Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3470-836/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-11-04
Bylos Nr.
1-3470-836/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24083-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
E. A.
Nukentėjusysis
A. A.
Advokatai
Rima Šmigelskytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3470-836/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24083-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.4.; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 1.2.14.9.3; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 4 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui,kaltinamajam E. A.,nukentėjusiajai A. A., jos atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei,vertėjai E. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus :

1) 2018 m. sausio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. - laisvės apribojimo 6 mėnesiams;

2) 2019 m. sausio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. - 50 parų arešto bausme;

3) 2020 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. - laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str. - bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2021-10-01 teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas realiai atlikti laisvės atėmimo bausmės;

4) 2021 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281-1 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 mėnesiams, 2022-04-04 paleistas iš pataisų namų, 2022-05-20 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, bausmę atlikęs; teistumas neišnykęs;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir turėdamas tikslą tyčia sugadinti svetimą turtą, 2024 m. birželio 22 d., per laikotarpį nuo 18:00 val. iki 18:15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, pagriebė iš savo sugyventinės A. A. rankų jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S22 Ultra“ ir trenkė jį į grindis, bei paspyrė, taip sugadindamas 180,13 eurų vertės telefono ekraną ir 5,21 eurų vertės korpusines dalis, juos suskaldydamas, bei, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kumščiu smogė į virtuvinės spintelės durų 7,52 eurų vertės stiklą, jį išdauždamas, taip viso tyčia sugadindamas svetimo A. A. priklausančio turto už 192,86 eurus.

Be to, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. birželio 22 d. apie 18:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia spyrė į veidą savo šeimos narei – sugyventinei A. A. į veidą, dėl ko ji, dėl patirto smūgio, krisdama trenkėsi galva į radiatorių, bei, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, E. A. dar vieną kartą kumščiu smogė A. A. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, krūtinėje ir kairėje šlaunyje, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė A. A. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. birželio 22 d. apie 18:10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, iš karto po panaudoto fizinio smurto, jis pagrasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą savo šeimos narei – sugyventinei A. A., realizuodamas šį siekį išreikštą veiksmais ir žodžiais, t. y. laikydamas peilį artimu atstumu jai prie pilvo, pasakė: - ,,aš tave tuoj papjausiu'', taip šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. A. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis E. A. dėl visų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad datos nepamena, galėjo būti, 2024 m. birželio 22 d., tą dieną buvo girtas, nelabai ką pamena, grįžo namo, A. buvo su telefonu ir sukonfliktavo su ja. Sudaužė A. telefoną. Sudavė jai smūgius. Galėjo spirti jai į veidą, suduoti smūgį į veidą. Nepastebėjo, kad ji būtų nukritusi. Galėjo taip būti, kad grasino jai peiliu ir sakė, kad papjaus. Ne viską gerai pamena, bet nukentėjusioji tiesą sakė, be to mėlynės negalėjo iš niekur atsirasti. Sudaužė spintelės stiklą ir susižalojo ranką. Neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams. Gailisi dėl savo veiksmų, pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų klubą ir jau du mėnesius nebevartoja alkoholio. Sutiktų gydytis nuo alkoholizmo. Suvokia, kad turi problemą ir turi gydytis. Nukentėjusiosios atsiprašė ir atlygino jai žalą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl nusikalstamų veikų įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK 2024-06-25 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24083-24 dėl smurto artimojoje aplinkoje pagal BK 140 str. 2 d., gavus A. A. pranešimą apie galimai padarytą nusikaltimą (1 t., b. l. 1-9, 15-20).

Iš byloje esančio protokolo-pareiškimo matyti, jog A. A. prašo įstatymų nustatyta tvarka nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį E. A. dėl tyčinio jos turto sugadinimo ir grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą (BK 187 str. 3 d. ir BK 145 str. 1 d.), ( 1 t., b. l. 25-27).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta, kurioje buvo padarytos nusikalstamos veikos, tai yra, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas virtuvinis rausvos spalvos peilis, nufotografuota (1 t., b. l. 28-38).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota iš įvykio vietos paimto peilio apžiūra, iš kurios matyti, kad peilis vienašmenis, susideda iš geležtės ir rankenos, jo bendras ilgis 332 mm, rausvos spalvos. Peilio geležtė pagaminta iš keramikos, jos ilgis 190 mm, plotis plačiausioje vietoje 45 mm, viena peilio geležtės pusė išgaląsta. Peilio rankena pagaminta iš keramikos, jos ilgis 125 mm, rankenos viršuje ties geležte yra 30 mm subraižymas (1 t., b. l. 39-44).

Nukentėjusioji A. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš įvykį gyveno kartu su E. A. kaip sugyventiniai jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su ja kartu gyvena jos dvi mažametės dukros, tačiau įvykio dieną pastarųjų nebuvo. Dukros buvo pas senelius soduose ir įvykio nematė. 2024-06-22 vakare, ji atvažiavo į darbą (garažus) pasiimti savo sugyventinio E.. Pastarasis buvo neblaivus, tačiau sakė, kad viskas tvarkoje, kad jis bus ramus. Grįžus namo, būnant kambaryje, jai į telefoną atėjo žinutė. Tai išgirdęs E. staiga pripuolė prie jos, iš rankų ištraukė telefoną ir metė jį į grindis, o po to, dar jį paspyrė po lovą. Toliau, jai stovint kambaryje, E. vieną kartą jai stipriai spyrė į veidą. Nuo smūgio ji prarado pusiausvyrą ir atbula krito ant lovos, o krisdama susitrenkė galvą į radiatorių. Juto stiprų fizinį skausmą, pradėjo verkti, prašyti, kad jos nemuštų, bet E. vėl puolė prie jos ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, pataikydamas į kairę akį, taip sukeldamas jai dar kartą fizinį skausmą. Ji dar labiau išsigando, prašė, kad liautųsi mušęs, buvo šoko būsenos. Tada E. nuo jos atsitraukė. Ji atsistojo ir nuėjo į virtuvę ieškoti kažko šaldančio, kad pridėti prie akies. Iš paskos jai atėjo E., kuris iš virtuvinės spintelės stalčiaus išsitraukė peilį ir jį atkišęs, laikydamas labai arti jos pilvo, kelių centimetrų atstumu, pasakė: - "aš tave tuoj papjausiu''. Ji labai išsigando, verkė, maldavo, kad jos neskriaustų, kad padėtų peilį į vietą. E. peilį padėjo, tačiau susinervinęs kumščiu trenkė į virtuvinės spintelės duris, kurios buvo su stiklu. Stiklą išdaužė ir taip pats susižalojo ranką. E. buvo stipriai neblaivus, todėl išsikvietė draugą, kuris jį nuvežė į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių dėl perpjautos rankos. E. nenorėjo, kad greitoji pagalba atvykusi į namus, pamatytų ją sumuštą, todėl pats išvyko, o ją užrakino namuose. Ji iš namų išeiti negalėjo, o telefonas buvo sudaužytas, be to, buvo labai išsigandusi ir tą dieną niekur pagalbos nesikreipė. Savo namuose bijo būti, gyvena su dvejomis mažametėmis dukromis. Tai ne pirmas kartas kai E. prieš ją smurtauja, buvo susitaikę. Prašo įstatymų nustatyta tvarka nubausti E. A.. Šiuo metu E. toliau vartoja alkoholį, pats nustoti negali, kadangi geria jau savaitę laiko. Dar papildė, kad išdaužtos sekcijos (virtuvinės spintelės) stiklo vertė yra 7,52 Eur, o telefono taisymas be darbų kainavo 185,34 Eur. Prašo dėl grasinimo nužudyti, turto sugadinimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo jos buvusį sugyventinį E. A. patraukti atsakomybėn įstatymo numatyta tvarka (1 t., b. l. 16-17, 69-76).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta policijos pareigūnės (A. A.) kūno stebėjimo kamera „PSS-2024-06-25 103907UTC+0300“ iš Kėdainių ligoninės priėmimo skyriaus, kurioje užfiksuota, kaip moteris (moteris Nr. 1, liudytoja Ž. O.) pasakoja, kad sumušta yra jos draugė, kuri yra ukrainietė, kuri dešimt metų gyvena Lietuvoje, nuomojasi butą, kuriame gyvena kartu du nepilnamečiai vaikai ir sugyventinis (E.). Sugyventinis yra lietuvis, kuris kai būna neblaivus yra agresyvus. Jis draugei (A.) pastoviai grasina. Moteris Nr. 1 (Ž. O.) yra pati girdėjusi, kaip sugyventinis grasino A. užmušti. Žino iš A., kad pastaroji savaitgaliui nuo penktadienio (2024-06-22) buvo uždaryta namuose, niekur nebuvo išleista, kad sugyventinis sudaužė jos mobiliojo ryšio telefoną, prieš ją puolė peiliu. Dabar A. akys ir lūpos sužalotos, sumušta galva. Daug kartų buvo kviesti policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Kamera pasisuka, matosi greitosios pagalbos priėmimo kabinetas, kuriame sėdi moteris Nr. 2 (nukentėjusioji A. A.), kuri vilki baltos spalvos palaidinę, ant galvos dėvi margą (juoda/balta) kepurę su snapeliu. Moters ilgi juodos spalvos plaukai, ant akių dėvi nuo saulės akinius. Moteris Nr. 2 kalba rusiškai, ji pareigūnei pasakoja, kad nori rašyti pareiškimą, nes sugyventinis (E.) yra agresyvus, ji bijo dėl savęs ir dėl vaikų. Ji tiksliai nežino kur šiuo metu yra jos sugyventinis. Pareigūnė informuoja nukentėjusiąją, kad kai atliks jai reikalingus medicininius tyrimus, reikės atvykti į policijos komisariatą (1 t., b. l. 51-53, 54).

Iš 2024-08-01 UAB MTTC atsiųsto rašto ,,Dėl kainos detalizacijos'' matyti, kad telefono "Samsung Galaxy S22 Ultra" ekrano vertė yra 180,13 Eur, o jo korpusinė dalis 5,21 Eur vertės (1 t., b. l. 57-58).

Iš A. A. pateikto prekybos centro ,,Senukai'' pirkimo kvito matyti, kad išdaužto virtuvinės spintelės stiklo vertė 7,52 Eur (1 t., b. l. 90).

Iš VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1302/2024 (02) matyti, kad A. A. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, krūtinėje ir kairėje šlaunyje. Padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyti būdu ir laiku, t. y. 2024-06-22. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 114-115).

Liudytoja A. A. (policijos pareigūnė) apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno AVPK Kėdainių r. policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėja. 2024-06-25, dirbant savo pamainoje kartu su Kauno AVPK Kėdainių r. policijos komisariato reagavimo skyriaus vyr. patruliu D. Č., iš Kauno AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur į priėmimo skyrių kreipėsi (duomenys neskelbtini) pilietė A. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl patirto fizinio smurto nuo sugyventinio E. A.. Iš A. A. buvo priimtas pareiškimas, išduota užduotis atlikti objektų tyrimą. Moteris visą laiką, būdama ligoninės priimamajame, buvo su nuo saulės akiniais, kadangi gėdijosi mėlynės po akimi. Ką tiksliai A. A.pasakojo, šiuo metu negali pasakyti, nes neatsimena. Ligoninės priėmime ją apžiūrėjo gydytojai, buvo atlikta kompiuterinė tomografija. Nuvykus į nukentėjusiosios namus, buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu iš įvykio vietos išimtas rausvos spalvos virtuvinis peilis. Įtariamasis E. A. rastas nebuvo, pastarojo telefonas buvo išjungtas, buvimo vieta nenustatyta, šaukimas neįteiktas (1 t., b. l. 135-138).

Liudytoja Ž. O. parodė, kad A. A. pažįsta, kadangi ji yra jos vyro draugo sugyventinė. 2024 m. birželio 25 d., ryte, tiksliai neatsimena valandų, jai paskambino A. ir pasakė, kad yra sumušta, kad iškvietė policiją, kad šiuo metu jai reikia pagalbos pavertėjauti, nes pastaroji nemoka lietuvių kalbos. Jai sutikus, A. automobiliu atvažiavo jos paimti. Kartu buvo dar A. tėvas V.. Visi trys nuvyko į Kėdainių ligoninės priimamąjį. Nuėjo pas šeimos gydytoją, kuri apžiūrėjo A., o tada vėl buvo nusiųstos į ligoninės priimamąjį. Čia A. buvo atlikti tyrimai dėl galvos sumušimų. Belaukiant tyrimų rezultatų, atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji papasakojo ką buvo sužinojusi iš A., o būtent, kad pastarosios sugyventinis E. A. prieš kelias dienas griebė peilį, nukreipdamas jį prieš A., kad trenkė A. per veidą, dėl ko pastaroji trenkėsi galva į radiatorių. Kiek ji suprato, tai A. 2-3 dienas buvo laikoma užrakinta savo bute, o jos telefonas buvo sudaužytas, todėl A. negalėjo išsikviesti pagalbos. Nežino kaip A. iš buto ištrūko. Daugiau neturi ką papildyti (1 t., b. l. 141-144).

VšĮ Kėdainių PSPC šeimos gydytojos 2024-06-25 medicininiame išraše prie anamnezė nurodyta : trauma buityje 06-22, sumušta sugyventinio, trenkė į kairę akį - hematoma, puolė su peiliu, pastūmė, krito, sumušė galvą, be sąmonės nebuvo, svaigsta galva pykina. Policijai pranešta (1 t., b. l. 119).

2024-06-28 nukentėjusioji A. A. apžiūrima pas teismo medicinos ekspertą VTMT Kauno skyriuje, skiltyje prie "Tiriamoji paaiškino" nurodė, kad 2024-06-22 18:00 val., namuose, kilusio konflikto metu, sugyventinis E. A. jai stovinčiai spyrė į veidą, dėl ko ji krisdama galva trenkėsi į radiatorių, o po to, dar vieną kartą kumščiu trenkė jai į veidą. Be sąmonės nebuvo (1 t., b. l. 114-115).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Dėl veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y., kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-788/2017).

Kaltinamasis savo kaltę pripažino ir patvirtino, kad galėjo sužaloti savo sugyventinę bei panaudodamas peilį, grasinti ją nužudyti. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, patvirtina ir nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusioji A. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad įvykio dieną neblaivus sugyventinis, konflikto metu, iš jos rankų ištraukė telefoną ir metė jį į grindis bei sudaužė, vieną kartą jai stipriai spyrė į veidą. Nuo smūgio ji prarado pusiausvyrą ir atbula krito ant lovos, o krisdama susitrenkė galvą į radiatorių. Tada E. vėl puolė prie jos ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, pataikydamas į kairę akį, taip sukeldamas jai dar kartą fizinį skausmą. Po to, E. nuo jos atsitraukė. Ji atsistojo ir nuėjo į virtuvę ieškoti kažko šaldančio, kad pridėti prie akies. Iš paskos jai atėjo E., kuris iš virtuvinės spintelės stalčiaus išsitraukė peilį ir jį atkišęs, laikydamas labai arti jos pilvo, kelių centimetrų atstumu, pasakė: - "aš tave tuoj papjausiu''. Susinervinęs kumščiu trenkė į virtuvinės spintelės duris, kurios buvo su stiklu. Stiklą išdaužė ir taip pats susižalojo ranką. Specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat nurodyta, kad sužalojimai galimai buvo padaryti kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajai bei peiliu grasindamas nužudyti, suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus sveikatai bei sukels realų išgąstį dėl gyvybės, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Prieš nukentėjusiąją buvo naudojamas fizinis smurtas, grasinama papjauti, laikant peilį prie pilvo, todėl nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ji buvo išsigandusi, įbauginta ir manė, kad kaltinamasis tikrai gali durti jai peiliu. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo ir padaryto sužalojimų masto, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo, išgąsčio dėl savo gyvybės, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį – prieš šeimos narį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai ir gyvybei. Įvertinęs aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, kad M. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Dėl veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšys ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, tai yra, nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Taip pat pažymėtina ir tai, jog BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, tai yra, kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.

Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija) nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, taigi, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla, kai sugadinto svetimo turto vertė viršija 150 Eur sumą, bet neviršija 500 Eur sumos. Šiuo atveju buvo sugadintas nukentėjusiajai priklausantis 192,86 Eur vertės turtas, todėl kaltinamajam šiuo atžvilgiu BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta veika inkriminuota tinkamai.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis pagriebė iš savo sugyventinės A. A. rankų jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S22 Ultra“ ir trenkė jį į grindis, bei paspyrė, taip sugadindamas 180,13 eurų vertės telefono ekraną ir 5,21 eurų vertės korpusines dalis, juos suskaldydamas, bei, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kumščiu smogė į virtuvinės spintelės durų 7,52 eurų vertės stiklą, jį išdauždamas, taip viso tyčia sugadindamas svetimo A. A. priklausančio turto už 192,86 eurus.

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, nors ir teigė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, bet patvirtino, kad galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus ir taip apgadinti nukentėjusiosios turtą, apgadinto turto vertės neginčijo. Tai, kad kaltinamasis sugadino svetimą turtą, įrodo ir: nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolai, kuriame užfiksuotas apgadintas turtas.

Bylos įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis savo tyčine veika sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL, jo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su baudžiamajame įstatyme numatytomis ir faktiškai kilusiomis pasekmėmis, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas. Akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad savo tyčiniais veiksmais sugadins svetimą turtą, ir šių pasekmių norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Veika baigta, nes realiai sugadindamas svetimą turtą kaltinamasis nukentėjusiajai padarė turtinę žalą. Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad E. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina, jog kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir gailisi bei kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei ta, kad nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą). Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). Jis anksčiau teistas, bausmę atlikęs (2 t., b. l. 7-16), teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nemoka (2 t., b. l. 32-34), dirba, Priklausomybės ligų registre ir Psichikos sveikatos priežiūros grupėje neregistruotas (2 t., b. l. 41). Teismas kaltinamajam bausmes skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtinos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytos griežčiausios terminuoto laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei bausmės vidurkis, o už baudžiamojo nusižengimo numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje padarymą arešto bausmė mažesnė nei bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamojo šioje byloje padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo, civilinis ieškinys atlygintas, nukentėjusioji pretenzijų neturi, nesiekia griežtos bausmės, kaltinamasis nurodė, jog stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, lanko anoniminių alkoholikų grupę, sutinka gydytis nuo alkoholizmo, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos subendrintos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: gydytis priklausomybės ligas (alkoholizmą); dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl civilinių ieškinių.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų – 120,89 Eur atlyginimo (1 t., b. l. 122-125).

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. VšĮ Kėdainių ligoninėje nukentėjusiajai buvo suteikta skubiosios medicinos pagalbos paslaugos. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 120,89 Eur. Kauno teritorinė ligonių kasa yra apmokėjusi nukentėjusiosios gydymo išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, prie ieškinio pridėta žalos detalizacija (1 t., b. l. 124-125), todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistinas 120,89 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

Nukentėjusioji A. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 7,52 Eur turtinę žalą, už išdaužytą virtuvinės spintelės durų stiklą ir 1 000 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 105-107).

Kaltinamasis su civiliniais ieškiniais sutiko, nukentėjusiajai žalą atlygino.

Nukentėjusioji teismui patvirtino, jog kaltinamasis jos atsiprašė ir atlygino žalą, todėl civilinio ieškinio atsisako. Kadangi žala atlyginta, procesą dėl civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai A. A. nutraukti.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 168-171), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: virtuvinį peilį po apžiūros saugomą PD prie VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Radvilėnų pl. 1C, Kaunas (1 t., b. l. 45), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Voką su CD laikmena, kurioje policijos pareigūnės kūno stebėjimo kameros „PSS-2024-06-25 103907UTC+0300“ vaizdo įrašas, saugomas prie bylos medžiagos (1 t., b. l. 54), paliktinas saugoti byloje.

Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu nukentėjusiąją A. A. atstovavo advokatė Rima Šmigelskytė (1 t., b. l. 65) ir pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą, nukentėjusiajai suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 447,92 Eur, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai (2 t., b. l. 80).

Pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 106 straipsnio nuostatomis, pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko tik dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y., kai gynėjas paskiriamas kaltinamajam, o nagrinėjamu atveju pažyma pateikta už antrinės teisinės pagalbos teikimą ne kaltinamajam, o už nukentėjusiajai paskirto atstovo paslaugas. Be to, įstatymas numato, kad priteisiamos tik tos nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas, kurias patyrė pats nukentėjusysis. Įstatymas nenumato galimybės išieškoti valstybės patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-76-449/2022).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

-pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

-pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

-pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 15 (penkiolika) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. A. atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimus: gydytis priklausomybės ligas (alkoholizmą); dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. A. 120,89 Eur (vieno šimto dvidešimt eurų 89 ct) turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.

Procesą dėl civilinio ieškinio ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai A. A. nutraukti, kadangi žala atlyginta.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: virtuvinį peilį, saugomą PD prie VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Radvilėnų pl. 1C, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Voką su CD laikmena, saugoma prie bylos medžiagos, palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Henryta Gerdvilė