Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo N. N. (N. N.) kasaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 16 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai neįvykdė pareigos nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, rėmėsi aplinkybėmis, kurios nėra nustatytos byloje, nesiėmė visų įmanomų priemonių bylai teisingai išspręsti bei padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus, nes rėmėsi tik nuteistuosius kaltinančiais įrodymais, ignoravo esančius prieštaravimus, esantiems įrodymams suteikė kitą nei jų turinio prasmę.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad siekiant pagrįsti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus, kasatorius dėsto įvykio aplinkybes, taip pat liudytojų E. A., T. Ž., K. S., nukentėjusiojo R. Š. ir jo sutuoktinės R. Š. parodymų turinį bei jį vertina patikimumo aspektu, analizuoja kitus byloje esančius įrodymus, pateikia savo gynybinę įvykių versiją išimtinai nesutinkant su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu. Nuteistasis iš esmės neigia savo kaltę ir ginčija teismų atliktą faktinių aplinkybių vertinimą, o tai nepagrindžia netinkamo baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Tokie kasacinio skundo teiginiai, kuriais savaip interpretuojami įrodymai ir pateikiamas subjektyvus jų vertinimas, nėra apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas – ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į iš esmės analogiškus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus. Teisinių argumentų, kurie pagrįstų, kad teismai padarė esminius baudžiamojo proceso teisės pažeidimus, taip pat nepateikta, dėl to šiuo atveju nėra pagrindo išvadai dėl nurodyto BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo buvimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo N. N. (N. N.) kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.