Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

2021-04-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-529-1036/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-04-29
Bylos Nr.
A18.-529-1036/2021
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00106-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas (pirm.)
Pažeidėjas
L. P.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylos Nr. A18.-529-1036/2021
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00106-2021-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.11; 21.9.10.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. P., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. 2021 m. sausio 11 d. 9 val. 00 min. iki 2021 m. sausio 11 d. 11 val. 00 min., socialiniame tinkle „Facebook“ po internetinio portalo „15 min.“ patalpintu straipsniu pavadinimu „Nufilmuotas skandalingas žymiojo pareigūno elgesys: lazda į galvą trenkia nesipriešinusiam vyrui“, viešai, skaitant dideliam kiekiui socialinio tinklo naudotojų, parašė įžeidžiantį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio V. V. (V.) komentarą „Tam pydarui paciam i galva pora kartu reiketu duoti <...>“ (rašysena netaisyta).

L. P. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie jos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (b. l. 16). L. P. administracinio nusižengimo tyrimo metu prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (b. l. 10–11), todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Nagrinėjamoje byloje L. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 508 straipsnį. Administracinė atsakomybė pagal ANK 508 straipsnį kyla už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Pažymėtina, kad žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus prigimtinių teisių (25 straipsnis). Tačiau žmogaus saviraiškos laisvė nėra absoliuti, taigi ji gali būti ribojama įstatymu, jei tai yra būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, apsaugoti žmogaus garbę ir orumą. ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksniai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m, birželio 19 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007; Nr. 2K- 396/2009). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013) (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-61-929/2021). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo po internetinio portalo „15 min.“ patalpintu straipsniu socialiniame tinkle parašė komentarą „Tam pydarui paciam i galva pora kartu reiketu duoti <...> policijos pareigūno V. V. atžvilgiu. Tokiu atveju visada būtina atsižvelgti ir į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą. Iš policijos pareigūno V. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis matydamas tokio pobūdžio komentarus jautėsi įžeistas ir žeminamas, tai suprato kaip tiesioginį puolimą prieš jį, kaip policijos pareigūną (b. l. 4). Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu paminėti žodžiai buvo išsakyti su neigiama potekste, siekiant įžeisti ir pažeminti policijos pareigūną. Be kita ko pažymėtina, kad ir pati administracinėn atsakomybėn traukiama L. P. neneigia savo kaltės, nurodydama, jog parašė įžeidžiantį komentarą (b. l. 10–11), kas parodo jos valinį santykį su atliktais veiksmais ir padarytu administraciniu nusižengimu, ir taip leidžia įvertinti jos asmenybės pavojingumą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visumą patvirtina, kad L. P. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje.

Dėl nuobaudos individualizavimo

L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjos asmenybę, į egzistuojančią vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Taigi individualizuodami nusižengimą padariusiems asmenims skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą konstatavo, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-188-211/2018). Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-51-489/2017). Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad išimtinėmis aplinkybėmis pripažįstamos ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, bet ir paties administracinio nusižengimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, visų nustatytų aplinkybių bendras kontekstas. Individualizuojant nuobaudą už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje, neabejotinai svarbu nustatyti kokiame kontekste buvo išsakyti žodžiai, ar žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš galimai neteisėtus pareigūnų veiksmus. Iš teismo išreikalautos 2021 m. kovo 16 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. V. veiksmų (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvados) matyti, kad pats policijos pareigūnas, dėl kurio veiksmų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasisakė įžeidžiančiai, veikė neteisėtai. Policijos pareigūno fizinės prievartos panaudojimas prieš asmenį buvo perteklinis, kitų veiksmų atlikimas prieš kitus asmenis buvo nepagrįstas, nes asmenys jokio realaus tiesioginio pavojaus pareigūnams nekėlė, neatliko ir nekėlė grėsmės pareigūnų gyvybei ar sveikatai. Apibendrinus buvo nustatyta, kad V. V. veiksmai buvo nepagrįsti, neadekvatūs esamoms aplinkybėms, neproporcingi esam pavojui ir nebūtini siekiant tinkamai atlikti minėtas funkcijas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad minėti pareigūno veiksmai pagrįstai sukėlė neigiamą visuomenės reakciją, tuo menkinant policijos kaip institucijos autoritetą (b. l. 23–33). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, peržiūrėjęs internetinio portalo „15 min.“ socialiniame tinkle patalpintą vaizdo įrašą, galėjo pasipiktinti policijos pareigūno veiksmais, kurie kaip jau minėta Tarnybinio patikrinimo išvada pripažinti neteisėtais, tačiau reaguodama į neteisėtus pareigūno veiksmus pasirinko netinkamus (įžeidžiančius) žodžius savo saviraiškos laisvei realizuoti. Kartu atsižvelgtina ir į tai, jog L. P. nuoširdžiai gailisi padariusi administracinį nusižengimą, atsiprašo policijos pareigūno, kurį įžeidė, prašo jai neskirti baudos, kadangi yra nedirbanti, slauganti neįgalią motiną (b. l. 10–11).

Vertinant nustatytas aplinkybes bendrame kontekste su pačio pareigūno netinkamu elgesiu bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas daro išvadą, kad administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti L. P. paskiriant padaryto administracinio nusižengimo sankcijoje nenumatytą, tačiau įstatymo įtvirtintą nuobaudos rūšį – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

L. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi skirti įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas