Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. B. , apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad kaltę dėl narkotinių medžiagų pripažįsta, o dėl vairavimo ir vairuotojo teisių naudojimo pripažįsta iš dalies, nori duoti paaiškinimus, kaip viskas buvo. Jis turi darytas nuotraukas, kur stovėjo automobilis, jis stovėjo ne ant kelio, o tokioje „kišenėje“, jis galvojo, kad bus vaizdo medžiaga (kaltinamasis posėdžio metu pateikė įvykio vietos nuotraukas). Toje vietoje yra tinklinio aikštelė, ten jis su draugais žaidžia tinklinį. Įvykio metu jis stovėjo su automobiliu ir naršė telefone, automobilio variklis buvo neužvestas. Jis pamatė policijos pareigūnus, kurie pasuko link miško ir pradėjo važiuoti tiesiai link jo. Pareigūnai pravažiavo šalia, pasižiūrėjo, nuvažiavo iš galo, apsisuko ir, neprivažiavę 2 m atstumu iki automobilio sustojo, įjungė žiburėlius. Priėjo pareigūnė (liudytoja I. B.) ir paprašė jo vairuotojo pažymėjimo. Jis jai atsakė, kad automobilio variklis išjungtas ir paklausė, kodėl ji jo prašo vairuotojo pažymėjimo. Pareigūnė atsakė, kad kolega paprašė, ir vėl paprašė jo vairuotojo pažymėjimo. Jis jai atsakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Tada pareigūnė nuėjo prie tarnybinio automobilio, po minutės sugrįžo ir paprašė pateikti kokį kitą dokumentą. Jis su savimi jokio dokumento neturėjo, tada prie jo priėjo tos pareigūnės kolega, kuris paprašė jo išlipti iš automobilio ir paklausė, ar automobilyje yra kažko draudžiamo. Jis (A. B.) pasakė, kad automobilyje nieko draudžiamo nėra ir, jeigu bus atliekama krata, tuomet jis prašo jam leisti paskambinti gynėjui, jis norėjo, kad gynėjas dalyvautų kratoje. Pareigūnas jam pasakė, kad jie darys kratą ir viskas bus užfiksuota, viskas yra filmuojama ir jam nėra ko pergyventi. Jis (A. B.) vis tiek paprašė, kad iškviestų gynėją, bet pareigūnai jam nieko neatsakė ir pradėjo daryti kratą. Jis faktiškai negalėjo priešintis pareigūnams, bendravo su jais mandagiai. Pareigūnai darė kratą ir pirmiausia jie rado orinį ginklą, kuris buvo automobilyje, nes jis (A. B.) žaidžia dažasvydį, turi visą aprangą. Pareigūnai reagavo taip, lyg orinis ginklas yra neleistinas, ir tada automobilyje surado „Mango“ maišelyje buvusias kanapes. Jis (A. B.) jų neslėpė, jos visuomet buvo automobilyje, jie jas su draugais parsivežė iš Austrijos. Ant jų buvo parašyta 0,0003-0,0004 CBD. Jas įsigijo tiesiog įdomumo dėlei, nes jos ten parduodamos automatuose, Lietuvoje taip pat tai pardavinėja. Pareigūnai pamatė skaičius, jis (A. B.) turėjo ir čekį išsisaugojęs, bet po kratos to čekio nebeliko. Šias medžiagas jis pirko Austrijos degalinėje. Jei būtų žinojęs, kad tai yra uždrausta, tikrai nebūtų pirkęs. Tas maišelis buvo automobilyje, automobilis įmonės ir su juo važinėja įmonės vadovas – draugas. Tas draugas sakė, kad jį taip pat stabdė policija ir jam nieko nesakė. Jei jis (A. B.) būtų žinojęs, kad negalima vežiotis, taip nebūtų daręs, tai yra nežinojimas ir kvailumas. Lietuvoje parduotuvėse taip pat pardavinėja šias medžiagas, čia buvo 0,0001 nesutapimas, tad jei jis būtų žinojęs, būtų tas medžiagas išmetęs ir nevežęs. Įvykio dieną jis vartojo tą CBD, kurį ir turėjo, jis (duomenys neskelbtini) ir kai jį pykina arba svaigsta galva, tuomet ta medžiaga padeda, tai jam patvirtino ir gydytoja. Pilna yra parduotuvių, kuriuose parduodama medžiaga 0,0003-0,0004 kiekio. Tačiau jis nesutinka, kad šią medžiagą įsigijo neteisėtai, jis ją įsigijo visiškai teisėtai Austrijoje, pirko legaliai, jis tik nežinojo tos sudedamosios dalies, kuri yra viršyta. Jis ją turėjo ir paaiškino, iš kur gavo.

Po to pareigūnai apžiūrėjo jo rankinuką ir piniginę. Piniginėje rado teisių pavidalo kortelę ir suprantama, kad matėsi, jog tos teisės yra netikros. Jam (A. B.) dieną prieš įvykį padovanojo draugas kaip juokelį, suvenyrinę kortelę. Tokio pobūdžio pažymėjimų ir netikrų dokumentų, kurie matosi, kad yra netikri, yra pilnas internetas. Jis pareigūnams sakė, kad tas dokumentas, kurį rado pas jį piniginėje, nebuvo tikras. Tuo metu jis (A. B.) neturėjo teisės vairuoti, tik dabar išlaikė egzaminus. To pažymėjimo, kurį rado pareigūnai, net negalima vadinti teisėmis, tai tiesiog kortelė, kuri yra kaip suvenyras, tai nėra teisės. Jis net neturėjo minties, kad jas galima naudoti kaip teises. Į tą vietą jis automobilio atvažiavo pats, neturėdamas teisės vairuoti, jis tai prisipažįsta. Jis buvo gal prieš metus be teisių sustabdytas. Tačiau dabar jau išlaikė egzaminus ir liko tik išlaikyti vairavimą „Regitroje“, kad turėtų teisę vairuoti. Pateiktomis įvykio vietos nuotraukomis jis norėjo pasakyti, kad automobilis buvo toje vietoje, pareigūnai sako melagingą informaciją, kad jis (A. B.) pateikė dokumentus, kad jis važiavo. Jis norėjo pareigūnės paklausti, kurioje vietoje automobilis stovėjo ir ar jis stovėjo, ar važiavo. Jis pripažįsta, kad turėjo tą rastą dokumentą, bet nelaiko, kad tai dokumentas, jį gavo dovanų iš draugo, kuris jam pasakė, kad užsakė dokumentą socialiniame tinkle, ten jų daug. Taip, jis (A. B.) turėjo tą dokumentą, bet nelaikė jo dokumentu ir niekur jo nenaudojo, tai buvo tiesiog suvenyrinė kortelė, jos nepateikė pareigūnui, nes taip būtų daugiau bėdos. Savo veiksmus jis vertina labai blogai, pasielgė kvailai ir labai gailisi. Dėl tos suvenyrinės kortelės nori, kad gal teismas taip nežiūrėtų, jis (A. B.) nelaikė tos kortelės dokumentu. Šios kortelės policijos pareigūnams neteikė kaip pažymėjimo, leidžiančio vairuoti transporto priemonę, neteikė jos nei kaip asmens dokumento, nei kaip vairuotojo teisių. Tą kortelę pareigūnai rado patys kratos metu jo piniginėje ir ją ištraukė. Jis (A. B.) pats jiems pasakė, kad tos vairuotojo teisės negaliojančios ir netikros. Jis jiems sakė, kad kortelė buvo piniginėje, bet tai nebuvo tikras dokumentas ir jis jo nelaikė tikru. Pareigūnai ją išsinešė ir pasakė, kad jis tą kortelę naudojo neteisėtai. Jis norėtų atkreipti dėmesį, kad pirmas policijos pareigūnas savo parodymus keitė 3-4 kartus, o šie parodymai taip pat skyrėsi nuo jo tarnybinio pranešimo, o pareigūnė I. B. atsiminė, kad jis jai pateikė dokumentą, o paskui staiga pamiršo.

Kaltinamasis A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad šiuo metu susilaikys nuo parodymų davimo (2 t., b. l. 86-88).

Liudytojas K. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 7-o skyriaus vyriausiasis specialistas. Prisimena šį įvykį, prisimena ir kaltinamąjį. Įvykio metu patruliavo kartu su pareigūne I. B.. Jis (K. Š.) vairavo tarnybinį automobilį. K. Petrausko gatvėje jis pastebėjo važiuojančią transporto priemonę „Mercedes“, juodos spalvos. Pastebėjęs tarnybinį automobilį, „Mercedes“ vairuotojas sustojo ir nejudėjo, kas jam (K. Š.) sukėlė įtarimą, kad galimai vairuotojas vengia pareigūnų, todėl jis (K. Š.) netrukus apsisuko ir privažiavo prie automobilio, kuris tuo metu jau stovėjo. Automobilyje sėdėjo vienas vyriškis, tai buvo kaltinamasis. Prie automobilio priėjo kartu su kolege. Jam (K. Š.) priėjus asmuo naudojosi telefonu, jis (K. Š.) prisistatė, paklausė, ką asmuo veikia. Dėl to, ką asmuo atsakė, reikėtų vadovautis tuo, kas parašyta tarnybiniame pranešime. Jis (K. Š.) paprašė, kad asmuo pateiktų vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas nenoriai pasiėmė piniginę ir jis (K. Š.) matė, kad pas vairuotoją piniginėje tarp kortelių ir skirtukų buvo vairuotojo pažymėjimas, tačiau šio pateikti vairuotojas nepanoro. Jam tai sukėlė įtarimą ir jis paprašė vairuotojo pateikti tą vairuotojo pažymėjimą. Asmeniui jį pateikus, pastebėjo, kad vairuotojo pažymėjimo būklė neatitinka valstybinių reikalavimų. Jam kilo įtarimas vizualiai apžiūrint ir apčiuopiant, kad kažkas su vairuotojo pažymėjimu negerai. Patikrinęs asmenį policijos duomenų bazėje, pastebėjo, kad asmuo nėra įgijęs teisės vairuoti, tada jam tapo akivaizdu, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra padirbtas. Kaltinamasis dėl vairuotojo pažymėjimo reagavo aiškindamas, kad vairuotojo pažymėjimo jam (K. Š.) nepateikė ir nieko nepažeidė. Jis (K. Š.) asmeniui paaiškino, kad duomenų bazėje mato, kad šis neturi vairuotojo pažymėjimo. Detaliai neprisimena, bet kiek pamena, vairuotojas suprato, kad pažymėjimas yra padirbtas, su tuo sutiko, tačiau teigė, kad nieko nepažeidė, kadangi jam (K. Š.) to vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Kai jis (K. Š.) paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, asmuo vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Bet vėliau, kai pasakė pateikti, asmuo pateikė, tačiau vairuotojas argumentavo, kad jis iš pradžių pats nenorėjo pateikti, dėl to nieko nepažeidė.

Taip pat tikrinant automobilį, jame buvo rastas „Airsoft“ ginklas ir narkotinės medžiagos, dėl to asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į įstaigą. Neprisimena, ar paties asmens elgesys jam kėlė įtarimą, kad šis yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, reikėtų vadovautis tarnybiniu pranešimu. Jis tiksliai neprisimena, ką tuo metu vairuotojas paaiškino, tai turi būti paminėta tarnybiniame pranešime. Jei gerai atsimena, narkotinės medžiagos buvo plastikiniuose maišeliuose, galimai tai buvo kanabinoidai, marihuana. Jei tiksliai atsimena, tas asmuo su savimi turėjo CBD maišelį ir minėjo, kad jis medžiagas įsigijo legaliai ir norma neviršijo CBD reikalavimų. Tačiau jam (K. Š.) atrodo, kad ant pakuotės buvo užrašyta, kad viršija normas, dėl ko buvo nuspręsta, kad galimai narkotinės medžiagos yra nelegalios. Kokios dar medžiagos buvo rastos, neatsimena, atsimena, kad buvo rastos, tačiau neprisimena, kokios. Dėl to, ar neleistinos medžiagos buvo rastos vienoje gamyklinėje pakuotėje, kuri buvo pradaryta, t.y. prakirpta, už jos turinį jis negali atsakyti, o kitos medžiagos buvo negamykliniame įpakavime. Ant vieno paketėlio buvo nurodyta sudėtis.

Dėl to, ar yra kameromis užfiksuotas automobilio judėjimo faktas, kadangi tarnybinio automobilio kameros yra priekyje, gale ir salone, jos negalėjo to užfiksuoti, kadangi įtarimą sukėlęs automobilis buvo jam iš kairės, jį pastebėjo pro kairį automobilio langą, o tomis kryptimis kamerų nėra. Jo (K. Š.) kūno kamera buvo nukreipta tiesiai, nes jis buvo prisisegęs saugos diržu ir sėdėdamas tarnybiniame automobilyje nepasisuko visu korpusu, pasuko tik galvą. Jis tiksliai neprisimena, ar jam priėjus prie automobilio kūno kamera fiksavo, bet jam atrodo, kad filmuota medžiaga turėjo būti. Kai jie privažiavo, tarnybinio automobilio kameros turėjo užfiksuoti, taip pat ir kai jis priėjo prie automobilio. Jis (K. Š.) priėjo prie automobilio ir uždavė klausimą, šiai dienai neprisimena, kur buvo jo kolegė, bet įvykio eigoje ji buvo netoli jo, pagal visas taisykles. Jam (K. Š.) vairuotojo pažymėjimas, kaip vairuotojo pažymėjimas, nebuvo pateiktas. Kai jis paprašė dokumento, vairuotojas paėmė piniginę ir jis (K. Š.) joje pamatė vairuotojo pažymėjimą. Asmuo piniginę paėmė siekdamas jam parodyti dokumentą, bet, jam atrodo, kad asmuo dar pateikė asmens tapatybės kortelę, nors tiksliai neatsimena. Jis (K. Š.) asmens pareikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą, kadangi jį matė piniginėje, kai asmuo pradėjo ieškoti dokumento jam (K. Š.) paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, bet asmuo šio dokumento neteikė. Tada jis (K. Š.) pareikalavo būtent tą dokumentą pateikti, pasakė, kad mato, jog yra pažymėjimas ir prašė pateikti. Jis neprisimena, ar iki šio momento asmuo sakė, ar turi, ar neturi vairuotojo pažymėjimą. Jis (K. Š.) pats to nežinojo, iš pradžių paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, tik vėliau tikrino asmenį duomenų bazėje. Jis nežino, kiek tiksliai laiko jie buvo prie automobilio. Iš tos vietos jie nuvažiavo į Vilniaus apskrities sulaikymo patalpas, pristatyti asmens į sulaikymo vietą. Nuvežus asmenį į sulaikymo vietą, vyriausioje postinėje atliekama papildoma dalinė asmens apžiūra. Jis neprisimena, ar viso sulaikymo laikotarpiu asmuo prašė paskambinti advokatui, tai turėtų girdėtis vaizdo medžiagoje.

Jis (K. Š.) neturi galimybės pateikti vaizdo medžiagos teismui. Jis net nežino, kas tose kamerose užfiksuota ir ar ta medžiaga pateikta teismui. Kūno kameros išsikrauna, jų tarnybos pamaina yra 12 val., todėl jie negali būti su įjungta kamera visą laikotarpį. Jie stengiasi fiksuoti visas aplinkybes, o kaip būna iš tikrųjų, jis nežino. Yra numatyta, kad fiksuojama nuo įvykio pradžios iki pabaigos, bet jei įvykis trunka ilgą laiko tarpą, tai jie negali fiksuoti visko, tarkime, jei jie sėdi ir formina įvykį, tai tuo metu negali fiksuoti, nebūtų logišką filmuoti tai, ką jie rašo kompiuteriu. Pagal tai, kaip jis prisimena įvykį šiai dienai, prie automobilio pirmas buvo priėjęs jis (K. Š.), nežino, kas buvo užfiksuota kūno kameromis. Įvykio vietos apžiūrą atliko ir fotonuotraukas darė jis (K. Š.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. Š. 2023 m. sausio 10 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. sausio 10 d., apie 14.40 val., Vilniuje, K. Petrausko gatvėje vykdant viešą patruliavimą kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus tyrėja I. B., policijos išskiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radijo ryšio šaukiniu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kaip netoliese K. Petrausko pagrindinės važiuojamosios dalies, miškelyje važiuoja juodos spalvos „Mercedes-Benz“ automobilis, kuris, pastebėjęs jų tarnybinį automobilį, sustojo ir ėmė važiuoti atbuline eiga. Jam tai sukėlė įtarimą, nutarė privažiuoti prie anksčiau minėto automobilio. Privažiavus paaiškėjo, kad tai „Mercedes-Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aplink automobilį buvo šviežios padangų žymės, jokių batų žymių nebuvo. Privažiavus automobilyje sėdėjo vienas vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. B.. Jo kolegai I. B. priėjus prie vairuotojo, šis elgėsi neadekvačiai, dėl ko kolegė pasikvietė jį. Jam priėjus, paklausus vairuotojo, ką pastarasis veikia miškelyje, šis atsakė, kad naršo pažinčių portale, bei sutiko su pažeidimu, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Tačiau bendravimo metu asmuo elgėsi neadekvačiai bei nuolat atsiprašinėjo, labai jaudinosi. Tuomet kartu su kolege pajuto aitru, specifinį kvapą, būdingą narkotinei medžiagai, dėl ko nusprendė išlaipinti asmenį iš automobilio bei atlikti dalinę apžiūrą. Dalinės apžiūros metu pas asmenį piniginėje buvo rastas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. B. vardu, tačiau, apčiuopiant šį vairuotojo pažymėjimą bei ji vizualiai apžiūrint, buvo akivaizdu, kad šis pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra netikras. Paklausus A. B. apie šį vairuotojo pažymėjimą, pastarasis atsakė, kad žino, kad šis yra netikras. Tuomet buvo pasiteirauta, ar automobilyje yra draudžiamų daiktų, A. B. atsakė, kad ne. Tačiau atliekant automobilio apžiūrą, automobilio salono priekyje, ant vairuotojo sėdynės buvo aptiktas juodos spalvos, užspaudžiamas maišelis, su viduje esančia galimai narkotine medžiaga. Taip pat ant šios sėdynės buvo du cigarečių pakeliai, tačiau jie jam sukėlė įtarimą, kadangi cigarečių pakelio vidus buvo užkimštas cigaretėmis, o būtent pakelio viduje buvo per daug cigarečių, dėl ko jis buvo išpūstas. Apžiūrint cigaretes, šios buvo su nukirptais bei suvyniotais galais, o jose esantį medžiaga turėjo neįprastą, specifinį kvapą. Apžiūrint keleivio sėdynę, ant jos gulėjo trys slidininko kaukės, tačiau, pasak A. B., jis nemoka slidinėti ir paaiškinti kaukių buvimo negalėjo. Apžiūrint automobilio užpakalinę sėdynę, ant jos buvo rastas juodos spalvos užspaudžiamas maišelis su viduje augalinės kilmės, galimai narkotinės medžiagos likučiais. Taip pat gulėjo nedidelė juodos spalvos rankinė, kurią pravėrus ir išėmus daiktus, paaiškėjo kad joje gulėjo „KWL“ pistoletas su dėtuve, užsilenkiantis peilis, raktai, du mobilaus ryšio telefonai. A. B. paaiškino, kad žaidžia „Airsoft“, tačiau pasiteiravus, kur žaidžia, ar detalesnės informacijos apie žaidimą, asmuo nieko negalėjo atsakyti. Taip pat, kol buvo atliekama automobilio apžiūra, pastebėjo, kad A. B., naršydamas savo mobilaus ryšio telefono „Redmi“ nuotraukų galerijoje, buvo atliktos nuotraukos identiškai suklastotų vairuotojo pažymėjimų, kurie buvo išduoti E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardais. Tačiau, jam pasiteiravus A. B. dėl šių nuotraukų, pastarais išjungė mobilaus ryšio telefono ekraną. Tikrinant asmenį policijos duomenų informacinėje sistemoje „POLIS II“ ir „IKNR“, paaiškėjo, kad 2022 m. gegužės 10 d. asmuo yra jau baustas dėl vairavimo neturint teisės vairuoti, taip pat asmuo ne kartą yra teistas dėl plėšimų. Todėl galimai rastus automobilyje daiktus asmuo naudojo naujiems nusikaltimams vykdyti. Dėl rastų galimai narkotinių medžiagų bei suklastoto vairuotojo pažymėjimo A. B. apie 14.40 val. buvo sulaikytas bei pristatytas į Vilniaus aps. VPK operatyvaus budėtojų dalį. Kadangi įtariama, kad asmuo vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, bei neturėdamas teisės vairuoti, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK: 23194270825. Pradėtas ikiteisminis tyrimas: 01-1-01335-23. Įvykio metu naudotasi išduota tarnybinė kūno kamera „BODY 1767“ ( 1 t., b. l. 19-21).

Pagarsinus minėtą tarnybinį pranešimą, liudytojas K. Š. nurodė, kad tarnybinis pranešimas buvo surašytas įvykio dieną, todėl prašo juo ir vadovautis, nes praėjo tam tikras laikotarpis ir jis gali neprisiminti tikslių įvykio aplinkybių. Nežino tiksliai, kada asmuo sutiko su pažeidimu, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, galimai tarnybinis pranešimas buvo surašytas ne pagal įvykių seką, todėl taip yra. Kiek jis prisimena, vairuotojas buvo paėmęs piniginę ir joje buvo tas vairuotojo pažymėjimas. Jis (K. Š.) taip prisimena, kad kai paprašė dokumento, tada vairuotojas paėmė piniginę ir joje naršė, ir kai jis (K. Š.) pamatė tą vairuotojo pažymėjimą, tada ir paprašė pateikti būtent tą vairuotojo pažymėjimą. Dabar prisimena, kad jo kolegė priėjo, nes jis paprašė jos prieiti, priėjusi ji pasakė, kad asmuo elgiasi neadekvačiai, jis nuolatos atsiprašinėjo, kas yra nebūdinga adekvačiam vairuotojui. Tada kolegė paprašė jo (K. Š.) prieiti kartu ir įsitikinti dėl vairuotojo būklės. Tada jau jis pradėjo su vairuotoju bendrauti, ir tada jam kilo įtarimas, kad vairuotojas galimai yra apsvaigęs, tuomet jis paprašė dokumento, o būtent vairuotojo pažymėjimo, tada asmuo pats ieškojo. Vairuotojas visą laiką sėdėjo automobilyje ir jis (K. Š.) pamena, kad vairuotojas ieškojo dokumento ir kai jis (K. Š.) pamatė, kad yra vairuotojo pažymėjimas, tada paprašė būtent tą vairuotojo pažymėjimą pateikti, nes jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas kilus įtarimui dėl vairavimo, jis norėjo įsitikinti, ar vairuotojas turi teisę vairuoti. Jis paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, kadangi jie įtarė, kad vairuotojas galimai neturi teisės vairuoti, o jis (K. Š.) matė, kaip vairuotojas vairavo. Ką tiksliai asmuo darė paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis negali pasakyti, bet pamena, kad asmuo laikė rankose piniginę ir būtent toje piniginėje jis (K. Š.) pamatė vairuotojo pažymėjimą, tačiau pats asmuo jam neketino jo pateikti, todėl kilo įtarimas, kodėl vairuotojas nenori jam jo pateikti, kad gal ten kito asmens pažymėjimas, todėl jis (K. Š.) vairuotojo paprašė pateikti būtent tą dokumentą, kuris yra piniginėje, ir tada asmuo jau jį pateikė. Tuomet, paėmęs dokumentą iš asmens, jis (K. Š.) nuėjo į automobilį ir jį patikrino, prisijungęs prie sistemos pastebėjo, kad tokio pažymėjimo nėra išduota. Jis neprisimena, ar vairuotojas sakė, kad turi teisę vairuoti, ir neprisimena, ar vairuotojas ką nors sakė, kai pateikė pažymėjimą. Negali pasakyti, kuriuo momentu buvo pasakyta, kad vairuotojo pažymėjimas netikras, ar tai pasakė vairuotojas. Jis (K. Š.) nesako, kad tarnybiniame pranešime surašyta netiesa, sako, kad dabar jam sunku atsiminti, kas kaip įvyko. Tarnybinį pranešimą jis rašė tą dieną, kai viskas įvyko, tačiau šiai dienai jam atrodo, kad viskas buvo taip, kaip pasakoja dabar. Jis tikrai nenori sumeluoti, bet jam atrodo, kad buvo taip, kaip sakė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu dėl narkotiniu Nr. 5 patvirtintu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje, I sąrašo (su vėlesniais pakeitimais) 15 punktu, kanapės (antžeminės dalys), išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas, yra narkotinė medžiaga. Pagal Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymą pluoštinės kanapės yra kanapinių (lot. Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (lot. Cannabis sativa L.) rūšies veislių, išvardytų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo su visais pakeitimais 17 straipsnyje nurodytame Bendrajame žemės ūkio augalų veislių kataloge ir (ar) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Sėklų schemų tarptautinei prekybai skirtų veislių sėklų sertifikavimo ar kontrolės bendrųjų taisyklių ir reglamentų 3.5 papunktyje nurodytų EBPO veislių, tinkamų sertifikuoti, sąraše, augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,3 procento. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. vasario 20 d. specialisto išvadoje pateiktais duomenimis, žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš juodos spalvos plastikinio užspaudžiamo maišelio su etikete „MANGO“ (vokas Nr. 1), 2023 m. sausio 10 d. rasta ir paimta K. Petrausko g., Vilnius, Vilniaus miesto sav., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 2,297 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis jose yra 0,5 %, o žalios spalvos sausa augalinės kilmės medžiaga (vokas Nr. 5), 2023 m. sausio 10 d. rasta ir paimta K. Petrausko g., Vilnius, Vilniaus miesto sav., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,049 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis jose yra 10,4 %. Kaip matyti iš šių duomenų, A. B. automobilio apžiūros metu rastose kanapėse (antžeminėse dalyse) tetrahidrokanabinolio kiekis abiem atvejais viršijo 0,3 %, t.y. buvo atitinkamai 0,5% ir 10,4 %, todėl nei vienu, nei kitu atveju šios medžiagos negalėjo būti laikomos pluoštinėmis kanapėmis, kaip jas reglamentuoja Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymas. Šias aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta specialisto išvadą surašiusi ekspertė E. Vaitonė. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo abejoti specialisto išvada, iš kurios akivaizdu, kad A. B. disponavo būtent narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis).

BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Bet kurio iš BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyto alternatyvaus neteisėto veiksmo – pagaminimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, panaudojimo ar realizavimo atlikimas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei ir neprivalo būti susijęs su kitais veiksmais. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, nusikaltimas laikomas baigtas nuo atitinkamų alternatyvių straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimo, galimi padariniai ir tolesni kaltininko veiksmai su minėtais daiktais (jų panaudojimas ir kt.) neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, t. y. vien netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimas ar laikymas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei.

Netikro ir suklastoto asmens dokumento laikymas yra pripažįstami tokie veiksmai, susiję su faktiniu minėto dalyko buvimu kaltininko žinioje. Tai gali būti netikro ar suklastoto asmens dokumento buvimas patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimas jo su savimi, jei tai nėra susiję su jo gabenimu. Tuo tarpu netikro asmens dokumento panaudojimu yra laikomi tokie veiksmai, kai netikras ar suklastotas dokumentas paleidžiamas į teisinę apyvartą siekiant įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai, pareigūnui, tarnautojui ar kitiems asmenims.

Šio nusikaltimo dalyku yra netikras ar suklastotas tikras asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2022). Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir toks dokumentas yra surašytas, atspausdintas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018).

Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014).

Nagrinėjamu atveju tai, kad kaltinamajam buvo žinoma, jog kaltinime nurodytas vairuotojo pažymėjimas yra netikras, įrodytos jo paties paaiškinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu, o tai, kad kaltinamasis šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą laikė prie savęs, be jo paaiškinimų, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų K. Š. ir I. B., taip pat ekspertės Svetlanos Gražul ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos bei vaizdo įrašų apžiūros protokolai, specialisto išvada Nr. 11-141 (23) bei kita rašytinė bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad jam pačiam buvo akivaizdu, kad šis pažymėjimas yra netikras ir jis jo nelaikė dokumentu, suteikiančiu teisę vairuoti, neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinė byla Nr. 2K-290/2008). Dokumento turinys ir forma, kaip nagrinėjamu atveju netikras vairuotojo pažymėjimas, turi ypatingą reikšmę, nes juo melagingai deklaruojama, kam atsiranda sukurto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos. Specialisto išvadoje Nr. 11-141 (23) nurodyta, kad pateiktas tirti vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) suteikia teisę vairuoti AM, A1, A2, A, B1, B kategorijų transporto priemones, jame nurodyta išdavimo data (duomenys neskelbtini), blanko atpažinties numeris 00339-A3. Iš kaltinimo paaiškinimų matosi, kad, jo nuomone, tai, kad šis pažymėjimas yra netikras, turėtų būti akivaizdu visiems asmenims, visgi, teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė S. Gražul nurodė, kad jai, kaip specialistei, turinčiai ekspertinę ir praktinę patirtį, vizualiai matėsi, kad tirti pateiktas dokumentas buvo netikras, tačiau paprastas žmogus gali to nepastebėti ir nesuprasti, kad tai netikras dokumentas ir kad jo apsaugos priemonės yra imituotos. Taip pat pažymėtina, kad nepasitvirtino ir kaltinamojo versija, kad jis policijos pareigūnams radus minėtą vairuotojo pažymėjimą neva iš karto pasakė, kad šis dokumentas yra netikras. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus byloje esančius policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašus, juose buvo užfiksuota, kad policijos pareigūnui patikrinus A. B. piniginę, iš jos ištraukus vairuotojo pažymėjimą ir paklausus, kieno tai yra pažymėjimas, A. B. atsakė, jog jo, tačiau jis jau yra negaliojantis. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinamojo versiją, kad jis pareigūnams nurodė, jog vairuotojo pažymėjimas yra netikras, iki kol jie patys nustatė šią aplinkybę. Be to, kaltinamojo pateikta įvykių versija apskritai yra nelogiška, kadangi jis teigia, jog šį netikrą vairuotojo pažymėjimą jam padovanojo draugas kaip suvenyrą, pajuokavimui, tačiau tai nepaaiškina, kodėl tokį „suvenyrą“ kaltinamasis laikė ne namuose, o su savimi, piniginėje, be kita ko, ir vairuodamas automobilį, nors tam teisės nebuvo įgijęs, ar sėdėdamas automobilyje vairuotojo vietoje. Duodamas paaiškinimus teisme kaltinamasis mėgino įtikinti tuo, kad policijos pareigūnai ne sustabdė automobilį, bet privažiavo prie jau stovinčio aikštelėje automobilio. Sutiktina, kad byloje esantys duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog ši aplinkybė pasitvirtino, todėl ji šalintina iš kaltinimo.