B serija ŠAP Nr. 0009079 (1 t., b. l. 68-70), yra kaltinamojo V. P. padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, todėl konfiskuotini ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip daiktai, kurių apyvarta yra uždrausta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės tokiam turtui sunaikinti nustatyta tvarka (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).
46. Taip pat byloje esančių duomenų pagrindu patikimai nustatyta, kad automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai buvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės – 4000 pakelių „NZ Gold“ rūšies cigarečių. Akivaizdu, jog minėto automobilio panaudojimas palengvino kaltinamajam V. P. daryti nusikalstamą veiką ir be šios transporto priemonės jis objektyviai nebūtų galėjęs atlikti jam inkriminuotų veiksmų, t. y. automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl laikytinas konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnis). Remiantis bylos duomenimis, automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas O. P. vardu (2 t., b. l. 134-154). Be to, tiek kaltinamasis V. P., tiek liudytoja O. P. patvirtino, kad minėtas automobilis pirktas už O. P. asmenines lėšas. Esant tokioms aplinkybėms nekyla abejonių, jog automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, savininkė yra O. P., o ne kaltinamasis V. P.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė O. P. žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti, kad V. P. perduodamas automobilis bus panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Tokioje situacijoje negalimas nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Tačiau šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog teismas visais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų šio straipsnio kitose dalyse nustatytų asmenų priteisia konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise kaltinamajam V. P. nepriklauso, o šio automobilio savininkė nėra susijusi su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, minėtas automobilis nekonfiskuotinas, tačiau iš kaltinamojo išieškotina valstybės naudai konfiskuotino turto vertė, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis yra 2640 Eur (1 t., b. l. 39). Automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktas, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti O. P. (3 t., b. l. 104-110), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini O. P. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
47. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – dėžutė, kurioje buvo laikomi pinigai, grąžinta V. P. (4 t., b. l. 83-84), – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina V. P. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
48. Byloje yra paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui – 54730 Eur, rastiems ir paimtiems 2021-06-10 kratos metu (4 t., b. l. 47, 81-82), perduotiems saugoti Šiaulių AVPK pagal kvitą A Nr. 0000514 (4 t., b. l. 44-46), visiškai uždraudžiant disponuoti šiomis piniginėmis lėšomis. Kadangi šiems pinigams taikomas išplėstinis turto konfiskavimas, paliktinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą turtą iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo (BPK 151 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalį ir jam paskirti 210 MGL (10500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti sumažintą bausmę – 140 MGL (7000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šios bausmės pridėti 2010 m. kovo 1 d. Šiaulių apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 100 MGL (1 MGL – 37,65 Eur) baudos, ir V. P. paskirti galutinę bausmę – 240 MGL (7000 Eur + 3765 Eur, iš viso – 10765 Eur) dydžio baudą. Paskirtai baudai sumokėti nustatyti vienerių metų terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti V. P., kad jam paskirtą baudą jis turi sumokėti į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą. Per nustatytą terminą (vienerius metus) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesumokėjus baudos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Šiaulių apygardos teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.
Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. P. palikti tas pačias – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.
Vadovaujantis BK 72³ straipsniu, taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir konfiskuoti V. P. turtą – 54730 Eur (penkiasdešimt keturis tūstančius septynis šimtus trisdešimt eurų), kurie rasti ir paimti kratos metu iš V. P. gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, laikiną nuosavybės teisės apribojimą turtui – 54730 Eur, rastiems ir paimtiems 2021 m. birželio 10 d. kratos metu, perduotiems saugoti Šiaulių AVPK pagal kvitą A Nr. 0000514, palikti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – cigaretes: 4040 pakelių „NZ Gold“, 40 pakelių „Minsk Superslims“, 70 pakelių „Fest“, 30 pakelių „Minsk City QS“, 120 pakelių „Minsk Capital QS“, iš viso 4300 pakelių, perduotų saugoti Šiaulių AVPK pagal kvitą B serija ŠAP Nr. 0009079, – konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tokiam turtui sunaikinti nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, išieškoti iš V. P. konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2640 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt eurų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktą, registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintus O. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti O. P..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – dėžutę, kurioje buvo laikomi pinigai, grąžintą V. P., – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti V. P..
V. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (voke prie bylos), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. P..
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.