Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-07 · Civilinė byla Nr. 2A-286/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-07
Bylos Nr.
2A-286/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
B. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, H. K. S.
Kategorijos
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-286/2013Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5045-516/2011 pagal ieškovo B. Č. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir H. K. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas B. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir H. K. S., prašydamas priteisti iš atsakovo H. K. S. 20 000 Lt neturtinės žalos, o iš atsakovo Lietuvos Respublikos – 2100 Lt turtinės žalos ir 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad SB „Gervėnupis“ pirmininko H. K. S. iniciatyva, V. G., kuris pirmininkavo susirikimui ir M. V., kuri sekretoriavo, buvo suklastotas 2008-05-31 protokolas, nurodant, kad ieškovas pašalintas iš SB „Gervėnupis“ narių. Tačiau kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2008-05-31 protokolo pakeitimo, ieškovo atžvilgiu protokolas buvo papildytas nauju 4.3 p., nurodant, kad susirinkimas nutarė B. Č., J. K., O. K. pašalinimo iš SB priimti sprendimus artimiausiame visuotiniame SB narių susirikime. Taigi, protokolas buvo klastojamas ne tik surašant, bet ir jį papildant nauju 4.3 p. Klastojant protokolą ir priimant neteisėtus veiksmus, ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. H. K. S., V. G. ir M. V. savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovui žalą. Kadangi V. G. ir M. V. atžvilgiu byla nutraukta, ieškovas jų atžvilgiu ieškinio nereiškia. Dėl minėto protokolo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. C. 2009-08-14 nutarimu V. G. ir M. V. atžvilgiu byla buvo nutraukta, nurodant, kad jų veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų BK 300 str. 1 d. nėra. Šis nutarimas Kauno rajono apylinkės teismo 2009-09-01 nutartimi buvo panaikintas, tačiau Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. C. 2010-07-02 nutarimu, M. V. ir V. G. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas vėl buvo nutrauktas ir tai padaryta tyčia, nurodant, kad jų veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymių, o H. K. S. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nurodant, kad jo padaryta veika dėl mažareikšmiškumo nėra pavojinga. Prokurorė A. C. šio nutarimo rezoliucinės dalies 6 p., kad nutarimas negalėtų būti apskųstas, pasinaudodama tuo, kad šiame dokumente, t. y. nutarime, kuris priimtas ir H. K. S. atžvilgiu, specialiai nurodė, kad nutarimas skundžiamas apygardos teismui, nors BPK 214 str. 4 d. nurodyta, kad nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Prokurorė tai padarė dėl to, kad ieškovas negalėtų minėto nutarimo apskųsti įstatymo nustatyta tvarka. Tuo Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė A. C. šiais savo veiksmais tyčia pažeidė įstatymą. Kauno apygardos teismas 2010-08-05 nutartimi nepagrįstai konstatavo, jog Kauno rajono apylinkės prokuratūros nutarimas yra teisėtas, kadangi remiantis CPK 412 str. 4 d. nuostatoms, esant grubiems procesinės tesiės normų pažeidimams, ieškovo skundas turėjo būti patenkintas. Be to, turėjo būti atstatyta ieškovo teisė minėtą nutarimą V. G. ir M. V. atžvilgiu apskųsti Kauno rajono vyriausiajam prokurorui, o esant reikalui – ir teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš B. Č. į valstybės biudžetą 74,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir atsakovui H. K. S. 85,53 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, remdamasis bylos duomenis, nustatė, kad H. K. S., V. G. ir M. V. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 65-1-01428-08 buvo pareikšti įtarimai pagal BK 300 str. 1 d. Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. C. 2010-07-02 nutarimu, M. V. ir V. G. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant jų veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o H. K. S. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl jo padarytos veikos mažareikšmiškumo. Šis nutarimas patvirtintas Kauno rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos, Kauno apygardos teismas 2010-08-05 nutartimi B. Č. skundas buvo atmestas ir Kauno rajono prokuratūros 2010-07-02 nutarimas paliktas galioti. Teismo teigimu, ieškinys pareikštas Lietuvos valstybei grindžiamas BPK normų pažeidimu tiek nutraukiant ikiteisminį tyrimą, tiek teismui nagrinėjant skundą dėl prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, teisėtumo, tačiau ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės (prokurorės bei teismo veiksmai), kurie nėra priskiriami numatytiems CK 6.272 straipsnio 1 ir 2 dalyse, t. y. tokio neturtinės žalos atlyginimo pagrindo, kokį nurodo ieškovas, įstatymas nenumato, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą nebuvo grindžiamas taip pat ir kitomis CK 6.250 str. 2 d. numatytomis aplinkybėmis (kad neturtinė žala ieškovui buvo padaryta dėl pareigūnų, už kurių veiksmus žalą atlygina valstybė, nusikaltimo, taip pat - dėl sveikatos sužalojimo), todėl teismas nurodė, kad valstybės pareiga atlyginti neturtinę žalą neatsiranda ir kitais CK 6.250 str. 2 d. numatytais pagrindais. Teismas pažymėjo, jog kaip teisinį ieškinio pagrindą (tiek reikalaujant priteisti turtinę, tiek ir neturtinę žalą), ieškovas nurodė CK 6.272 str. 4 d., tačiau ši teisės norma reglamentuoja valstybės, atlyginusios žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas, todėl ši teisės norma ieškovo pareikštų reikalavimų atžvilgiu negali būti taikoma, nes ji skirta reglamentuoti valstybės ir jos pareigūnų tarpusavio santykius. Konstatavus, jog ieškinys, reiškiamas valstybei, nėra grindžiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjo ar teismo veiksmais, nurodytais CK 6.272 str. 1-2 dalyse, gali būti keliamas valstybės pareigos atlyginti turtinę žalą klausimas bendrais pagrindais, t.y. remiantis CK 6.263 str. Tokiu atveju valstybės pareiga atlyginti žalą galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. esant neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str. 1 d.), priežastiniam ryšiui (CK 6.247 str. str.), kaltei (CK 6.248 str.), žalai (CK 6.248 str.). Iš valstybės parašoma priteisti 2100 Lt turtinės žalos atlyginimą, kurią, kaip nurodė ieškovas, sudarė išlaidos dėl pareiškimų surašymo ir jo atstovavimo teisme išlaidos, tačiau visos šios išlaidos yra patirtos anksčiau, negu buvo atlikti prokurorės bei teismo veiksmai, kuriuos ieškovas įvardija kaip neteisėtus ir sudarančius faktinį ieškinio pagrindą. CK 6.247 straipsnis nustato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismo teigimu, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nuostoliai (ieškovo patirtos 2100 Lt konsultavimo, atstovavimo bei dokumentų kopijavimo išlaidos) galėtų būti prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą bei šiame nurodytos nutarimo apskundimo tvarkos rezultatu ar teismo, išnagrinėjusio skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nutarties priėmimo ir paskelbimo ar nagrinėjimo teisme rezultatu, kadangi rezultatas negali atsirasti anksčiau, negu yra atlikti veiksmai, todėl šiuo atveju neegzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo nurodomų veiksmų ir kilusių pasekmių (jo patirtų išlaidų). Teismas nurodė, kad kadangi valstybės civilinei atsakomybei už turtinę žalą CK 6.263 str. pagrindu atsirasti būtina nustatyti visų keturių civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės bei žalos (nuostolių)), nustačius, jog viena iš civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinis ryšys) tarp veiksmų bei nuostolių neegzistuoja, teisiškai nėra reikšminga, ar kitos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė) egzistuoja, nes šių sąlygų nustatinėjimas įtakos pareikštų reikalavimų pagrįstumui ir galimybei juos patenkinti neturėtų.

Dėl atsakovo H. K. S. pareigos atlyginti neturtinę žalą teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas atsakovo H. K. S. atžvilgiu Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-07-02 nutarimu, patvirtintu Kauno rajono ikiteisminio tyrimo teisėjos, nutrauktas dėl jo padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra konstatuota, kad H. K. S. padarė veiką, kuri turi veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., požymių. Teismo teigimu, ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl mažareikšmiškumo nesudaro prielaidų asmens tolimesniam persekiojimui (baudimui) baudžiamojo proceso prasme, tačiau nepaneigia nei atliktos veikos nusikalstamo pobūdžio, nei juo, labiau, atitinkamų veiksmų neteisėtumo civilinės teisės prasme, kadangi remiantis CK 6.246 str. 1 d., veiksmų neteisėtumas civilinės teisės prasme suprantamas kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Dėl to teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas H. K. S. atliko neteisėtus veiksmus ir šie veiksmai savo pobūdžiu yra nusikalstami, todėl konstatavus kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, būtų teisinis pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų neturtinės žalos padarymo jam faktą bei šios žalos dydį. Tik nagrinėjant bylą teisme, posėdžio metu ieškovas pateikė VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos pažymą, tačiau joje nurodyti duomenys apie ieškovo sveikatos būklę, jo ligas niekaip nesietini su atsakovo H. K. S. veiksmais, priešingai, joje pateikti duomenys liudija, kad ieškovo sveikatos sutrikimai, jam diagnozuotos ligos buvo nustatyti gerokai anksčiau, negu 2008 m. birželio mėnesį (prieš penkerius metus ar netgi 1989 m.), todėl teismas sprendė, kad nei ši pažyma, nei 2011-08-24 išrašas iš medicininių dokumentų apie tą dieną ieškovui sutrikusią sveikatą neįrodo, kad šie sveikatos sutrikimai, ligos yra atsakovo H. K. S. veiksmų išdava. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovui neįrodžius neturtinės žalos jam padarymo fakto, priežastinis ryšys tarp minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų ir nesamos (neįrodytos žalos) nėra nustatinėjamas, taip pat nesvarstomas ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, klausimas ir ieškovo ieškinys atmetamas visa apimtimi kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovui H. K. S. iš ieškovo B. Č. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas B. Č. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų reikalavimus, CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatas, nenagrinėdamas tyčios formos, numatytos CK 6.272 straipsnio 4 dalyje, kuri buvo nurodyta ir ieškinyje, pakeitė ieškinio dalyką. Prokurorės veiksmai, priimant M. V. ir V. G. atžvilgiu 2010-07-02 nutarimą, yra ne tik neteisėti, bet ir tyčiniai. Šis nutarimas yra priimtas prokurorei atliekant tarnybines pareigas, dėl to, pagal CK 6.272 straipsnio 4 dalies nuostatas, už prokurorės veiksmus valstybė žalą atlygina pilna apimtimi. Byla M. V. ir V. G. atžvilgiu buvo nutraukta BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl pagal BPK 214 straipsnio 4 dalies nuostatas, Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2010-07-02 nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas apygardos teisme buvo galimas tik tuo atveju, jeigu nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas buvo patikrintas apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimais. Tačiau šis nutarimas šių institucijų įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nagrinėjamas. Tai įrodo, kad ir teisėjo veiksmai priimant 2010-08-05 nutartį buvo tyčiniai ir pagal CK 6.272 straipsnio 4 dalies nuostatas už tokius veiksmus valstybė atsako pilnai.

2. Ieškinio reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir CK 6.272 straipsnio 4 dalies nuostatas. Byloje, kuri 2010-07-02 nutarimu buvo nutraukta, ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Dėl to, kad ši byla buvo nutraukta neištyrus visų aplinkybių, o nutarimu, kuriuo byla buvo nutraukta, iš ieškovo buvo atimta teisė šį nutarimą skųsti įstatymo nustatyta tvarka ir tuo pagrindu iš kaltų asmenų išreikalauti žalą, dėl to ieškovas patyrė dvasinį sukrėtimą ir jam buvo padaryta neturtinė žala.

3. Teismas neneigdamas to fakto, kad H. K. S. padarė nusikalstamą veiką, kad pagal veikos pobūdį H. K. S. gali atsakyti ir iš jo ieškovo naudai priteisiant neturtinę naudą, tačiau teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog jam tokia žala padaryta. Teismas, nepaneigęs fakto, nurodyto minėtame 2010-07-02 nutarime, kad H. K. S. padarė nusikaltimą ir tuo ieškovo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, sutinkamai su CK 246 straipsnio 1 dalies nuostatomis, privalėjo priteisti ir neturtinę žalą.

4. Teismas neteisingai išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų klausimą. Iš ieškovo atsakovui priteista 85,53 Lt bylinėjimosi išlaidų, tarp kurių yra įtrauktos ir kopijavimo paslaugos, kurios nieko bendro su nagrinėjama byla neturi.

Ieškovas B. Č. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. papildomą sprendimą panaikinti ir atsakovo pareiškimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Skunde nurodo, kad tiek atsakovo pateiktas atsiliepimas, tiek triplikas savo apimtimi ir turiniu yra nedidelės apimties ir nesudėtingas, todėl teismo priteistos išlaidos neatitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų rekomendacijų.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįsti.

Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus kaip neįrodytus.

Atsakovas H. K. S., Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nėra padaręs ieškovui jokios neturtinės žalos.

Valstybinė mokesčių inspekcija prašo šioje byloje pašalinti ją iš atsakovų sąrašo. Nurodo, kad šioje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nėra įgaliota atstovauti atsakovui Lietuvos valstybei. Ieškiniu jokie Valstybinės mokesčių inspekcijos bei jos darbuotojų neteisėti veiksmai nėra skundžiami.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje keliami valstybės bei fizinio asmens civilinės atsakomybės klausimai.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teismo veiksmais civilinio proceso srityje. CK 6.272 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, taikant CK 6.272 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

Nagrinėjamu atveju CK 6.272 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes ši teisės norma reglamentuoja atvejus, kai sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo asmeniui, kuris buvo neteisėtai nuteistas, suimtas, sulaikytas ar jam neteisėtai taikytos procesinės prievartos priemonės. Šiuo atveju apeliantui, esant nukentėjusiu asmeniu baudžiamojoje byloje, negali būti nagrinėjami reikalavimai valstybei dėl žalos atlyginimo, minėto įstatymo normos pagrindu.

Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, turėjo vadovautis CK 6.272 straipsnio 4 dalies nuostata. Minėta teisės norma ieškovo pareikštų reikalavimų atžvilgiu taip pat negali būti taikoma, kadangi ji skirta reglamentuoti tik valstybės ir jos pareigūnų tarpusavio santykius, t. y. ji reglamentuoja tik valstybės, atlyginusios žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymo nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas. Šiuo atveju CK 6.272 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma nėra ir negali būti savarankišku žalos atlyginimo pagrindu dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų veiksmų, net ir tuo atveju, jei veiksmai atlikti tyčia. Todėl priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas ieškinio ribų nesusiaurino ir skundžiamame sprendime pagrįstai pasisakė dėl CK 6.272 straipsnio 4 dalies taikymo galimybės nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamoje byloje galimas valstybės civilinės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmais padarytos žalos atliginimo kėlimo klausimas CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-313/2010). Tačiau valstybės civilinė atsakomybė už pareigūnų, teisėjo ar teismo veiksmus atsiranda esant šioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius nors vienos sąlygos, valstybės civilinė atsakomybė nekyla.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos (2 100 Lt) priteisimo iš valstybės, konstatavęs, jog neegzistuoja viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinis ryšys tarp prokurorės ir teismo veiksmų bei ieškovo nurodytų nuostolių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad visos ieškovo nurodytos išlaidos (t. 1, b. l. 48-50) yra patirtos anksčiau, negu buvo atlikti prokurorės bei teismo veiksmai, kuriuos ieškovas įvardija kaip neteisėtus ir sudarančius faktinį ieškinio pagrindą (prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas 2010 m. liepos 2 d., o Kauno apygardos teismo nutartis – 2010 m. rugpjūčio 5 d.). Nors apeliantas skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis buvo konstatuota, kad valstybei neatsiranda pareiga atlyginti apeliantui turtinę žalą, tačiau apelianto nesutikimas nėra grindžiamas jokiais argumentais. Priešingai, apeliantas teigia, kad ties šiuo klausimu neapsistoja, nes jis nėra svarbus. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvados dėl valstybės pareigos atlyginti apeliantui turtinę žalą neatsiradimo apeliaciniu skundu nėra paneigtos.

Apeliantas ieškiniu be turtinės žalos prašo priteisti iš valstybės 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Įstatyme numatyta, kad neturtinė žala gali pasireikšti dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų nukentėjusiojo patirtais neigiamais vidiniais išgyvenimais, fiziniu skausmu, reputacijos pablogėjimu ir kitais panašiais būdais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-337/2006; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. ir kt. v. UAB „Sekundės redakcija“, bylos Nr. 3K-3-358/2010, kt.).

Nagrinėjamu atveju apelianto teiginiai apie jo patirtus neturtinio pobūdžio nepatogumus yra deklaratyvūs, neturtinė žala kildinama tik iš tam tikrų specifinių procedūrinių taisyklių galimų pažeidimų baudžiamajame procese. Atsižvelgiant į bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad apeliantas dėl prokurorės ar teismo veiksmų patyrė kokių nors bent žymesnių ar išskirtinių neigiamų dvasinių išgyvenimų, sveikatos sutrikimų, pažeminimų ar kita, kurie galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala.

Kadangi nenustatytas neturtinės žalos padarymo faktas, tai kitos civilinės atsakomybės taikymo aplinkybės neaktualios, ir apeliacinio skundo argumentai dėl jų negali būti pripažinti esminiais, sprendžiant klausimą dėl valstybės civilinės atsakomybės kilimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl atsakovo H. K. S. civilinės atsakomybės

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo H. K. S. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinį išgyvenimą, sukrėtimą, emocinę depresiją ir pažeminimą.

CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjamu atveju deliktinei atsakomybei atsirasti būtina atsakomybės sąlygų visuma: turi būti nustatyta žala, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skirtingai nei turtinė žala, neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nurodytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir žalos dydžio nustatymo kriterijai. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 str. 2 d.), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra pasekmės.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų neturtinės žalos padarymo faktą bei šios žalos dydį. Ieškovo pateiktoje VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos pažymoje nurodyti duomenys patvirtina, kad ieškovo sveikatos sutrikimai buvo nustatyti žymiai anksčiau (nuo 1989 m.), negu ieškovo nurodomi atsakovo H. K. S. neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu (2008 m.). Todėl ieškovui neįrodžius neturtinės žalos jam padarymo fakto, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo H. K. S..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei apelianto skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė teisės normas reglamentuojančias nagrinėjamą klausimą, todėl apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Dėl atsakovo pašalinimo iš atsakovų sąrašo

Netenkintinas atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymas pašalinti Valstybinę mokesčių inspekciją iš atsakovų sąrašo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Tik ieškovas turi teisę išreikšti savo valią žodžiu ar raštu, atsisakydamas pareikštų ieškinio reikalavimų vieno iš atsakovų atžvilgiu nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad teismas atsakovo prašymu negali pašalinti jo iš atsakovų. Be to, ieškinio reikalavimų galutinis suformulavimas ir šalių procesinės padėties pakeitimas apeliacinės instancijos teisme negalimas (CPK 115 str., 138 str., 312 str.).

Dėl papildomo sprendimo

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą motyvuodamas tuo, kad tiek atsakovo pateiktas atsiliepimas, tiek triplikas savo apimtimi ir turiniu yra nedidelės apimties ir nesudėtingas, todėl teismo priteistos 800 Lt dydžio išlaidos neatitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų rekomendacijų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu.

Atsakovas H. K. S. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į ieškinį surašymą turėjo 500 Lt (t. 1, b. l. 172), o už tripliko surašymą – 300 Lt (t. 1, b. l. 213) advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.2, 8.3 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokestį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atsakovui iš ieškovo priteistos advokato teisinės pagalbos išlaidos neviršija minėtomis rekomendacijomis nustatyto priteistino užmokesčio dydžio. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Atsakovas H. K. S. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 29). Atmetant ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovui priteistinos minėtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo B. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) atsakovui H. K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjai Alė Bukavinienė Nijolė Piškinaitė Donatas Šernas