- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- e2S-1474-614/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- E. K.
- Ieškovas
- E. K.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės E. K. ieškinys atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko K. K. išlaikymui kas mėnesį po 400 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė nurodė, kad pinigų vaiko poreikiams reikia jau dabar, atsakovas turi ir gali skirti pakankamai lėšų vaiko išlaikymui, kad būtų tenkinami ne tik minimalūs, bet visi vaiko poreikiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Teismas pažymėjo, kad vaiko poreikių patenkinimui būtinas pastovus ir jo poreikius atitinkantis, abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, todėl siekiant užtikrinti, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui būtų pastoviai iš atsakovo teikiamas išlaikymas, sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo E. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. K. iki bus priimtas teismo sprendimas. Teismas pažymėjo, jog praktikoje pripažįstama, kad priteisiant vaikams išlaikymą, orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio yra minimalios mėnesinės algos dydis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje išsamių duomenų apie atsakovo galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą nėra, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali nustatyti vaikui reikalingų lėšų dydžio, ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo E. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. K. po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki sprendimo byloje priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Patikslina, jog su ieškove kartu negyvena nuo 2015 m. sausio mėn., tačiau sūnumi rūpinosi. Nurodo, kad ieškovė anksčiau buvo pateikusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau 2015-02-10 pateikė teismui prašymą bylą nutraukti. Teismas nusprendė, kad šalys susitaikė. Todėl akivaizdu, kad ieškovė neteisingai nurodo, jog kartu šalys negyvena nuo 2014 m. liepos mėn. pažymėjo, jog dirba tik puse etato, jo gaunamos pajamos per mėnesį yra 136 Eur, todėl negali mokėti daugiau nei uždirba.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas neįrodė savo atskirajame skunde dėstomų argumentų, nenurodė, kodėl nutartis turėtų būti panaikinta. Atsakovo teiginiai, kad prisideda prie vaiko išlaikymo yra nepagrįsti, kadangi jis nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. gegužės mėnesio vaiko poreikiams skyrė tik 200 Eur. Tai patvirtina, jog atsakovas geranoriškai neteikia išlaikymo savo vaikui ir laikinosios apsaugos priemonės yra reikalingos. Nepilnamečiui vaikui 200 Eur suma nėra pakankama 11 mėnesių laikotarpiui. Tai buvo vienintelės atsakovo skirtos sumos vaikui, daugiau jokių kitų mokėjimų atsakovas neatliko. Ieškovė nuo 2014 m. liepos mėn. viena pati rūpinasi šalių vaiku, jį prižiūri ir auklėja. Vaikas nuo 2015 m. vasario mėn. lanko darželį, stojamasis nario mokestis į darželį sudarė 250 Eur, kas mėnesinis mokestis yra 270 Eur, o mokestis už maitinimą mėnesiui - 120 Eur. Prie šių išlaidų atsakovas neprisideda. Panaikinus pirmos instancijos teismo nutartį būtų pažeisti šalių nepilnamečio vaiko interesai. Tėvas negali nusišalinti nuo išlaikymo vaikui teikimo. Ieškovė paaiškina, jog 2014 m. lapkričio mėn. pasiūlė atsakovui nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nes vaiko poreikiai buvo mažesni, ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nebuvo. Atsakovas ilgai galvojo ir nurodė, jog sutinka tik tokiu atveju, jei ieškovė sutiks su 150 Eur išlaikymo dydžiu vaikui. Didesnio išlaikymo teikti atsakovas kategoriškai nesutiko ir pareikalavo sumokėti visas išlaidas už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tuometinę situaciją ieškovė sutiko su tokiu siūlymu. Atsakovas susipažino su parengtais dokumentais, sutiko su jų turiniu, tačiau vėliau pakeitė savo poziciją (parengiamojo posėdžio metu 2015-01-07) ir nurodė neva stengsis išsaugoti šeimą, todėl skirtas 3 mėn. terminas susitaikyti. Pažymėtina, jog 2014-11-28 prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, atsakovas ir ieškovė patvirtino, jog kartu negyvena nuo 2014 m. liepos mėn. todėl skunde nurodytas motyvas, jog santuoka iširo vėliau neatitinka tikrovės. Ieškovė pateikė teismui prašymą bylą dėl santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukimo, kadangi buvo suklaidinta atsakovo, kuris neketino nutraukti santuokos. 2015-02-11 nutartimi minėta byla buvo nutraukta. Ieškovė pažymi, jog atsakovas yra jaunas ir darbingas vyras, todėl privalo tinkamai rūpintis sūnaus poreikiais. Atsakovo nenoras oficialiai dirbti ir gauti oficialias pajamas ar susirasti geriau apmokamą darbą yra jo asmeninis pasirinkimas, kuris negali bloginti vaiko gyvenimo kokybės. Ieškovės žiniomis, atsakovas slepia tikrąsias savo pajamas ir gaunamą uždarbį. Atsakovas iš deklaruojamo darbo užmokesčio negalėtų išgyventi. Šiai dienai atsakovas gali aprūpinti save maistu, įsigyti drabužius, važinėtis automobiliu, nuomotis gyvenamąjį būstą, pramogauti, atostogauti ir t.t. Todėl atsakovo teiginiai, kad negali skirti išlaikymo vaikui neatitinka tikrovės. Atsakovas vengia teikti išlaikymą, nes skirias lėšas savo poreikiams tenkinti, o ne vaiko. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad kartu su atskiruoju skundu pateiktoje pažymoje nurodyta, jog 2014-08-09 atsakovui išmokėta 747 Eur (2578,13 LT), o 2014 m. spalį atsakovas gavo 348 Eur (1200,20 Lt). Tačiau pinigų vaikui neskyrė, tai patvirtina atsakovo nesąžiningumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. K. po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, yra pagrįsta ir teisėta.
Pagal CPK 375 str., 384 str. 5 d. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (LR CK 3.65 str.) be kitų tikslų, įtvirtintų LR CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). LR CK 3.65 str. 2 d. numato, kad kol bus priimtas teismo sprendimas, teismas, siekdamas apsaugoti vaiko, taip pat vieno iš sutuoktinių interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas.
Sprendžiant šalių ginčą dėl vaikui skirtino išlaikymo dydžio, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Tarp šalių kilus ginčui dėl vaikui laikinai skirtino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaiko minimalūs poreikiai laikinai gali būti patenkinami tada, kai jiems skiriamas minimalios mėnesinės algos išlaikymas, todėl priteisė iš apelianto vaiko išlaikymui 150 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Apelianto teigimu, nustatyta išlaikymo dalis yra per didelė, jis neturi finansinių galimybių šią teikti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Apeliantas byloje CPK leistinais įrodymais nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų apie mokamą mokestį darželiui. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų ir nenurodė kitų svarbių aplinkybių, kodėl jis negali dirbti daugiau nei pusė etato. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantas neturi galimybių dirbti ir kad jis išnaudojo visas galimybes pajamoms gauti. Svarbu paminėti ir tai, kad bylos duomenimis, apeliantas turi tik vieną išlaikytinį – šalių sūnų. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015-06-10 pateiktame patikslintame priešieškinyje apeliantas, teismo prašo priteisti išlaikymą iš jo nepilnamečiui vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Apeliantas atskirajame skunde pažymėjo, jog šalys kartu negyvena tik nuo 2015 m. sausio mėn., o ne kaip nurodo ieškovė nuo 2014 m. liepos mėn. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant klausimą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, šis argumentas nėra reikšmingas, kadangi nėra nagrinėjamas klausimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes teikti išlaikymą ir apie vaiko poreikius. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokią yra tėvų turtinė padėtis, gaunamos pajamos ir kokie yra kokią nepilnamečio vaiko poreikiai.
Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu bei pagrįstai ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismo nustatytas laikinas išlaikymas atitinka visų pirma, vaiko – šalių nepilnamečio sūnaus interesus, taip pat nepažeidžia ir atsakovo interesų.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.