Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Foods“ skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundas grindžiamas šiais argumentais.

Pareiškėja pabrėžia, kad ji įvykdė atsakovės sprendimą „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ ir sunaikino visus sprendimo priėmimo metu turėtus produktus, todėl Nutarimas priimtas nesant Maisto įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nustatytų atsakomybės taikymo sąlygų. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju atsakomybė kyla nesaugaus produkto gamintojui ir nesaugaus produkto tvarkymo subjektui, patiekusiam nesaugų maisto produktą į rinką.

Be to, pareiškėjos teigimu, atsakovė Nutarimą priėmė praleidusi Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytą dvejų metų terminą: 2020 m. gegužės 5 d. atsakovė žinojo visas nutarimui priimti būtinas aplinkybes, todėl nuo šios dienos skaičiuojamas dviejų metų terminas pasibaigė 2022 m. gegužės 6 d., todėl 2022 m. gruodžio 13 d. priimtas Nutarimas yra priimtas praleidus nustatytą terminą.

Atsakovės vertinimu, vadovaujantis teismų praktika, pažeidimo padarymo diena laikytina 2020 m. birželio 25 d., kai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamentas surašė protokolą dėl galimo Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo Nr. 69MĮPP-52, todėl įsitikinusi, kad nuo tos dienos skaičiuotinas Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje įtvirtintas dvejų metų terminas. Mano, kad šioje byloje susiklostė išskirtinė teisinė ir faktinė situacija, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA2-186-575/22021 sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje reikšmingu klausimu. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-648 patvirtinto Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 39 punktu, šiuo įsakymu sudaryta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. MĮPN-89 sustabdė bylos „Dėl „UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ nagrinėjimą iki bus gautas prejudicinis sprendimas. Pagal analogiją, šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nurodyta, jog visi nepasibaigę procesinių veiksmų atlikimo terminai sustabdomi sustabdžius bylos nagrinėjimą. Analogiška nuostata, pasak atsakovės, numatyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. Mano, jog aptartos aplinkybės patvirtina, kad byla „Dėl „UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ buvo sustabdyta esant objektyvioms aplinkybėms, o sustabdžius jos nagrinėjimą, sustojo ir baudos skyrimo terminas, todėl skundo argumentai dėl praleisto termino nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

II. Dėl nustatyto pažeidimo ir baudos paskyrimo pagrįstumo

Pažymėtina, kad maisto verslo operatorius privalo imtis tokių priemonių, kurių visuma užtikrintų, kad jo į rinką teikiamas maistas būtų saugus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad paprastai vien maisto pirkimas iš sertifikuoto tiekėjo nėra pakankama priemonė, siekiant įgyvendinti pareigą teikti į rinką saugų maistą (išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-250-502/2022). Vadinasi, pareiškėja, siekdama įrodyti, kad neturėjo realios galimybės elgtis kitaip ir numatyti tų aplinkybių, kurios paaiškėjo vėliau, t. y., kad konkretus maistas buvo nesaugus, turėtų pagrįsti, kad jai nebuvo įmanoma patikrinti, ar konkretus jo teikiamas į rinką maistas yra saugus, arba kad ji ėmėsi reikiamų priemonių, siekdama užtikrinti jo į rinką teikiamo maisto saugumą (pvz., atliko konkretaus maisto tyrimus, buvo gavusi tyrimų rezultatus iš tiekėjo ar ėmėsi kitų konkrečiu atveju tinkamų ir pakankamų priemonių). Nagrinėjamu atveju pareiškėja tokių įrodymų nepateikė.

Aptartame teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad nepaisant to, kad pareiškėja nebuvo pirmoji, kuri patiekė nesaugų produktą į rinką, teisės aktuose nustatytas reikalavimas – maisto produktų atitikimas saugumo reikalavimams turi būti užtikrinamas kiekviename gamybos, perdirbimo ir paskirstymo, įskaitant mažmeninę prekybą etape, reiškia ir tai, kad pareiškėja, neįrodžiusi, kad jai nebuvo įmanoma patikrinti, ar konkretus jo teikiamas į rinką maistas yra saugus, arba nesiėmusi reikiamų priemonių užtikrinti jos į rinką teikiamo maisto saugumą, turi prisiimti atsakomybę dėl nesaugaus maisto produkto patiekimo į rinką.

Atsižvelgęs į tai, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjos argumentus, susijusius su tuo, kad aplinkybė, jog ji nesaugius maisto produktus gavo iš sertifikuoto Europos Sąjungos tiekėjo, deklaruojančio ir garantuojančio maisto produkto saugumą, šalina jos atsakomybę dėl Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo.

Tai, kad pareiškėja neskundė 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 69SV-188 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriuo buvo uždrausta tiekti rinkai šaldytas vištienos šlauneles be galinio kaulo, patvirtina, kad sutiko su nustatytu faktu, jos į rinką patiektos šios partijos šaldytos vištienos šlaunelės be galinio kaulo, nėra saugus maisto produktas dėl 25 gramuose rastos bakterijos Salmonella Infantis. Priešingai, pareiškėja sutiko su nustatytu faktu ir vykdė jai sprendime nurodytus įpareigojimus.

Aukščiau aptarti rašytiniai bylos įrodymai neginčijamai patvirtina, kad produktuose, kuriuos pareiškėja įsigijo iš Rumunijos įmonės S.C. AAYLEX PROD S.A., iš kurių mėginiai paimti 2020 m. balandžio 22 d., trejuose mėginiuose po 25 g, buvo rasta bakterija Salmonella Infantis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokio pobūdžio ginčui aktualios Europos Sąjungos teisės normos, pagal kurias draudžiamas konkrečių serotipų salmonelių buvimas šviežioje paukštienoje, neimplikuoja išvados, kad kitokių serotipų salmonelėmis užkrėsta šviežia paukštiena atitinkamai turėtų būti laikoma saugia. Kompetentinga kontroliuojanti institucija turi diskreciją Reglamento Nr. 2073/2005 (EB) I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutės reikalavimus atitinkančią šviežią paukštieną pripažinti neatitinkančia Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio, reglamentuojančio maisto saugos reikalavimus, nuostatų, jei tokioje paukštienoje nustatyti Reglamente Nr. 2073/2005 (EB) nenurodyti salmonelės serotipai šiai institucijai leidžia įtarti, kad toks maistas yra nesaugus, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 (EB) 14 straipsnio nuostatą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-955-575/2022). Pagal Reglamento Nr. 178/2002 (EB) 14 straipsnio 1–2, 7–8 dalis, kompetentingos nacionalinės institucijos gali imtis atitinkamų maisto produktų pateikimą rinkai ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti juos iš rinkos, jei šios institucijos turi objektyvų pagrindą įtarti, kad šie maisto produktai yra nesaugūs.

Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas neturi pagrindo nesutikti su ginčijamame Nutarime padaryta išvada, jog Salmonella Infantis bakterijos buvimas pareiškėjos rinkai tiektose šaldytose viščiukų broilerių šlaunelėse be galinio kaulo reiškia, kad šis maisto produktas yra nesaugus, todėl neatitinka Reglamento Nr. 178/2002 (EB) ir Reglamento Nr. 2073/2005 (EB) bei Maisto įstatymo reikalavimų.

Aptartame kontekste teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjos argumentus, kad Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas pažeidimas ginčijamu Nutarimu konstatuotas nepagrįstai ir bauda paskirta nenustačius sąlygų, būtinų atsakomybei atsirasti. Aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, Maisto įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė šiuo atveju reiškia ne tai, kad atsakomybė nustatyta už kito asmens padarytus veiksmus, kaip kad nurodo pareiškėja, o tai, kad atsakomybė nustatyta kiekvienam maisto tvarkymo subjektui, pateikusiam į rinką nesaugų maistą.

Atsižvelgęs į tai teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad konstatavus Nutarime nurodytą pažeidimą ir dėl to pareiškėjai paskyrus 700 Eur baudą, buvo pažeisti nullum crimen, sine culpa (lot. nėra nusikaltimo, nėra bausmės) ar nulla poena sine lege (lot. nėra bausmės be įstatymo) principai, tad pareiškėjos skunde nurodyta plati Konstitucinio Teismo jurisprudencija nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšminga.

III. Dėl termino nuobaudai skirti

Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumento, kad ginčijamu Nutarimu pareiškėjai bauda paskirta praleidus Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytą dvejų metu terminą, teismas akcentuoja šias aplinkybes.

Kaip minėta, Maisto įstatymo 12² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, maisto tvarkymo subjektui ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojui ir (ar) tiekėjui pritaikiusi rinkos ribojimo priemones, skiria įspėjimus arba baudas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, skiriama nuo 3 000 iki 14 000 eurų bauda.

Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 12² straipsnyje numatytas baudas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali skirti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Tunkamasis pažeidimas suprantamas kaip pažeidimas, prasidedantis nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento ir pasibaigiantis, kai asmuo pats nutraukia pareigos nevykdymą, ar kaip pažeidimą nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia.

Aptartuoju atveju nustatyti aiškūs pareiškėjos veiksmai patiekiant nesaugų maisto produktą į rinką, taigi, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pažeidimas buvo trunkamasis. Taigi, Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatyto termino eiga laikytina prasidėjusi nuo pažeidimo padarymo dienos.

Priėmus sprendimą dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo, kurio forma nustatyta Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. B1-487 „Dėl Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 priede, pareigūnas atlieka galimo Maisto įstatymo pažeidimo tyrimą ir, nustatęs Maisto įstatymo pažeidimą, už pažeidimą atsakingus asmenis ir visas su pažeidimo tinkamu įvertinimu (kvalifikavimu) susijusias aplinkybes, surašo protokolą. Protokolas surašomas ir tais atvejais, kai nesaugaus produkto jau nėra (jis suvartotas / sunaudotas ar kt.), tačiau visos Maisto įstatymo pažeidimo tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad buvo padarytas Maisto įstatymo pažeidimas, t. y. nustatyta, kad rinkai buvo tiekiamas nesaugus produktas, nustatytas asmuo, atsakingas už nesaugaus produkto tiekimą rinkai, nustatytos kitos atsakomybei pagal Maisto įstatymą taikyti būtinos aplinkybės (Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-648; 2022 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. B1-737 redakcija, galiojusi ginčui aktualiu metu) (kaip minėta, tekste ir – Aprašas). Taigi, remiantis nurodytomis Aprašo nuostatomis, Maisto įstatymo pažeidimo tyrimas pradedamas priėmus sprendimą dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo ir baigiamas protokolo surašymu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pažeidimo nustatymo diena yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena, o sąvoka „pažeidimo nustatymo diena“ laikytina diena, kai kompetentinga institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas pažeidimas. Pažeidimo nustatymo diena – momentas, kai institucija, įgaliota surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Tokie duomenys yra pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės, traukiamo atsakomybėn asmens nustatymas ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-558-822/2018).

Nagrinėjamu atveju protokolas pareiškėjai surašytas 2020 m. birželio 25 d., taigi Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytas dvejų metų terminas baudai paskirti baigėsi 2022 m. birželio 25 d. Ginčijamas Nutarimas priimtas 2022 m. gruodžio 13 d., tad, kaip pagrįstai nurodo pareiškėja, Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytas dvejų metų baudos skyrimo terminas praleistas ir praleistas žymiai, t. y. penkis mėnesius 18 dienų.

Atsakovė viena vertus neginčija, kad Nutarimas nepriimtas per dvejus metus nuo protokolo surašymo, kita vertus pažymi, kad šiuo atveju susiklostė išimtinė situacija: siekiant priimti teisingą sprendimą pareiškėjos atžvilgiu, bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas, kurį paprašė priimti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA2-186-575/2021; šiuo atveju, pareiškėjos nuomone, sustabdymo terminas neturėtų būti įskaičiuojamas į Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytą dvejų metų terminą. Pažymi, kad galimybę sustabdyti bylos nagrinėjimą nustato ir Aprašo 39 punktas, bylos sustabdymo institutas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 76 straipsnyje.

Vertindamas šiuos atsakovės argumentus, teismas pažymi šiuos aspektus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (ultra vires), pripažįstami neteisėtais (2006 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-2/2006; 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-4/2008; 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, be kita ko, vertina konkrečias teisės aktų nuostatas, suteikiančias įgaliojimus viešojo administravimo subjektui, taip pat viešojo administravimo subjekto veiklos sritį, funkcijas bei tikslus, dėl kurių jis buvo įsteigtas (2014 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I146-5/2014).

Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje iš esmės įtvirtintas senaties terminas, kuriam suėjus ūkio subjektui negali būti taikoma atsakomybė. Šiuo atveju nei Maisto įstatymas, nei joks kitas teisės aktas nenumato galimybės atsakovei sustabdyti baudos skyrimo terminą, jį pratęsti ar išskaičiuoti iš bendro termino. Taigi, bet kokie atsakovė veiksmai Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytą terminą pratęsiant, jo skaičiavimą sustabdant, iš esmės reikštų veikimą viršijant nustatytas kompetencijos ribas. Atsakovės nurodyti – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 76 straipsnis, – pagal teisės analogiją šiuo atveju negali būti taikomi, nes nurodytuose straipsniuose kalbama apie procesinius terminus, kurių pabaiga neapibrėžta, o šiuo atveju Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje įtvirtintas terminas nėra procesinis terminas, jis priskirtinas materialiajam terminui.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nubaudimo senaties termino taikymo tikslas yra užtikrinti, kad asmenys atsakomybėn būtų patraukti tik per konkretų ir iš anksto žinomą laiko tarpą, kadangi priešingu atveju būtų paneigti atsakomybės tikslai, o taip pat ir konstituciniai principai – atsakomybėn traukiamo asmens teisėti lūkesčiai ir teisinis tikrumas. Nustatant patraukimo atsakomybėn terminus siekiama sukurti sistemą, kurioje atsakomybė taikoma tik pagal aiškiai apibrėžtas taisykles siekiant atsakomybės tikslų, bylinėjimasis negalėtų būti begalinis, užtikrinant, kad atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis nebūtų neapibrėžta neribotą laiką. Kartu priežiūros subjektai yra skatinami operatyviai reaguoti į galimus pažeidimus. Greitas reagavimas padarius teisės pažeidimą, greitai paskirta poveikio priemonė turi didesnį prevencinį poveikį tiek teisės pažeidėjui, tiek kitiems asmenims. Pavėluotai paskirta nuobauda gali būti suvokta kaip nebaudžiamumas, be to, ilgalaikis nusižengimą padariusio asmens nebaudžiamumas yra neleistinas dėl jo teisinės padėties tokiu atveju neapibrėžtumo.

Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-948-1047/2024 pripažino termino surašyti protokolą praleidimą neesminiu procedūriniu pažeidimu (Aprašo 9 punktas), neturėjusiu įtakos teisingo ir teisėto sprendimo priėmimui, tačiau nurodytoje byloje suformuota teismo praktika negali būti taikoma nagrinėjamu atveju, nes: minimoje byloje kalbama apie procedūrinį Apraše nustatytą nežymiai praleistą terminą protokolui surašyti, tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra žymiai praleistas Maisto įstatyme nustatytas materialinio pobūdžio terminas, draudžiantis asmeniui taikyti baudą pasibaigus nustatytam laikui.

Teismas sutinka, su atsakovės vertinimu, kad Aprašo 39 punktas leidžia bylos nagrinėjimą sustabdyti, tačiau tai niekaip nekeičia įstatyme įtvirtinto reikalavimo, kad sprendimas dėl nustatyto pažeidimo turi būti priimtas per Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytą terminą. Subjektas, kurio kompetencijoje yra skirti baudą dėl vienokių ar kitokių priežasčių per nustatytą terminą nepriimdamas sprendimo, privalo prisiimti dėl to kylančias rizikas (pasekmes).

Aptartame kontekste teismas negali sutikti su atsakovės vertinimu, kad bylos sustabdymo terminas neturi būti įskaičiuotas į Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytą dvejų metų terminą. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad atsakovė praleido nustatytą dvejų metų terminą baudai paskirti, o baudą pareiškėjai paskirdama po šio termino, pažeidė Maisto įstatymo 12⁴ straipsnį, todėl ginčijamas Nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Nors atsakovė atsikirtimuose, pateikdama argumentus dėl praleisto termino, nurodo ir argumentus dėl darbo krūvio, buvusių karantino ribojimų, tačiau šiuo atveju jie nėra reikšmingi, nes termino praleidimą išskirtinai sąlygojo bylos nagrinėjimo sustabdymas.

Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis). Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis).

Aptartame kontekste yra pagrindas spręsti, kad skundžiamas raštas neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas, Nutarimas naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Pareiškėja skunde nurodė ir kitus argumentus dėl Nutarimo naikinimo, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia reikalavimo detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Konstatavus aptartą ginčijamo Nutarimo panaikinimo pagrindą, atskirai nepasisakytina dėl kitų pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų (aplinkybių), nes jų vertinimas teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui nebeturi reikšmės.

III. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas, patikslinęs skundo reikalavimus, prašė panaikinti atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. MĮPN-282 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“, kuriuo už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą pareiškėjai paskirta 700 Eur bauda.

Aukščiau aptarti įrodymai ir argumentai patvirtina, kad Nutarimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, dėl ko naikintinas, taigi pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Pareiškėjas 2025 m. sausio 30 d. prašymu prašo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų (skundo parengimas – 435,60 Eur, žyminis mokestis – 22,50 Eur, prašymai, dalyvavimas teismo posėdžiuose ir pasirengimas jiems – 217,80 Eur ir 363 Eur, atsiliepimo parengimas – 653,40 Eur, taigi iš viso – 1 692,30 Eur. Šias išlaidas patvirtina 2023 m. vasario 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2023-39 (435,60 Eur), 2023 m. gegužės 8 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 2023-133 (217,80 Eur), 2023 m. liepos 7 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 2023-191 (653,40), 2025 m. sausio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 2025-44 (363 Eur), 2023 m. sausio 2 d. duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur) bei sąskaitos išrašai.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Nustatyta, kad pareiškėja skundą teismui pateikė 2023 m. sausio 3 d., todėl taikytinas 2022 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 799 Eur) ir už advokato paslaugas rengiant skundą pareiškėjai gali būti maksimaliai atlyginta 4 497,50 Eur (1 799 Eur x 2,5); pareiškėjos atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas 2023 m. liepos 10 d. (2023 m. III ketvirtis), tad taikytinas 2023 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 959,90 Eur) ir už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą pareiškėjai gali būti maksimaliai atlyginta 4 899,75 Eur (1 959,90 Eur x 2,5). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma (435,60 Eur ir 653,40 Eur) už advokato suteiktas paslaugas rengiant skundą ir atsiliepimą, neviršija maksimalios galimos priteisti sumos, įvertinus bylos pobūdį, nagrinėjamų teisinių klausimų sudėtingumą, Rekomendacijose nurodomus maksimalius atlygintinus dydžius, ši suma visa apimtimi priteistina pareiškėjai iš atsakovės.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti išlaidas už prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo parengimą, advokato pasiruošimą ir dalyvavimą teismo posėdyje.

Rekomendacijų 8.16 punktas nustato, kad už kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 0,4 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos atstovas prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo su papildomais paaiškinimais pateikė 2023 m. gegužės 9 d., todėl taikytinas 2022 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 900,30 Eur) ir už šią advokato paslaugą pareiškėjai maksimaliai gali būti atlyginta 760,12 Eur (1 900,30 Eur x 0,5).

Pagal teismų praktiką pasiruošimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose laikytinos vienos rūšies paslaugomis. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą yra taikomas koeficientas 0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Nustatyta, kad nagrinėjant bylą įvyko du teismo posėdžiai: 2023 m. gegužės 9 d. (trukmė 82 min.); 2025 m. sausio 30 d. (trukmė – 31min.), taigi bendra teismo posėdžių trukmė – 2 val.; pasirengimas 2025 m. sausio 30 d. teismo posėdžiui pagal PVM sąskaitą-faktūrą (kartu su teismo posėdžiu) – 3 val.

Atsižvelgiant į teiktos paslaugos laiką, maksimali užmokesčio už pasirengimo ir atstovavimo teisme 1 val. yra 190,03 Eur (1 900,30 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2022 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1) (2023 m. gegužės 9 d. teismo posėdis) bei 1 val. yra 223,79 Eur (2 237,90 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2024 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1) (2025 m. sausio 30 d. teismo posėdis).

Pareiškėjos prašoma priteisti išlaidų už prašymo dėl dokumentų pateikimo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje suma (217,80 Eur bei 363 Eur) neviršija maksimalios galimos priteisti užmokesčio už nurodytas teisines paslaugas sumos, todėl įvertinus bylos pobūdį, nagrinėjamų teisinių klausimų sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų trukmę, visa apimtimi iš atsakovės priteistina pareiškėjai.

Pareiškėjos atstovas advokatas Kristijonas Paliutis, paduodamas skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Žyminis mokestis vertintinas kaip kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai, todėl taip pat priteistinos iš atsakovės (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalis).

Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas, pareiškėjai iš atsakovės priteisiant 1 692,30 Eur (22,50 Eur + 435,60 Eur + 217,80 Eur + 653,40 Eur + 363 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Foods“ skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. MĮPN-282 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic Foods“ iš atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 1 692,30 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt du eurus 30 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.