Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo, bei pagal atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, turto padalijimo, trečiasis asmuo A. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę, atsakovui – santuokinę pavardę; nustatyti šalių nepilnamečių vaikų L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikyti periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės; padalyti nekilnojamąjį turtą – priteisiant ieškovei 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), o iš ieškovės priteisti 12 000 Eur piniginę kompensaciją atsakovui, išdėstant kompensacijos mokėjimą 5 metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; ieškovei priteisti nurodytą kilojamąjį turtą; priteisti iš atsakovo 600 Eur kompensaciją už perleistą turtą.Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį. Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė santuoką su ieškove nutraukti dėl ieškovės kaltės; nustatyti sūnaus L. M. gyvenamą vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės nepilnamečio sūnaus L. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, mokėjimus pradedant nuo 2015-03-15, nepilnamečiui skirtų lėšų tvarkytoju paskiriant atsakovą; padalyti santuokoje įgytą turtą ir ieškovei bei atsakovui priteisti po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendram naudojimui paskiriant koridorių, virtuvę, vonią, tualetą, rūsį, bendram naudojimui paskirti prieškambario spintą, viryklę, šaldytuvą, virtuvės stalą su kėdėmis ir spinteles; priteisti ½ dalį ieškovės gautų draudimo išmokų; nustatyti, kad ieškovė ir atsakovas yra skolingi trečiajam asmeniui A. M. po 6 082,02 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2016-06-15 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:nutraukė V. M. ir A. M. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę „R.“, atsakovui – santuokinę pavardę;nustatė L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą kartu su mama A. M.. Taip pat nustatė, kad V. M. su vaikais L. M. ir A. M. bendraus šalių susitarimu;priteisė iš V. M. išlaikymą L. M. ir A. M. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaikų pilnametystės nuo 2016-06-15. Paskyrė A. M. vaikams išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja. Sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo nurodė vykdyti skubiai;padalijo santuokoje sugyventą turtą: A. M. asmeninės nuosavybės teise priteisė ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25 Eur vertės prieškambario spintą, 20 Eur vertės viryklę „Beko“, 50 Eur vertės šaldytuvą „Liebherr“, 20 Eur vertės virtuvės stalą ir kėdes, 40 Eur vertės virtuvės spinteles, 100 Eur vertės dvigulę lovą, 15 Eur vertės komodą, 20 Eur vertės sekciją, 30 Eur vertės trivietę sofą, 20 Eur vertės dvivietę sofą, 20 Eur vertės televizoriaus staliuką;V. M. asmeninės nuosavybės teise priteisė ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 250 Eur vertės skalbimo mašiną „Bosh“, 100 Eur vertės dvigulę lovą, 15 Eur vertės komodą, 20 Eur vertės sekciją, 30 Eur vertės trivietę sofą, 20 Eur vertės dvivietę sofą, 20 Eur vertės televizoriaus staliuką, 30 Eur vertės spintą, 20 Eur vertės dvivietę sofą, 35 Eur vertės sofą-lovą, 100 Eur vertės kompiuterį ir 20 Eur vertės kompiuterio stalą;pripažino, kad V. M. ir A. M. lygiomis dalimis (grąžinant po 6 082,02 Eur) privalo įvykdyti prievolę A. M. pagal 2012-03-01 paskolos sutartį;priteisė iš V. M. 600 Eur kompensaciją A. M.;teismas taip pat priteisė iš V. M. 322,50 Eur bylinėjimosi išlaidų A. M. ir 350,57 Eur žyminio mokesčio valstybei.likusią ieškinio ir priešieškinio dalį teismas atmetė.Teismas, sprendime aptardamas ir kitus nurodytus klausimus, taip pat išdėstė motyvus dėl nekilnojamojo turto – buto padalijimo. Teismas vertino, kad priteisiant butą vienai ieškovei, jai tektų pareiga kompensuoti atsakovui jo dalį pinigais, tai sudarytų apie 12 000 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė pagal turtinę padėtį negalėtų išmokėti tokios kompensacijos, tam reikėtų laiko, tačiau atsakovas nesutiko, jog kompensacijos mokėjimas būtų išdėstytas ilgesniam laikotarpiui. Taigi tenkinus ieškovės reikalavimą dėl buto priteisimo natūra, jai tektų neproporcingai didelė vykdytinos prievolės, kylančios iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, ieškovei neturint galimybės išmokėti kompensaciją iš karto, būtų suvaržyta atsakovo galimybė apsirūpinti gyvenamąja patalpa. Teismas, įvertinęs ieškovės turtinę padėtį, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, tikslingiausia butą padalyti natūra, priteisiant kiekvienai iš šalių po ½ dalį ginčo buto.Pasisakydamas dėl kreditinio įsiskolinimo A. M. teismas konstatavo, kad paskolos lapelyje nurodytą skolinimosi tikslą (kredito grąžinimui ir buto įsigijimui), patvirtina įrodymai dėl skolintų pinigų panaudojimo šiems tikslams. Pateikti įrodymai apie tai, kad paskolos sudarymo laikotarpiu atsakovo sąskaita buvo papildyta pinigine suma, atitinkančia paskolos dydį, piniginės operacijos, patvirtinančios negrąžintos kredito dalies padengimą (24 051,84 Lt) ir apmokėjimą už perkamą butą (trūkstama suma, pardavus namo dalį), tikėtinai pagrindžia atsakovo teiginius apie tai, kad perkamo buto įsigijimui ir kredito grąžinimui buvo pasiskolintos lėšos (42 000 Lt) iš trečiojo asmens A. M.. Duomenys apie gaunamas pajamas buto įsigijimo laikotarpiu neleidžia daryti išvados, jog jauna šeima disponavo trūkstama pinigų suma grynaisiais. Teismas pripažino, jog pasiskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos interesais, todėl prievolė, kylanti pagal paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir A. M. 2012-03-01, pripažinta bendra sutuoktinių prievole. Nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas lygiomis dalimis yra skolingi A. M..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. M. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-15 sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei A. M. asmeninės nuosavybės teise keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 23 778 Eur, iš ieškovės atsakovo V. M. naudai priteisiant 11 889 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią atsakovo turto dalį. Be to, prašo panaikinti sprendimo dalį dėl prievolės kreditorei A. M. vykdymo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – 12 164,04 Eur skolą A. M. pripažinti asmenine atsakovo V. M. prievole. Taip pat ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovės nuomone, ginčo buto padalijimas natūra šiuo atveju yra ir negalimas, ir nepriimtinas. Visų pirma, nurodo, kad byloje nėra pateiktas buto planas. Teismas privalėjo įsitikinti, kad ginčo butą iš tiesų galima padalyti ir kad bute iš tiesų nėra pereinamų kambarių, tačiau to nepadarė. Apeliantė teikia buto planą ir teigia, kad padalyti butą natūra po ½ dalį neįmanoma. Nepaisant to, kad bute yra keturi kambariai, vienas iš jų yra pereinamas, tad buto padalijimas tarp šalių lygiomis dalimis neatitinka šalių interesų. Be to, buto padalyti natūra neįmanoma ir dėl techninių priežasčių – techniškai neįmanoma sumontuoti atskirų vandens, elektros ir dujų apskaitos prietaisų bendrojo naudojimo patalpose, tai tarp bendraturčių lems ginčus dėl atsiskaitymo už minėtas paslaugas. Taip pat teigia, kad buvusių sutuoktinių gyvenimas viename bute yra nepriimtinas siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, sudaryti jiems saugias, baimės ir įtampos nekeliančias gyvenimo sąlygas. Esant konfliktiškiems šalių santykiams, didelė tikimybė, kad ateityje tarp buvusių, sutuoktinių kils ginčai dėl bendro naudojimosi šiais objektais, o ginčus tarp tėvų matys vaikai. Mano, kad atsakovui negyvenant ginčo bute ir juo nesinaudojant, galima teigti, jog ginčo buto dalis natūra nereikalinga. Teismas nesiaiškino ieškovės galimybių ne dalimis, o iš karto sumokėti atsakovui kompensaciją už ieškovei tenkančią atsakovo turto dalį.Ieškovė skundo dalyje dėl kreditinio įsiskolinimo A. M. nurodo argumentus, kad ant raštelio, kuriuo grindžiamas faktas, jog atsakovas iš savo mamos A. M. pasiskolino 42 000 Eur (12 164,04 Eur), nėra ieškovės parašo, tad nėra pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais, kad apie pasiskolintus pinigus ji nieko nežinojo. Realus pinigų perdavimo faktas byloje neįrodytas, taip pat neįrodyta būtinybė skolintis pinigus šeimos poreikiams tenkinti. Byloje neįrodyta, kad paskola buvo paimta su ieškovės žinia. Mano, kad prievolė laikytina ne bendra sutuoktinų, o asmenine atsakovo prievole ir santuokos nutraukimo byloje nedalytina.Atsiliepimu atsakovas V. M. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-15 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovo patirtas išlaidas dėl apeliacinio proceso. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad nėra svarbių aplinkybių nukrypti nuo lygių dalių principo. Pažymi, kad ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje atsisakė reikalavimo nustatyti buto naudojimosi tvarką, todėl dabar apeliaciniame skunde keliami argumentai dėl naudojimosi butu, neturėtų būti vertinami. Jei šalims ateityje kils naudojimosi butu problemos, jos atitinkamai bus sprendžiamos. Neigia, kad trukdo naudotis ieškovei butu. Ieškovės reikalavimo priteisti jai butą, o atsakovui – kompensaciją, tenkinimas pažeistų atsakovo nuosavybės teises į gyvenamąją patalpą. Ieškovės nurodomos pageidaujamos kompensacijos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Byloje nebuvo nustatinėjama ginčo buto rinkos vertė. Mano, kad sprendimas buto klausimu nekeistinas. Ieškovė turi teisę siūlyti atsakovui nupirkti jo turimą turto dalį ar kartu parduoti visą butą ir pan.Atsakovas taip pat mano, kad teismas teisingai įvertino paskolos paskirtį, jog ji buvo būtina ir panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė proceso metu neįrodinėjo ir nenurodė, kad gauti pinigai būtų buvę panaudoti ne šeimos poreikiams tenkinti, o asmeniniams atsakovo poreikiams. Ieškovė, apeliaciniame skunde nurodydama, kad šeimai nereikėjo jokių paskolų, daro fakto klaidas. Be to, šeima gyvendama turėjo ir išlaidų. Mano, kad šios prievolės klausimu ieškovės pozicija prieštaringa, ieškovė ir teigia, jog paskolos nėra buvę, ir prašo paskolą priteisti tik iš atsakovo, laikant ją asmenine jo prievole.Atsiliepimu trečiasis asmuo A. M. prašo ieškovės apeliacinio skundo dalį dėl prievolės kreditorei įvykdymo atmesti ir šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Teigia, kad nepagrįsti skundo argumentai, jog teismas nevertino kreditorės finansinės padėties ir realių galimybių paskolinti 42 000 Lt (12 164,04 Eur) ir sumokėti už perkamą žemės sklypo bei namo dalį. Ši aplinkybė buvo aiškinamasi pirmosios instancijos teisme. A. M. nurodė, kad ji verčiasi medicinos praktika, yra individualios įmonės savininkė, be to, jai buvo išmokėtos santaupos. Ieškovė detalesnio pagrindimo nepageidavo. Kita vertus, trečiojo asmens finansinė padėtis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat teigia, kad visada materialiai padėjo sūnaus šeimai. Paskolinti 42 000 Lt tik dalis lėšų, kurias yra suteikusi sūnaus šeimai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Nagrinėjamu atveju ieškovė A. M. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl nekilnojamojo turto padalijimo natūra bei dėl skolos kreditorei A. M. pobūdžio nustatymo. Kadangi kita sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, teisėjų kolegija nagrinėja, vertina bei pasisako dėl apeliaciniu skundu skundžiamų sprendimo dalių teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalijo natūra. Apeliantė laikosi pozicijos, kad minėtas butas po santuokos nutraukimo turėtų būti priteistinas asmeninės nuosavybės teise ieškovei, priteisiant iš ieškovės atsakovo naudai 12 000 Eur kompensaciją. Ištyrusi bylos medžiagą ir įvertinus šiam klausimui išspręsti reikšmingas faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta šiuo aspektu išdėstytus apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.Nagrinėjamu atveju sutuoktinių pageidavimai dėl nutraukiant santuoką dalytino buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo skiriasi, tarp šalių šiuo klausimu kilęs ginčas: ieškovė A. M. pageidavo priteisti šį nekilnojamąjį turtą jai, o iš ieškovės priteisti 12 000 Eur piniginę kompensaciją atsakovui, o atsakovas V. M. prašė jam bei ieškovei priteisti po ½ buto. Kito dalytino nekilnojamojo turto sutuoktiniai neturi, tad daugiau tokios (gyvenamosios) paskirties objektų dalytiname turte nėra. Pirmosios instancijos teismas butą tarp šalių padalijo natūra, priteisdamas kiekvienam sutuoktiniui po ½ dalį. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl šalims tenkančių bendro turto dalių apeliacine tvarka neginčijama. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nurodytus motyvus, CK 3.117 straipsnio 1-2 dalių ir CK 3.123 straipsnio 1 dalies reglamentavimą bei nesant kitų argumentų, ši aplinkybė pripažintina nustatyta teisingai.CK 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Šioje įstatymo nuostatoje taip įtvirtinti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kita vertus, šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.Parenkant turto padalijimo būdą būtina įvertinti, ar yra aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas, šios aplinkybės gali būti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad turto padalijimo natūra negalimumas yra objektyvus dėl turto nedalumo – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – dėl bendraturčių santykių, jų galimybių objektą bendrai valdyti ir naudoti, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑476-916/2015; 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016). Apeliantė teigia, kad ginčo buto padalijimas natūra šiuo atveju yra ir negalimas, ir nepriimtinas.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog konkretus ginčo butas yra nedalus. Visų pirma, priešingai nei teigia apeliantė, nustatyta, kad byloje yra pateiktas buto planas (t. 1, b. l. 18-19). Jis yra tapatus ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktam buto planui (t. 2, b. l. 55-56). Argumentus, jog padalyti buto natūra po ½ dalį neįmanoma apeliantė grindžia būtent buto planu. Nors apeliantė akcentuoja, kad šiuo metu bute yra pereinamų kambarių, tačiau, įvertinus kambarių skaičių (keturi), taip pat visų kambarių išsidėstymą plane bei duomenis apie kambarių plotus, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo butas negalėtų būti pertvarkytas ir pritaikytas dviejų šeimų gyvenimui (patalpas atskiriant, įrengiant pertvaras ar kitus įėjimus ir pan.), užtikrinant tinkamą bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą į jiems tenkančias buto dalis. Teisėjų kolegija, darydama šią išvadą, įvertina tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog toks buto pertvarkymas konkrečiame bute yra objektyviai techniškai neįmanomas. Buto padalijimo natūra negalimumą dėl techninių priežasčių apeliantė grindžia ir argumentais, jog nėra galimybės sumontuoti atskirus vandens, elektros ir dujų apskaitos prietaisus bendrojo naudojimo patalpose bei galimais konfliktais naudojantis apskaitos prietaisais bei atsiskaitant už komunalines paslaugas. Šie apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję su vėlesne naudojimosi butu tvarka. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė byloje laikėsi pozicijos dėl buto natūra priteisimo ieškovei, iš ieškovės priteisiant atsakovui kompensaciją už jam tenkančią dalį, tad konkrečios naudojimosi turtu tvarkos nustatyti neprašė. Atsakovas, prašydamas turtą padalyti natūra po ½ dalį, bylos nagrinėjimo metu nebeprašė nustatyti konkrečią naudojimosi butu tvarką. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Taigi, turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai santuokos nutraukimo metu, nesant kitų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑523/2008; 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2015-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-478-248/2015). Taigi minėti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad turto padalijimas natūra objektyviai negalimas dėl turto nedalumo.Apeliantė taip pat nurodo argumentus, jog buto padalijimas natūra nepriimtinas dėl šalių konfliktinių santykių, t. y. galimų konfliktų dėl požiūrio į vaikų priežiūrą ir auklėjimą, o taip pat ginčų tikimybės dėl bendro naudojimo objektų (virtuvės, vonios, tualeto, koridoriaus, rūsio) priežiūros matant vaikams. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad, kaip minėta anksčiau, nėra duomenų, jog ginčo butas negali būti pertvarkytas, atskiriant gyvenamąsias erdves pagal šalims tenkančias dalis. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog šalių nepilnamečių sūnų ryšys su abiem tėvais yra geras ir stiprus, vaikams svarbūs ir reikšmingi tiek mama, tiek tėtis, be to, šiuo atveju abu tėvai vaikais rūpinasi, berniukai bendrauja su abiem tėvais. Tad nėra pagrindo vertinti, kad pats nekilnojamojo turto padalijimas natūra abiem tėvams ir gyvenimo viename bute faktas neatitiks nepilnamečių vaikų interesams. Apeliantė nurodo, kad vaikų interesų neatitiks konfliktinės situacijos vaikų akivaizdoje. Byloje esančioje teismo psichologės 2016-03-17 raštu pateiktoje išvadoje nurodyta, jog sveikam, saugiam vaikų asmenybės formavimuisi, nepriklausomai nuo to, kur bus nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, būtinas visavertis ir nuolatinis vaikų bendravimas su abiem tėvais, pozityvus tėvų tarpusavio kontaktavimas, tėvų pagarba ir tinkamas elgesys ne tik su vaikais, bet ir vienas su kitu. Taigi svarbu pažymėti, kad šiuo atveju vaikų interesus labiausiai atitiktų suaugusių tėvų gebėjimas taikiai susitarti, priimti tinkamus sprendimus, gebėjimas veikti savo vaikų interesais.Apeliantė akcentuoja atsakovo elgesį, kad jis ginčo bute negyvena nuo 2016-05-01 ir, išeidamas gyventi kitur, užsuko dujas, paliko sugadintą dujinį pečių, išjungė šiltą vandenį, atjungė skalbimo mašiną, ieškovė turėjo išsikviesti meistrus. Atsakovas neigia, kad trukdė naudotis butu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog ieškovė į butą gyventi grįžo 2016-06-07. Duomenų, kad minėti prietaisai buvo ne paprasčiausiai išjungti atsakovui išvykstant, o tyčia sugadinti nepateikta. Darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai grindžiami prielaidomis dėl naudojimosi butu tvarkos ateityje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad turto padalijimas natūra būtų negalimas ir toliau bendrai valdyti ir naudotis turtu objektyviai neįmanoma dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių.Teismas, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti, ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑254‑969/2016).Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ieškovės galimybių ne dalimis, o iš karto sumokėti atsakovui kompensaciją už ieškovei tenkančią atsakovo turto dalį. Iš 2016‑05‑26 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu šalys bandė tartis dėl kompensacijos išmokėjimo atsakovui už ieškovei tenkančią atsakovo turto dalį, tačiau atsakovas nesutiko, jog kompensacijos mokėjimas būtų išdėstytas ilgesniam laikotarpiui. Taigi ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodė turinti galimybes iš karto sumokėti visą atsakovui tenkančios kompensacijos sumą.Ieškovės apeliaciniame skunde prašomos atsakovui priteisti kompensacijos už ieškovei tenkančią jo turto dalį dydis nurodytas 11 889 Eur. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė duomenis (kredito unijos garantinį raštą) apie galimybę gauti 12 000 Eur paskolą buto daliai įsigyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie duomenys nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Be to, atsakovas V. M. teigia, kad apeliantės nurodytas pageidaujamos mokėti 11 889 Eur kompensacijos dydis nepagrįstas įrodymais bei nurodo, jog negalima vadovautis vien VĮ „Registrų centras“ duomenis apie turto rinkos vertę ir kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2016-08-05 Nekilnojamojo turto ataskaitos Nr. MŽ16/08-205 santrauką, kurioje pateikti duomenys apie ginčo buto rinkos vertę 35 700 Eur. Taigi atsakovas nesutinka su nekilnojamojo turto verte ir ieškovės nurodomu kompensacijos dydžiu.Pastebėtina, kad net ieškovės nurodomos atsakovui mokėtinos kompensacijos suma, įvertinus ieškovės pajamas ir realias finansines galimybes, yra pakankamai ženkli. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad tenkinus ieškovės reikalavimą dėl buto priteisimo natūra, jai tektų neproporcingai didelė vykdytinos prievolės, kylančios iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Taip pat teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovo V. M. galimybės apsirūpinti gyvenamąja patalpa apribojimą, kadangi ginčo butas yra ir vienintelė atsakovui priklausanti gyvenamoji patalpa. Aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu butu nesinaudoja, o gyvena kitoje vietoje, nepaneigia jo teisės į gyvenamąją patalpą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinių pagrindų atsisakyti prioritetinio bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo taikymo ir ginčo butas pagrįstai padalytas tarp šalių natūra lygiomis dalimis. Ginčo buto padalijimas skundžiamame sprendime nurodytu būdu neapriboja šalių teisių tartis ir spręsti dėl tolesnio jų nekilnojamojo turto dalių likimo.

Dėl prievolės A. M. pobūdžio.

Byloje esančiame 2012-03-01 paskolos raštelyje nurodyta, kad V. M. pasiskolino iš A. M. 42 000 Lt banko paskolai grąžinti ir butui pirkti. Atsakovas V. M. byloje prašė nustatyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas lygiomis dalimis yra skolingi A. M.. Apeliantės nuomone, prievolė A. M. skundžiamu sprendimu nepagrįstai pripažinta bendra sutuoktinių prievole.Vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju 2012-03-01 paskolos raštelis pasirašytas atsakovo V. M. ir A. M.. Ieškovė teigia, kad pinigų nesiskolino ir būtinybės skolintis nebuvo. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo atsakovui tenkančią įrodinėjimo pareigą, jog siekdamas jo prisiimtos prievolės pripažinimo bendra sutuoktinių prievole, atsakovas privalo įrodyti, kad sandoris buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 178 straipsnis).Apeliantė teigia, kad teismas netyrė A. M. finansinės padėties ir realių galimybių paskolinti nurodytą lėšų sumą. Nustatyta, kad tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2016-05-26 teismo posėdyje, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. M. nurodė, jog dalis paskolintų pinigų buvo paimta iš jos individualios įmonės, o dalis buvo santaupos iš banko indėlio. Nors apeliantė papildomai pažymi, kad byloje nėra patvirtinančių duomenų, kad į atsakovo sąskaitas įnešami pinigai buvo būtent iš kreditorės A. M., tačiau darant išvadas byloje vertintina visuma byloje esančių įrodymų (CPK 176‑177, 185 straipsniai).Ginčo paskolos raštelis pasirašytas 2012-03-01. Byloje nustatyta, kad 2012-03-21 pirkimo-pardavimo sutartimi butą, esantį (duomenys neskelbtini), šalys įsigijo už 100 000 Lt. Taip pat nustatyta, kad 2012-03-22 sudaryta žemės sklypo dalies su pastatų dalimi pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis, kuria šalys žemės sklypo dalį su pastatų dalimi pardavė A. M. už 82 000 Lt. Atsakovo V. M. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2012‑03-13 atsakovas į banko sąskaitą įnešė 24 500 Lt, o 24 051,84 Lt pervedė paskolai grąžinti, taip pat sumokėjo palūkanas už terminuotą paskolą bei sumokėjo už hipotekos lakšto išregistravimą. Taip pat iš atsakovo banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad į atsakovo banko sąskaitą 2012-03-21 įnešta 42 720 Lt bei 46 500 Lt. Iš atsakovo banko sąskaitos 2012-03-21 sumokėta A. M. už butą, pervedant 49 500 Lt ir 49 500 Lt.Įvertinus rašytinius įrodymus byloje, matyti, kad nekilnojamojo turto objektų įsigijimo ir perleidimo sandoriai sudaryti bei kiti piniginiai įsipareigojimai prisiimti/įvykdyti 2012 m. kovo mėn. Atsižvelgtina ir į tai, kad minėti veiksmai atlikti per pakankami neilgą laiko tarpą – dvidešimt vieną dieną, be to, tuo pačiu metu dėl kelių nekilnojamojo turto objektų. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad paskolos sudarymo metu planuojami atlikti veiksmai ir reikalingos pinigų sumos negalėjo būti žinomos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog paskolos raštelyje nurodytos sumos sutapimas su reikalingomis sumomis paskolos likučiui sumokėti bei trūkstama suma butui įsigyti sudarytų pagrindą abejoti paskolos sandorio sudarymo realumu.Akcentuotina, kad paskolos sudarymo laikotarpiu į atsakovo sąskaitą buvo įneštos lėšos, jos panaudotos negrąžintai kredito daliai padengti, išregistruoti hipotekai, o taip pat apmokėti už perkamą butą. Tai atitinka 2012-03-01 paskolos raštelyje nurodytą pinigų skolinimosi tikslą. Be to, į atsakovo sąskaitą įnešta lėšų suma didesnė nei parduodamo žemės sklypo dalies su pastatų dalimi kaina. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutuoktiniai buto įsigijimo metu negalėjo turėti susitaupę trūkstamos 18 000 Lt (5 213,16 Eur) sumos. Ieškovė mano, kad ši išvada nepagrįsta ir šį teiginį grindžia argumentais, jog įvertinus sutuoktinių gaunamas didesnes už minimalų darbo užmokestį pajamas, jie turėjo galimybes per dvylika bendro gyvenimo metų sukaupti minėtą sumą. Šiuos teiginius apeliantė grindžia tik gaunamu darbo užmokesčio dydžiu, tačiau patvirtinančių įrodymų, kad paskolos raštelio surašymo dieną sutuoktinai turėjo tokio dydžio santaupų, byloje nėra. Atsakovas pažymi, kad šeima gyvendama turėjo ir išlaidų, pvz., buvo pirkti automobiliai, kurie vėliau buvo parduoti jau nuvertėję. Pastebėtina, kad ir ieškovė A. M. patikslintame ieškinyje nurodo, jog sutuoktiniams gyvenant su atsakovo tėvais buvo patiriama ir ženklių remonto išlaidų. Esant tokioms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien duomenys apie gaunamas pajamas neleidžia konstatuoti, kad sutuoktiniai disponavo trūkstama pinigų suma grynaisiais. Ištyrusi šalių bei trečiojo asmens A. M. paaiškinimus bei rašytinius įrodymus byloje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos duomenų visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad paskolos sandoris buvo sudarytas šeimos interesais.Ištyrusi byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, įvertinusi faktinius duomenis bei jų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 79, 88 straipsniai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis). Atsakovas V. M. pateikė rašytinius įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 150 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodytos išlaidos neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytose rekomendacijose numatyto rekomendacinio užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalaus dydžio, taip pat nėra pernelyg didelės, dėl to, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos atsakovui iš ieškovės (CPK 98 straipsnis). Trečiasis asmuo neteikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to jų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-15 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 150 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.