- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- eI-5478-281/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00137-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė dalyvaujant pareiškėjo A. B. (A. B.) atstovui Aleksanderui Višnevskiui (Aleksander Višnevski), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas A. B. 2016-01-11 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015-12-14 sprendimą Nr. S-242(7-243/2015); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015-09-15 sprendimą Nr. 68-165; 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2015-06-22 sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-397 dėl pareiškėjui paskaičiuoto 20 604,15 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 2 060 Eur gyventojų pajamų mokesčio baudos ir 11 604 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių.
Paaiškino, kad 2012-09-06 buvo atliktas pareiškėjo mokestinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad 2008 m. pareiškėjas į savo asmeninę sąskaitą esančią „Swedbank“, AB iš SIA „RAVENA" gavo 85 850 Eur. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patikrinimo akte nurodė, kad pagal „Swedbank", AB banko pateiktus sąskaitų išrašus nustatyta, kad į pareiškėjo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje registruota bendrovė SIA „RAVENA" 2008 m. dalimis pervedė 85 850 Eur piniginių lėšų. Vilniaus AVMI konstatavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 22 str. 3 d. nuostatomis, gautos pajamos, kurios nepriskiriamos A klasės pajamoms, priskiriamos B klasės pajamoms. Vadovaujantis GPMĮ 25 str. bei 27 str. nuostatomis, gyventojas, gavęs B klasės pajamų, privalo jas deklaruoti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje ir nuo jų sumokėti mokesčius. Vadovaujantis GPMĮ 27 str. 1 d., pareiškėjas privalėjo pateikti 2008 m. metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir deklaruoti kitas su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas, apskaičiuoti ir sumokėti GPM. Todėl apskaičiavo pareiškėjui papildomai 20 604,15 Eur GPM sumą už 2008 metus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus AVMI privalėjo pasinaudoti jai įstatymo suteiktais įgaliojimais, atlikti jai pavestas funkcijas bei išsiaiškinti objektyvią tiesą, o ne surinkti lengvai prieinamus duomenis apie pareiškėją, kurių pagrindu negalima padaryti kategoriškos išvados apie tai, jog Latvijos bendrovės į pareiškėjo banko sąskaitą pervestos lėšos buvo skirtos būtent pareiškėjui bei, kad būtent pareiškėjas tomis lėšomis pasinaudojo. VMI bei Komisija taip pat nesigilino į atsiradusį ginčą, atkartojo faktiškai tuos pačius Vilniaus AVMI argumentus ir konstatavo, jog pareiškėjo gautos lėšos buvo apmokestintos pagrįstai. Pareiškėjas jokių sąsajų su Latvijos bendrove SIA „RAVENA" neturi, jokių sandorių nesudarė, o minėtos piniginės lėšos į jo sąskaitą buvo pervestos S. M. prašymu, kadangi draugo T. M. tėvas S. M. paprašė pasinaudoti banko sąskaita. Visas į sąskaitą minėtos bendrovės pervestas pinigines lėšas pareiškėjas išgrynino banke ir atidavė S. M.. SIA “RAVENA” Latvijos mokesčių administratoriui nepateikė jokio atsakymo į jo siųstus paklausimus, bendrovė yra išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registro, ataskaitų neteikia ir nurodytu adresu nerandama, todėl darytina išvada, kad Vilniaus AVMI neturi jokių įrodymų ar informacijos, kurių pagrindu būtų galima apmokestinti į pareiškėjo sąskaitą pervestas ir pareiškėjo išgrynintas lėšas.
Pažymi, kad tuo metu kai įvyko bankinės lėšų išgryninimo operacijos, jam buvo 21 metai ir jis neturėjo pakankamai patirties su finansinėmis operacijomis, kad galėtų visas jas fiksuoti taip kaip fiksuoja asmenys turintys atitinkamos patirties. Pareiškėjas nežinojo, kad perduodant išgrynintus pinigus S. M. privalėjo su pastaruoju sudaryti pinigų priėmimo-perdavimo aktą ar kitą pinigų perdavimą patvirtinti dokumentą. Aplinkybė, kad pareiškėjas į savo asmeninę sąskaitą gavo mokestinio tyrimo metu nustatytas pinigų sumas dar nereiškia, kad būtent jis gavo finansinę naudą. Kadangi išgryninti pinigai buvo perduoti trečiajam asmeniu S. M., ko pastarasis iš esmės neginčija ir ką patvirtina tiek V. J. ir T. K. parodymai, darytina išvada, kad pareiškėjas pozityviųjų pajamų negavo. Inspekcija neįrodė, kad pareiškėjas pervestais pinigais pasinaudojo, t. y. kad būtent jis gavo finansinę naudą. Kadangi finansinė nauda pareiškėjui neatsirado, nėra pagrindo pareiškėjui apskaičiuoti sprendime nurodytą mokestinę nepriemoką.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Vilniaus AVMI patikrinimo metu nustatė, kad Latvijos Respublikoje registruota bendrovė SIA „RAVENA“ 2008 m. sausio mėn. į pareiškėjo asmeninę sąskaitą dalimis pervedė 85 850 Eur pinigines lėšas, kurias, atskaičius 550,91 Eur banko mokesčius, pareiškėjas nedelsdamas (tą pačią dieną, kai pinigai pateko į sąskaitą) išėmė iš sąskaitos grynaisiais pinigais. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo paaiškinime nurodomi faktai skiriasi nuo iš Latvijos Respublikos mokesčių administratoriaus gautos informacijos, t. y. 2012-08-22 pateiktame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad Latvijos bendrovės pervestas pinigines lėšas jis išgrynino ir banke atidavė S. M., tačiau S. M. pateiktame paaiškinime nepatvirtino turėjęs kokių nors sandorių su SIA „RAVENA“ ir kad pareiškėjo pavardė jam negirdėta bei apie iš pareiškėjo gautas pinigines lėšas S. M. nieko nepasisakė.
Esant nustatytam pinigų pervedimo į pareiškėjo asmeninę sąskaitą faktui bei nesant įrodymų apie kokį nors kitą ginčo pinigų sumos patekimo į pareiškėjo asmeninę sąskaitą pagrindą, centrinis mokesčių administratorius neturi pagrindo ginčo 85 850 Eur sumą traktuoti kaip nors kitaip, nei laikyti ją pareiškėjo pajamomis. Tai, jog pareiškėjas tą pačią dieną iš savo sąskaitos lėšas išgrynino, neturi reikšmės, nes atitinkama pinigų suma buvo tapusi pareiškėjo pajamomis ir nėra svarbu, kiek laiko atitinkamas pajamas pareiškėjas turėjo savo žinioje.
Aplinkybė, kad SIA „RAVENA“ Latvijos mokesčių administratoriui nepateikė jokio atsakymo į paklausimus ir neatsakė kokie ryšiai sieja pareiškėją su minėta bendrove, negali būti pagrindu naikinti ginčijamą Vilniaus AVMI sprendimą, nes tai nepaneigia pinigų pervedimo į pareiškėjo asmeninę sąskaitą banke fakto. Įrodymus, kad SIA „RAVENA“ pareiškėjui pervestos lėšos nepagrįstai apmokestintos (pareiškėjui neatsirado prievolės šių lėšų deklaruoti įstatymų nustatyta tvarka ir sumokėti priklausančius mokesčius) turi pateikti ne mokesčių administratorius, o mokesčių mokėtojas, kuriam tokia prievolė atsirado (MAĮ 67 str. 2 dalis). Nors Vilniaus AVMI nenustatė, jog pareiškėjo turtinė padėtis pagerėjo, kad jis disponuoja nurodyto dydžio lėšomis, ar kad pareiškėjas įsigijo registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, šios aplinkybės neįrodo, kad pareiškėjas ginčo pajamų negavo ir jų neturi. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas išėmė iš savo atsiskaitomosios sąskaitos minėtą pinigų sumą grynaisiais pinigais ir tai patvirtina, kad jis pinigais disponavo (disponuoja).
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjo atstovas 2014-02-19 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas įvertinti S. M. veiksmų teisėtumą ir pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju. Vilniaus apygardos prokuratūra prašymą persiuntė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuri 2014-05-07 nutarimu Nr. AT-10-1-8-99 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą S. M. atžvilgiu, jo veikloje nesant nusikalstamų veikų. Pareiškėjas ginčijamų sandorių metu buvo pilnametis, pilnai atsakantis už savo veiksmus ir jų sukeltas pasekmes, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo amžius ar patirtis nelaikytini aplinkybe, paneigiančia patikrinimo metu surinktų duomenų pagrįstumą.
Atsakovės VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepime nurodė, kad palaiko VMI prie FM atsiliepime pateiktus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas posėdyje nedalyvavo.
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus AVMI 2015-04-27 surašė patikrinimo aktą Nr.(4.65)-FR0680-269 kuriame nurodė pareiškėjui A. B. sumokėti į biudžetą 20 604,15 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumą (Komisijos byla 69–75).
Pareiškėjas nesutikdamas su patikrinimo aktu 2015-06-03 pateikė Vilniaus AVMI rašytines pastabas. Vilniaus AVMI 2015-06-22 sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-397 dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtino pareiškėjui priskaičiuotą GPM sumą ir papildomai nurodė sumokėti 11 604 Eur GPM delspinigių bei skyrė 2 060 Eur GPM baudos (Komisijos byla 32–36).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo, kuriais nustatytos bei patvirtintos 20 604,15 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 2 060 Eur gyventojų pajamų mokesčio baudos ir 11 604 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių sumos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje kyla ginčas susijęs su įrodinėjimo naštos perkėlimu mokesčių administratoriui. Pareiškėjas teigia, kad būtent mokesčių administratorius privalėjo išsiaiškinti objektyvią tiesą apie tai, kad į pareiškėjo banko sąskaitą pervesti pinigai buvo skirti pareiškėjui, todėl privalo būti apmokestinami. Pareiškėjas nurodo, kad mokesčių administratorius, surinko lengvai prieinamus duomenis apie pareiškėją, kurių pagrindu negalima padaryti kategoriškos išvados apie tai, jog Latvijos bendrovės į pareiškėjo banko sąskaitą pervestos lėšos buvo skirtos būtent pareiškėjui. Teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių faktinių dokumentų, patvirtinančių išgrynintų pinigų perdavimo faktą kitam asmeniui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas mokestinę bylą dėl įpareigojimo sumokėti fizinių asmenų pajamų mokestį nepagrindus gautų pajamų, administracinėje byloje Nr. A17-301/2007 pažymėjo, kad „įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 56 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1378-556/2016).
Nagrinėjamu atveju mokesčių administratoriui disponuojant jo surinktų įrodymų visuma, leidžiančia priimti sprendimą dėl GPM apskaičiavimo, pareiškėjui atsirado pareiga tokius įrodymus pateikti. Pareiškėjas teigia, kad iš jo asmeninės sąskaitos išgrynintos piniginės lėšos buvo perduotos S. M., tačiau nėra pateikta objektyvių įrodymų patvirtinančių šitą aplinkybę. Priešingai, S. M. savo paaiškinime nurodė, kad nėra turėjęs jokių sandorių su SIA „RAVENA“, pareiškėjo pavardė jam nežinoma. Aplinkybė, kad SIA „RAVENA“ Latvijos mokesčių administratoriui nepateikė jokio atsakymo į jo siųstus paklausimus, išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojo registro, neteikia ataskaitų ir nurodytu adresu nerandama, nepaneigia aplinkybės, kad piniginės lėšos buvo pervestos iš SIA „RAVENA“ į pareiškėjo asmeninę sąskaitą. Pareiškėjas nurodo, kad aplinkybę, jog piniginės lėšos buvo skirtos ne jam o S. M. patvirtina ir V. J. bei T. K. parodymai, tačiau byloje nėra pateikta jokių minėtų asmenų parodymus patvirtinančių objektyvių įrodymų, todėl teismas nevertina V. J. ir T. K. parodymus kaip objektyvius.
Pareiškėjas pažymi, kad tuo metu kai įvyko bankinės lėšų išgryninimo operacijos, jam buvo 21 metai ir jis neturėjo pakankamai patirties su finansinėmis operacijomis, kad galėtų visas jas fiksuoti taip kaip fiksuoja asmenys turintys atitinkamos patirties.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 str. fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad piniginių lėšų gavimo momentu pareiškėjui buvo 21 metai, todėl jis buvo įgijęs visišką veiksnumą ir galėjo suvokti atliekamų veiksmų pasekmes. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmens, kuriam sandorio sudarymo metu buvo tik 18 metų ir kuris sandorio sudarymo metu neturėjo jokios investavimo patirties, asmeninės savybės nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes asmuo, būdamas veiksnaus amžiaus, gali prisiimti pagal sudaromas sutartis teises ir pareigas, kurios nustatytos sutarties sąlygose ir atitinkamų įstatymų normose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. S. ir kt. v. BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-11-969/2016). Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad asmuo, kuriam finansinės operacijos atlikimo metu buvo 21 metai, turėjo suprasti, kad išgryninant nemažą pinigų sumą iš savo sąskaitos ir, kaip jis teigia, vėliau perduodant trečiajam asmeniui, toks veiksmas turėjo būti atitinkamai įforminamas, todėl pareiškėjo teiginiai dėl amžiaus ir patirties stokos atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nesutinka su Komisijos argumentu, jog į pareiškėjo sąskaitą pervestos pinigų sumos yra laikomos pareiškėjo pajamomis bei, kad aplinkybė kiek laiko pareiškėjas tas pajamas turėjo savo žinioje bei ką jis su jomis vėliau padarė, neturi teisinės reikšmės.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 bei 2 dalis numato, kad pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (redakcija galiojusi nuo 2008 04 24 iki 2008 12 30). Pajamų, išskyrus pozityviąsias pajamas bei priskiriamas Europos ekonominių interesų grupės pajamas, gavimo momentu laikomas momentas: 1) kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos. Jeigu pajamos gautos užsienio valstybėje, faktiškai gautomis pajamomis laikoma visa pajamų suma, neatsižvelgiant į toje valstybėje nuo tų pajamų išskaičiuotą ir (arba) sumokėtą pajamų ar jam tapataus mokesčio sumą, arba 2) kai bet kokia forma išmokamos išmokos, jei pagal šį Įstatymą prievolė išskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojo pajamų nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme numatytas pajamų gavimo momentas nėra siejamas su tam tikru laiko tarpu, yra svarbu, kad pajamos bet kokia forma pareiškėjas gautų. Nagrinėjamoje situacijoje nėra ginčo, kad pareiškėjui pinigai buvo pervesti į sąskaitą ir kad pareiškėjas išgrynino šias pinigines lėšas gautas iš Latvijoje registruoto subjekto, todėl pajamų gavimo momentas yra įrodytas.
Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis GPMĮ 22 str. 3 d., pareiškėjui iš SIA „RAVENA" pervestas pingines lėšas pagrįstai pripažino B klasės pajamomis, taip pat apmokestino šias pajamas jų gavimo metu galiojančiais GPM tarifais. Pareiškėjas objektyviai nepagrindė aplinkybės, kad pinigai buvo skirti ne jam, o trečiajam asmeniui, todėl būtent pareiškėjui teko pareiga sumokėti gyventojų pajamų mokestį, pagal GPMĮ 22 str. 3 d., 25 str., 27 str. nuostatas.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad tiek Vilniaus AVMI 2015-06-22 sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-397, tiek VMI 2015-09-15 sprendimu Nr. 68-165 faktinės aplinkybės vertintos ir ginčo santykius reglamentuojantys teisės aktų nuostatos taikytos tinkamai, minėti sprendimai pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. yra pagrįsti ir teisėti, todėl skundo reikalavimas juos panaikinti atmestinas. Remiantis tais pačiais motyvais atmestinas ir skundo reikalavimas panaikinti Komisijos 2015-12-14 sprendimą Nr. S-242(7-243/2015), kuris priimtas įstatymo nustatyta ikiteismine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo keliamą ginčą.
Kadangi pareiškėjo pagrindinis reikalavimas dėl GPM apskaičiavimo pagrįstumo atmetamas kaip nepagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo dėl pareiškėjui priskaičiuotų GPM delspinigių ir baudos panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.