- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- 1A-466-898/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51641-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- S. K.
- Advokatai
- Konstantinas Mironovas
- Kategorijos
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. K. gynėjo advokato Konstantino Mironovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų, 4 (keturių) mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimo bausme prie jos pridedant tris mėnesius ir 25 dienas ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. S. K. nuteista už tai, kad ji, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, kartu su nenustatyta bendrininke, 2019 m. gruodžio 5 d., apie 13.50 val., be leidimo slaptai užėjo į neužrakintą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobusi kambaryje ant komodos rastą S. A. 200 Eur vertės auksinį vestuvinį žiedą pasišalino, nukentėjusiajai S. A. padarydama 200 Eur turtinę žalą. Šie S. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistosios S. K. gynėjas advokatas K. Mironovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendį ir S. K. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
3. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spęsdamas bausmės skyrimo klausimą, netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, nustatančias bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, dėl to nuteistajai paskyrė bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu neatitinka BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų ir paskirties, o savo griežtumu prieštarauja teisingumo principui.
4. Skunde pabrėžiama, jog teismas, nustatydamas terminuotos laisvės atėmimo bausmės rūšį, ignoravo aktualią teismų praktiką, kurioje nurodoma, jog bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris skatina nusikaltimų recidyvą. Pažymima, kad įkalinimo sukeltoms psichologinėms deformacijoms būdinga tai, kad pokyčiai lieka ryškesni, kai įkalinimo įstaigoje praleidžiama daugiau laiko ir pokyčiai tampa tapatybės dalimi – formuojasi tipiška recidyvisto asmenybė.
5. Apelianto vertinimu, straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajai už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl teismas galėjo parinkti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kuri leistų pasiekti bausmės tikslus ir tokia bausmė būtų teisėta, humaniška ir atitiktų teisingumo principo reikalavimus.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė prašo nuteistosios S. K. gynėjo advokato K. Mironovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendį nepakeistą. Nurodo, kad nuteistajai paskirta bausmė, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra nei akivaizdžiai per griežta, nei per švelni, kad būtų keistina. S. K. paskirta bausmė mažesnė nei bausmės vidurkis, ir nors teismas nenustatė S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, akivaizdu, kad skiriant bausmę įvertino tiek pastarosios prisipažinimą, tiek nustatytų aplinkybių visumą. Teismas aiškiai nurodė, kodėl nepripažino nuteistosios prisipažinimo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teisingai priėmė ir motyvavo savo poziciją šiuo klausimu. Pabrėžiama, kad byloje nustatytos dvi baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, be to, veika padaryta lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų su intensyvia priežiūra metu. Kadangi nusikaltimu padaryta žala atlyginta, skirta bausmė trumpesnė, nei įstatymo numatytas vidurkis. Atsiliepime pažymima, jog S. K. paskirta galutinė tokios trukmės ? 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo ? bausmė, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi. Taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių tam, jog būtų galima skirti švelnesnę bausmę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Apeliacinis skundas atmetamas.
7. Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, S. K. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajai paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai ir teisingą bausmę. Remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais daryti priešingą išvadą ir nuteistajai parinkti švelnesnę bausmės rūšį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra pagrindo.
9. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 178 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta, kad už nusikalstamos veikos padarymą asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu S. K., įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skyrė laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, kurį pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalį sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
10. Spręsdamas dėl S. K. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad S. K. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų, nusikalstama veika padaryta turtinė žala (past. – 200 Eur) atlyginta sugrąžinus pagrobtą turtą nukentėjusiajai, taip pat į tai, kad nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad veika padaryta bendrininkaujant ir kad nusikalstamą veiką S. K. padarė būdama recidyviste. T. y., S. K. ne kartą teista (past. – remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis 2009 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda, 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, jai skirta BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė) ir skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamą veiką padarė turėdama neišnykusį teistumą, neatlikusi 2018 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (past. – iš teismo paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalies ji neatliko 1 metų 4 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimo bausmės), lygtinio paleidimo iš pataisos namų laikotarpiu su intensyvia priežiūra metu. Tokios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog nuteistoji nedaro išvadų dėl savo elgesio, nesistengia jo keisti, rodo jos netinkamą požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi, o jai valstybės suteiktas pasitikėjimas – lygtinis paleidimas iš pataisos namų, nedaro teigiamos įtakos. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu netgi ženkliai mažesnę už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, todėl nėra pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti taikant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
11. Nors apeliaciniame skunde nėra tiesiogiai ginčijama pirmosios instancijos teismo paneigta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, skunde ši aplinkybė siejama su nuteistajai paskirta neproporcinga bausme. Skundą nagrinėjanti kolegija pažymi, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kadangi būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos, kuris nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).
12. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, S. K. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu pripažino įvykdžiusi vagystę, tačiau, teismo vertinimu, bylos duomenys nesuteikia pagrindo spręsti, kad nuteistoji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, jog S. K. prisipažino dėl vagystės bei grąžino pagrobtą žiedą tik byloje turimų įrodymų pagrindu, iškeldama nukentėjusiajai sąlygą, jog už tai ši turėtų atsiimti pareiškimą – ši aplinkybė užfiksuota tiek nukentėjusiosios S. A. (t. 1, b. l. 79), tiek liudytojų J. A. (t. 1, b. l. 102), P. B. (t. 1, b. l. 97) parodymuose, be to, teismas nurodė, jog nuteistoji pripažino esmines inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes, tačiau siekdama palengvinti savo ir galimai nusikaltimo bendrininkės padėtį taip pat parodė, jog kartu su ja į namą įėjusi bendrininkė, matydama, kaip S. K. kambaryje rausiasi komodoje, nesuprato, jog vykdoma vagystė, o į svetimą namą jos atėjo ketindamos pasiūlyti išsiburti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra išreikštas aiškus savo neteisėtų veiksmų pasmerkimas ir tvirtas nusistatymas nebeužsiimti panašia veikla ir nebenusikalsti, kas nesuteikia pagrindo konstatuoti esant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos ne subendrintai bausmei, kaip kad to prašoma apeliaciniu skundu, o skiriant bausmę už atskirą nusikaltimą. Kaip jau paminėta, paskirtoji 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už BK 178 straipsnio 2 dalyje nusikalstamos veikos padarymą, šiuo konkrečiu atveju S. K. yra itin švelni. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nuteistoji neatliko ankstesnės paskirtos bausmės ir padarė naują nusikalstamą veiką, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su 2018 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme nuteistajai palankesniu būdu, t. y. bausmes iš dalies sudėdamas prie neatliktos 1 metų 4 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas artimą minimaliai (past. – laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių (BK 50 straipsnio 2 dalis) trijų mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo bausmę (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys). Tad dar labiau švelninti S. K. paskirtą bausmę nėra jokio teisinio pagrindo.
14. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. K. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios S. K. gynėjo advokato Konstantino Mironovo apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.