Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu Administracinių ginčų komisija skundą atsisakė priimti nagrinėti. Sprendime nurodė, kad skundu pareiškėjas siekia atnaujinti procesą Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu jau išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-285-414/2023, kaip teisinį pagrindą pateikdamas eksperto išvadą. Pažymėjo, kad administracinėse bylose prašymus dėl proceso atnaujinimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nagrinėja tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl šiuo atveju pareiškėjas gali tokį prašymą teikti tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, vadovaudamasis ABTĮ 21 straipsnio 2 dalimi, 156 straipsnio 2 dalies 2 ir (ar) 10 punktais. Pareiškėjo išvestinis reikalavimas – įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą dėl 2022 m. liepos 5 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-429 panaikinimo taip pat nenagrinėtinas, nes nepriskirtas jos kompetencijai (Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas) 5 straipsnio 2 dalis).

Nesutikdamas su Administracinių ginčų komisijos sprendimu, pareiškėjas pateikia šiuos argumentus.

Nurodo, kad vadovaujantis ginčui aktualios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo redakcijos 25 straipsnio 8 punktu, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali panaikinti privalomąjį nurodymą motyvuotu sprendimu ir apie tai informuoti asmenį, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas. ABTĮ 159 straipsnio 2 dalies 11 punktas numato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka, vienas iš pagrindų – panaikinamas kaip neteisėtas individualus teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą.

Administracinėje byloje Nr. eI3-285-414/2023, kurios sprendimas įsiteisėjęs, iš esmės nebuvo nagrinėjamas privalomojo įpareigojimo teisėtumo klausimas, byla buvo sprendžiama atsakovo prašymo ribose, t. y. dėl įpareigojimo per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2022 m. liepos 5 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN-429, t. y. pašalinti (duomenys neskelbtini) upelio vagoje įrengtą gelžbetoninį įrenginį. Minimos administracinės bylos nagrinėjimo metu privalomasis nurodymas buvo galiojantis ir nepanaikintas, todėl teismas patenkino atsakovo prašymą ir įpareigojo A. S. atlikti veiksmus. Dėl šios aplinkybės, pareiškėjo kreipimasis į atsakovą nėra ir negali būti laikomas prašymu atnaujinti procesą, kurioje pareiškėjas buvo įpareigotas atlikti veiksmus. Skundu pareiškėjas siekia, kad būtų panaikintas atsakovo sprendimas, kuriuo buvo atisakyta panaikinti privalomąjį nurodymą.

Pažymi ir tai, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, t. y., kad upelio apsaugos juostos minimalus plotis yra 2,5 m (matuojamas horizontalioje plokštumoje), maudykla įrengta įlankoje ir yra nutolusi panašiu atstumu nuo upelio kranto linijos. Upelio kranto linijos nustatymas nėra vienareikšmis, nes per laiką kranto linija keičiasi, t. y. upelio vaga „migruoja“. Nurodo, kad pranešimo rengti nereikia, jeigu vandens telkinio tvarkymo darbai atliekami ne saugomoje teritorijoje ir tvarkymo plotas neviršija 4 arų. Tvarkant vandens telkinį didesniame plote (nuo 4 iki 10 arų įskaitytinai) būtina parengti pranešimą pagal Aprašo 40 punkto reikalavimus ir teikti agentūrai. Maudyklos įrengimas pastoviai išdžiūstančiame upelyje yra elementarūs vandens telkinio tvarkymo darbai – morfologinių savybių atkūrimas ir jų pritaikymas tvariam žmogaus poreikiui upelio įlankoje. Tokiems darbams nėra reikalinga rengti projekto ar teikti pranešimą agentūrai.

Paaiškėjus šiems naujiems duomenims, pareiškėjas ir kreipėsi į atsakovą, kad privalomasis nurodymas būtų panaikintas, tačiau pastarasis atsisakė patenkinti skundą ir privalomojo nurodymo nepanaikino. Pastarasis atsakovo sprendimas galėjo būti skundžiamas Administracinių ginčų komisijai, tai, kad sprendimas galėjo būti skundžiamas Administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui, buvo nurodyta ir pačiame sprendime. Pareiškėjas, turėdamas teisę pasirinkti ar ginčą perduoti spręsti tiesiai teismui ar ikiteisminei institucijai, pasirinko pirmąjį variantą, tačiau Administracinių ginčų komisija nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, taip jam užkirsdama kelią apginti savo teises.

Nurodo ir tai, kad Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai. Šis straipsnis taip pat nurodo, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, Administracinių ginčų komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pažymi ir tai, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnio 1 dalis garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą, įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Šio įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, prašo jo skundą patenkinti.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) su skundu nesutinka, pateikia šiuos argumentus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, A. S. 2022 m. liepos 5 d. buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. PN-429, kuriame nurodyta pašalinti gelžbetoninį įrenginį, įrengtą (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės apsaugos juostoje, ir (duomenys neskelbtini) upelio vagoje pastatytas užtvankas (3 vnt.), kliudančias natūraliai žuvų migracijai. Nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2022 m. liepos 22 d. A. S. pateikė skundą dėl jam teikto privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo. 2022 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. AD5-14306 privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas.

Pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, 2022 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad privalomojo nurodymo reikalavimai įvykdyti iš dalies: pareiškėjas pašalino įrengtas dvi upelio užtvankas, viena užtvanka (iš akmenų ir grunto) bei betonuota duobė (baseinas) liko nepašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. iš dalies įvykdė privalomąjį nurodymą, Aplinkos apsaugos departamentas su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismą dėl įpareigojimo įvykdyti likusią privalomojo nurodymo dalį. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-285-414/2023 prašymą patenkino – įpareigojo A. S. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2022 m. liepos 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-429, t. y. pašalinti (duomenys neskelbtini) upelio vagoje įrengtą gelžbetoninį įrenginį. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 17 d. sprendimas įsiteisėjo 2023 m. birželio 17 d.

Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją dėl Aplinkos apsaugos departamento 2023 m. spalio 11 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu Administracinių ginčų komisija atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną jos kompetencijai.

Atsakovas pažymi, kad teisė kreiptis dėl teisminės gynybos (įskaitant ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka) yra fundamentali asmens teisė, tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą ar ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją tvarkos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Administracinių ginčų komisija nesprendžia ginčų, kurie nepriskirtini jos kompetencijai (Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į Administracinių ginčų komisiją, siekė inicijuoti ginčą dėl Aplinkos apsaugos departamento 2023 m. spalio 11 d. rašto Nr. AD5-22510, prašydamas jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą dėl 2022 m. liepos 5 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-429 panaikinimo, tačiau atsakovo specialistai, gavę pareiškėjo prašymą panaikinti privalomąjį nurodymą, atliko apžiūrą, siekdami patikrinti ir įvertinti naujai paaiškėjusias aplinkybes, išdėstytas pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 13 d. prašyme. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad faktinė betonuoto baseino padėtis – nepakitusi nuo 2022 m. liepos 4 d. (apžiūros aktas Nr. TVR-4541) ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. (patikrinimo aktas Nr. PA-4097) užfiksuotos padėties (išskyrus vandens lygį (duomenys neskelbtini) upelyje, sąlygotą gamtos sąlygų). Betonuotas baseinas įrengtas (duomenys neskelbtini) upelio vagos dalyje.

Pareiškėjas pateikė ekspertinį vertinimą „(duomenys neskelbtini) upelio erozijos paveikto kranto įlankos sutvirtinimo ((duomenys neskelbtini)) projektas (2022 liepa) ir jos įgyvendinimas“, kaip dokumentą, patvirtinantį naujas aplinkybes dėl privalomojo nurodymo naikinimo, tačiau juo vertintas (duomenys neskelbtini) upelio erozijos paveikto kranto įlankos sutvirtinimo projektas ir jo įgyvendinimas.

Atsakovas, įvertinęs Regionų apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-285-414/2023 2023 m. gegužės 17 d. įsiteisėjusiame sprendime išdėstytas aplinkybes, 2023 m. birželio 21 d. įsiteisėjusią nutartį ir pareiškėjo prašyme išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad pateikiami duomenys negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kadangi jos buvo žinomos visoms šalims dar teisminio proceso metu.