- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- 1-86-885/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00130-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- E. K.
- Advokatai
- Linas Kuprusevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu nevedęs (buvo pateikti dokumentai sudaryti santuoką), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, studijuojantis Vilniaus kolegijoje, anksčiau neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent:
Jis 2019 m., apytiksliai rugsėjo mėnesį, tiksliai nenustatytą datą, iš nenustatytų asmenų, esančių Lenkijos Respublikoje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, naudodamasis anoniminio naršymo naršykle „Tor“ ir savo asmeniniu kompiuteriu, užsisakė didelį kiekį psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (2019-06-04 įsakymo Nr. V-668 redakcija) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, JT 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), tai yra lapelius, perforacijos būdu padalintus į 1000 kvadratinių mini lapelių (20,257 g), kuriuose yra psichotropinės medžiagos - LSD (lizergido), kurio grynas kiekis - 0,0793 g., šią psichotropinę medžiagą nurodė atsiųsti paštu adresu – (duomenys neskelbtini), nurodydamas save kaip pašto siuntos gavėją, už siuntą apmokėjo apie 2500 Eur vertės atitikmenį bitkoinų kriptovaliuta, po ko, jo užsakyta psichotropinė medžiaga pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, siuntėsi šį didelį kiekį psichotropinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius (duomenys neskelbtini), kol 2019-09-27 ši siunta su psichotropinėmis medžiagomis patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.
Taip pat jis įvykdė psichotropinių medžiagų kontrabandą, o būtent:
Jis 2019 m., apytiksliai rugsėjo mėnesį, tiksliai nenustatytą datą, iš nenustatytų asmenų, esančių Lenkijos Respublikoje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, naudodamasis anoniminio naršymo naršykle „Tor“ ir savo asmeniniu kompiuteriu, užsisakė didelį kiekį psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (2019-06-04 įsakymo Nr. V-668 redakcija) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, JT 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), tai yra lapelius, perforacijos būdu padalintus į 1000 kvadratinių mini lapelių (20,257 g), kuriuose yra psichotropinės medžiagos - LSD (lizergido), kurio grynas kiekis - 0,0793 g., šią psichotropinę medžiagą nurodė atsiųsti paštu adresu – (duomenys neskelbtini), nurodydamas save kaip pašto siuntos gavėją, už siuntą apmokėjo apie 2500 Eur vertės atitikmenį bitkoinų kriptovaliuta, po ko, jo užsakyta psichotropinė medžiaga pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis tokiu būdu, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 str. 2 p. kuriame nurodyta, kad “Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“, 2019 m., apytiksliai rugsėjo mėnesį, tiksliai nenustatytą datą, iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius (duomenys neskelbtini), gabeno psichotropinę medžiagą – lapelius, perforacijos būdu padalintus į 1000 kvadratinių mini lapelių (20,257 g), kuriuose yra psichotropinės medžiagos - LSD (lizergido), kurio grynas kiekis - 0,0793 g, kol 2019-09-27 ši siunta su psichotropinėmis medžiagomis patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.
Taip pat jis disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, o būtent:
Jis konkrečiai nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, esančioje miške prie (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens, susirašinėjimo programėlėje „WickerMi“ pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos – MDMA (cheminis pavadinimas: 3,4-metilenedioksi-N-metilamfetaminas) kristalų, kuriuos nuo įsigijimo vietos ir nuo įsigijimo momento neteisėtai laikė ir gabeno iki savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kur dalį neteisėtai įsigytų psichotropinės medžiagos – MDMA kristalų naudodamasis iš internetinės parduotuvės „Aliexpress“ už 950,43 Eur iš anksto įsigytu rankiniu tablečių formavimo iš birių medžiagų (miltelių) presu ir maišydamas su krikoceliuliozės, organinių pigmentų, brušito – dikalcio fosfato dihidrato (brushite, dicalcium phosphate dihydrate) ir aliuminio silikatų, - aliuminio, silicio ir deguonies junginių milteliais (įsigytais už 439,98 Eur internetu iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“) perdirbo į 705,8051 g tablečių, kuriose grynos psichotropinės medžiagos - MDMA (skaičiuojant bazės pavidalu) buvo 275,8 g, kurias kartu su dar neperdirbtais psichotropinės medžiagos – MDMA kristalais – 103,8935 g, kuriuose grynos psichotropinės medžiagos – MDMA (skaičiuojant bazės pavidalu) buvo 83,96 g ir 137,52 g miltelių mišinio, likusio rankiniame tablečių formavimo iš birių medžiagų (miltelių) prese, kurio sudėtyje buvo 45,6 g grynos psichotropinės medžiagos – MDMA (skaičiuojant bazės pavidalu) neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), iki 2019-11-28, kuomet kratos ir apžiūros, atliktos po kratomojo buto balkonais, metu, šias psichotropines medžiagas aptiko ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.
Tuo pačiu, iki 2019-11-28 tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis konkrečiai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytoje vietoje, esančioje miške prie Panerių memorialo Pavilnio mikrorajone, Vilniuje, arba Guriuose prie miškelio, iš nenustatyto asmens, susirašinėjimo programėlėje „WickerMi“ pasivadinusio panašiai į „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias nuo įsigijimo vietos ir nuo įsigijimo momento neteisėtai laikė ir gabeno iki savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kur dalį neteisėtai įsigytų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), pasinaudodamas orkaite ir maišydamas su propilenglikoliu ir glicerinu, perdirbo į 26 ml arba 31,4750 g ekstraktą arba tinktūrą, kurioje buvo 0,6% tetrtahidrokanabinolio, kurią kartu su neperdirbtomis narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis):
1. 445 g, kuriose tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC) koncentracija yra 9,3%;
2. 339 g, kuriose tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC) koncentracija yra 9,7%;
3. 4,8335 g, kuriose tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC) koncentracija yra 11,3%;
4. 0,0443 g, kuriose tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC) koncentracija yra 4,8%;
5. 0,1540 g, kuriose tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC) koncentracija yra 12,7%;
6. 0,1654 g, kuriose tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC) koncentracija yra 18,6%;
neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu(duomenys neskelbtini), iki 2019-11-28, kuomet kratos ir apžiūrų, atliktų po kratomojo buto balkonais, metu šias narkotines medžiagas aptiko ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.
Tuo pačiu, iki 2019-11-28 tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis konkrečiai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytoje vietoje vykusio vakarėlio metu iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,5932 g psichotropinės medžiagos – amfetamino miltelių, kuriuose buvo 0,072 g gryno amfetamino (skaičiuojant bazės pavidalu), kuriuos nuo įsigijimo vietos ir nuo įsigijimo momento neteisėtai laikė ir gabeno iki savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė iki 2019-11-28, kuomet kratos metu šią psichotropinę medžiagą aptiko ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.
Tokiais savo veiksmais ir tokiu būdu E. K. disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu (bendrai - 789,1972 g narkotine medžiaga - kanapėmis (antžeminėmis dalimis), įvairia forma (tablečių, miltelių mišinių, kristalų) buvusia psichotropine medžiaga - MDMA, kurioje, bendrai buvo 405,36 g grynos psichotropinės medžiagos - MDMA (skaičiuojant bazės formoje), 26 ml arba 31,4750 g narkotine medžiaga - kanapių ekstraktu arba tinktūra ir psichotropine medžiaga - amfetamino milteliais, kuriuose buvo 0,072 g gryno amfetamino (skaičiuojant bazės pavidalu)).
Kaltinamasis E. K. teisiamojo teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad labai gailisi dėl to, ką padarė. Jis tokioje pozicijoje, kurioje yra dabar, atsidūrė dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių. Dar ankstyvoje vaikystėje, kai sužinojo kad S. K. nėra jo tikras tėvas, turėjo liudyti teisme dėl šitos situacijos, kuri jį sukrėtė. Tuo metu buvo labai jautrus, dėl to negalėjo miegoti, valgyti, numetė daug svorio, jautė didelę įtampą, ypač matydamas savo mamą verkiančią. Jį labai sukrėtė įvykiai, kai S. būdavo nuolat girtas, juos su mama gąsdindavo ir jų nemylėjo. Jautė didelį skausmą augdamas be tikro tėvo ir baimę, kad jis neblaivus gali sužaloti juos su mama. Jis su mama vėliau persikėlė į Vilnių pas senelius, tačiau nerimas niekur nedingo. Dar daugiau skausmo išgyveno, kai sužinojo, jog jo tikrasis tėvas yra V. R., tačiau šis atsisakė su juo bendrauti, pripažinti jį kaip sūnų, o išlaikymą jo mamai teko prisiteisti per teismus, kuriuose ir vėl teko jam dalyvauti. Šios psichologinės traumos, kurias patyrė dar būdamas mažas vaikas, stipriai paveikė jo psichinę sveikatą, emocinę būseną. Jam sunkiai sekėsi susibendrauti su bendraamžiais. Pradėjęs mokytis Basanavičiaus gimnazijoje, kreipėsi pas mokyklos psichologę ir po keleto konsultacijų ji jam rekomendavo kreiptis pas psichiatrą. Jis turėjo nemažai draugų, kurie kreipėsi dėl panikos ir nerimo pas psichiatrus ir jiems išrašydavo raminamų psichotropinių vaistų, kuriuos nustojus gerti pasidarydavo dar blogiau negu buvo prieš tai negeriant jų. Todėl pradėjo domėtis internete alternatyviais šaltiniais, kaip žmonės su panašiais sutrikimais susitvarko naudodami alternatyvias psichotropines medžiagas ir nusprendė pabandyti žolės, MDMA ir psichodelikų, tokių kaip LSD, nes skaitė, kad tai žmonėms padeda gydyti užslėptas traumas, depresiją, panikos atakas. Susipažino su draugų kompanija, kuri tas medžiagas vartodavo, todėl per jų ryšius įsigijo tų medžiagų ir pradėjo eksperimentuoti. Tęsiant savo eksperimentavimą su medžiagomis suprato, kad jos jam padeda, todėl vartojo jų vis daugiau. Mokykloje jam gerai sekėsi chemija, todėl nusprendė pats pasigaminti psichotropinių medžiagų vartojimui. Ilgainiui nuolat vartodamas narkotines ir psichotropines medžiagas, suprato ne tik gydomąjį jų poveikį, bet ir malonumą, todėl pasidarė priklausomas nuo jų. Šios medžiagos buvo labai brangios, todėl pradėjo galvoti kaip užsidirbti ir pradėjo pirkti kriptovaliutas bei jas parduoti, taip gaudavo papildomų pajamų, kurias galėdavo išleisti narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms. Tačiau perkant narkotines ir psichotropines medžiagas nedidelėmis dozėmis, jos kainuodavo labai brangiai. Todėl nusprendė įsigyti iš karto didesnį kiekį tokių medžiagų. Niekada niekam nėra pardavęs jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tačiau jo šeimoje didelių psichologinių problemų turi ir mama, ir seneliai. Todėl galvojo ir jiems pasiūlyti pabandyti šių psichotropinių medžiagų, tuo tikslu užsisakė internetu, taip pat įsigijo Vilniuje didesnius kiekius kanapių ir MDMA medžiagų. Šiuo metu džiaugiasi, kad nespėjo įtraukti į šių medžiagų vartojimą ir sau artimų žmonių. Jo močiutė jau ne vienerius metus labai sunkiai serga, o jis labai norėjo jai padėti. Įvykis, kai policija atvyko daryti kratą jų namuose, jį labai sukrėtė, leido suprasti savo netinkamo elgesio pasekmes. Iš pradžių galvojo, kad nieko blogo nedaro, bet po šio įvykio visiškai pakeitė savo nuomonę ir požiūrį į narkotines bei psichotropines medžiagas. Paleistas iš kalėjimo savanoriškai kreipėsi pagalbos ir nuo to laiko iki šiol gydosi, daugiau kaip metai nebevartoja jokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Pradėjo dirbti, mokosi kolegijoje, su drauge planuoja bendrą ateitį, ketina sukurti šeimą. Nori turėti normalią šeimą, susilaukti vaikų ir suteikti jiems tokią tėvišką meilę, kurios jis pats nepatyrė vaikystėje. Gyvenime suklydo pirmą kartą ir labai dėl to gailisi. Ši byla padėjo jam suprasti savo nusikalstamą elgesį, pavojingumą, padėjo išbristi iš narkotikų liūno.
Kaltinime nurodytus 1000 vnt. LSD lapelių užsisakė internetu, o apmokėjo bitkoinais, viso jie kainavo apie 2500 eurų. Anksčiau irgi buvo iš ten pirkęs gal kokius 6 kartus, tik mažesniais kiekiais, po 5-10 lapelių. LSD siuntėsi savo senelių buto adresu (duomenys neskelbtini). Per vieną kartą galima suvartoti iš karto 3-4 vienetus LSD, kad geresnis poveikis būtų. Paskui atsiranda tolerancija ir vis daugiau reikia. LSD poveikis toks, kad matosi haliucinacijos, maišosi kvapai su garsais. Jis skaitė straipsnį, kad tokios narkotinės medžiagos padeda atsigauti po traumos, savijauta pagerėja ir manė, kad jam padės. Narkotines medžiagas pradėjo vartoti nuo 16 metų, kai pirmą kartą pabandė, ir vartojo apie 2 metus. Vėliau, būdamas gal 17 m., pabandė MDMA ir LSD. Bandė įvairias narkotines medžiagas vartoti, nes buvo smalsu išbandyti, kaip veikia ir kas padeda jo būsenai. Labiausiai padėdavo „žolė“ ir MDMA, o psichodelikai labiausiai padėdavo pažvelgti iš kitos pusės į savo problemas. Narkotinės medžiagos jį nuramindavo. Vartodavo dažniausiai namuose, bet būdavo atvejų, kad ir klubuose MDMA vartojo. 1000 LSD lapelių jam būtų užtekę gal kokiems metams, gal daugiau, nes kasdien buvo galima suvartoti ir iki 10 vnt., o „žolę“ rūkydavo nuolat, bet kartais maišydavo ir su kitomis medžiagomis. Bute rastą „žolę“ įsigijo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, o rastą MDMA nusipirko per kontaktą ,, (duomenys neskelbtini)“ programėlėje „WickerMi“, kurį nurodė jo pažįstami, kurie irgi vartodavo narkotines medžiagas. Tas kontaktas jam pasakė, kad reikės pinigų į priekį, nes pats pinigų tuo metu neturėjo. Kadangi jis pasiūlė labai gerą kainą ir perdavus 1700 eurų, teko palaukti kelias dienas, po to susitiko miške prie (duomenys neskelbtini), kur jam perdavė paketėlį su kristalais 700-800 g. Kristalus pirko, nes, kai anksčiau pirkdavo ,,ratus“, jam netikdavo, labai blogas poveikis nuo jų būdavo, nes į juos dėdavo labai kenksmingas medžiagas ir buvo galima perdozuoti, todėl pats nutarė pasigaminti pagal save, kad būtų kokybiškiau ir pigiau. Kristalus sutraiškydavo, persijodavo į miltus ir sumaišydavo su tokia specialia kreida, kad sukibtų, ir tada su aparatu suspausdavo į tabletes. Kreidos specialios užsisakė iš Anglijos. Tabletes su tam tikru specialiu aparatu gamindavo, kurį nusipirko iš ,, (duomenys neskelbtini)“. Iki kol nusprendė juos pasigaminti pats, ,,ratus“ pirkdavo iš pažįstamų, o jei būdavo klube, tai ten kažkas turėdavo. Iš to kiekio, kurį įsigijo, negali pasakyti, kiek planavo pagaminti tablečių. Kai pas juos atvyko pareigūnai, vakarą prieš tai valgė sausainių su labai intensyvia „žole“, o per miegus išgirdo triukšmą, kad lyg šaukia kažką policija, todėl supanikavo, išsigando ir pradėjo daiktus mėtyti per langą. Viską išmetė per langą, kas nurodyta kaltinime ir ką rado kratos metu. Dėl rasto skysčio paaiškino, kad jį pasigamino pats, susmulkino „žolę“, įdėjo į keramikinį indą, uždengė folija ir tada pusvalandį pakaitino orkaitėje, o vėliau sumaišė tą masę su baze iš kitų medžiagų ir gavosi skystis. Planavo tą skystį vartoti pats elektroninėms cigaretėms, bet jam jis nesigavo toks, kokio reikėjo. Dėl amfetamino paaiškino, kad galvojo, jog ten yra kokainas, kurį jam davė nemokamai pabandyti vieno vakarėlio metu. Bet jis tą paketėlį buvo pamiršęs ir nesuvartojo. Pripažįsta, kad vartojo visas narkotines medžiagas nurodytas kaltinime, išskyrus amfetaminą. Jo nuomone, mama vienu metu buvo supratusi, kad jis vartoja. MDMA tabletes gamino namuose, virtuvėje. Šeima matė, kad jis kažką gamina, bet nežinojo ką tiksliai. Narkotines medžiagas įsigijo savo vartojimui ir pasiūlyti savo artimiesiems, kad jiems palengvėtų psichologinė sveikatos būklė, tas platinimas būtų buvęs tik artimųjų rate, pašaliniams asmenims narkotinių medžiagų neplatino. MDMA jis vartojo su pertraukomis, nes vartojant juos kasdien labai sunkus poveikis būtų. Kriptovaliutas jis perpardavinėdavo internetu per savo banką. Jas pirkdavo žmonėms, kurie jam už tai sumokėdavo grynus pinigus, kuriuos jis įdėdavo į sąskaitą ir nupirkdavo kriptovaliutų. Dar su draugu gal kokį pusmetį užsiiminėjo automobilių perpardavinėjimu. Taip ir susitaupydavo lėšų pragyvenimui ir reikiamų medžiagų įsigijimui. Kartais narkotinėms medžiagoms pirkti skolindavosi pinigų iš draugų. Kriptovaliutų prekyba užsiiminėjo apie 2 metus ir uždirbdavo iš to. Jo kambaryje sportinėje rankinėje rasti 1400 eurų priklausė jam ir tai buvo pinigai, uždirbti iš automobilių perpardavinėjimo, o kam priklauso rasti 8000 eurų jam nėra žinoma. Dėl naudojimosi pavėžėjimo programėlėmis paaiškino, kad kai reikėjo seneliams kažkur važiuoti, užsakydavo, kartais draugei kviesdavo, o kai buvo koją pasitempęs ir pats naudojosi šiomis paslaugomis. Be to, naudojosi ,,City Bee“, nes mėgo jų naujus automobilius išbandyti, pasivažinėti. Močiutę veždavo į polikliniką taksi. Seneliai paskui jam grynais atiduodavo tai, ką jis sumokėdavo savo programėlėmis. Lėšų piniginių turėjo pakankamai, kadangi susitaupydavo, o kai gyveno kartu su seneliais, tai neturėjo daug išlaidų. Be to, mama prie jo išlaikymo prisideda, tėvas irgi prisidėjo. Jie jį rėmė ir perduodavo pinigus grynais. Tėvas šiuo metu neberemia, nes su juo nebepalaiko ryšių po jo sulaikymo. Jo kambaryje, kur gyveno, ne visi daiktai buvo jo, nes buvo neseniai atsikraustęs, o daiktai buvo maišuose, kai kurie buvo išmėtyti po kambarį, o spintoje buvo močiutės daiktai sudėti. Grynus pinigus į savo sąskaitą įnešdavo, kai gaudavo iš artimųjų ir iš žmonių, kuriems pirkdavo kriptovaliutą. Močiutė kartais neatpažįsta žmonių, nes ji serga bipoliniu sutrikimu. Mama taip pat turi psichologinių problemų, bet ji gydosi. Jis su mama kartu negyvena jau pora metų. Šiuo metu mokosi ,, (duomenys neskelbtini)“ 1 kurse, studijuoja tarptautinį verslą bei dirba ,, (duomenys neskelbtini)“. Prieš tai studijavo cheminę analizę, bet kai buvo sulaikytas, toliau nebetęsė šių mokslų.
Liudytojas A. S. parodė, kad yra E. K. senelis. Jų bute kratą pareigūnai pradėjo anksti ryte ir dirbo ilgai. Jam užkliuvo, kad pareigūnai močiutės kambaryje, spintoje tarp jos drabužių, piniginėje rado pinigus.. Jis net nežinojo tiksliai, kur ji laikė pinigus, bet kai pamatė kratos metu, tuomet suprato. Jų su žmona bendri pinigai būdavo sandėliuke, žmonos rankinuke. Pinigai buvo jų santaupos bei paveldėti pinigai, už žemės sklypo pardavimą. Paskutiniu metu daugiau susikaupė pinigų ir ji juos išėmė iš ten, bet kiek išėmė ir kur padėjo, jis nežinojo. Tik matė, kad jų gerokai sumažėjo, bet ne tiek, kiek buvo įdėta į spintą. Kai pinigai būdavo vienoje vietoje, tai žinojo, kiek jų yra, nes ir jis juos imdavo, kadangi reikėdavo ir bankui, ir maistui, ir kitiems reikalams. Žmonos sveikatos būklė labai bloga, nes ji serga šizofrenija. Jai reikalingi kažkokie psichotropiniai vaistai. Žmona anksčiau su pinigais labai gražiai elgėsi, bet tuo metu dar nebuvo tokios situacijos, kokia yra dabar. Jis būtų paėmęs ir saugiai padėjęs pinigus, bet nenorėjo daryti stresinių situacijų, nenorėjo, kad žmona galvotų, jog jis ja nepasitiki. Tas įrenginys, kurį jis bandė išnešti, pas juos buvo virtuvėje prie šaldytuvo. Kai atliko kratą, jis buvo įdėtas į juodą šiukšlių maišą, jis net nematė kas tame maiše yra. Kratos metu iškvietė greitąją pagalbą jo žmonai. Medikai atsivežė bei susinešė į virtuvę labai daug įrangos reanimavimui. Tas įrenginys maiše jam atrodė panašus į gydytojų įrangą. Jis norėjo padėti ir kad būtų greičiau, paėmė tą juodą maišą ir išnešė į koridorių, bet jį sustabdė. Norėjo pasikviesti draugą, bet jam niekas neleido. Daiktą paėmė, nes jis norėjo gydytojoms padėti ir paėmė sunkesnį daiktą. Jo neprašė padėti, bet jis norėjo, kad jie kuo greičiau išeitų. Jam kratos metu taip pat sukilo kraujo spaudimas ir jam iškvietė greitąją. Buvo nervinis šokas, todėl nežinojo ką daro. Nežinojo kam tas virtuvėje laikomas daiktas buvo skirtas. K. E. minėjo, kad jis skirtas kažką spausti. K. E. mokėsi chemiją, galvojo, kad gal kažkokiems mokslo darbams jis reikalingas, bet neteko matyti, kad E. kažką gamintų. Nepamena kiek laiko tas daiktas stovėjo virtuvėje, gal savaitę. Nežinojo, kad anūkas vartoja narkotines medžiagas. Kadangi neturi tame patirties, vargu ar galėtų atskirti kaip atrodo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Neteko matyti neįprasto anūko elgesio. Anūkas nedavė močiutei jokių vaistų. Nekalbėjo su anūku apie tokią pagalbą, bet jei jis būtų norėjęs padėti močiutei, tai jis būtų priėmęs tokią pagalbą, nes vaistinėje nieko negalima gauti. Anūkas gyveno pas juos, bet kai duktė pradėjo nesutarti su jo žmona, ji su anūku išsikraustė, bet vėliau E. grįžo pas juos. Kai gyveno kartu, tai jie padėdavo dukrai su anūku. O kai išsikraustė, tai duktė anūką prižiūrėjo, išlaikė. K. E. grįžo pas juos, jam padėdavo mama, bet ir jie jį paremdavo, jeigu kažko reikdavo. Duktė dirbo užsienyje ir padėdavo pinigais, kuriuos perduodavo ir E., ir jiems. E. mama grįždavo dažnai, gal tris kartus per metus. Negali pasakyti, kad E. buvo kas nors blogai. Neteko matyti, kad ateitų kokie siuntiniai E.. E. oficialiai nedirbo. Jei tekdavo kažkur važiuoti taksi, tai E. atsiskaitydavo kortele, o jis jam vėliau tuos pinigus atiduodavo grynais. Su taksi buvo patogiau ir paprasčiau važiuoti. Jam dažnai tekdavo važiuoti į Santariškes ar pas draugus. Važiuodavo kokius keturis kartus per mėnesį, gal netgi dažniau. Tekdavo ir žmoną vežti į polikliniką, į kitas gydymo įstaigas.
Liudytoja I. K. parodė, kad E. yra jos sūnus. Vaiką ji augino viena, nes tikrasis tėvas nenorėjo jo pripažinti. Teisinis procesas dėl tėvystės užsitęsė labai ilgai, o vaikas turėjo dalyvauti teismo posėdžiuose. Tai suteikė jam labai didelį skausmą, nes jis tuomet buvo ankstyvame paauglystės amžiuje. Tuo metu jai buvo diagnozuotas generalizuotas nerimo sutrikimas, taip pat jos mamai paūmėjo psichinės ligos. E. dėl to labai išgyveno. Buvo sudėtinga jo vaikystė, ji viena jį augino, neturėjo vyro, nebuvo su kuo pasitarti, dėl to ir jam, ir jai buvo labai sunku. Ji pradėjo įtarti, kad sūnus vartoja narkotikus, jam besimokant paskutinėje gimnazijos klasėje. Jo mobiliajame telefone rado žinutę, kur jis prašė bendraklasio psichotropinės tabletės. Ji bandė bendrauti su to bendraklasio tėvais, tačiau nepavyko. Tada kreipėsi į gimnazijos vadovybę, bet jai buvo atsakyta, kad prevencinės narkotikų programos nėra, nes nėra tam skirta lėšų. Bandė kalbėtis ir su sūnumi, bet jis pokalbių vengė, išsisukinėjo. Tada kreipėsi į poliklinikos psichologą, bet jai buvo atsakyta, kad atvestų paauglį pas juos ir jam skirs gydymą psichotropiniais vaistais. Ji nenorėjo, kad sūnus tokiame ankstyvame amžiuje pradėtų vartoti psichotropinius vaistus, prie kurių yra priprantama. Bandė įgyti psichologinių žinių, pradėjo lankyti narkotikus vartojančių jaunuolių artimųjų grupes, savitarpio grupes, taip pat kalbėjo su kunigu. Ten buvo dažnai diskutuojama, kad paaugliai ankstyvame amžiuje nori išbandyti tas medžiagas, kadangi jie nežino kaip slopinti įtampą, skausmą, paskui jie subręsta, viskas praeina, išauga iš to. Sūnus labai gerai mokėsi prestižinėje gimnazijoje, pačioje stipriausioje klasėje, lankė Ąžuoliuko muzikos mokyklą, sportavo, buvo mandagus, stropus, jį visi girdavo. Kai pas juos buvo padaryta krata ir rado narkotinių medžiagų. Tai buvo didelis sukrėtimas ir E., ir jai, ir jos tėvams. Tai buvo gyvenimiška pamoka, kuri jį labai pakeitė. Jis pakeitė požiūrį į narkotikus, pradėjo gydytis, nustojo vartoti, užmezgė rimtus santykius su mergina, ruošiasi kurti šeimą, taip pat dirba, mokosi. Jos nuomone, jei jis papultų į įkalinimo įstaigą, tai susitiktų tuos pačius žmones, kurie vartoja, ir jis gali vėl pradėti vartoti. O kadangi jis yra labai jautrus, gali įvykti ir daug blogesnis scenarijus. Ji niekada nerado pas sūnų narkotikų, o sūnus jai niekada nesiūlė vartoti narkotinių medžiagų. Nuo 2018 metų ji dirba užsienyje, o sugrįždavo pas tėvus kas pusantro mėnesio, kas du mėnesius ir duodavo sūnui apie 2 tūkst. eurų grynais pinigais. Kai kratos metu užėjo pareigūnai, ji nebuvo užėjusi į sūnaus kambarį. Nematė įrenginio, kurį paėmė pareigūnai, jis turbūt buvo uždengtas. Ji nepažįsta narkotikų, nežino, kaip jie atrodo. Kai sūnus vartojo, tokios jo būsenos neatskirdavo. Kai grįždavo, nematydavo apsvaigusio sūnaus, bet jis vengdavo bendravimo. Sūnus rūkydavo cigaretes ir ji dėl to labai pykdavo. Ji uždirbdavo maždaug po 2 tūkst. eurų per mėnesį, dar gaudavo arbatpinigių, be to, visas pragyvenimas jai nekainuodavo, todėl beveik visą atlyginimą atiduodavo sūnui. Nežino, kiek jis padėdavo seneliams, neklausdavo kaip jis disponuoja tais pinigais. Tėvai turėjo santaupų, nes buvo paveldėtas iš sklypo, be to, buvo parduota žemė. Taip pat tėvai gyveno gana taupiai ir tų pinigų susitaupydavo.
Be kaltinamojo prisipažinimo ir paaiškinimų, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
Apklaustas kaip liudytojas E. D. parodė, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniuoju inspektoriumi - kinologu. Pagal darbo paskirstymo grafiką, 2019-09-27 dirbo Vilniaus Teritorinės muitinės pašto poste, adresu (duomenys neskelbtini). Susipažinęs su jam pateiktu, jo surašytu prekių sulaikymo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), gali pasakyti, kad apie 17:00 val. tikrinant smulkias siuntas, atsirinko pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su nurodytu siuntėju ir gavėju, atsiųstą iš Lenkijos. Pasvėrė siuntą, svarstyklės rodė 0,050 kg. Atidaręs siuntos pakuotę, viduje rado perlenktą A4 formato popieriaus lapą, ant kurio buvo spausdintas tekstas anglų kalba. Išlanksčius popieriaus lapą, jame rado hermetinį, permatomą paketą, kurio viduje buvo spalvotas atvaizdas. Ant paketo ranka, su markeriu buvo užrašyta „1000G“. Įsižiūrėjęs į atvaizdą pastebėjo, kad jis yra perforuotas į kvadratėlius. Viso voke buvo 1000 tokių kvadratėlių. Įtarė, kad kvadratėliai gali būti apdoroti narkotine ar psichotropine medžiaga – Lizergio rūgštimi (dar žinoma kaip LSD), todėl siuntą sulaikė ir surašė prekių sulaikymo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 42-43).
Apklaustas kaip liudytojas A. M. parodė, kad apytiksliai 7.30 val. jis ruošėsi į darbą ir su vaikais ėjo prie automobilio, kuris buvo pastatytas prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Namą sudaro trys laiptinės. Jis gyvena trečioje laiptinėje, o automobilis stovėjo priekiu į pastatą, tarp pirmos ir antros laiptinės (arčiau antros laiptinės) palei šaligatvį, kuris eina statmenai namo. Eidamas jis pastebėjo, kad kieme stovi greitosios pagalbos automobilis. Pirma jis įsodino vaikus. Įsodinęs vaikus pastebėjo, kad prie automobilio galo mėtosi keli, gal kokie keturi folijos gabalėliai, kurie buvo sulamdyti. Jie buvo apytiksliai delno dydžio. Jis pagalvojo, kad kas nors prišiukšlino kieme. Tada dar pastebėjo, kad beveik po galiniu automobilio ratu iš automobilio bagažinės pusės matyti kažkoks elektroninis prietaisas. Jam jis buvo panašus į elektroninį vaikišką žaidimą. Pagalvojo, kad gal koks vaikas pametė, todėl įsidėjo į automobilį ir važiavo į darbą. Išvažiuojant iš stovėjimo vietos pastebėjo, kad iš pirmos laiptinės išėjo du uniformuoti policijos pareigūnai. Pakeliui į darbą, stovint kažkurioje sankryžoje Justiniškių mikrorajone, jis pasiėmė rastą prietaisą apžiūrėti. Jis buvo visas purvinas, aplipęs purvais. Bandė nustumti dangtelį, kaip paprastai nusiima vaikiškų elektroninių žaislų dangteliai, tačiau jis nenusistūmė, o tiesiog atsidarė. Atkreipė dėmesį, kad ant prietaiso yra įjungimo mygtukas, kuris buvo guminis, buvo pusiau iššokęs iš savo vietos. Pagalvojo, kad čia yra matinis veidrodėlis, todėl pabandė blizgią vietą pakrapštyti, tačiau tada suprato, kad čia yra ne veidrodėlis. Kadangi reikėjo važiuoti toliau, jis tą daiktą vėl padėjo ant sėdynės ir važiavo savais reikalais. Prie kitos sankryžos vėl pasiėmė jį apžiūrėti ir pamatė, kad paspaudus įjungimo mygtuką pasirodo mažame ekrane skaičiai. Taip pat pamatė užrašą „scale“ ir tada jis suprato, kad čia svarstyklės. Prisiminė, kad prie namų buvo greitosios medicinos pagalbos automobilis, uniformuoti policijos pareigūnai ir tada pagalvojo, kad jo rastos svarstyklės gali būti susijusios su veikla, kurią pareigūnai tame name darė. Mašinoje rado servetėlę, supakavo svarstykles į servetėlę, kad nebyrėtų purvai ir dar važiuodamas automobiliu paskambino bendru pagalbos telefonu „112“ ir pranešė apie visą situaciją. Nuvažiavo į darbą, o pareigūnai atvyko į darbą ir paėmė iš jo tas svarstykles. Prie apklausos pateikia savo nubraižytą schemą, kurioje nubraižė, kur stovėjo jo automobilis, kur stovėjo greitosios pagalbos automobilis (pažymėtas kryželiu) ir raide „A“ pažymėta svarstyklių radimo vieta. Taip pat pastebi, kad tarp jo automobilio ir greitosios pagalvos automobilio stovėjo dar 2 ar 3 lengvieji automobiliai, o greitosios pagalbos automobilis stovėjo beveik priešais pirmą laiptinę. Punktyrais pažymėta apytikslė jo ėjimo trajektorija (1 t., b.l. 45-47).
2019-09-27 prekių sulaikymo protokole Nr. 9VMB101759 užfiksuota, kad VTM Pašto poste, adresu (duomenys neskelbtini), tikrinant siuntas iš rizikingų šalių, tikrinimui buvo atrinkta siunta Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lenkijos Respublikos. Siunta Nr. (duomenys neskelbtini) – tai baltos spalvos vokas, matmenys (23x16 cm), svoris 0,050 kg. Minėta siunta yra registruotoji pašto siunta, gauta paštu (oro keliu) iš Lenkijos Respublikos (siuntos gavėjas – E. K., siuntos pristatymo adresas – (duomenys neskelbtini), siuntėjas – (duomenys neskelbtini)). Atplėšus voką, joje rastas A4 formato anglų kalba perlenktas lapas, o jo viduje rastas hermetinis, peršviečiamos spalvos paketas su spalvotu atvaizdu. Įsižiūrėjus į spalvotą lankstinuko atvaizdą matosi, kad jis yra su perforacijomis. Ant paketo rastas markeriu rašytas užrašas „1000G“. Viso rasta 1000 vnt. dozių. Siuntą su jos turiu nuspręsta sulaikyti, įtariant, kad lankstinukas su perforacijomis yra apdorotas narkotine (psichotropine) Lizergio rūgšties (LSD) medžiaga. Siunta sulaikyta, vadovaujantis 1961 m. JT Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašu, 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos nuostatomis, LR narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu, Sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2000 m. sausio 6 d. Nr. 5 (1 t., b. l. 26).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1834 (19) nurodyta, kad plastiko pakete su užrašu „1000 G“ tirti pateiktuose popieriaus lapeliuose, perforacijos būdu padalintuose į 1000 kvadratinių mini lapelių, yra psichotropinės medžiagos – LSD (lizergido). Lapeliuose, kurių masė - 20,2570 g, yra 0,0793 g gryno LSD. LSD yra psichotropinė medžiaga, įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I – ąjį sąrašą (1 t., b. l. 29-30).
2019-10-29 apžiūros protokole užfiksuota, kad pašto siunta Nr. RR332969324PL ir joje aptikti objektai buvo apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (1 t., b. l. 33-38).
2019-11-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-11-28, apie 7 val. buvo nuvykta į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Paskambinus į buto duris, jas atidarė V. S., E. K. močiutė. Pareigūnams prisistačius ir parodžius tarnybinius pažymėjimus ir paprašius leisti pareigūnams užeiti į butą, ji tai daryti atsisakė. Paaiškinus, kad pareigūnai turi teismo nutartį leidžiančią bute atlikti kratą, V. S. atsisakė susipažinti su teismo nutartimi, nes prastai mato. Pareigūnams paklausus, ar yra namuose jos vyras ar kitas asmuo, kuris galėtų susipažinti su teismo nutartimi, ji atsakė, kad bute yra viena, o į klausimą ar namuose yra E. K. atsakė, kad jis išvykęs pas draugę. Per praviras duris buvo girdima, o vėliau ir aiškiai matoma, kad bute ji yra ne viena. Pakartojus prašymą ką nors pakviesti, kas galėtų susipažinti su teismo nutartimi V. S. pasakė, kad nieko ji neskaitys ir nieko į butą neįleis, todėl bandė jėga uždaryti buto duris, tačiau buto durų nebuvo leista uždaryti. Po kiek laiko prie durų atėjo A. S., E. K. senelis, kuris irgi atsisakė susipažinti su teismo nutartimi ir jėga bandė uždaryti buto duris ir tuo pačiu kelis kartus spyrė pareigūnui, laikiusiam duris, į koją. Buvo priimtas sprendimas išsikviesti policijos pareigūnus. T. V. S. pradėjo skųstis sveikata, minėjo, kad turi problemų su širdies ritmu, kad ji pasijuto labai blogai, jaučiasi silpnai. Ji atsisėdo ant grindų ir kartu su A. S. savo kūnais užstojo praėjimą į butą. Dėl blogos V. S. savijautos, nedelsiant buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikai. Kol buvo laukiama medikų pareigūnų ir toliau buvo atsisakyta įleisti į butą, tačiau dėl prastos V. S. savijautos ir nežinomos jos sveikatos būklės buvo nuspręsta nemėginti jėga patekti į butą, nors girdėjosi, kad bute dar kažkas yra, buvo girdimas bruzdesys. Taip pat laukiant medikų A. S. sutiko susipažinti teismo nutartimi. Atvykus greitosios medicinos pagalbos medikams beveik iš karto atvyko ir policijos pareigūnai, todėl A. ir V. sutiko įsileisti visus į butą. Į butą buvo patekta apytiksliai 7.30 val. Užėjus į butą paaiškėjo, kad bute be A. S. ir V. S. dar yra ir E. K. ir I. K.. Užėjus į butą, E. K. buvo supažindintas su teismo nutartimi, buvo išaiškinta kratos atlikimo tvarka ir pradėta krata. Netrukus po patekimo į butą policijos pareigūnai išvyko, tačiau sugrįžo įspėti, kad jie lauke matė, kad po vienu iš kratomo buto balkonų mėtosi augalinės kilmės medžiaga, panaši į kanapes. Nedelsiant buvo pasirūpinta, kad teritorija, esanti po minėtu balkonu, būtų apsaugota. Per tą laiką medikai apžiūrėjo V. S. ir priėmė sprendimą ją vežti į ligoninę. Medikams išeinant kartu su V. S., A. S. paėmė tuo metu nenustatytą objektą iš namų, suvyniotą į juodą šiukšlių maišą ir bandė jį išnešti į to paties namo penktą aukštą, tačiau penktame aukšte buvo sulaikytas muitinės pareigūno ir gražintas į butą. Objektas, kurį buvo bandoma išnešti buvo nufotografuotas toje vietoje, kurioje jį paliko A. S. ir parneštas atgal į butą. Grįžus į butą buvo apžiūrėtas objektas, kurį A. S. bandė išnešti iš buto. Nuėmus nuo objekto maišą buvo matoma, kad maiše buvo prietaisas panašus į tablečių gaminimo stakles, ant kurių dar buvo matomos rožinės ir pilkos spalvos dulkių pėdsakai. Apie 8 val. A. S. pradėjo skųstis, kad prastai jaučiasi, tačiau atsisakė, kad jam būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba. Jis skundėsi širdimi, sakė, kad jam silpna, jį krėtė iš pažiūros nenatūralus drebulys. Nepaisant A. S. prieštaravimų buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai apžiūrėjo A., tačiau nusprendė, kad jo niekur vežti nereikia, todėl po apžiūros medikai išvyko. Apie 8.20 val. į kratą atvyko muitinės pareigūnų pastiprinimas, todėl apie 8.30 val. viena atvykusių muitinės pareigūnų išėjo iš kratomo buto ir atliko teritorijos, esančios po buto balkonu ir kur buvo matomos augalinės kilmės medžiagos gumulėliai panašūs į kanapes, apžiūrą, po kurios vėl grįžo į kratą. Apžiūros metu buvo surinkti visi augalinės kilmės medžiagos gumulėliai, panašūs į kanapes ir supakuoti į du maišus. Kratos metu E. K. savanoriškai iš kišenės pateikė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“, tačiau jame buvo viskas ištrinta atstatant gamyklinius parametrus. Atliekant kratą, apie 10.25 val. buvo gautas skambutis iš policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai informavo, kad kažkoks praeivis, einantis pro pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), rado prie automobilių besimėtančias svarstykles, įtarė, kad jos galimai buvo naudojamos narkotinių medžiagų svėrimui, todėl apie tai informavo policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai minėtas svarstykles paėmė ir pradėjo tyrimą. Krata bute buvo baigta apie 13.10 val., o po jos buvo priimtas nutarimas daryti neatidėliotiną kratą E. K. priklausančiame lengvajame automobilyje „BMW 330D“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atlikus kratą automobilyje, grįžtant prie tarnybinio automobilio buvo pastebėta, kad teritorijoje esančioje po kitu buto, kuriame atlikta krata, balkonu yra pilna primėtyta rožinės ir pilkšvai mėlynos spalvos tablečių - tokių pat, kokios buvo rastos kratoje. Tai pastebėjus buvo atlikta teritorijos, esančios po balkonu ir kurioje buvo matomos tabletės, apžiūra, kurios metu buvo surinktos ir į popierinį voką supakuotos visos rastos tabletės (1 t., b. l. 73-76).
2019-11-28 kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu iš E. K. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), be kita ko buvo paimta: metalinis dubenėlis su melsvai pilkos ir rožinės spalvos tabletėmis, maišelis su kristaline medžiaga (pastaruosius objektus savanoriškai pateikė E. K., pakuotė Nr. IB1231334), elektroninės svarstyklės „Proficook“ (pakuotė Nr. IB1231336), raudonos spalvos smulkintuvas, smulkintuvas su įspausta kaukole, buteliukas su skysčiu (pakuotė Nr. IB1231335), maišelis su baltos spalvos milteliais (pakuotė Nr. 4), augalinės kilmės medžiaga (rasta ant balkono grindų) (pakuotė Nr. 5), augalinės kilmės medžiaga (rasta ant balkono lango rėmo) (pakuotė Nr. 6), kuprinė „Timberland“ su kristalinės medžiagos pėdsakais (didžiausiame skyriuje) (pakuotė Nr. 8), kaukė (respiratorius) su rožinės spalvos dulkėmis (pakuotė Nr. 9), aparatas panašus į tablečių gamybos stakles su rožinės ir pilkos spalvos dulkių pėdsakais (pakuotė Nr. 10). Pastarieji objektai minimose pakuotėse išsiųsti tolimesniam tyrimui (narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimas). Taip pat kratos metu paimta: nešiojamasis kompiuteris „Asus“ (pakuotė Nr. IB1231565); stacionaraus kompiuterio sisteminis blokas (pakuotė Nr. 1); grynieji pinigai – 1470 Eur (pakuotė Nr. 2), (pastaruosius objektus savanoriškai pateikė E. K.); aštuoni maišeliais su kitais maišeliais (rožinės ir žalios spalvos) (pakuotė Nr. 3); grynieji pinigai – 8260 Eur (pakuotė Nr. 7); maišas su miltais (pilkos spalvos) (pakuotė Nr. 11); maišas su miltais (rožinės spalvos) (pakuotė Nr. 12) (1 t., b. l. 77-125).
2019-11-28 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima apytiksliai 10 m² ploto teritorija, esanti tiesiai po buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini) balkono, atsisukusio į priešingą pusę nei namo laiptinės, langais. Minimoje teritorijoje yra jaučiamas aitrus, kanapėms būdingas kvapas. Beveik visoje apžiūrimoje teritorijoje, žolėje yra matomi augalinės kilmės medžiagos, panašios į kanapes, gumulėliai. Apžiūros metu minimi gumulėliai yra surenkami ir supakuojami į du plastikinius maišus (Nr. IB1231296 ir Nr. IB1231562) (1 t., b. l. 126-136).
2019-11-28 kratos protokole nurodyta, kad kratos metu iš E. K. nuosavybės teise priklausančio lengvojo automobilio „BMW 330D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko buvo paimtas daiktas, panašus į vandens pypkę, kuriame buvo augalinės kilmės medžiagų (pakuotė Nr. 25) (1 t., b. l. 139-148).
2019-11-28 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima apytiksliai 10 m² ploto teritorija, esanti po buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini) balkono, atsisukusio į namo laiptinių pusę, langais. Beveik visoje apžiūrimoje teritorijoje, žolėje ir ant dangos panašios į suslėgtas žemes/purvą yra matomos rožinės ir pilkšvai mėlynos spalvos tabletės. Rožinės tabletės yra su buliaus įspaudu. Pilkšvai mėlynos tabletės yra netaisyklingos formos, o jų įspaudas nėra aiškiai įžiūrimas. Apžiūros metu visos tabletės yra surenkamos ir supakuojamos ir popierinį voką Nr. 26 (1 t., b. l. 158-166).
2020-03-19 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi grynieji pinigai – 9730 eurų (voke Nr. 2 ir voke Nr. 7), kurie buvo paimti kratos metu iš E. K. gyvenamosios vietos, adresu Ukmergės g. 232-16, Vilnius (2 t., b. l. 1-21).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2341 (19) nurodyta, kad tirti pateiktas prietaisas yra rankinis tablečių formavimo iš birių medžiagų (miltelių) presas. Nustatyti, ar pakuotėje Nr. IB1231334 tirti pateiktos pilkšvai mėlynos ir voke Nr. 26 pilkšvai mėlynai rožinės spalvų tabletės buvo pagamintos tirti pateiktu prietaisu (į jį įtvirtintu dviejų puansonų ir atraminės plokštelės su išėma (kiauryme) komplektu), negalima. Pakuotėje Nr. IB1231334 ir voke Nr. 26 tirti pateiktos rožinės spalvos tabletės buvo pagamintos ne tirti pateiktu prietaisu (2 t., b. l. 47-52).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2340 (19) nurodyta, kad pakuotėje Nr. IB1231562 tirti pateikta rusvai žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,445 kg (445 g). Šiose kanapėse tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC) koncentracija yra 9,3%. Pakuotėje Nr. IB1231296 tirti pateikta rusvai žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,339 kg (339 g). Šiose kanapėse tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 9,7%. Pakuotėje Nr. 26 tirti pateiktos rožinės spalvos, stačiakampio formos su įspaudu „RED BULL“ tabletės yra psichotropinės medžiagos – MDMA tabletės. Šiose tabletėse, kurių masė – 246,10 g, yra 97,2 g gryno MDMA (skaičiuojant bazės formoje). Pakuotėje Nr. 26 tirti pateiktos pilkšvai mėlynos ir rožinės spalvos, netaisyklingos formos su veido formos įspaudu (Heisenbergo stilizacija) tabletės yra psichotropinės medžiagos – MDMA tabletės. Šiose tabletėse, kurių masė – 282,52 g, yra 111,3 g gryno MDMA (skaičiuojant bazės formoje). Pakuotėje Nr. 26 tirti pateiktas pilkšvai mėlynos ir rožinės spalvos miltelių mišinys yra psichotropinės medžiagos – MDMA miltelių mišinys. Šiame miltelių mišinyje, kurio masė – 17,3132 g, yra 4,15 g gryno MDMA (skaičiuojant bazės formoje). Voke Nr. 5 tirti pateikta rusvai žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 4,8335 g. Šiose kanapėse tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 11,3%. Voke Nr. 6 tirti pateikta rusvai žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,0443 g. Šiose kanapėse tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 4,8%. Voke Nr. 4, plastiko pakuotėje, tirti pateikti gelsvai baltos spalvos milteliai yra psichotropinės medžiagos – amfetamino milteliai. Šiuose milteliuose, kurių masė – 0,5932 g, yra 0,072 g gryno amfetamino (skaičiuojant bazės formoje). Pakuotėje Nr. IB1231334 tirti pateiktos pilkšvai mėlynos ir rožinės spalvos, netaisyklingos formos su veido formos įspaudu (Heisenbergo stilizacija) tabletės yra psichotropinės medžiagos – MDMA tabletės. Šiose tabletėse, kurių masė – 158,79 g, yra 62,7 g gryno MDMA (skaičiuojant bazės formoje). Pakuotėje Nr. IB1231334 tirti pateiktos dvi rožinės spalvos, stačiakampio formos su įspaudu „RED BULL“ tabletės yra psichotropinės medžiagos – MDMA tabletės. Šiose tabletėse, kurių masė – 1,0819 g, yra 0,45 g gryno MDMA (skaičiuojant bazės formoje). Pakuotėje Nr. IB1231334 tirti pateiktos rausvos spalvos kristalinės medžiagos milteliai yra psichotropinės medžiagos – MDMA milteliai. Šiuose milteliuose, kurių masė – 77,04 g, yra 61,7 g gryno MDMA (skaičiuojant bazės formoje). Pakuotėje Nr. IB1231335, raudonos spalvos smulkintuve, tirti pateikta rusvai žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,1540 g. Šiose kanapėse tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,7%. Pakuotėje Nr. IB1231335, sidabro spalvos smulkintuve, tirti pateikta rusvai žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,1654 g. Šiose kanapėse tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 18,6%. Pakuotėje Nr. IB1231335, geltono plastiko buteliuke, esantis tamsiai rudos spalvos aliejingas skystis yra narkotinė medžiaga – kanapių ekstraktas arba tinktūra. Šiame ekstrakte arba tinktūroje, kurio tūris – 0,026 l (26 ml arba 31,4750 g) yra 0,6 % tetrahidrokanabinolio. Voke Nr. 9, ant tirti pateiktos veido kaukės (respiratoriaus) yra psichotropinės medžiagos – MDMA, pėdsakų. Pakuotėje Nr. IB1231336, ant tirti pateiktų elektroninių svarstyklių „Proficook“ yra psichotropinės medžiagos – MDMA, pėdsakų. Voke Nr. 25, tirti pateiktoje vandens pypkėje (bonge) yra narkotinių kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai. Pakuotėje Nr. 8, kuprinėje „Timberland“, tirti pateikti rausvos spalvos kristalinės medžiagos milteliai yra psichotropinės medžiagos – MDMA milteliai. Šiuose milteliuose, kurių masė – 26,8535 g, yra 22,26 g gryno MDMA (skaičiuojant bazės formoje). Pakuotėje Nr. 10, ant tirti pateikto aparato esantis pilkšvai mėlynos ir rožinės spalvos miltelių mišinys yra psichotropinės medžiagos – MDMA miltelių mišinys. Šiame miltelių mišinyje, kurio masė yra 137,52 g yra 45,6 g gryno MDMA (skaičiuojant bazės formoje). Vokuose Nr. 5, Nr. 6 ir pakuotėse Nr. IB1231296, Nr. IB1231562 tirti pateiktos augalinės kilmės medžiagos yra tos pačios rūšies narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys). Pakuotėse Nr. IB1231334 ir Nr. 26 tirti pateiktos rožinės spalvos tabletės yra tos pačios rūšies psichotropinės medžiagos – MDMA tabletės. Pakuotėse Nr. IB1231334 ir Nr. 26 tirti pateiktos pilkšvai mėlynos ir rožinės spalvos tabletės yra tos pačios rūšies psichotropinės medžiagos – MDMA tabletės. Pakuotėje Nr. IB1231334 ir kuprinėje „Timberland“, pakuotėje Nr. 8, tirti pateikti rusvos spalvos kristalinių medžiagų milteliai yra tos pačios rūšies psichotropinės medžiagos – MDMA milteliai. Ant kaukės (respiratoriaus), esančios voke Nr. 9, nustatyti medžiagos miltelių pėdsakai ir ant aparato (prietaiso, panašaus į tablečių gaminimo stakles), pakuotėje Nr. 10, esantys milteliai yra tos pačios rūšies psichotropinės medžiagos – MDMA milteliai (2 t., b. l. 54-62).
2019-11-28 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimos pakuotė Nr. 3, Nr. 11 ir Nr. 12. Pakuotėje (baltos spalvos voke) Nr. 3 yra 8 (aštuoni) permatomi plastikiniai maišeliai, keturiuose iš tų maišelių yra mažesni maišeliai rožinės spalvos, ir keturiuose iš tų maišelių yra mažesni maišeliai žalios spalvos, mažesnių spalvotų maišelių bendrą skaičių sudaro 754 vnt. Toliau apžiūrimos pakuotės Nr. 11 ir Nr. 12, kuriuose yra maišai miltelių, viename iš jų yra pilkos spalvos milteliai, kitame rožinės spalvos milteliai. Ant maišų priekinės pusės viršutinėje dalyje yra užrašas „LFA Tablet presses firmapress“ (2 t., b. l. 66-72).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-434 (19) nurodyta, kad tirti pateiktuose rožinės ir pilkos spalvos milteliuose narkotinių ir psichotropinių medžiagų nėra. Tirti pateiktuose milteliuose yra mikrokristalinės celiuliozės, organinių pigmentų, brušito – dikalcio fosfato dihidrato ir aliuminio silikatų – aliuminio, silicio ir deguonies junginių. Tokios sudėties medžiagos gali būti naudojamos kaip užpildai, gaminant įvairios paskirties tabletes (2 t., b. l. 81-83).
Vilniaus AVPK Vilniaus m. 5 PK vyresn. tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-11-28, 08.20 val. nuvykus prie Valstybės saugumo departamento pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pasitiko A. M., kuris pateikė svarstykles, nurodydamas, kad šiandien (duomenys neskelbtini) namo, praeidamas surado elektronines svarstykles, kurias galimai pametė asmuo, susijęs su kitu įvykiu. A. M. matė, kad prie namo stovėjo pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos automobilis (2 t., b.l. 88).
2019-11-28 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima informacija, nuskaityta nuo nešiojamojo kompiuterio „Asus“ R420M, S/N: J9N0CV04Z912378 ir stacionaraus sisteminio bloko. Apžiūros metu, pagal raktinius žodžius, buvo aptikti naršymai paieškos svetainėje „Google“, naudojantis stacionariuoju kompiuteriu, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (2 t., b. l. 108-110).
2020-04-01 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2019-11-28 buvo atlikta krata gyvenamosiose patalpose - bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu be kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų objektų buvo paimtas stacionaraus kompiuterio sisteminis blokas ir nešiojamasis kompiuteris „ASUS“. Informacija iš šių kompiuterių buvo nuskaityta ir pateikta kartu su 2019-12-20 Muitinės informacinių sistemų centro specialisto išvada Nr.VD-535. 2020-03-04 apžiūrėjus pateiktą informaciją, nustatyta, kad informacijos išraše, be kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų, yra rasta ir specifinė galimai ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija:
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad E. K. padarė nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 2 dalyje bei BK 260 straipsnio 3 dalyje.
Teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. K. iš esmės prisipažino padaręs visas kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, nurodė esmines jų padarymo aplinkybes, pateikė savo poziciją dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų įsigijimo tikslo. Tai patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 2 dalyje, E. K. pripažino, kad naudodamasis anoniminio naršymo naršykle „Tor“ ir savo asmeniniu kompiuteriu, iš nenustatytų asmenų, esančių Lenkijos Respublikoje, užsisakė didelį kiekį psichotropinės medžiagos 1000 lapelių LSD ir šią psichotropinę medžiagą nurodė atsiųsti savo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), o už siuntą apmokėjo apie 2500 Eur vertės atitikmenį bitkoinų kriptovaliuta. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad ši siunta buvo siunčiama per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius (duomenys neskelbtini), kol 2019-09-27 ši siunta su psichotropinėmis medžiagomis patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.
E. K. siuntėsi 1000 lapelių (20,257 g), kuriuose yra psichotropinės medžiagos - LSD (lizergido), kurio grynas kiekis - 0,0793 g, o šis kiekis laikomas dideliu kiekiu (vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ galiojusiomis veikos padarymo metu).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, E. K. pripažino, kad iš nenustatyto asmens, susirašinėjimo programėlėje „WickerMi“ pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“, įgijo psichotropinės medžiagos – MDMA kristalų, kuriuos laikė ir gabeno iki savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kur dalį MDMA kristalų, naudodamasis iš anksto įsigytu rankiniu tablečių formavimo presu ir maišydamas su milteliais – „kreida“, kurią buvo įsigijęs iš anksto, perdirbo į 705,8051 g tablečių, o likusią dalį MDMA kristalų laikė savo gyvenamojoje vietoje, kuomet kratos ir apžiūros metu juos rado ir paėmė pareigūnai. Jis taip pat pripažino, kad iš nenustatyto asmens, susirašinėjimo programėlėje „WickerMi“ pasivadinusio panašiai į „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias laikė ir gabeno iki savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kur dalį kanapių, pasinaudodamas orkaite ir maišydamas su propilenglikoliu ir glicerinu, perdirbo į 26 ml arba 31,4750 g ekstraktą arba tinktūrą, o likusias kanapes laikė, kuomet kratos ir apžiūros metu juos rado ir paėmė pareigūnai. Jis taip pat pripažino, kad tame pačiame bute laikė ir 0,5932 g psichotropinės medžiagos – amfetamino miltelių, kuriuose buvo 0,072 g gryno amfetamino, kurį nenustatytu laiku įgijo iš nenustatyto asmens, nors galvojo, kad ten kokainas ir buvo šią medžiagą pamiršęs. Visos šios narkotinės bei psichotropinės medžiagos buvo rastos kratos jo gyvenamojoje vietoje metu. Nors gynėjas baigiamojoje kalboje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tikslinamos pas E. K. rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų galimo įgijimo ir gabenimo faktinės aplinkybės, tačiau pažymėtina, kad kaltinimas yra suformuluotas kiek įmanoma tiksliau pagal E. K. pateiktą informaciją, o kadangi jis viso proceso metu bandė tiek teismą, tiek kitus proceso dalyvius įtikinti, kad yra nuoširdus, todėl teismas vertina, kad jo pateikta informacija apie šių medžiagų įgijimo aplinkybes yra pakankamai aiški, o papildomų proceso veiksmų atlikinimas šiuo atveju būtų buvęs perteklinis. Be to, atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai leido surinkti pakankamai duomenų, kad jie patvirtintų E. K. nurodytas aplinkybes.
E. K. disponavo 789,1972 g narkotine medžiaga - kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kas laikoma dideliu kiekiu šių narkotinių medžiagų; įvairia forma (tablečių, miltelių mišinių, kristalų) buvusia psichotropine medžiaga - MDMA, kurioje, bendrai buvo 405,36 g grynos psichotropinės medžiagos - MDMA (skaičiuojant bazės formoje), kas laikoma labai dideliu kiekiu; 26 ml arba 31,4750 g narkotine medžiaga - kanapių ekstraktu arba tinktūra, kas laikoma nedideliu kiekiu; bei psichotropine medžiaga - amfetamino milteliais, kuriuose buvo 0,072 g gryno amfetamino (skaičiuojant bazės pavidalu), o šis kiekis laikomas nedideliu kiekiu (vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ galiojusiomis veikos padarymo metu).
Dėl visų kaltinime nurodytų narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo bei disponavimo aplinkybių ir dėl psichotropinės medžiagos - LSD lapelių įsigijimo bei neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną nėra abejonių, nes tiek kaltinamasis jas pripažino visiškai, tiek jas patvirtina ir kita bylos medžiaga, todėl teismas laiko jas įrodytomis.
Kaip matyti iš kaltinimo, E. K. yra kaltinimas visas narkotines bei psichotropines medžiagas (tiek pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tiek pagal BK 260 straipsnio 3 dalį) įgijęs, laikęs bei siuntęsis su tikslu parduoti ar kitaip platinti. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 2 dalį reikalinga įrodyti tikslą parduoti ar kitaip platinti, tuo tarpu veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį tokio tikslo įrodyti nereikia, nes pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios veikos požymiai; kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia šios veikos dalykas – narkotinių medžiagų labai didelis kiekis, nesvarbu, ar kaltininkas turėjo tikslą šias medžiagas platinti.??? Tačiau pateiktame kaltinime pagal BK 260 straipsnio 3 dalį toks tikslas E. K. yra nurodytas.
Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Dėl tikslo parduoti ar kitaip platinti E. K. nurodė, kad jis niekada niekam nėra pardavęs jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau jo šeimoje didelių psichologinių problemų turi ir mama, ir seneliai, todėl galvojo ir jiems pasiūlyti pabandyti psichotropinių medžiagų, tuo tikslu užsisakė šios medžiagos internetu, taip pat Vilniuje įsigijo didesnius kiekius kanapių bei MDMA medžiagų. Nors turėjo tikslą pasiūlyti savo artimiesiems narkotinių bei psichotropinių medžiagų, tačiau to padaryti nespėjo. Iš šių parodymų matyti, kad jis iš esmės pripažįsta turėjęs tikslą ateityje išplatinti dalį įsigytų narkotinių bei psichotropinių medžiagų savo artimiesiems. Jis tai pat nurodė, kad jau daug metų pats vartojo narkotines bei psichotropines medžiagas, siekdamas nusiraminti, o vėliau ir dėl malonumo. Nurodė, kodėl įsigijo tokį didelį kiekį šių medžiagų – kad būtų pigiau, kad ilgiau užtektų ir kad pats galėtų pasigaminti kokybišką produktą.
Pažymėtina, kad byloje tiesioginių įrodymų, kad jis būtų kažkam platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas, nėra. Nors yra duomenų, patvirtinančių, kad jis labai intensyviai naudojosi pavežėjų („Taxify“, „Bolt“, „Uber“) paslaugomis, važiuojant gana trumpus atstumus, bei duomenų apie grynųjų pinigų įnešimą per 50 kartų, kurių bendra vertė 19050 Eur, tačiau iš jų negalima padaryti abejonių nekeliančios išvados, kad šie važiavimai ir pinigų įnešimai yra susiję su narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimu ir iš to gautų pinigų įnešimu į banko sąskaitą. Sutiktina su gynėjo pastebėjimu, kad ikiteisminiame tyrime nesurinkta jokių objektyvių duomenų apie galimą narkotinių medžiagų platinimą, nors ir buvo naudojamas slaptos tyrimo priemonės (tiek taikant BPK 154 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę, tiek kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų pagalba) E. K. atžvilgiu. E. K. pateikė savo versiją dėl dažno naudojimosi pavežėjų paslaugomis bei dėl grynųjų pinigų įnešimo. Jis nurodė, kad veždavo savo senelius į gydymo įstaigą, kartais draugei užsakydavo, o kai buvo susižalojęs ir pats naudojosi šiomis paslaugomis bei mėgo išbandyti naujus automobilius. Šią versiją dėl pavežėjų dažno naudojimo patvirtino liudytoju apklaustas kaltinamojo senelis A. S.. Nors teismui kyla abejonių šios versijos pagrįstumu, tačiau apkaltinamąjį nuosprendį galima grįsti vien tik visiškai įrodytais duomenimis, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
Dėl grynųjų pinigų įnešimo bei pajamų, iš kurių gyveno, E. K. paaiškino, kad užsiėmė kriptovaliutų prekyba. Kriptovaliutas jis perpardavinėdavo internetu per savo banką, kartais kriptovaliutą pirkdavo ir kitiems žmonėms, o už tai gaudavo atlygį. Dar su draugu gal kokį pusmetį užsiiminėjo automobilių perpardavinėjimu. Kadangi gyveno kartu su seneliais, tai neturėjo daug išlaidų, o ir jo mama prisidėdavo prie jo išlaikymo. Nors duomenų apie prekybą automobiliais byloje nėra, o I. K. nurodytos aplinkybės, kad ji duodavo apie 2000 eurų grynais sūnui kelia abejonių, nes jos pačios darbo užmokestis buvo tik apie 2000 eurų, tačiau byloje yra duomenys apie E. K. veiklą, susijusią su kriptovaliutų prekyba. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 atlikti 22 mokėjimai iš E. K. sąskaitos elektroninių kriptovaliutų keityklose (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė yra 14 738 Eur. Konkrečių duomenų, ką ir kuomet jis pirko kriptovaliutomis, nėra. Tačiau šios aplinkybės patvirtina, kad E. K. galėjo užsidirbti dalį pajamų šiuo būdu.
Nors iš pas E. K. rastų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekio ir įvairovės, galima sutikti su kaltinamojo pozicija, kad jis galėjo vartoti narkotines medžiagas, nes kai kurių medžiagų kiekis yra gana nedidelis, tačiau vien bendras visų medžiagų kiekis, leidžia teismui daryti išvadą, kad šių medžiagų yra akivaizdžiai per daug vieno asmens poreikiams. Nors kaltinamasis bandė sudaryti narkomano, nuolat vartojančio narkotines bei psichotropines medžiagas, įspūdį, nurodydamas, kad kasdien vartodavo 3-4 vienetus lapelių LSD (kartais iki 10 vienetų lapelių LSD), o „žolę“ rūkydavo nuolat, kartais maišydavo ir su kitomis medžiagomis, MDMA taip pat vartodavo dažnai, tačiau pažymėtina, kad nei jo senelis, nei mama nepastebėjo, kad jis vartoja narkotines bei psichotropines medžiagas, nors gyveno tame pačiame bute (mama tik tuomet, kai grįždavo į Lietuvą, o senelis nuolat). Tiek narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojančio asmens elgesys turėtų būti visiškai neadekvatus, be to, bute būtų jaučiamas narkotinių medžiagų (bent jau rūkomų kanapių) kvapas, todėl kaltinamojo artimieji nebūtų galėję to nepastebėti tokį ilgą laiko tarpą (kaip jis pats nurodė, narkotines bei psichotropines medžiagas vartojo nuo 16-17 metų). Jo versiją, kad narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis jis bandė gydytis savo psichinę sveikatą, ir norėjo taip padėti savo artimiesiems, iš dalies patvirtina paieškų svetainėje „google“ įvesti raktiniai žodžiai, tačiau akivaizdu, kad vartojant tokius kiekius, kaip kad nurodo kaltinamasis, jis privalėjo suprasti, kad šios medžiagos nėra vaistai ir kad taip gali pakenkti savo sveikatai tik dar labiau. Tuo pačiu pažymėtina, kad jis pats nurodė, kad MDMA vartojo su pertraukomis, nes vartojant juos kasdien labai sunkus poveikis būtų, todėl tokio kiekio MDMA tablečių gaminimas tik savo reikmėms yra logiškai nepagrįstas. Iš E. K. automobilio „BMW 330D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas daiktas, panašus į vandens pypkę, iš dalies patvirtina, kad jis galėjo vartoti narkotines medžiagas. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, labiausiai tikėtina versija, kad dalį jo gyvenamojoje vietoje rastų bei siųstų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kaltinamasis turėjo asmeniniam naudojimui, tačiau kartu ruošėsi jas platinti, nes tokie kiekiai yra tiesiog per dideli vienam asmeniui. Tokią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad narkotinių bei psichotropinių medžiagų įsigijimui E. K., kaip tuomet niekur nedirbantis, investavo didžiules pinigų sumas (byloje nustatyta virš 9400 eurų), turėjo pasiruošęs ne tik narkotines bei psichotropines medžiagas, tačiau ir priemones jų gaminimui bei pakavimui (aparatą tabletėms gaminti, svarstykles, 754 vnt. maišelių). Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinime pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nurodytas psichotropines medžiagas E. K. siuntėsi ne tik asmeniniam naudojimui, bet ir turėdamas tikslą jas platinti.
Kaip minėta, veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį tikslo platinti įrodyti nereikia. Iš dalies sutiktina su gynėjo pastebėjimu, kad nėra aišku, kodėl dėl dalies šiame kaltinime nurodytų medžiagų - 0,072 g amfetamino ar 26 ml kanapių ekstrakto, taip pat nurodoma, kad jos buvo laikomos, turint tikslą platinti, nes nei pats kaltinamasis, nei rastų medžiagų kiekis nepatvirtina, kad jos būtų laikomos tokiu tikslu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės nustatyti, koks konkrečiai kiekis rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo skirtas asmeniniam naudojimui, o kurį kaltinamasis planavo išplatinti, todėl tikslas platinti narkotines bei psichotropines medžiagas šalintinas iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalyje.
Nors gynėjas nurodė, kad nėra aišku, kodėl disponavimas viena psichotropine medžiaga – LSD buvo kvalifikuotas, kaip atskira nusikalstama veika, numatyta BK 260 str. 2 d., o disponavimas visomis likusiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis – kaip tęstinė veika numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, tačiau, teismo vertinimu, toks nusikalstamų veikų kvalifikavimas yra teisingas.
Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.).
Kasacinio teismo praktikoje nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, baudžiamosiose bylose išaiškinta, kad veikos, nurodytos BK 259 ar 260 straipsniuose, vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jei tam tikri veiksmai – neteisėtas gaminimas, įgijimas, pardavimas ir kt. – buvo padaryti ne vieną kartą, bet atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą, siekiant tam tikro apibrėžto rezultato. Pavyzdžiui, kai pagal susitarimą su pardavėju asmuo vieną kartą nupirktas narkotines ar psichotropines medžiagas iš jo atsiima dalimis ne vienu metu; kai asmuo, sumanęs pasigaminti tam tikrą medžiagų kiekį, jas gamina kelis kartus; kai kartą įgijęs medžiagų, turėdamas tikslą platinti, jas pardavinėja ne vieną kartą, parduodamas dalimis vienam ir tam pačiam asmeniui ar keliems asmenims, ir pan. Jei tyčia padaryti kitą neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis veiką susiformuoja po pirmos veikos padarymo, šios veikos paprastai laikomos savarankiškomis nusikalstamomis veikomis ir kvalifikuojamos atskirai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013). Taigi pagrindinis kriterijus, leidžiantis konstatuoti tęstinį nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, pobūdį, yra bendra tyčia ir jos susiformavimo momentas. Sprendžiant apie bendros tyčios buvimą šios kategorijos bylose, be objektyvių duomenų, tokių kaip laiko tarpai tarp atskirų disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis epizodų; ar medžiagos platinamos tam pačiam asmeniui; ar platinama ta pati medžiagų rūšis, svarbu yra subjektyvūs požymiai – kaip savo veiksmus suvokia kaltininkas, ar jo tyčia kiekvienąkart platinant narkotines ar psichotropines medžiagas formuojasi savarankiškai, ar ne.
Šioje byloje yra nustatyta, kad psichotropines medžiagas – LSD kaltinamasis įsigijo iš kito asmens, nei likusias narkotines bei psichotropines medžiagas, skirtingu laiku bei skirtingu būdu, iš kitos valstybės. Nors jis ir nurodė, kad visų narkotinių bei psichotropinių medžiagų įsigijimo tikslas buvo tas pats, tačiau teismas jau motyvuotai pasisakė dėl tikslo platinti ir dėl medžiagų įsigijimo asmeniniam naudojimui. Todėl psichotropinių medžiagų – LSD įsigijimas, pagrįstai kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 2 dalyje, kaip atskira nusikalstama veika.
Likusių narkotinių bei psichotropinių medžiagų konkrečių įsigijimo aplinkybių byloje nustatyti nepavyko. Jų tiksliai neprisiminė ir kaltinamasis, todėl kaltinimas ir suformuluotas jam, kaip viena tęstinė veika, apimanti skirtingų narkotinių bei psichotropinių medžiagų įsigijimo aplinkybes. Nors teisiškai tiksliau būtų buvę išskirti rastus nedidelius kiekius narkotinių bei psichotropinių medžiagų, kaip įsigytus asmeniniam naudojimui pagal BK 259 straipsnio 1 dalyje ar 2 dalyje, tačiau atsižvelgiant į kitų pas kaltinamąjį rastų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekį bei tai, kad teismas pašalino aplinkybę, kad šios medžiagos buvo disponuojamos su tikslu platinti, kaltinamajam palankesnis yra kaltinimo šioje dalyje kvalifikavimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalyje, kaip viena tęstinė veika.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmes už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamasis ir nenurodė, kad narkotines bei psichotropines medžiagas jis įsigijo su tikslu jas platinti, tačiau, teismui pašalinus šį tikslą iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, aprašymo, daugiau dėl kitų aplinkybių jis pripažino viską. Dėl psichotropinių medžiagų gabenimo kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos sieną jis taip pat prisipažino visiškai, nurodė, kad šias psichotropines medžiagas jis įsigijo tiek asmeniniam naudojimui, tiek galvodamas pasiūlyti savo artimiesiems, turintiems problemų su psichine sveikata, todėl iš esmės pripažino ir tikslą platinti šias medžiagas. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad jis prisipažino padaręs ir nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje bei BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi jas padaręs. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
E. K. savo veiksmais tiesiogine tyčia padarė du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje bei vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog jis suprato savo veiksmų neteisėtumą, jų pobūdį, apie nusikalstamų veiksmų pasekmes jis paprasčiausiai nepagalvojo, nuo sulaikymo momento nevartoja narkotinių bei psichotropinių medžiagų, gydosi savo priklausomybę. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad E. K. anksčiau neteistas (3 t., b. l. 75-76), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 77-83). Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad E. K. buvo nuvykęs konsultacijai į Respublikinį priklausomybės ligų centrą. (duomenys neskelbtini) fakulteto charakterizuojamas teigiamai, su drauge planuoja kurti šeimą (bylos nagrinėjimo metu santuoka dar nebuvo sudaryta), dirba „(duomenys neskelbtini)“, o iš pridėtų raštų bei padėkų matyti, kad aktyviai dalyvavo užklasinėse veiklose, nebuvo abejingas aplinkiniams bei visuomenei. Iš medicininių dokumentų taip pat matyti, kad E. K. artimieji serga įvairiomis ligomis (mama bei močiutė psichinėmis ligomis, joms skirtas gydymas vaistais).
Pažymėtina, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius bei labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Tačiau tokia galimybė gali būti taikoma tik viena kryptimi – bausmės švelninimo linkme. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
E. K. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 199 straipsnio 4 dalies sankcija už šioje normoje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų; BK 260 straipsnio 2 dalies sankcija už šioje normoje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dešimties metų; BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija už šioje normoje numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų.
Kad BK 199 straipsnio 4 dalies, BK 260 straipsnio 2 dalies bei 3 dalies sankcijose numatytų net minimalių bausmių paskyrimas neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo pripažino ir valstybės kaltintoja, prašydama taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jam gerokai mažesnes laisvės atėmimo bausmes, nei numatyta šių straipsnių sankcijoje. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju reikia įvertinti, ar net ir trumpesnės, bet realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, E. K., atitiktų teisingumo principą.
Įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju net ir mažiausios laisvės atėmimo bausmės skyrimas už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų nebūtų teisingas. Šią išvadą teismas grindžia ir tuo, kad aptartų aplinkybių, apibūdinančių padarytų veikų pavojingumą, jų pobūdį, visuma leidžia teismui spręsti, kad įvykdytų nusikaltimų pavojingumas yra mažesnis negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, o kaltinamojo asmenybė taip pat nėra tokia pavojinga, kad jį reikėtų izoliuoti net ir trumpam laikui nuo visuomenės, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos išimtinį bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos. Realių laisvės atėmimo bausmių paskyrimas šiuo atveju reikštų nehumaniškos, neteisingos ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą. Tokia bausmė ne tik nepašalintų neteisėto kaltinamojo elgesio priežasčių, o galimai atvirkščiai – turėtų išskirtinai neigiamos įtakos E. K., o tuo pačiu visuomenei ir valstybei.
BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Teismas atsižvelgia į tai, kad E. K. teisiamas pirmą kartą, jau daugiau kaip metai laiko yra atsisakęs narkotinių ir psichotropinių medžiagų, savo noru kreipėsi į Priklausomybės ligų centrą ir jame iki šiol gydosi, nevartoja ne tik narkotinių ir psichotropinių medžiagų, bet ir jokių kitų svaiginančių medžiagų, alkoholio. Nors pas kaltinamąjį rastas didžiulis kiekis įvairių narkotinių bei psichotropinių medžiagų, tačiau šioje baudžiamojoje byloje nepavyko nustatyti, kad jis būtų išplatinęs bent dalį turėtų narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Akivaizdu, kad E. K. būdamas jauno amžiaus, turėdamas nemažai psichologinių problemų, sunkias šeimyninio gyvenimo aplinkybes, išgyvenimus dėl artimųjų, padarė didžiulę klaidą, už kurią, pagal labai griežtą valstybės poziciją, turėtų atsakyti, praleisdamas ilgus metus nelaisvėje. Teismo vertinimu, net ir trumpesnės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų, nepadėtų įgyvendinti teisingumo principo šioje baudžiamojoje byloje, o metai praleisti paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, be nubaudimo paskirties, gali padaryti tik dar didesnę žalą jauno, dar besiformuojančio žmogaus gyvenime. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 199 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 2 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmes, jų trukmę parenkant apie laisvės apribojimo bausmės vidurkį. E. K. paskirtos bausmės pagal BK 199 straipsnio 4 d. ir BK 260 straipsnio 2 d., vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, o tuomet, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bei 6 dalimi prie griežčiausios laisvės apribojimo bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pridedama dalis anksčiau subendrintos laisvės apribojimo bausmės. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi E. K. skirtini įpareigojimai per vienerių metų laikotarpį neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, toliau mokytis bei dirbti, uždraudžiama jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei vadovaujantis BK 71 straipsnio 1 dalimi, skirtina 100 MGL (5000 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 1 (vienerių) metų terminą. Minėtų įpareigojimų bei baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas kaltinamajam užtikrintų tiek jo, tiek visuomenės interesų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitomas laikas, E. K. išbūtas laikiname sulaikyme bei suėmime nuo 2019 m. lapkričio 28 d. 13.18 val. iki 2019 m. gruodžio 20 d. (3 t., b. l. 116, 138-140).
Kaltinamajam E. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą. Nors jam buvo skirtas ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, tačiau ikiteisminio tyrimo ji nebuvo pateikta, nes kaltinamasis nurodė, kad ją pametė, todėl ji ir negrąžintina.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. K. gyvenamosios vietos kratos metu rastiems pinigams ? 9730 Eur, paskirtas 2020 m. kovo 27 d. prokuroro nutarimu, paskutinį kartą pratęstas 2020 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi trims mėnesiams skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 27 d., paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl turto konfiskavimo bei išplėstinio turto konfiskavimo
Baudžiamojoje teisėje nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimas reiškia priverstinį neatlygintiną konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimą valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Tuo pačiu pažymėtina, kad konfiskuojant asmens turtą yra radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, todėl, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl turto konfiskavimo, būtina, be kita ko, vadovautis ir Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis bei E. Ž. Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo, šioje praktikoje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir šios teisinės priemonės proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog BK 72³ straipsnyje įtvirtintas išplėstinis turto konfiskavimas – viena iš turto konfiskavimo rūšių – apibrėžiamas kaip kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. BK 72³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo. Darant išvadas dėl šių sąlygų buvimo konkrečioje byloje, būtina įvertinti nusikalstamų veikų sudėtis, nustatyti iš jų kylančius padarinius ir įvertinti visas aplinkybes, leidžiančias patikimai konstatuoti, kad kaltininkas iš padarytos nusikalstamos veikos gavo konkrečią turtinę naudą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295-222/2019).
Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018), jog taikant BK 72³ straipsnį nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu. Tai įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, kurių buvimui konstatuoti nepakanka fakto, jog asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti (kas gali išaiškėti atlikus patikrinimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ar specialų asmens ūkinės finansinės veiklos tyrimą). Duomenimis, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, galėtų būti priskiriama informacija apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryšius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan.
Bylos nagrinėjimo metu prokurorė prašė taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir konfiskuoti E. K. gyvenamajame bute atliktos kratos metu paimtas pinigines lėšas 9730 Eur. Visgi, bylą išnagrinėjęs teismas su tokia prokurorės pozicija nesutinka. Teismas taip pat daro išvadą, kad nėra pagrindo jam taikyti ir turto konfiskavimo šioms piniginėms lėšoms, todėl pasisakytina dėl abiejų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.
Duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, priskirtini duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryšius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan. Teismas sprendžia, kad tokie duomenys šioje byloje nebuvo nustatyti, todėl negalima padaryti išvados, kad prašomą konfiskuoti turtą E. K. įgijo būtent iš veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis/ psichotropinėmis medžiagomis. Kaip ir negalima daryti išvados, kad jog E. K. pragyveno tik iš lėšų, gautų iš nusikalstamų veikų.
Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas E. K. turto tyrimas, kurio metu buvo įvertinti E. K., jo artimųjų bei šeimos narių turtas, pajamos bei išlaidos. Turto tyrime metu padaryta išvada, kad skirtumas tarp jų visų teisėtų pajamų ir išlaidų yra 3299,98 Eur. Pažymėtina, kad šiame tyrime yra konstatuota, kiek išlaidų jis turėjo darydamas šias nusikalstamas veikas, tačiau jokių duomenų apie iš nusikalstamų veikų gautas pajamas, nėra.
Jau motyvuotai pasisakyta, kad E. K. paaiškino visas aplinkybes dėl kratos metu rastų pinigų, dėl savo pajamų bei išlaidų narkotinėms bei psichotropinėms medžiagoms, todėl teismas tų pačių motyvų nekartoja. Liudytojas A. S. taip pat nurodė aplinkybes dėl jo bute rastų pinigų. Nors A. S. parodymai, jog jų pinigus tvarkė ir prižiūrėjo jo žmona V. S., kelia abejonių, atsižvelgiant į tai, kad jo žmona sega sunkia liga, tačiau teismas vertina ne tik šią aplinkybę. Atsižvelgtina, kad butas, kuriame buvo daroma krata, priklauso ne E. K., o jo seneliams. Bute esantys baldai taip pat priklauso jo seneliams, o E. K. gyveno tik viename kambaryje, kuriame buvo ne tik jo daiktų, bet ir senelių baldų. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kurie daiktai ar baldai kam priklausė. Todėl šiuo metu nėra jokios galimybės konstatuoti, kad spinta su joje buvusiais daiktais, kurioje pareigūnai rado 8260 eurų, priklausė būtent E. K.. Šioje situacijoje pažymėtina, kad kratos metu jis iš karto pripažino, kad 1470 eurų priklauso jam, o dėl 8260 eurų nurodė, kad nežino iš kur šie pinigai. Nors byloje ir nėra neabejotinų įrodymų apie visas E. K. senelių gautas pajamas, tačiau atsižvelgiant tiek į šių pinigų sumos dydį, tiek į tai, kad jie abu yra pensininkai, todėl neatmetama versija, kad tai galėjo būti jo senelių santaupos, sukauptos per ilgą gyvenimo laikotarpį.
Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta daugiau jokių įrodymų, kad jis kratos metu rastus pinigus būtų gavęs iš nusikalstamos veikos, kaip ir nėra įrodyta, kad visi kratos metu rasti pinigai priklausė jam. Šioje byloje tiesioginių įrodymų, kad E. K. būtų kažkam platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas, nėra. Teismas sutinka su tuo, jog E. K. laikytų narkotinių bei psichotropinių medžiagų bendras kiekis ir įvairovė labai didelė ir akivaizdžiai viršija kiekį, reikalingą asmeniniam vartojimui, kas leidžia daryti prielaidas apie E. K. disponavimą didele pinigine suma šių medžiagų įsigijimui, tačiau šiuo konkrečiu atveju, nebuvo nustatyta šių medžiagų tikslaus įsigijimo aplinkybių bei nebuvo nustatyta nei vieno jų pardavimo ar kitokio išplatinimo fakto. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta tai, jog E. K. visą prašomą konfiskuoti turtą galėjo įgyti ir ne iš nusikalstamų veikų darymo. Pažymėtina, kad visą ikiteisminio tyrimo laiką nebuvo gauta duomenų apie kokių nors naujų nusikalstamų veikų padarymą, ar inkriminuotų veikų tęstinumą, nebuvo fiksuota E. K. daugkartinių kontaktų ar ilgalaikių ryšių su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis, kas leistų daryti kategorišką išvadą, jog E. K. pragyvena ir pragyveno tik iš nusikalstamų veikų gaunamo rezultato, o jo pateikta versija dėl gautų pajamų narkotinėms bei psichotropinėms medžiagoms įsigyti yra tik priedanga neteisėtoms pajamoms pagrįsti.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nėra visų būtinų sąlygų, numatytų BK 72 straipsnyje bei BK 72³ straipsnyje, tam kad būtų galima taikyti turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą E. K. gyvenamajame bute atliktos kratos metu paimtoms piniginėms lėšoms.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
Žemesnės instancijos teismas
1. pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lenkijos pakuotė ir vokas su po tyrimo likusiais 19,6902 g lapeliais ir pakuotėmis, kurie pagal 2019-10-29 sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktą Nr. 2FT-894 perduoti saugojimui į Sulaikytų prekių administravimo skyrių (1 t., b.l. 40), sunaikintini;
2. dėžė Nr. 1, kurios viduje yra po tyrimo likusios pakuotės: Nr. IB1231562, Nr. IB1231296, Nr. 26, Nr. IB1231334, Nr. IB1231335, Nr. IB1231336, Nr. 26, ir vokai: Nr. 5, Nr. 6, Nr. 4, su juose esančiais tyrimo objektais ir pakuotėje Nr. 8 rastomis kristalinės medžiagos milteliais bei ant aparato (pakuotėje Nr. 10) rastais milteliais; dėžė Nr. 2, kurios viduje yra po tyrimo likusios pakuotės Nr. 25 su vandens pypke ir Nr. 8 su kuprine „Timberland“ ir tablečių gaminimo aparatas, kurie pagal 2020-05-19 sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktą Nr. 2FT-316 perduoti saugojimui į Sulaikytų prekių administravimo skyrių (2 t., b.l. 65), sunaikintini;
3. 754 vnt. rožinės ir žalios spalvos užspaudžiamų maišelių, kurie pagal 2020-03-05 sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktą Nr. 2FT-186 perduoti saugojimui į Sulaikytų prekių administravimo skyrių (2 t., b.l. 74), sunaikintini;
4. dėžė Nr. 1, kurios viduje yra maišas su rožinės spalvos milteliais ir dėžė Nr. 2, kurios viduje yra maišas su pilkos spalvos milteliais, kurie pagal 2020-03-05 sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktą Nr. 2FT-188 perduoti saugojimui į Sulaikytų prekių administravimo skyrių (2 t., b.l. 86), sunaikintini;
5. elektroninės svarstykles „JSR-50“, kurios pagal 2020-03-05 sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktą Nr. 2FT-182 perduotos saugojimui į Sulaikytų prekių administravimo skyrių (2 t., b.l. 91), sunaikintinos;
6. juodos spalvos piniginė, kuri pagal 2020-03-25 sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktą Nr. 2FT-235 perduota saugojimui į Sulaikytų prekių administravimo skyrių (2 t., b.l. 39), grąžintina E. K.;
7. grynieji pinigai - 1470 Eur perduoti saugojimui į Muitinės departamento prie Finansų ministerijos UAB „Medicinos bankas“ depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 35), grąžintini E. K.;
8. grynieji pinigai - 8260 Eur perduoti saugojimui į Muitinės departamento prie Finansų ministerijos UAB „Medicinos bankas“ depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 37), grąžintini A. K..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams;
padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;
padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu E. K. paskirtas laisvės apribojimo bausmes pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, o tuomet, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 bei 6 dalimis prie griežčiausios laisvės apribojimo bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pridėti dalį subendrintos laisvės apribojimo bausmės ir paskirti galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi ir BK 71 straipsnio 1 dalimi, įpareigoti E. K. per vienerių metų laikotarpį neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, toliau mokytis bei dirbti, uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei skirti 100 MGL (5000 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 1 (vienerių) metų terminą.
Į paskirtą bausmę įskaityti E. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 28 d. 13.18 val. iki 2019 m. gruodžio 20 d.
E. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą kratos E. K. gyvenamajame bute metu rastiems pinigams ? 9730 Eur, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ? panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:
1. pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lenkijos pakuotę ir voką su po tyrimo likusiais 19,6902 g lapeliais ir pakuotėmis, kurie pagal 2019-10-29 sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktą Nr. 2FT-894 perduoti saugojimui į Sulaikytų prekių administravimo skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;
2. dėžę Nr. 1, kurios viduje yra po tyrimo likusios pakuotės: Nr. IB1231562, Nr. IB1231296, Nr. 26, Nr. IB1231334, Nr. IB1231335, Nr. IB1231336, Nr. 26, ir vokai: Nr. 5, Nr. 6, Nr. 4, su juose esančiais tyrimo objektais ir pakuotėje Nr. 8 rastomis kristalinės medžiagos milteliais bei ant aparato (pakuotėje Nr. 10) rastais milteliais; dėžę Nr. 2, kurios viduje yra po tyrimo likusios pakuotės Nr. 25 su vandens pypke ir Nr. 8 su kuprine „Timberland“ ir tablečių gaminimo aparatas, kurie pagal 2020-05-19 sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktą Nr. 2FT-316 perduoti saugojimui į Sulaikytų prekių administravimo skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;
3. 754 vnt. rožinės ir žalios spalvos užspaudžiamų maišelių, kurie pagal 2020-03-05 sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktą Nr. 2FT-186 perduoti saugojimui į Sulaikytų prekių administravimo skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;
4. dėžę Nr. 1, kurios viduje yra maišas su rožinės spalvos milteliais ir dėžė Nr. 2, kurios viduje yra maišas su pilkos spalvos milteliais, kurie pagal 2020-03-05 sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktą Nr. 2FT-188 perduoti saugojimui į Sulaikytų prekių administravimo skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;
5. elektronines svarstykles „JSR-50“, kurios pagal 2020-03-05 sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktą Nr. 2FT-182 perduotos saugojimui į Sulaikytų prekių administravimo skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;
6. juodos spalvos piniginę, kuri pagal 2020-03-25 sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktą Nr. 2FT-235 perduota saugojimui į Sulaikytų prekių administravimo skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. K.;
7. grynuosius pinigus - 1470 Eur, perduotus saugojimui į Muitinės departamento prie Finansų ministerijos UAB „Medicinos bankas“ depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. K.;
8. grynuosius pinigus - 8260 Eur, perduotus saugojimui į Muitinės departamento prie Finansų ministerijos UAB „Medicinos bankas“ depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. K..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.