Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Austėjos Abromaitienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei E. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimas, E. K. per 1 (vienerių) metų laikotarpį įpareigojant neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat jį įpareigojant toliau mokytis ir dirbti bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Be to, vadovaujantis BK 71 straipsnio 1 dalimi, E. K. paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis įpareigotas sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu taip pat nuspręsta kratos E. K. gyvenamojoje vietoje metu rastus grynuosius pinigus – 1 470 Eur, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. K., o 8 260 Eur, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį, apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis apie nuteistojo E. K. gyvenamojoje vietoje kratos metu rastus pinigus ir jų kilmę, nes byloje pakanka duomenų tiek teismo išvadai, kad visi kratos metu rasti 9 730 Eur priklausė nuteistajam E. K., tiek pagrįstam manymui, kad šie pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu, todėl, pritaikius BK 72³ straipsnio nuostatas, turi būti konfiskuojami.

Dėl kratos metu rastų pinigų

7. 2019 m. lapkričio 28 d. kratos metu nuteistojo E. K. gyvenamojoje vietoje buvo rasta ir paimta 9 730 Eur. Visi šie pinigai buvo rasti nuteistojo seneliams A. ir V. S. priklausančiame bute, kambaryje, kuriame gyveno nuteistasis E. K.. Dalį šių pinigų, t. y. 1 470 Eur, kratos metu pareigūnams pateikė pats E. K.. Kita dalis, t. y. 8 260 Eur, buvo rasti spintoje, per juosmenį diržu prisegamoje juodos spalvos vyriškoje piniginėje (t. 1, b. l. 77–125, foto nuotraukos Nr. 30–32). Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo iš esmės nėra. Byloje gynyba ir kaltinimas laikosi skirtingų pozicijų tiek dėl minėtų 8 260 Eur priklausomybės, tiek dėl visų 9 730 Eur kilmės.

8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl minėtų 8 260 Eur priklausomybės nurodė, kad negali atmesti versijos, jog tai galėjo būti nuteistojo E. K. senelių santaupos, sukauptos per ilgą gyvenimo laikotarpį (skundžiamo nuosprendžio 21 lapo 3 pastraipa). Kita vertus, jau kitoje nuosprendžio pastraipoje, apygardos teismas, spręsdamas dėl prokurorės prašomų konfiskuoti pinigų (tiek dėl 1 470 Eur, tiek dėl ginčijamų 8 260 Eur) nurodė ir tai, kad „bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta tai, jog E. K. visą prašomą konfiskuoti turtą galėjo įgyti ir ne iš nusikalstamų veikų darymo“ (t. 4, b. l. 175). Tokia teismo išvada dėl prašomų konfiskuoti pinigų kilmės, leidžia spręsti, jog visi rasti pinigai, t. y. ir prieš tai minėti 8 260 Eur, priklausė E. K., tačiau pastaruosius jis galėjo įgyti ir ne iš nusikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos teismo išvados ir toks teismo nuosprendis yra prieštaringas, o prielaidos apie galimą 8 260 Eur priklausomybę nuteistojo seneliams yra nepagrįstos ir neteisingos. Byloje surinkti įrodymai, vertinant juos visumoje su objektyviais byloje nustatytais faktais, leidžia daryti tvirtas ir jokių abejonių nekeliančias išvadas, jog minėti 8 260 Eur priklausė nuteistajam E. K., o ne jo seneliams.

9. Darydama tokias išvadas teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžia, kad minėti 8 260 Eur buvo rasti kambaryje, kuriame gyveno nuteistasis E. K.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas siekė įtikinti teismą, kad šie pinigai buvo spintoje, kurioje tariamai matomi moters rūbai, todėl teigti, kad tai buvo E. K. kambarys ir jo spinta, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka. Aplinkybę, kad šiame kambaryje gyveno būtent nuteistasis, patvirtino pats E. K. (t. 4, b. l. 45) bei jo mama (t. 4, b. l. 135), tai matyti ir iš kratos protokolo priedų bei nuotraukose užfiksuotų E. K. daiktų šiame kambaryje gausos. Kratos protokolo prieduose po nuotraukomis tiesiogiai nurodoma, kad tai kambarys, kuriame gyvena E. K. (t. 1, b. l. 77–125, pvz., įrašai po nuotraukomis Nr. 5, 6, 16). Jokių pastabų dėl šio protokolo ar jame esančių įrašų, taip pat ir dėl įrašų apie šio kambario, kaip nuteistojo E. K. gyvenamojo kambario, nenurodė nei nuteistasis, nei jo senelis, nei mama. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis E. K. nurodė, kad senelių bute jis gyveno ilgą laiką anksčiau dar iki išsikraustymo gyventi su draugais ir sugrįžimo vėl gyventi į šį butą (t. 3, b. l. 103). Apie nuteistojo gyvenimą šiame bute jau ilgą laiką liudija ir gynybos pateikti procesiniai dokumentai iš civilinės bylos dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo (t. 4, b. l. 100–115).

10. Ikiteisminio tyrimo pradžioje ir netrukus po kratos, nuteistojo senelis A. S., nors ir minėjo apie jo ir sutuoktinės turėtas santaupas iš parduotos žemės ir pan., negalėjo nurodyti nei kiek jų turi, nei kur jos buvo laikomos, be to, papasakojo apie sunkią jo sutuoktinės sveikatos būklę, elementarių aplinkybių nesupratimą ir nesiorientavimą aplinkoje (t. 1, b. l. 49–50). Teisminio nagrinėjimo metu, šis liudytojas nebuvo nuoseklus ir teigė, jog minėti pinigai buvo jo ir sutuoktinės, kad šiuos pinigus tvarkė sutuoktinė, kad ji juos laikė rankinuke (t. 4, b. l. 131), nors kaip jau minėta prieš tai, ji jau labai ilgą laiką sunkiai serga ir dėl psichinės sveikatos būklės visiškai nesiorientuoja aplinkoje, išmetinėja daiktus ir pan.

11. Nuteistojo E. K. motina teisme pasakodama apie jos tėvų, V. ir A. S. santaupas, nurodė, kad močiutė turėjo sklypą, kurį pardavus, tėvai pinigus pasidėjo ir laikė namuose spintelėje, į jokį banką nebuvo padėję, nes visko bijojo, taupė. Iš bylos medžiagos ir gynybos pateiktos (duomenys neskelbtini) žemės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad minėtas sklypas buvo parduotas už 30 000 litų (t. 4, b. l. 51), tačiau apie jų konvertavimą į eurus liudytoja neminėjo.

12. Be to, kratos metu rasti pinigai buvo aptikti ne liudytojo A. S. minėtame moteriškame rankinuke, o per juosmenį diržu užsegamoje juodos spalvos vyriškoje piniginėje, kuri nebuvo paslėpta, o atvirai gulėjo padėta spintoje ir buvo matoma iškart ją atidarius. Šioje piniginėje buvę pinigai (8 260 Eur), pagal jų nominalą (166 banknotai po 10, 20 ir 50 Eur) iš esmės atitiko tuos, kurie sudarė E. K. pareigūnams savanoriškai pateiktą 1470 Eur piniginę sumą (85 banknotai po 10, 20 ir 50 Eur) (t. 1, b. l. 77–125, foto nuotraukos Nr. 30–32; t. 2, b. l. 1–21)). Be E. K. ir A. S., kuris tyrimo metu nieko negalėjo paaiškinti apie minėtą piniginę, jokie kiti vyrai šiame bute negyveno, taigi niekas kitas, tik E. K., kuris gyveno šiame kambaryje, negalėjo naudotis minėta pinigine.

13. Be to, teisėjų kolegija, atmesdama gynybos teiginius apie pinigų priklausomybę seneliams, nesivadovauja liudytojo A. S. parodymais teisme apie kratos metu rastus pinigus, nes šio liudytojo parodymus vertina kaip nepatikimus. Šio liudytojo parodymai, bent jau tiek, kiek tai susiję su kratos metu rastais pinigais, byloje buvo ir nenuoseklūs ir nelogiški teigiant, jog pinigus tvarkė jo sutuoktinė, kuri tuo pačiu sunkiai sirgo ir negalėjo to daryti. Byloje nustatytos aplinkybės aiškiai rodo ir tai, kad liudytojas A. S. bandė padėti išvengti atsakomybės savo anūkui, nuteistajam E. K.. Apie tai liudija jo veiksmai trukdant pareigūnams atlikti kratą ir patekti į butą (po to, kai jo žmona pareigūnams sakė, jog namie nieko nėra, o pareigūnai toliau siekė patekti į butą, liudytojas A. S. priėjęs prie durų atsisakė susipažinti su teismo nutartimi dėl kratos, bandė jėga uždaryti duris, kelis kartus spyrė duris laikiusiam pareigūnui į koją, o pareigūnams jau patekus į butą, savo kūnu bandė užstoti praėjimą į butą ir pan.), galiausiai jau kratos metu, jis bandė paslėpti labai svarbų ir E. K. kaltinantį įrodymą – išnešė iš buto byloje aptiktą tablečių gaminimo presą, kurį E. K. naudojo perdirbdamas psichotropinės medžiagos MDMA kristalus į tabletes.

14. Jau minėtų aplinkybių negalima nevertinti ir kitų byloje neginčijamai nustatytų faktų kontekste, kurie akivaizdžiai byloja apie nuteistojo disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti (bute rastas labai didelis kiekis įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų; prieš pareigūnams patenkant į butą per balkoną buvo išmesta dalis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat svarstyklės, skirtos sverti tokias medžiagas; nustatytas psichotropinių medžiagų perdirbimo į tabletes faktas ir rastos tam skirtos priemonės (specialus tablečių presas, skirtingų spalvų milteliai, kaukė (respiratorius) su miltelių spalvą atitinkančiomis dulkėmis, daugybė maišelių skirtų tokių medžiagų fasavimui); narkotinės medžiagos perdirbimo į ekstraktą ir tinktūrą faktas; nuteistasis E. K. niekur nedirbo, bet nurodė turėjęs dideles pinigų sumas, būtinas įsigyjant minėtas narkotines bei psichotropines medžiagas ir jų perdirbimui bei fasavimui skirtas priemones (2 500 Eur už psichotropines medžiagas LSD; 3 600 Eur – už kanapes; 1 700 Eur – už dalį namuose rastų psichotropinių medžiagų; 1 173 Eur už presą su mokesčiais; 440 Eur už miltelius, skirtus tablečių gamybai) ir kt.).

15. Visos šios aplinkybės, vertinant ir jau minėtus objektyvius faktus, kad pinigai buvo rasti E. K. kambaryje ir ne moteriškame rankinuke, apie kurį kalbėjo A. S., o vyriškoje, per juosmenį užsegamoje piniginėje ir kt., teismui nekelia jokių abejonių, kad visi kratos metu paimti 9 730 Eur priklausė būtent nuteistajam E. K..

Dėl BK 72³ straipsnio taikymo ir rastų pinigų konfiskavimo

16. BK 72³ straipsnyje įtvirtintas išplėstinis turto konfiskavimas, įstatyme apibrėžiamas kaip kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu (BK 72³ straipsnio 1 dalis). Be to, pagal BK 72³ straipsnio 2 dalį, išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.

17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šioje byloje negalima daryti išvados, jog prašomą konfiskuoti turtą E. K. įgijo būtent iš veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, taip pat, jog negalima daryti išvados, kad E. K. pragyveno tik iš lėšų, gautų iš nusikalstamų veikų. Be to, teismas nurodė, kad skirtumas tarp E. K. teisėtų pajamų ir išlaidų yra tik 3 299,98 Eur, o tai leidžia spręsti, jog teismas ne tik neįžvelgė faktinio pagrindo išplėstinio turto konfiskavimui taikyti, bet ir neįžvelgė BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos, pagal kurią išplėstinį turto konfiskavimą galima taikyti tik tuomet, kai asmuo, be kitų sąlygų, turi turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 250 MGL, t. y. 12 500 Eur, dydžio sumą. Prokurorė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir teigia, jog byloje yra BK 72³ straipsnyje numatyti pagrindai ir išplėstinio turto konfiskavimo taikymo sąlygos.

18. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kratos metu rastų ir konfiskuoti prašomų pinigų kilmės, be kita ko, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo gauta duomenų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, jog E. K. pragyvena ir pragyveno tik iš nusikalstamų veikų (nuosprendyje tokios išvados išdėstytos taip: „Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta tai, jog E. K. visą prašomą konfiskuoti turtą galėjo įgyti ir ne iš nusikalstamų veikų darymo. Pažymėtina, kad visą ikiteisminio tyrimo laiką nebuvo gauta duomenų apie kokių nors naujų nusikalstamų veikų padarymą, ar inkriminuotų veikų tęstinumą, nebuvo fiksuota E. K. daugkartinių kontaktų ar ilgalaikių ryšių su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis, kas leistų daryti kategorišką išvadą, jog E. K. pragyvena ir pragyveno tik iš nusikalstamų veikų gaunamo rezultato, o jo pateikta versija dėl gautų pajamų narkotinėms bei psichotropinėms medžiagoms įsigyti yra tik priedanga neteisėtoms pajamoms pagrįsti.“ (nuosprendžio 21 l.).

19. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados rodo, kad apygardos teismas spręsdamas byloje keltą klausimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo, iš esmės sprendė, ar byloje pakanka duomenų, leidžiančių daryti kategoriškas išvadas apie tai, ar kratos matu rasti pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu. Teisėjų kolegija su tokia apygardos teismo pozicija nesutinka, nes įstatyme tokios išplėstinio turto konfiskavimo sąlygos nėra – byloje turėjo būti sprendžiama, ar yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

20. BK 72³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.“ Šios nuostatos konstrukcija ir tiesiogiai įstatyme numatyta formuluotė „kai yra pagrindas manyti“ aiškiai rodo, kad sprendžiant dėl išplėstinio turto konfiskavimo ir turtinės naudos gavimo nusikalstamu būdu, įrodinėjimo standartas nėra toks pats, koks įrodinėjant asmens kaltę.

21. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl BK 72³ straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo rėmėsi dviem Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimais (kasacinės nutartys Nr. 2K-245-1073/2018 ir 2K-295-222/2019, kurios priimtos toje pačioje baudžiamojoje byloje), o pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo taisyklių sprendžiant išplėstinio turto konfiskavimo klausimus iš esmės nurodė tik dalį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje byloje Nr. 2K-245-1073/2018 nurodytų argumentų, kurie neatskleidžia tikrosios kasacinio teismo pozicijos šiuo klausimu ir, teisėjų kolegijos vertinimu, gali suformuoti neteisingą precedentą, kuris iš esmės prieštarauja įstatymų leidėjo ketinimams, tiesiogiai išreikštiems BK 72³ straipsnio nuostatose.

22. Minėtoje LAT nutartyje, kuria iš esmės tik pradėta formuoti šiuo metu dar besivystanti teismų praktika taikant BK 72³ straipsnio nuostatas, aiškiai nurodyta apie žemesnį įrodinėjimo standartą sprendžiant išplėstinio turto konfiskavimo klausimus. Šiame sprendime, remiantis plačiai atskleista tarptautinės teisės normų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos analize, kasacinis teismas nurodė, kad tokiu atveju „<...> būtina nustatyti galimybę (pagrįstą prielaidą), kad turtinė nauda buvo galima pagal konkrečią bylos situaciją“ (žr. LAT 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018, 22 pastraipą). Be šių, o taip pat ir kitų svarbių argumentų, kasacinis teismas pripažino ir tai, kad šioje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje, sprendžiant dėl kratos metu rastų pinigų kilmės, t. y. sprendžiant iš esmės tokį pat klausimą koks keliamas ir nagrinėjamoje E. K. byloje, nebuvo išlaikytas įrodymų persvaros principu grindžiamas įrodinėjimo standartas.

23. Teisės moksle ir teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų persvaros principas reiškia teismo išvadų darymą, be kita ko, remiantis netiesioginiais įrodymais, pagal kuriuos labiau tikėtina, nei netikėtina, kad viena ar kita aplinkybė egzistavo – šiuo atveju, kad turtas gautas nusikalstamu būdu (pvz., LAT 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015). Teisėjų kolegija, sutikdama su kasacinio teismo pozicija suformuluota kasacinėje nutartyje Nr. 2K-245-1073/2018, pažymi, kad toks, įrodymų persvara ir žemesniu įrodinėjimo standartu grindžiamas įrodinėjimas negali būti taikomas įrodinėjant asmens kaltę, taip pat, ir inkriminuojant neteisėtą praturtėjimą, numatytą BK 189¹ straipsnyje (apie ką spręsta kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-100-222/2015), tačiau galimas ir nepažeidžia asmens nekaltumo prezumpcijos principo įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, sprendžiant dėl BK 72³ straipsnyje įtvirtinto išplėstinio turto konfiskavimo (pvz., panašiai, kaip ir sprendžiant dėl asmens suėmimo pagrindo, t. y. „pagrįsto manymo“, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalyje, kad asmuo bėgs, trukdys procesui ar darys naujas nusikalstamas veikas).

24. Tokias išvadas teisėjų kolegija daro remdamasi ir teisės doktrina nagrinėjamu klausimu, kurioje, remiantis EŽTT praktikos analize, taip pat pripažįstama, jog „išplėstinio turto konfiskavimo atveju taikytinas žemesnis nei asmens pripažinimo kaltu taikomas įrodinėjimo standartas“ (žr. Bikelis, S.; Čepytė, B.; Girdauskas, M. ir kt. Kad nusikaltimai neapsimokėtų. Tradiciniai ir modernūs turto konfiskavimo mechanizmai. Monografija. Vilnius: Justitia, 2014. p. 309). Šioje monografijoje aptariant ir dažnai kritišką požiūrį į išplėstinio konfiskavimo institutą dėl galimo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo ir pan., atkreipiamas dėmesys ir į užsienio valstybių konstitucinę jurisprudenciją, kurioje baudžiamajame įstatyme numatytas išplėstinio turto konfiskavimo konstitucingumo klausimas, jau minėtu įrodinėjimo standarto ir nekaltumo prezumpcijos aspektu, taip pat yra nagrinėtas. Antai, atkreipiamas dėmesys ir į Lietuvos teisei bei baudžiamajai justicijai reikšmingą Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 73d straipsnio vertinimą Vokietijos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 14 d. sprendime. Šiame sprendime pažymėta ir tai, kad įstatymų leidėjas yra laisvas, pasirinkdamas nusikaltimų ir neteisėtai įgyto turto kontrolės priemones ir kad tai jis gali padaryti bausmėmis (pvz., baudomis), bet taip pat gali numatyti ir kitokio pobūdžio priemones, pavyzdžiui, išplėstinį turto konfiskavimą, kuris nėra bausmė. Šia priemone nesiekiama kaltininko nubausti dėl jo veikų, iš kurių gautos neteisėtos pajamos. Išplėstinio turto konfiskavimu siekiama ištaisyti (atkurti) pažeistus nuosavybės teisinius santykius, sugražinti teisinę tvarką į buvusią padėtį, pašalinti besitęsiantį neteisėtumą ir pan., todėl taikant išplėstinį turto konfiskavimą, nesprendžiama dėl asmens kaltės, taigi negalima įžvelgti ir galimo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo. Darydamas tokias išvadas Vokietijos Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį ir į Vokietijos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pagal kurią, neteisėta turto kilmė byloje nustatoma esant vidiniam teismo įsitikinimui, nes tokia praktika yra pakankama apsaugant asmens nuosavybę nuo savavališkų jos ribojimų (plačiau Žr. jau minėtos monografijos 252 – 253 p., taip pat Vokietijos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Nr. 2 BvR 564/95, šio teismo interneto svetainėje [interaktyvus] <https://www.bundesverfassungsgericht.de/SharedDocs/Entscheidungen/DE/2004/01/rs20040114_2bvr056495.html>).

25. Dėl visų minėtų argumentų pirmosios instancijos teismas, net jei įžvelgė tam tikras abejones dėl kratos metu rastų pinigų kilmės, neturėjo jų vertinti vien tik kaltinamojo naudai ir spręsti apie kategoriškų išvadų būtinybę konstatuojant pinigų gavimo nusikalstamu būdu faktą. Iš jau minėto teisės aiškinimo matyti, jog reikalaujant kategoriškų išvadų būtų paneigta išplėstinio turto konfiskavimo instituto esmė, nes padarius kategoriškas išvadas dėl turto gavimo nusikalstamu būdu, turėtų būti sprendžiamas turto, kaip nusikalstamos veikos rezultato, konfiskavimo klausimas taikant įprastinį turto konfiskavimą, numatytą BK 72 straipsnyje.

26. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad nuteistasis E. K. ilgą laiką apskritai neturėjo jokių asmeninių pajamų. Jis niekur nedirbo ir be jo deklaratyviai nurodomų ir niekuo nepagrįstų pajamų iš prekybos (duomenys neskelbtini), savo pajamas nuteistasis taip pat bandė grįsti lėšomis gautomis iš senelių ir mamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei E. K. išties gavo pajamų iš tokios veiklos, jis turėjo realias ir nesunkiai įgyvendinamas galimybes tokius teiginius pagrįsti konkrečiais duomenimis, tačiau to nepadarė. Bet kuriuo atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad valstybinis kaltinimas tokius nuteistojo teiginius rimtai analizavo, tikrino ir paneigė. Byloje buvo analizuojama nuteistojo turtinė padėtis, jo ir jo artimųjų banko sąskaitos, finansiniai srautai nuteistojo bankų sąskaitose (naudojantis ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių finansų įstaigose turėtomis sąskaitomis), tačiau juose nėra jokių duomenų apie gautas pajamas iš prekybos (duomenys neskelbtini) (yra tik duomenys apie išlaidas ir mokėjimus iš E. K. banko sąskaitos elektroninių kriptovaliutų keityklose, kurie, be byloje nustatyto fakto apie narkotinių medžiagų pirkimą atsiskaitant kriptovaliuta, nerodo jokių paslaugų teikimo kitiems asmenims perkant kriptovaliutas ir priešingai – tik patvirtina siekį nuslėpti išlaidas, įsigyjant narkotines ir psichotropines medžiagas). Be to, nustatyti tik keli pavedimai E. K. iš jo mamos (2018 m. balandžio 23 d. – 180 Eur (mokėjimo paskirtis – skola); 2018 m. lapkričio 2 d. – 500 Eur (mokėjimo paskirtis – skola); 2019 m. vasario 26 d. – 25 Eur (mokėjimo paskirtis – išlaikymas; t. 2, b. l. 158–168; t. 2, b. l. 179–197)). Nuteistojo mamos teiginiai apie nuolatinį grynųjų pinigų perdavimą sūnui didelėmis sumomis, yra aiškiai neteisingi ir prieštarauja bylos medžiagai (pvz., jos pačios ir liudytojo A. S. teiginiams apie trumpalaikius grįžimus į Lietuvą, jos pajamų deklaracijoje nurodytoms pajamoms, išlaidų dydžiui ir pobūdžiui banko sąskaitoje ir pan.). Iš nuteistojo banko sąskaitos duomenų taip pat matyti, kad E. K. skirtingi asmenys, dažnai tie patys ir kas kelias dienas, pervesdavo nedideles pinigų sumas (pvz., mažesnes nei 10, 20, 30 Eur ir pan.), nurodydami tokią mokėjimo paskirtį, iš kurios negalima suprasti tikrųjų nuteistojo ir šių asmenų tarpusavio santykių pobūdžio (dažniausiai nurodant, kad tai „skola“, „skolytė ir ne tik“, o kartais apskritai nurodant bet ką „mano mylimiausiam (duomenys neskelbtini)“, „Tumturum“, „Sw“, „:)“ ir pan. (t. 2, b. l. 179–197; t. 3, b. l. 17)). Be tokių pavedimų, nuteistasis gaudavo ir kitas pajamas grynaisiais pinigais, kuriuos per daugybę kartų įnešė į savo banko sąskaitą (laikotarpiu nuo 2018 m. pradžios iki 2019 m. pabaigos nuteistasis per 50 kartų įnešė į savo sąskaitą 19 050 Eur grynaisiais pinigais (t. 2, b. l. 174–176)). Nuteistasis teigė, kad turėjo ir kitą byloje nenustatytą ofšorinio banko sąskaitą, tačiau nesugebėjo prisiminti nei banko pavadinimo, nei banko sąskaitos. Lygiai taip pat jis negalėjo prisiminti ir prisijungimo duomenų prie internetinių prekybos kriptovaliutomis svetainių (t. 3, b. l. 106–107).

27. Visos šios aplinkybės, bei E. K. negalėjimas pagrįsti gaunamų pajamų kilmės, vertinant ir byloje neginčijamai nustatytas faktines aplinkybes apie nuteistojo disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, šių medžiagų perdirbimą į tabletes, ekstraktus ir pan., nuteistojo investicijas į šias medžiagas, paties nuteistojo parodymus apie tai, kad iki šioje byloje nustatytų faktų dėl narkotinių medžiagų įgijimo, narkotines medžiagas jis yra įsigijęs ir anksčiau, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog kratos metu rasti pinigai buvo E. K. nusikalstamu būdu gautos lėšos. Byloje surinkti įrodymai, kiti duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės jungiasi į nuoseklią loginę grandinę bei aiškiai rodo, kad minėtų pinigų nuteistasis E. K. negalėjo gauti jokiu teisėtu būdu, kaip tik gaudamas pajamas iš nusikalstamos veiklos.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra ir visos BK 72³ straipsnio 2 dalyje nurodytos išplėstinio turto konfiskavimo sąlygos.

28.1. BK 72³ straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad išplėstinį turto konfiskavimą, be kitų sąlygų, galima taikyti tik tuomet, jei kaltininkas yra pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos. Nuteistasis padarė du sunkius nusikaltimus bei vieną labai sunkų nusikaltimą, kurių pobūdis aiškiai savanaudiškas. Disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, leidžia daryti išvadą, kad buvo padaryti nusikaltimai, iš kurių nuteistasis siekė neteisėtai pasipelnyti, taigi galėjo turėti turtinės naudos. Aptariama baudžiamojo įstatymo sąlyga nereikalauja nustatyti fakto, kad asmuo turėjo turtinės naudos iš byloje inkriminuotos ir nustatytos nusikalstamos veikos. Toks reikalavimas, kaip jau minėta, būtų netgi nelogiškas, nes tokiu atveju būtų sprendžiamas ne išplėstinio, o įprastinio turto, kaip nusikalstamos veikos rezultato, konfiskavimo klausimas ir įstatyme nebūtų jokios prasmės numatyti ir išplėstinio turto konfiskavimo instituto taikymo galimybės.

28.2. BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad išplėstinį turto konfiskavimą, be kitų sąlygų, galima taikyti tik tuomet, jei kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto. Nagrinėjamoje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis 2019 m. rugsėjo mėnesį – lapkričio 28 d., nuteistasis vien namuose grynais pinigais turėjo jau minėtus 9 730 Eur. Nuo 2018 m. sausio 1 d. 1 MGL yra 50 Eur, taigi vien jau minėta pinigų suma, kurią teisėjų kolegija pripažino kaip gautą nusikalstamu būdu, sudaro beveik 200 MGL.

28.3. Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo atliekamas nuteistojo E. K. turto tyrimas, kurio metu buvo renkami ir analizuojami duomenys apie bet kokio pavidalo E. K. ir jo artimųjų turtą, jo įgijimo, perleidimo aplinkybes ir istoriją. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje skirtumo tarp visų nuteistojo teisėtų pajamų ir išlaidų dydį, t. y. 3 299,98 Eur sumą, grindė byloje pateikta 2019 m. gruodžio 12 d. turto tyrimo pažyma Nr. 02-4-00130-19 (atskiras bylos tomas „Turto tyrimas prie ikiteisminio trimo 02-4-00130-19“). Atliekant šį tyrimą buvo analizuojami duomenys apie E. K. ir jo šeimos narių (V. R., I. K., V. S. ir A. S.) turtą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Šio tyrimo išvadoje nurodytas skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų – 3 299,98 Eur (2019 m. gruodžio 12 d. Turto tyrimo pažymos 9 lapas, 17 punktas).

28.4. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, minėta turto tyrimo pažyma nebuvo tiriama ir paskelbta (t. 4, b. l. 136) ir nei vienas proceso dalyvis to nepageidavo. Visgi baigiamųjų kalbų metu prokurorė, reaguodama į gynėjo baigiamąją kalbą, nurodė, kad atlikus minėtą turto tyrimą, jis buvo įvertintas pakartotinai, vertinant tik asmenų, kurie su E. K. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, turtą ir kad šio tyrimo metu buvo nustatyta, jog skirtumas tarp E. K. turto ir teisėtų pajamų yra didesnis nei 250 MGL ir sudaro daugiau nei 31 tūkstantį eurų (t. 4, b. l. 152). Nei teismas, nei kiti proceso dalyviai nekėlė klausimo apie būtinybę papildomai tirti šias aplinkybes, nors teismui ir nebuvo pateikti duomenys apie prokurorės minėtą pakartotinai atliktą turto tyrimą ir ne 3 299,98 Eur siekiantį, o 31 000 Eur dydžio sumą viršijantį skirtumą tarp E. K. turto ir teisėtų pajamų. Apeliacinės instancijos teisme prokurorė paaiškino, kad minėtas pakartotinis turto tyrimas buvo atliktas surašant naują, t. y. 2020 m. rugpjūčio 5 d. turto tyrimo pažymą Nr. 02-4-00130-19, kad šis tyrimas buvo pridėtas prie tyrimo medžiagos prokuratūros informacinėje sistemoje, tačiau per klaidą nebuvo pridėtas prie teismui pateiktos bylos, todėl šią pažymą pridėjo prie apeliacinio skundo ir prašė ištirti apeliacinės instancijos teisme.

28.5. Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktos turto tyrimo pažymos, teisėjų kolegija sutinka su gynėjo išsakyta kritika dėl būtinybės teismui pateikti visą bylos medžiagą, tačiau, vertindama baudžiamąjį procesą kaip visumą ir pabrėždama apeliacinės instancijos teismo teisę ištirti visus byloje svarbius duomenis, pripažįsta įrodymu apeliacinės instancijos teismui pateiktą ir apeliacinio proceso metu ištirtą 2020 m. rugpjūčio 5 d. turto tyrimo pažymą (t. 4, b. l. 190–194). Priešingai nei teigė gynėjas, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl šios pažymos tikrumo ir jos surašymo laiko, nes šias aplinkybes patvirtina prie pažymos pateikti detalūs metaduomenys su informacija apie jos registraciją ir pasirašymą elektroniniais parašais 2020 m. rugpjūčio 11 d., t. y. dar ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teismui perduota 2020 m. lapkričio 9 d.). Pastebėtina ir tai, kad ši pažyma, savo turiniu nuo pirmosios iš tiesų skiriasi tik tuo, jog joje nebuvo analizuotas ir įtrauktas nuteistojo E. K. tėvų, t. y. I. K. ir V. R. turtas, taigi net ir be šios pažymos, buvo galima nesunkiai suskaičiuoti, kaip keistųsi pirminė pažyma, jei iš jos būtų pašalinti duomenys apie nuteistojo tėvų turtą. Šioje pažymoje nurodyta, kad skirtumas tarp E. K. turto ir teisėtų pajamų sudaro 31 056,23 Eur (t. 4, b. l. 193).

28.6. Apeliacinės instancijos teisme nei nuteistasis, nei jo gynėjas nepageidavo pateikti teismui jokių šią pažymą ar jos išvadas apie nustatytą E. K. teisėtų pajamų ir išlaidų skirtumą paneigiančių įrodymų ir ginčijo šio įrodymo leistinumą bei kritikavo kaltinimo poziciją neįtraukiant į naują turto tyrimą nuteistojo mamos bei jo ankstesnės draugės turto. Tokių argumentų kontekste teisėjų kolegija pastebi, jog sprendžiant dėl konkretaus asmens turto ir teisėtų pajamų skirtumo negalima nei dirbtinai išplėsti tiriamų asmenų rato, nei jo susiaurinti. Kiekvienoje situacijoje, pirmiausia, būtina įvertinti konkretaus tiriamo asmens bei su juo susijusių tokių asmenų turtą, kurių turtas, pajamos ir išlaidos yra bendros. Tai reiškia, kad tokiose situacijoje neprivalo ir net negali būti vertinamas tokių asmenų turtas, kurie nors ir yra šeimos nariai ar artimieji, bet neveda su tiriamuoju asmeniu bendro ūkio. Iš byloje esančių duomenų apie pilnamečio nuteistojo gyvenimą tik su seneliais, jo mamos I. K. gyvenimą ir darbą užsienyje, net ir turint omenyje jau minėtus kelis pavedimus sūnui, A. S. parodymus tik apie trumpalaikius dukros grįžimus, negalima daryti išvados apie sūnaus ir mamos, ar juo labiau buvusios nuteistojo draugės bendrą turtą, ar bendrai vedamą ūkį. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pakartotinis turto tyrimas eliminuojant iš jo nuteistojo tėvus nagrinėjamoje byloje buvo atliktas visiškai pagrįstai. Taigi teisėjų kolegija remiasi šio turto tyrimo pažymoje nurodytu skirtumu tarp nuteistojo teisėtų pajamų ir išlaidų bei pripažįsta, kad jis sudaro ne 3 299,98 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o 31 056,23 Eur. Toks aptariamo skirtumo dydis net kelis kartus didesnis nei BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta 250 MGL, t. y. 12 500 Eur, dydžio suma, o vertinant ir kratos metu rastų E. K. grynųjų pinigų vertę, yra akivaizdus, todėl teisėjų kolegija neįžvelgė būtinybės šias aplinkybes tirti dar detaliau, skiriant tam ekspertizę ar specialisto tyrimą.

28.7. Kaip jau minėta, nuteistas E. K. ir gynyba viso baudžiamojo proceso metu žinojo apie galimą rastų pinigų konfiskavimą bei nagrinėjamą šių pinigų kilmės klausimą, taip pat žinojo ir apie galimą išplėstinio turto konfiskavimo taikymą ir vien tik šiuo klausimu inicijuotą apeliacinį procesą, tačiau nepagrindė pas nuteistąjį kratos metu rastų pinigų įgijimo teisėtumo. Taigi BK 72³ straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta išplėstinio turto konfiskavimo sąlyga taip pat nustatyta.

29. Šiame sprendime jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant išplėstinio turto konfiskavimo klausimus būtina įvertinti šios priemonės proporcingumo klausimą, kuris EŽTT praktikoje aiškinamas kaip sąžiningas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (LAT 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis, byloje Nr. 2K-245-1073/2018).

30. Aptariamo klausimo kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad šiuo atveju išplėstinio turto konfiskavimo klausimas sprendžiamas byloje, kurioje E. K. nuteistas už itin pavojingas nusikalstamas veikas, kurio tarptautiniuose teisės aktuose, tiesiogiai nurodytos kaip išskirtinio pavojingumo ir kurių padarymo atveju turėtų būti sprendžiamas nusikalstamų veikų priemonių ar iš nusikalstamų veikų gautų pajamų konfiskavimo, taip pat ir išplėstinio turto konfiskavimo, klausimas. Tai įtvirtinta Europos Sąjungos teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos ratifikuotose tarptautinėse sutartyse: 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, 1990 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR (toliau – Pamatinis sprendimas) dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo bei kt. Pamatiniame sprendime valstybės narės yra įpareigojamos nustatyti galimybę taikyti išplėstinį turto konfiskavimą asmenims, kurie yra nuteisti dėl tam tikrų organizuotų nusikaltimų (pinigų plovimo, pinigų padirbinėjimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, prekybos žmonėmis, nusikaltimų, susijusių su neteisėta migracija, disponavimo vaikų pornografija) ar dėl dalyvavimo darant teroristinius nusikaltimus, kuriems yra taikomos ir specialiai Pamatiniame sprendime apibrėžtos sankcijos (jos minimumas). Lietuvos Respublikoje minėto Pamatinio sprendimo reikalavimai buvo įgyvendinti 2010 m. gruodžio 22 d. priimtais BK pakeitimais, be kita ko, į jį įtraukiant BK 72³ straipsnyje numatytą išplėstinį turto konfiskavimą. Taigi išplėstinio turto konfiskavimo klausimas nagrinėjamoje byloje bent jau aptariamu aspektu yra keliamas visiškai pagrįstai ir negali būti vertinamas kaip apskritai neadekvati priemonė pagal inkriminuotos veikos pobūdį ir pavojingumą.

31. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

32. Nagrinėjamoje byloje E. K. nuteistas už veikas, kurios aiškiai pavojingesnės nei bendras rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas. Jis ne tik įgijo ir disponavo labai dideliu kiekiu įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, bet ir perdirbinėjo jas į įvairių spalvų tabletes, ekstraktus ir tinktūras. Vertinant byloje analizuotus pinigų srautus, grynaisiais pinigais į E. K. sąskaitą įneštas sumas, byloje konstatuotą skirtumą tarp E. K. turto ir teisėtų pajamų, šio sprendimo 14 pastraipoje jau minėtas nuteistojo investicijas į nagrinėjamoje byloje nustatytas medžiagas ir priemones, E. K. paskirtos galutinės ir tokio pobūdžio bylose išskirtinai švelnios bei su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės pobūdį, kratos metu rastų 9 730 Eur, t. y. net ne visų jo pajamų, konfiskavimas, jokiu būdu negali būti laikomas poveikio priemone, kuri nuteistajam E. K. būtų aiškiai neadekvati ir užkrautų pernelyg didelę finansinę naštą.

33. Šia priemone teismas nesiekia E. K. nubausti – tuo siekiama sugrąžinti teisinę tvarką į buvusią padėtį, pašalinti besitęsiantį neteisėtumą dėl pajamų, kurios teismo įvertintos kaip gautos nusikalstamu būdu, todėl prokurorės prašymas dėl visų kratos metu rastų pinigų, t. y. 9 730 Eur konfiskavimo yra tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas grąžinti šiuos pinigus nuteistajam E. K. ir jo seneliui A. S. (skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta klaida nurodant K. pavardę) naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl grynųjų pinigų – 1 470 Eur ir 8 260 Eur (viso 9 730 Eur) grąžinimo nuteistajam E. K. ir A. K..

Vadovaujantis BK 72³ straipsniu ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir konfiskuoti E. K. turtą – 9 730 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt eurų), kurie rasti ir paimti kratos metu iš E. K. gyvenamosios vietos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.