- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-15
- Bylos Nr.
- 2-5045-516/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00847-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- B. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, H. K. S., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. Č. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir H. K. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas B. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir H. K. S., kuriuo ieškovas prašo iš atsakovo H.K. S. priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos, o iš atsakovo Lietuvos Respublikos - 2100 Lt turtinės žalos ir 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Nurodo, kad SB „Gervėnupis“ pirmininko H.K. S. iniciatyva, V. G., kuris pirmininkavo susirikimui ir M. V., kuri sekretoriavo, buvo suklastotas 2008-05-31 protokolas, nurodant, kad ieškovas pašalintas iš SB „Gervėnupis“ narių. Tačiau kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2008-05-31 protokolo pakeitimo, ieškovo atžvilgiu protokolas buvo papildytas nauju 4.3 p., nurodant, kad susirinkimas nutarė B. Č., J. K., O. K. pašalinimo iš SB priimti sprendimus artimiausiame visuotiniame SB narių susirikime. Taigi ieškovo teigimu, protokolas buvo klastojamas ne tik surašant, bet ir jį papildant nauju 4.3 p. Klastojant protokolą ir priimant neteisėtus veiksmus, ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. H.K. S., V. G. ir M. V. savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovui žalą. Kadangi V. G. ir M. V. atžvilgiu byla nutraukta, ieškovas jų atžvilgiu ieškinio nereiškia. Dėl pareigūnų neteisėtų tyčinių veiksmų pažymi, kad dėl minėto protokolo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. C. 2009-08-14 nutarimu V. G. ir M. V. atžvilgiu buvo nutraukta, nurodant, kad jų veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų BK 300 str. 1 d. Šis nutarimas Kauno rajono apylinkės teismo 2009-09-01 nutartimi buvo panaikintas. Tačiau Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. C. 2010-07-02 nutarimu, M. V. ir V. G. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas vėl buvo nutrauktas ir tai padaryta tyčia, nurodant, kad jų veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymių, o H.K. S. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nurodant, kad jo padaryta veika dėl mažareikšmiškumo nėra pavojinga. Prokurorė A. C. šio nutarimo revoliucinės dalies 6 p., kad nutarimas negalėtų būti apskųstas, pasinaudodama tuo, kad šiame dokumente, t.y. nutarime, kuris priimtas ir H.K. S. atžvilgiu, specialiai nurodė, kad nutarimas skundžiamas apygardos teismui, nors BPK 214 str. 4 d. nurodyta, kad nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Ieškovo nuomone, prokurorė tai padarė dėl to, kad ieškovas negalėtų minėtą nutarimą apskųsti įstatymo nustatyta tvarka. Taigi tuo Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė A. C. šiais savo veiksmais tyčia pažeidė įstatymą. Dėl teismo pareigūnų veiksmų pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2010-08-05 nutartimi nepagrįstai konstatavo, jog Kauno rajono apylinkės prokuratūros nutarimas yra teisėtas, kadangi remiantis CPK 412 str. 4 d. nuostatoms, esant grubiems procesinės tesiės normų pažeidimams, ieškovo skundas turėjo būti patenkintas. Be to, turėjo būti atstatyta ieškovo teisė minėta nutarimą V. G. ir M. V. atžvilgiu apskųsti Kauno rajono vyriausiajam prokurorui, o esant reikalui – ir teismui. Dublike ieškovas pažymi, kad LR Generalinės prokuratūros įgaliotas atstovas nesuprato ginčo dalyko, nes jo atsiliepime į ieškinį bandoma teigti, jog esą baudžiamoji byla H.K. S., M. V. ir V. G. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, nors ieškovo keliamo ginčo šioje byloje nagrinėjimo dalykas yra ne baudžiamosios bylos nutraukimo pagrįstumo klausimas, o procesinės teisės nuostatų pažeidimas. Dublike taip pat nurodo, kad į šią bylą VMI būtina įtraukti atsakovės Lietuvos valstybės atstove.
Atsiliepimas
Atsakovas H.K. S. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2010-08-05 nutartimi ieškovo skundą dėl ikiteisminio tyrimo atmetė, motyvuodamas, kad atsakovo veika dėl mažareikšmiškumo nėra pavojinga ir kad nėra pagrindo teigti, jog dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų buvo padaryta esminė žala valstybės saugomoms vertybėms. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalaujama tiek turtine, tiek neturtine žala. Teigia, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padariusio asmens kaltę bei kitas bylos aplinkybes. Tačiau ieškovas nepateikė jokių byloje patrauktų asmenų kaltės įrodymų. Atsakovas taip pat pažymi, kad jo pareiškimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl B. Č. veiksmų, grasinant daiktu, panašiu į pistoletą. Atsakovas triplike taip pat pažymi, kad būdamas SB valdybos pirmininku ir atstovaudamas SB „Gervėnupis“ interesus jis niekada nebuvo šalimi, kaip fizinis asmuo, todėl mano, kad jis nėra šio ieškinio tinkama šalis ir turėtų būti pakeistas į SB „Garvėnupis“.
Atsakovas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl B. Č. pareiškimo 2010-07-02 nutarimu buvo nutrauktas visoje apimtyje, dėl visų įtariamų asmenų. Kadangi ikiteisminis tyrimas, nebuvo išskirtas į atskiras dalis ir buvo nutrauktas BPK 212 str. 1 d. 4 p., jis, kaip numato BPK 65 str. 1 d. galėjo būti skundžiamas tik vadovaujantis BPK X dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 212 str. 1 d. 4 p., BPK 214 str. 2 d. nuostata paaiškina, kodėl ikiteisminio tyrimo nutraukimą 2010-07-07 tvirtino Kauno rajono ikiteisminio tyrimo teisėja. Vadovaujantis BPK 65 str. 1 d., matyti, kad skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą galėjo nagrinėti tik aukštesnės instancijos teismas, t.y. Kauno apygardos teismas. Atsakovas pažymi, kad ieškovas įrodymų, įrodančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjo ar teismo veiksmų neteisėtumą nepateikė. be to, ieškovas į bylą visiškai nepatiekė įrodymų, pagrindžiančių patirtą žalą ir ieškovo ieškinyje minimus dvasinius išgyvenimus. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo veiksmų ir minėtų dvasinių išgyvenimų.
Atsakovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad BPK nėra reglamentuota, kaip turėtų būti skundžiamas vienu galutiniu procesiniu sprendimu įformintas, bet skirtingais pagrindais paremtas, ikiteisminio tyrimo nutraukimas kelių įtariamųjų atžvilgiu, kai nutraukiant ikiteisminį tyrimą prieš vienus įtariamuosius taikyta bendroji, o prieš kitus – specialioji ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei apskundimo tvarka. Atsakovo teigimu, esant tokiam reglamentavimui darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, kai visi trys įtariamieji buvo įtariami bendrai padarę vieną nusikaltimą, kai visų įtariamųjų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas vienu metu ir galutinis procesinis sprendimas visų įtariamųjų atžvilgiu įformintas vienu procesiniu dokumentu, taip pat esant būtinumui dėl bent vieno įtariamojo taikyti specialiąją ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei jo apskundimo (t.y. ikiteisminio tyrimo teisėjui tvirtinti prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, o skundus dėl tokio ikiteisminio tyrimo nutraukimo nagrinėti aukštesniajame teisme), viso ikiteisminio tyrimo nutraukimas bei tokio nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas minėta specialąja tvarka, priešingai nei nurodo ieškovas, nelaikytinas BPK 214 str. 4 d. pažeidimu. Taigi darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti prokuroro ir teismo veiksmų ieškovo atžvilgiu neteisėtumą. Atsakovas triplike taip pat nurodo, jog pirmus du kartus nutraukiant ikiteisminio tyrimo dalį sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš H.K. S. dėl veikos mažareikšmiškumo, kurį privaloma teikti patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjui, nebuvo priimamas. Be to, ankstesnių nutarimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo panaikinimas savaime nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas negali būti nutrauktas vėliau, nes BPK toks draudimas neįtvirtintas. Dėl dubliko argumentų, kad į šią bylą VMI būtina įtraukti atsakovės Lietuvos valstybės atstove, pažymi, kad VMI nėra ir nebus atsakinga už teismo sprendimo vykdymą šioje byloje. Ši institucija nėra įgaliota atstovauti valstybei bylose dėl prokurorų ir teismo neteisėtų veiksmų.
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašo teismo ieškinį nagrinėti savo nuožiūra. Triplike atsakovas taip pat nurodo, jog vadovaujantis LT Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 12 d., CK 6.273 str. 1d., Vyriausybės 20001-07-26 nutarimu „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, bylose dėl prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo valstybei yra įgaliotos atstovauti atitinkamai LR Generalinė prokuratūra ir LR Teisingumo ministerija. Tai reiškia, jog šioje byloje VMI nėra įgaliota atstovauti atsakovei Lietuvos valstybei, todėl ji turi būti šalinta iš atsakovo atstovo sąrašų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad H.K. S., V. G. ir M. V. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 65-1-01428-08 buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.. Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. C. 2010-07-02 nutarimu, M. V. ir V. G. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant jų veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o H.K. S. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl jo padarytos veikos mažareikšmiškumo. Šis nutarimas patvirtintas Kauno rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos, Kauno apygardos teismas 2010-08-05 nutartimi B. Č. skundas buvo atmestas ir Kauno rajono prokuratūros 2010-07-02 nutarimas paliktas galioti. Ieškovas savo reikalavimus priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos Valstybės grindžia tuo, kad prokurorė A. C., siekdama, kad nutarimas dėl V. G. ir M. V. negalėtų būti apskųstas aukštesniajam prokurorui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui, pasinaudodama tuo, kad šis nutarimas priimtas ir H.K. S. atžvilgiu, nutarimo revoliucinės dalies 6 p. specialiai nurodė, kad nutarimas skundžiamas apygardos teismui, nors BPK 214 str. 4 d. nurodyta, kad nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Ieškovo nuomone, prokurorė tai padarė dėl to, kad ieškovas negalėtų minėtą nutarimą apskųsti įstatymo nustatyta tvarka. Tuo Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė A. C. šiais savo veiksmais tyčia pažeidė įstatymą. Dėl teismo pareigūnų veiksmų pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2010-08-05 nutartimi nepagrįstai konstatavo, jog Kauno rajono apylinkės prokuratūros nutarimas yra teisėtas, kadangi remiantis BPK 412 str. 4 d. nuostatoms, esant grubiems procesinės teisės normų pažeidimams, ieškovo skundas turėjo būti patenkintas. Be to, turėjo būti atstatyta ieškovo teisė minėtą nutarimą V. G. ir M. V. atžvilgiu apskųsti Kauno rajono vyriausiajam prokurorui, o esant reikalui – ir teismui.
Reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš atsakovo H.K. S. grindžiamas tuo, kad jis suklastodamas sodininkų bendrijos narių susirinkimo protokolą ir jį panaudodamas padarė nusikaltimą, dėl kurio ieškovui buvo padaryta neturtinė žala.
Dėl valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą.
Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, reglamentuojama Civilinio kodekso 6.272 str. Šio straipsnio 1 d. nustato valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, 2 dalis nustato valstybės atsakomybę už žalą atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Pirmojoje dalyje numatytu atveju valstybės atsakomybė atsiranda nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, antruoju atveju- jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Aptariamo straipsnio 3 dalis nustato, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Sistemiškai aiškinant Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nuostatą dėl neturtinės žalos atlyginimo tik įstatyme nustatytais atvejais su Civilinio kodekso 6.272 str. 1-3 dalimis, valstybės pareiga atlyginti neturtinę žalą galėtų kilti tik nustačius, jog ji atsirado dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo arba dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, su sąlyga, jeigu yra teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltė.
Ieškinys, pareikštas Lietuvos valstybei, grindžiamas Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimu tiek nutraukiant ikiteisminį tyrimą, tiek teismui nagrinėjant skundą dėl prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, teisėtumo, tačiau ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės (prokurorės bei teismo veiksmai), kurie nėra priskiriami numatytiems Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 ir 2 dalyse, t.y. tokio neturtinės žalos atlyginimo pagrindo, kokį nurodo ieškovas, įstatymas nenumato, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą nebuvo grindžiamas taip pat ir kitomis Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numatytomis aplinkybėmis (kad neturtinė žala ieškovui buvo padaryta dėl pareigūnų, už kurių veiksmus žalą atlygina valstybė, nusikaltimo, taip pat- dėl sveikatos sužalojimo), todėl valstybės pareiga atlyginti neturtinę žalą neatsiranda ir kitais Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numatytais pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog kaip teisinį ieškinio pagrindą (tiek reikalaujant priteisti turtinę, tiek ir neturtinę žalą), ieškovas nurodė Civilinio kodekso 6.272 str. 4 d., tačiau ši teisės norma reglamentuoja valstybės, atlyginusios žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas. Taigi, ši teisės norma ieškovo pareikštų reikalavimų atžvilgiu negali būti taikoma, nes ji skirta reglamentuoti valstybės ir jos pareigūnų tarpusavio santykius..
Dėl valstybės pareigos atlyginti turtinę žalą.
Konstatavus, jog ieškinys, reiškiamas valstybei, nėra grindžiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjo ar teismo veiksmais, nurodytais Civilinio kodekso 6.272 str. 1-2 dalyse, gali būti keliamas valstybės pareigos atlyginti turtinę žalą klausimas bendrais pagrindais, t.y. remiantis Civilinio kodekso 6.263 str..
Tokiu atveju valstybės pareiga atlyginti žalą galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. esant neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d.), priežastiniam ryšiui (Civilinio kodekso 6.247 str. str.), kaltei (Civilinio kodekso 6.248 str.), žalai (Civilinio kodekso 6.248 str.).
Iš valstybės parašoma priteisti 2100 Lt turtinės žalos atlyginimą, kurią, kaip nurodė ieškovas, sudarė išlaidos dėl pareiškimų surašymo ir jo atstovavimo teisme išlaidos. Turtinei žalai pagrįsti ieškovas pateikė advokato K. Š. kontoros 2009-07-10 pinigų priėmimo kvitą LAT Nr.460220, patvirtinantį 2000 Lt sumokėjimą advokatui K. Š. už atstovavimą ir patarimą, AB ,,Swedbank 2009-06-18 įmokos mokėjimo kvitą, patvirtinantį 7,92 Lt sumokėjimą Kauno apskrities VPK už dokumentų kopijavimą bei 3 Lt banko komisinio mokesčio sumokėjimą ir AB ,,Swedbank 2010-06-09 įmokos mokėjimo kvitą, patvirtinantį 43,20 Lt sumokėjimą Kauno apskrities VPK už dokumentų kopijavimą bei 3 Lt banko komisinio mokesčio sumokėjimą (b.l. 48-50). Visos šios išlaidos yra patirtos anksčiau, negu buvo atlikti prokurorės bei teismo veiksmai, kuriuos ieškovas įvardija kaip neteisėtus ir sudarančius faktinį ieškinio pagrindą (prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas 2010 m. liepos 2 d., o Kauno apygardos teismo nutartis- 2010 m. rugpjūčio 5 d.). Nors dublike, taip pat paaiškinimuose teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad šios išlaidos tai tik dalis jo išlaidų, patirtų vykstant ikiteisminiam tyrimui, argumentų, kuo jos sietinos su neteisėtais prokurorės ar teismo veiksmais, nurodomais kaip faktinis ieškinio pagrindas, nepateikta. Civilinio kodekso 6.247 straipsnis nustato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nuostoliai (ieškovo patirtos 2100 Lt konsultavimo, atstovavimo bei dokumentų kopijavimo išlaidos) galėtų būti prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą bei šiame nurodytos nutarimo apskundimo tvarkos rezultatu ar teismo, išnagrinėjusio skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nutarties priėmimo ir paskelbimo ar nagrinėjimo teisme rezultatu, kadangi rezultatas negali atsirasti anksčiau, negu yra atlikti veiksmai. Todėl teismas konstatuoja, jog šiuo atveju neegzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo nurodomų veiksmų ir kilusių pasekmių (jo patirtų išlaidų).
Kadangi valstybės civilinei atsakomybei už turtinę žalą Civilinio kodekso 6.263 str. pagrindu atsirasti, minėta, būtina nustatyti visų keturių civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės bei žalos (nuostolių)), nustačius, jog viena iš civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinis ryšys) tarp veiksmų bei nuostolių neegzistuoja, teisiškai nėra reikšminga, ar kitos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė) egzistuoja, nes šių sąlygų nustatinėjimas įtakos pareikštų reikalavimų pagrįstumui ir galimybei juos patenkinti neturėtų.
Dėl šios priežasties teismas nepasisako dėl ieškovo nurodomų kaip neteisėtų prokurorės bei teismo veiksmų, teisinio vertinimo bei dėl to, ar šiuo atveju egzistuoja prokurorės ar teismo kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga.
Dėl atsakovo H.K. S. pareigos atlyginti neturtinę žalą.
Civilinio kodekso 6.263 str. 2 d. numato pareigą atlyginti asmeniui, turtui padarytą žalą, o įstatymų numatytais atvejais- ir neturtinę žalą. Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.
Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo H.K. S. atžvilgiu Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-07-02 nutarimu, patvirtintu Kauno rajono ikiteisminio tyrimo teisėjos, nutrauktas dėl jo padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Taigi, ikiteisminis tyrimas nutrauktas ne reabilituojančiu pagrindu, o dėl tos priežasties, kad veika (sodininkų bendrijos ,,Gervėnupis“ visuotinio narių susirinkimo protokolo, neatitinkančio tikrovės, pateikimas kaip tikro dokumento) dėl mažareikšmiškumo nėra pavojinga, nes ja nebuvo siekiama padaryti esminės žalos įstatymo saugomoms vertybėms. Kita vertus, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra konstatuota, kad H.K. S. padarė veiką, kuri turi veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., požymių. Valstybė, tam tikras veikas kriminalizuodama (jas įvardindama kaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas Baudžiamajame kodekse) deklaruoja jas esant neteisėtomis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl mažareikšmiškumo nesudaro prielaidų asmens tolimesniam persekiojimui (baudimui) baudžiamojo proceso prasme, tačiau nepaneigia nei atliktos veikos nusikalstamo pobūdžio, nei juo, labiau, atitinkamų veiksmų neteisėtumo civilinės teisės prasme, kadangi remiantis Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d., veiksmų neteisėtumas civilinės teisės prasme suprantamas kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas H.K. S. atliko neteisėtus veiksmus ir šie veiksmai savo pobūdžiu yra nusikalstami, todėl konstatavus kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, nagrinėjamu atveju būtų teisinis pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas iš H.K. S. prašo priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, jog ji susijusi su jo dvasiniu išgyvenimu, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija ir reputacijos pablogėjimu.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Savaime vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003, skelbta: Teismų praktika 19, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų neturtinės žalos padarymo jam faktą bei šios žalos dydį. Tik nagrinėjant bylą teisme, posėdžio metu ieškovas pateikė VšĮ K. D. poliklinikos pažymą, tačiau joje nurodyti duomenys apie ieškovo sveikatos būklę, jo ligas niekaip nesietini su atsakovo H.K. S. veiksmais, priešingai, joje pateikti duomenys liudija, kad ieškovo sveikatos sutrikimai, jam diagnozuotos ligos buvo nustatyti gerokai anksčiau, negu 2008 m. birželio mėnesį (prieš penkerius metus ar netgi 1989 m.), todėl nei ši pažyma, nei 2011-08-24 išrašas iš medicininių dokumentų apie tą dieną ieškovui sutrikusią sveikatą neįrodo, kad šie sveikatos sutrikimai, ligos yra atsakovo H.K. S. veiksmų išdava.
Tokiu būdu, ieškovui neįrodžius neturtinės žalos jam padarymo fakto, priežastinis ryšys tarp minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų ir nesamos (neįrodytos žalos) nėra nustatinėjamas, taip pat nesvarstomas ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, klausimas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo B. Č. ieškinys atmetamas visa apimtimi kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Remiantis Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 4 ir 6 p., ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau nuo kitų bylinėjimosi išlaidų rūšių ieškovas nėra atleistas. Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma, šioje byloje teismas patyrė 74,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų. Šios išlaidos, atmetus ieškinį, remiantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str., priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą.
Taip pat, iš ieškovo atsakovui H.K. S. priteistinos dokumentų kopijavimo, kelionės į teismą bei pašto išlaidos (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 8 p, 93 str. 1 d.), kurios pagal pateiktus dokumentus sudarė 85,53 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270 str., teismas
nusprendžia:
B. Č. ieškinį, pareikštą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir H. K. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.
Priteisti iš B. Č. į valstybės biudžetą 74,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme (pašto) išlaidų. Šios išlaidos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš ieškovo B. Č. atsakovui H.K. S. 85,53 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.