Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-11-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1020-753/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-03
Bylos Nr.
eII-1020-753/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00859-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Pažeidėjas
A. B.
Advokatai
Jolanta Klimavičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1020-753/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00859-2025-3Procesinio sprendimo kategorija 16.11.1; 16.11.9.2; 21.10.4; 21.11.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. lapkričio 3 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant Linai Kerdokei, Miglei Tomkutonytei, Tatjanai Daugirdienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B. nuotoliniu būdu, vaizdo ir garso programa „Zoom“,

jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei, dalyvaujant nuotoliniu būdu, vaizdo ir garso programa „Zoom“,

Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui Vaidui Giršvildui dalyvaujant nuotoliniu būdu, vaizdo ir garso programa „Zoom“,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. skundą dėl Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės Rasos Aliošienės 2025 m. liepos 14 d. nutarimu (toliau – nutarimas) Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) A. B. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje už tai, kad jis 2025 m. kovo 6 d., 12.51 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, be to vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka neįregistruota (neperregistruota), be to vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti. Nutarimu A. B. buvo paskirta subendrinta 375 Eur nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse pateikė skundą, kuriame prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pakeisti Institucijos nutarimą ir neskirti specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimo, arba teismo nuožiūra skirti kuo trumpesnį terminą. Skunde nurodoma, kad 2025 m kovo mėnesį važiavo su draugo mašina iš autoserviso Kaune, nes jis negalėjo pasiimti mašinos, kadangi jis gyvena Vilniuje. Draugas nebuvo informavęs, kad Peugeot 607 neturi galiojančios technines apžiūros ir draudimo. Važiuojant per tiltą užfiksavo stacionarios kameros, kad mašina buvo be draudimo ir technines apžiūros. Vairuoti teisę turėjo, nes buvo išsilaikęs teises Lenkijoje. Vairuotojo pažymėjimas galiojantis. Teisės yra reikalingos darbui, nes vairuoja ne tik lengvuosius automobilius, bet esant būtinybei ir auto krautuvus, yra profesionalus vairuotojas, turimos kategorijas yra A, B, BE, C. Lenkijoje teises laikė, nes ten yra pigiau nei Lietuvoje, kainų skirtumas praktiškai dvigubas, eilės daug mažesnės, jei reikia pakartotinai perlaikyti. Regitroje teiravosi, kiek laiko truktų visas esamas kategorijas išsilaikyti - praktiškai metai, tuo tarpu Lenkijoje - pusė metų. Lenkijos Respublikoje teisę vairuoti įgijo 2024 m. lapkričio 18 d. Lenkijos Respublika yra Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir Europos ekonominės erdvės (toliau – ir EEE) šalis, kurios išduotas vairuotojo pažymėjimai galioja Lietuvoje. Jeigu vairuotojo pažymėjimą išdavė ES arba EEE valstybė, jis turi tokią pačią galią kaip lietuviškas vairuotojo pažymėjimas. Mano, kad gali vairuoti Lietuvoje su galiojančiu lenkišku vairuotojo pažymėjimu. ES ir EEE pažymėjimą galėjo pasikeisti be papildomų egzaminų Lietuvoje AB Regitra, tačiau to nedarė, nes negalvojo, kad tai reikalinga atlikti. Dėl padarytų nusižengimų sutinka, pripažįsta ir gailisi, bet nesutinka, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nes turi vairuotojo pažymėjimą išduotą Lenkijos Respublikoje, bet juos padarė ne dėl tiesioginės tyčios. Dėl paskirtos nuobaudos - baudos 375 Eur sutinka ir ją sumokės.

Atsiliepimas

Institucija pateiktu atsiliepimu į A. B. skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą, kadangi 2017 m. birželio 23 d., A. B. padarė administracinį nusižengimą ROIK (duomenys neskelbtini), už kurį atsakomybė numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Institucija 2017 m. liepos 12 d., išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini), priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. B. skyrė administracinę baudą kartu su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui A. B., neįvykdė teisės aktuose nustatytų sąlygų, buvo nepakankamai rūpestingas ir šios teisės nustatyta tvarka nesusigrąžino, todėl A. B. pateiktas Lenkijos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas nesuteikia teisė A. B. vairuoti transporto priemonių Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad A. B. 2023 m. kovo 14 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisė ir padarė administracinį nusižengimą ROIK (duomenys neskelbtini), už kurį atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje, todėl žinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonių Lietuvos Respublikoje. Institucija atkreipia dėmesį, kad asmeninis interesas turėti teisę vairuoti transporto priemones susijęs su darbu, šeimyninėmis aplinkybėmis nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Teismų praktikoje pripažįstama jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijoms atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Teismų vertinimu, asmuo, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi ar artimaisiais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta galimybės apskritai dirbti, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė (Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-334- 383/2021).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. teismo posėdyje palaikė skundą jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad Lenkijoje yra išsilaikęs teises ir turi teisę vairuoti transporto priemones, o Lietuvos sistemos nemato, kad jis turi teisę vairuoti. Teises vairuoti jis turi, nes yra išsilaikęs Lenkijoje, 2024 m. lapkričio mėnesį. Į AB Regitra nesikreipė gyvai išsiaiškinti, ar Lenkijos Respublikoje išlaikytos teisės galioja Lietuvos Respublikoje, bet skambinosi ir jam pasakė, kad Lenkijos pareigūnai nemato lietuviškų sistemų, o Lietuvos pareigūnai nemato lenkiškų sistemų. Raštiškai į AB Regitra nesikreipė. Institucijoje žodiniame nagrinėjime nedalyvavo. Pripažįsta, kad padarė administracinius nusižengimus, bet nesutinka, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nes turi vairuotojo pažymėjimą išduotą Lenkijos Respublikoje. Jis yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas deklaravęs nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Vairavimo mokykloje Lenkijoje, jį informavo, kad, jei netiks Lenkijos išduotas vairuotojo pažymėjimas, jis gali Lietuvoje pasikeisti ir gauti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą. Tuo metu, kai laikė teises Lenkijos Respublikoje laikinai buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lenkijoje, nes ten kartu ir stažavosi ir ruošėsi laikyti vairavimo teises kelių kategorijų, tačiau po to persideklaravo gyvenamąją vietą į Lietuvos Respubliką. Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą paėmė policijos pareigūnai ir jam negrąžino.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas Vaidas Giršvildas palaikė atsiliepimą jame išdėstytais motyvais bei paaiškino, kad Lenkijos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja Lietuvos Respublikoje, lygiai taip pat kaip Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja Lenkijos Respublikoje. Tačiau šiuo konkrečiu atveju svarbiausia yra konkretaus asmens - A. B., teisė vairuoti. Teisė vairuoti ir vairuotojo pažymėjimas yra du skirtingi dalykai, nes nors A. B. turi vairuotojo pažymėjimą išduotą Lenkijos Respublikoje, bet pagal Lietuvos Respublikos įstatymus A. B. neturi teisės vairuoti, nes neįvykdė tam tikrų pareigų, kurias jis turėjo įvykdyti, norėdamas susigražinti teisę vairuoti, kuri jam buvo atimta 2017 m. liepos 12 d. priimtu nutarimu išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini), teisė vairuoti buvo atimta 12 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2025 m. liepos 14 d. nutarimu A. B. buvo pripažintas padaręs ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje už tai, kad jis 2025 m. kovo 6 d., 12.51 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, be to vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka neįregistruota (neperregistruota), be to vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti. Nutarimu A. B. buvo paskirta subendrinta 375 Eur nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams. Ginčo dėl administracinių nusižengimų numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje nėra, tačiau A. B. ginčija padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. teigia, kad jis turi teisę vairuoti, nes turi Lenkijos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuis galioja visoje Europos Sąjungoje, tame tarpe ir Lietuvos Respublikoje. Su Institucijos paskirta bauda sutinka, tačiau teismo prašo individualizuoti administracinio poveikio priemonę, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą skirti trumpesniam terminui arba administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo neskirti. Atsižvelgiant į tai, Institucijos priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas paduoto skundo ribose.

ANK 415 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.

ANK 415 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos), dalyvavimas viešajame teisme užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.

ANK 415 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad transporto priemonių, kurios be privalomosios techninės apžiūros, dalyvavimas viešajame teisme užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 14 punkte, be kita ko, nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

KET 226 punkte nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 dalies 1 punkte, be kita ko, numatyta, kad Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo įstatymas) 24 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą, papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas baigti vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą netaikomas, jeigu asmeniui nepaskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laikui.

Saugaus eismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Byloje nustatyta, kad dėl administracinių nusižengimų ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje padarymo ginčo nėra, A. B. pripažįsta juos padaręs ir dėl to gailisi. A. B. ginčija ir nepripažįsta padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. teigia, kad jis turi teisę vairuoti, nes turi Lenkijos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuis galioja visoje Europos Sąjungoje, tame tarpe ir Lietuvos Respublikoje. A. B. iš dalies pripažįsta savo kaltę, todėl teismas nenustato atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. birželio 23 d., A. B. padarė administracinį nusižengimą ROIK (duomenys neskelbtini), už kurį atsakomybė numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje (vairavo transporto priemonę neblaivus). Institucija 2017 m. liepos 12 d., išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini), priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. B. skyrė administracinę baudą kartu su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje A. B. yra įgijęs, tačiau naudotis šia teise nusižengimų padarymo metu, 2025 m. kovo 6 d., negalėjo dėl to, kad nebuvo įvykdęs formalių sąlygų teisei vairuoti susigrąžinti (neturėjo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka medicininės ir švietėjiškos atestacijos, nebuvo baigęs vairavimo esant neblaiviam prevencijos programos, nebuvo baigęs papildomo vairuotojų mokymo ir nebuvo perlaikęs vairavimo egzamino), kurios yra numatytos Saugaus eismo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje. Kaip matyti iš bylos esančios medžiagos, A. B. teisė vairuoti buvo atimta nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka šios teisės nesusigrąžino, be to 2023 m. balandžio 12 d. nutarimu A. B. buvo skirta 300 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams – nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. lapkričio 1 d., už tai, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas specialiosios teisės vairuoti (ANK 424 straipsnio 3 dalis). Paskirta bauda sumokėta (ROIK (duomenys neskelbtini)). Teismas atkreipia dėmesį, kad A. B. 2023 m. kovo 14 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisė ir padarė administracinį nusižengimą ROIK (duomenys neskelbtini), už kurį atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje, todėl žinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonių Lietuvos Respublikoje, tačiau nesiėmė veiksmų vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti, t. y. pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, nepraėjo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, nebaigė vairavimo esant neblaiviam prevencijos programos, nebaigė papildomo vairuotojų mokymų ir neperlaikė vairavimo egzamino Lietuvos Respublikoje. Dėl šių priežasčių A. B. pateiktas Lenkijos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas nesuteikia teisės A. B. vairuoti transporto priemonių Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad nėra vieningo Europos Sąjungos vairuotojų pažymėjimo registro, kur matytųsi vairuotojo pažymėjimai visose valstybėse, kiekviena valstybė turi savo vairuotojų pažymėjimų registrus, tame ir Lietuvos Respublika, kur registruojami visi pažeidimai ir veiksmai atlikti su vairuotojų pažymėjimais, šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, AB „Regitra“ duomenimis A. B., neįvykdė teisės aktuose nustatytų sąlygų ir teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje nesusigrąžino bei vairuoti transporto priemonę teisės neturi. A. B. pateiktas Lenkijos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas nesuteikia teisės A. B. vairuoti transporto priemonių Lietuvos Respublikoje, šis vairuotojo pažymėjimas patvirtina teisę vairuoti transporto priemones Lenkijos Respublikoje, nes Lenkijos Respublikoje jam nėra atimta teisė vairuoti transporto priemonę, tuo tarpu Lietuvos Respublikoje teisę vairuoti transporto priemonę A. B. prarado nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir iki šiol nesusigrąžino, nes neįvykdė formalių sąlygų šiai teisei susigrąžinti, šias sąlygas A. B. turi įvykdyti aktyviais veiksmais, nes teisė vairuoti automatiškai negrąžinama pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui. Teismas atkreipia dėmesį, kad A. B., kaip pats parodė teismo posėdžio metu, fiziškai neturi Lietuvos Respublikos išduoto vairuotojo pažymėjimo, nes jis buvo paimtas policijos pareigūnų 2017 metais, taigi A. B. turėjo suprasti, kad Lietuvos Respublikoje jis neturi teisės vairuoti transporto priemonę. Pažymėtina, kad vertinant asmens patraukto administracinėn versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, teismas laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju - ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Teismas pažymi, kad remiantis gyventojų registro išrašu, šį faktą patvirtino ir A. B. teismo posėdžio metu, A. B. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ir savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Lietuvos Respublikoje. Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, kadangi Lietuvos Respublikoje A. B. yra atimta teisės vairuoti transporto priemones ir jo turimas Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negalioja.

Skunde teigiama, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti administracinio poveikio priemonę, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau teismas, išanalizavęs skundo argumentus, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog nenustatyta visuma faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundą tenkinti visa apimtimi ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą arba šios priemonės iš viso neskirti.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik aptariamos ANK normos taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl dėl jos taikymo kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai, įvertinus toje byloje nustatytų, su padarytu nusižengimu ir jį padariusiu asmeniu susijusių aplinkybių visumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalies, kai išimtinės normos, švelninančios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, taikymą patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kt.). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023 ir kt.).

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, A. B. už ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus buvo paskirtos artimos sankcijos vidurkiui dydžio nuobaudos ir subendrinta galutinė 375 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams – termino vidurkiui. ANK 32 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus byloje nustatytas, su padarytu nusižengimu ir pažeidėjos asmenybe susijusias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad Institucija, paskirdama A. B. vidutinės trukmės asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo administracinio poveikio priemonę, administracinių poveikio priemonių skyrimą reglamentuojančias normas taikė netinkamai ir A. B. nubaudė aiškiai per griežta nuobauda ar paskyrė per griežtą administracinio poveikio priemonę, kadangi nebuvo nustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, o A. B. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį yra baudžiamas antrą kartą ir tinkamų išvadų nepadarė, o toliau Lietuvos Respublikoje vairuoja transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir nedaro jokių aktyvių veiksmų norėdamas teisę vairuoti transporto priemonę susigrąžinti, kas rodo nebrandų ir neatsakingą požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi, akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Toks A. B. elgesys parodo, kad jis nesupranta savo padaryto nusižengimo neigiamo pobūdžio, nekritiškai vertina savo veiksmus ir toliau kartoja tuos pačius veiksmus, tiesiog susimokėdamas paskirtas baudas, bet realiai nepajusdamas savo elgesio pasekmių. Faktas, kad paskyrus administracinio poveikio priemonę atsiranda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neigiamos pasekmės, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį A. B. bei skundo argumentus, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas vertina, jog nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių svarstyti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Privataus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Vairavimas transporto priemonių, neturint teisės vairuoti transporto priemones ir vairuojant, neapdraustą transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nustatyta tvarka neįregistruotą (neperregistruotą) ir neatliktus privalomosios techninės apžiūros, kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobiliu keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip keliu eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones, o kartu vairuojant, neapdraustą transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nustatyta tvarka neįregistruotą (neperregistruotą) ir neatliktus privalomosios techninės apžiūros yra labai pavojingas kitų eismo dalyviu atžvilgiu. Skunde pateikiami asmeninio pobūdžio argumentai, tokie kaip lengviau susisiekti darbo reikalais prašant nutarimo dalyje dėl administracinės poveikio priemonės - specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo panaikinimo, teismo vertinti kaip gynybinė taktika, nes jie egzistavo ir iki momento, kai buvo padarytas pažeidimas, o savo atsakomybes ir pareigas atsakomybėn traukiamas asmuo puikiai suvokė ir žinojo. Toks nekritiškas situacijos vertinimas, apskritai neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Pažymėtina ir tai, kad vairavo, neapdraustą transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nustatyta tvarka neįregistruotą (neperregistruotą) ir neatliktus privalomosios techninės apžiūros, kas vis tik atskleidžia itin atsainų požiūrį tiek į KET, tiek į savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis ir jam atlikti yra reikalinga teisė vairuoti. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių teismas laiko, kad skunde išdėstyti argumentai vertintini kaip gynybiniai. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ja švelninant. Skunde nepateikta jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes administracinėn atsakomybėn patraukto asmens svarbiomis laikytinas aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti A. B. skundo nėra teisinio pagrindo, teismas nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių ir sprendžia, kad Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės Rasos Aliošienės 2025 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 5, 6 dalimis, 644-646 straipsniais, teismas,

nutaria:

netenkinti A. B. skundo.

Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės Rasos Aliošienės 2025 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėja Rasa Balsevičienė