Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-61-929/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-12
Bylos Nr.
AN2-61-929/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02732-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Rasa Paužaitė (pirm.)
Pažeidėjas
J. S.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariatas 2-asis veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-61-929/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02732-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 19.11; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-3005-1133/2020, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja (toliau – Institucija) 2020 m. rugsėjo 22 d. J. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 12-ANR_P-1618-2020 už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 21 d., apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas viešoje vietoje, viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ konferencijų salėje, po vykusios konferencijos, garsiai šūkavo rusų kalba, provokavo renginio dalyvius, trikdė konferencijos dalyvių rimtį, o konferencijoje tarnybines pareigas vykdžiusiems policijos pareigūnams paprašius palikti konferencijos salę, policijos pareigūno atžvilgiu pavartojo necenzūrinius ir užgaulius žodžius (runkeli, „keiksmažodis“), akivaizdžiai siekdamas jį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Šie J. S. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, 508 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2020 m. gruodžio 9 d. nutarime konstatavo, kad J. S. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei pažemino pareigūno garbę ir orumą, todėl pripažino jį kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnio (nutarimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta 484 straipsnio) 1 dalyje, 508 straipsnyje, padarymo ir paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 120 eurų baudą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. S. (toliau – apeliantas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. vykusioje konferencijoje buvo blaivus, tą patvirtina ir skundžiamo nutarimo 14 punktas. Pažymi, kad jis po konferencijos kalbėjo apie tai, kad ne S. T., bet prezidentas A. L. buvo išrinktas teisėtai, o siekdamas tą įrodyti, jis pateikė ,, (duomenys neskelbtini)” apklausos rezultatus, kuriais jis nemosikavo, bet rodė kaip jo teiginius patvirtinančius duomenis. Apelianto teigimu, jis bendraudamas su žurnalistai nerėkė, nesikeikė ir nei vienas iš žurnalistų dėl jo pasisakymų ar elgesio pretenzijų nereiškė, o kai kurie net dėkojo jam už drąsą ir išsakytą nuomonę. Nurodo, kad baigęs savo pasisakymą visiems padėkojo ir išėjo iš salės namo, tačiau tuo metu prie jo priėjo policijos pareigūnai, kurie, nepareikšdami jokių kaltinimų, jį sulaikė. Vienas iš policijos pareigūnų stvėrė už parankių ir tempė jį iš viešbučio link išėjimo.

3.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pamatęs jo pateiktus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas pareigūnų smurtas, turėtų inicijuoti ikiteisminį tyrimą policijos pareigūnų atžvilgiu, kadangi jie pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio bei 22 straipsnio nuostatas. Apeliantas prašo atkreipti dėmesį į pateikto vaizdo įrašo momentus, tai yra įvertinti: 1) žurnalistų ir kitų svečių rimtį ir susikaupimą konferencijos metu (0:01:50 val.); 2) aplinkybę, kad policijos pareigūnai neturėdami teisės jį sulaikė ir jėga tempė nuo laiptų (0:02:22 val.); 3) kur buvo apeliantas iki policijos pareigūnams jį sulaikant (0:02:39 val.); 4) policijos pareigūno su barzda banditišką iššūkį prieš jį, pensininką (0:03:38 val.); 5) tai, kad ne tik Lietuvos žurnalistai, bet taip pat ir iš užsienio šalių atvykę žiniasklaidos atstovai buvo nustebę ir pasipiktinę policijos pareigūnų elgesiu (0:03:44–0:04:16 val.). Apelianto vertinimu, jis nepagrįstai už ištrauktą iš konteksto pasakytą frazę ,,runkeli, necenzūrinis žodis”, kuri buvo policijos pareigūnų panaudotų prieš jį smurtinių veiksmų pasekmė, o ne jo sulaikymo priežastis, buvo nubaustas administracine tvarka.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo J. S. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimą palikti galioti. Nurodo, kad apeliantas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas išsamiai ištyrus visas bylai reikšmingas aplinkybes, apklausus liudytojus, kurių parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys ir neprieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl apelianto teiginiai, kad jis administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, atmestini. Skunde apeliantas nenurodo jokių naujų ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, o tik pateikia savo subjektyvų vertinimą, kuriuos remiantis naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

J. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš pateikto skundo argumentų, administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. yra įsitikinęs, kad jis nepadarė jokių veiksmų, kurie galėtų užtraukti jam teisinę atsakomybę pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir 508 straipsnį, aiškina, jog jis viešbučio ,,(duomenys neskelbtini)“ vykusios konferencijos metu nerėkė, nesikeikė, rankomis nemosikavo, o policijos pareigūnui pasakyta frazė: ,,runkeli, necenzūrinis žodis” buvo paties pareigūno smurtinio elgesio prieš apeliantą pasekmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokia J. S. skunde išdėstyta pozicija nėra pagrindo sutikti, ją paneigia administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

6. Visų pirma pažymėtina, jog iš skundžiamo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimo rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, jog J. S. pripažintinas kaltu padaręs ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurio padarymą jam skirtina administracinė nuobauda – 90 eurų bauda. Iš skundžiamo nutarimo įžanginės, nustatomosios ir motyvuojamosios dalių matyti, kad buvo padarytas rašymo apsirikimas, kuris, vadovaujantis ANK 638 straipsnio 4 dalies nuostatomis, ištaisytinas, ir nutarimo rezoliucinė dalis iš dalies keistina, nurodant, jog J. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ne ANK 484 straipsnio 1 dalyje, bet ANK 481 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam skirtina 90 eurų bauda. Atsižvelgiant į tai, dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais įrodinėjama aplinkybė, kad J. S. konferencijos metu alkoholio nevartojo ir buvo blaivus, plačiau nepasisakytina.

7. Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tuo tarpu pagal ANK 508 straipsnį atsako tas, kas pažemino statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbę ir orumą, pažeminimą išreiškęs žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu elgesiu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.

8. Tai, kad J. S. 2020 m. rugpjūčio 21 d. ,, (duomenys neskelbtini)” viešbutyje vykusios konferencijos metu elgėsi chuliganiškai ir tuo pažeidė viešąją tvarką bei pažemino pareigūno garbę ir orumą, patvirtina liudytojų bei kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. B. nurodė, kad pasibaigus konferencijai, jam išėjus iš salės, jį pakvietė jo kolegos žurnalistai, kurie informavo, kad salėje yra provokatorius, kuris garsiai šūkauja, trikdo darbą. Pažiūrėjęs pro duris jis salėje pamatė triukšmaujantį vyrą, kuris garsiai kažką rėkė. Jam atrodė, kad to asmens (J. S.) elgesys, garsus šūkavimas ir nepasitenkinimo reiškimas trukdė žurnalistams dirbti, todėl neatitiko visuotinai priimtinų elgesio normų. Tuo metu vyko darbas, žurnalistai buvo ką tik išklausę pasisakymus ir siuntė medžiagą, vaizdo reportažus žiniasklaidai visame pasaulyje. Toks darbas, pagal įstaigos normas, turi vykti tyloje, nes turi būti atliktas itin kokybiškai. Jis pats J. S. pastabų nesakė, tačiau pakvietė policijos pareigūnus (b. l. 48-49). Dėl tokio asmens elgesio V. B. iš karto po įvykio parašė pareiškimą (b. l. 8). Liudytojo V. B. parodymus patvirtina kito liudytojo, žurnalisto R. J., parodymai. Apklaustas teismo posėdyje R. J. nurodė, kad pasibaigus konferencijai J. S. pradėjo šūkauti ir rėkauti, tuo pažeisdamas viešąją rimtį ir sutrikdydamas žurnalistų darbą, nes po spaudos konferencijos žurnalistai įprastai lieka dirbti, vyrauja tyla. Ką šis asmuo šūkavo negali pasakyti, nes šaukė rusiškai, o jis rusų kalbos gerai nesupranta, tačiau jo tonas buvo agresyvus, asmuo buvo atsistojęs, mosikavo rankomis, aidėjo visa salė. Tuo metu jis nubėgo pas savo redaktorių (V. B.) ir informavo jį apie tai. V. B. pakvietė policijos pareigūnus (b. l. 66).

9. Aukščiau minėtų liudytojų parodymus bei jų nupasakotas aplinkybes taip pat patvirtina Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vado M. G. tarnybinio pranešimo duomenys (b. l. 7) bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai. Liudytojas M. G. apklaustas nurodė, kad konferencijos metu į jį ir pareigūną M. G. kreipėsi V. B. dėl pagalbos, nes salėje buvo asmuo, kuris pažeidinėjo viešąją tvarką. Užėjęs į salės vidų pamatė asmenį, kuris stovėjo aplink žmones ir garsiai kalbėjo, gestikuliavo rankomis. Pokalbis nebuvo ramus, asmuo buvo įsiaudrinęs, uždavinėjo klausimus nesusijusius su pačiu renginiu, todėl jį išsivedė. Kadangi viešbučio laiptai buvo nesaugūs, prilaikė asmenį, kad šis nuo jų nenukristų, tačiau tuomet asmuo jam (M. G.) pasakė „runkeli, necenzūrinis žodis, nelaikyk manęs“. Po šių žodžių jis pasijautė nejaukiai, įsižeidė, nes norėjo tik padėti žmogui (b. l. 50). Konferencijos metu kartu su M. G. dirbęs policijos pareigūnas M. G. pirmosios instancijos teisme apklaustas nurodė, kad užėjus į salės vidų pamatė asmenį, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, reiškė savo poziciją, mosikavo rankomis ir labai garsiai rėkavo, todėl jo buvo paprašyta kartu išeiti į lauką ir pasiaiškintus aplinkybes. Einant kuopos vadas (M. G.) asmenį prilaikė už rankos, kad šis nenukristų nuo laiptų, tačiau pastarasis M. G. įžeidė išvadindamas jį runkeliu bei pavartodamas necenzūrinius žodžius (b. l. 52). Liudytojas A. L. teismo posėdyje apklaustas nurodė, kad yra Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiasis patrulis. Vykusios konferencijos metu gavo pranešimą, kad kolegoms skubiai reikia pagalbos. Nuėjęs iki salės pamatė daug žurnalistų, kolegas ir J. S., kuris buvo labai susijaudinęs, agresyvus, keikėsi, mosikavo rankomis, konfliktavo su policijos pareigūnais. Nepamena ar J. S. ką nors sakė vedamas laiptais, nes buvo didelis šurmulys, tačiau mosikavosi rankomis ir kažką šaukė. Tarnybiniame automobilyje taip pat reiškė nepasitenkinimą ir vartojo necenzūrinius žodžius (b. l. 51). Liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d., 13.16 val., (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, per konferenciją, kurioje dalyvavo Baltarusijos opozicijos atstovė S. T., už viešosios tvarkos pažeidimą buvo sulaikytas J. S. (b. l. 6).

Žemesnės instancijos teismas

10. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis rankomis nemosikavo, nerėkė, nesikeikė ir nei vienas iš susirinkusių žurnalistų dėl jo pasisakymų ar elgesio pretenzijų nereiškė, visgi šią jo dėstomą versiją paneigia ne tik pirmiau minėtų liudytojų parodymai, kurie yra nuoseklūs, detalūs bei vieni kitus papildantys, bet ir kiti byloje esantys duomenys. Pastebėtina, kad iš paties J. S. į bylą pateikto vaizdo įrašo ,,Screenrecorder-2020-11-11-14-22-00-105“ matyti, kaip salėje stovintis vyresnio amžiaus vyras, apsirengęs mėlynos spalvos marškinėliais su trumpomis rankovėmis, laikydamas rankoje dokumentų blanką, šūkauja nevalstybine kalbas (past. – rusų kalba), mosikuoja rankomis bei baksnodamas pirštu į žurnalistus reiškia nepasitenkinimą iki to momento, kol ateina policijos pareigūnai ir jį išsiveda (vaizdo įrašo laikas nuo 0:00:01 iki 0:01:25). Pareigūnams palydint J. S. į lauką, jis (J. S.), lipant žemyn viešbučio ,,(duomenys neskelbtini)“ laiptais, vieną iš pareigūnų, kuris prilaiko jį už rankos, kad šis nenukristų, pavadina runkeliu, necenzūrinis žodis (vaizdo įrašo laikas 0:02:27). Iš kito byloje esančio vaizdo įrašo Nr. 2020_0821_125157_013 taip pat matyti, kaip J. S. stovėdamas salėję, po įvykusios konferencijos, kelia sumaištį, tai yra agresyviai, pakeltu tonu kalba, mosikuoja rankomis, tokiais savo veiksmais akivaizdžiai trukdydamas žiniasklaidos atstovų darbą (vaizdo įrašo laikas 0:03:43-0:04:07). Iš trečiojo vaizdo įrašo Nr. 2020_0821_125656_014 girdėti, kaip asmuo, pakvietęs policijos pareigūnus į pagalbą, nurodo, kad pareigūnus pakvietė, nes jam kolega pasakė, kad pasibaigus spaudos konferencijai asmuo (J. S.) šaukė ir provokavo, dėl to jis žada rašyti pareiškimą (0:03:02-0:03:34). Įvertinus visus šiuos duomenis, darytina išvada, kad J. S. viešame renginyje siekė pažeisti viešąją tvarką ir ją pažeidė, tai yra savo elgesiu bei pasisakymais sąmoningai trukdė žurnalistų darbui, todėl jo veiksmai atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

11. Remiantis aukščiau išanalizuotų duomenų visuma taip pat konstatuotina, kad apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu ir dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, padarymo. Pažymėtina, kad žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus prigimtinių teisių (25 straipsnis). Tačiau žmogaus saviraiškos laisvė nėra absoliuti, taigi ji gali būti ribojama įstatymu, jei tai yra būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, apsaugoti žmogaus garbę ir orumą. ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksniai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m, birželio 19 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007; Nr. 2K- 396/2009). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013). Šios teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad J. S. pareigūnui skirtą frazę: ,,runkeli, necenzūrinis žodis”, išsakė viešoje vietoje (renginyje), girdint kitiems žmonėms. Įvertinus aplinkybių kontekstą, kurioms esant ši frazė buvo pasakyta, akivaizdu, kad ja J. S. siekė įžeisti pareigūną. Tai, kad žodis ,,runkelis” buvo išsakyta su neigiama potekste liudija ir po jo sekęs keiksmažodis. Be kita ko, pastebėtina, kad pateiktame skunde apeliantas ir toliau nevengia vartoti policijos pareigūnų garbę ir orumą žeminančių frazių, teigdamas, kad jie yra banditai su policijos uniformomis ir pan. Visos šios aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad J. S. veiksmuose yra visi ANK 508 straipsnyje įtvirtino nusižengimo požymiai.

12. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į skunde nurodytą apelianto prašymą dar kartą įvertinti jo pateiktame vaizdo įraše ,,Screenrecorder-2020-11-11-14-22-00-105“ susirinkusių žurnalistų ir svečių rimtį konferencijos metu (vaizdo įrašo laikas 0:01:50 val.), vis dėlto ši aplinkybė detaliai aptarta ir išanalizuota pirmiau nutartyje, todėl teismui nėra prasmė kartotis. Apeliantas taip pat prašo įvertinti aplinkybę, kad policijos pareigūnai neturėdami teisės jį sulaikė ir jėga tempė nuo laiptų (0:02:22 val.). Apygardos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka bei pažymi, kad pateikto vaizdo įrašo duomenys patvirtina, jog policijos pareigūnai apeliantą sulaikė dėl jo paties netinkamų veiksmų, tai yra teisėtai ir lipant viešbučio laiptais žemyn apelianto nuo jų tempė, o priešingai, stengėsi jį prilaikyti, kad šis nuo jų nenuskristų (vaizdo įrašo laikas 0:02:22-0:02-27). Skunde apeliantas taip pat prašoma įvertinti policijos pareigūno su barzda elgesį prieš jį, pensininką (0:03:38 val.). Iš vaizdo įrašo matyti, kad apeliantas, pareigūnams jį išvedus į lauką, toliau elgėsi įžūliai, atsišnekinėjo pareigūnams, nesutiko su padarytų pažeidimu, dėl ko buvo jėga įsodintas į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį (vaizdo įrašo laikas nuo 0:03:38 val. iki 0:03:49 val.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad apeliantas paminėtus policijos pareigūnų veiksmus nepagrįstai vertinta kaip neteisėtus ir pažeidžiančius jo teises. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pagal minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, policijos pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę, be kita ko, įtardamas, kad yra padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusių asmenų, dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.

13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų visumą vertino pagal nustatytas taisykles, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl J. S. veikos kvalifikavimo pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, 508 straipsnį.

14. Nors apeliantas savo skunde nepateikia argumentų dėl jam paskirtos nuobaudos, tačiau apeliacinės instancijos teismas pasisako ir šiuo aspektu. Už ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą fiziniams asmenims numatyta bauda nuo 30 iki 140 eurų, o už ANK 508 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 90 iki 140 eurų. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir analizavo nuobaudų skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai yra nustatė, kad J. S. veikdamas tiesiogine tyčia padarė du administracinius nusižengimus, iš kurių vienas susijęs su viešąją tvarka, o kitas su valdymo tvarka, nubaustasis kaltės dėl jų padarymo nepripažino. Aplinkybių sunkinančių ar lengvinančių J. S. teisinę atsakomybę, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, kad apylinkės teismas procesiniame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog nėra apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra numatyta tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantui yra sukakę (duomenys neskelbtini) metų ir tai yra pagrindas pripažinti esant ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir šioje dalyje pakeisti apylinkės teismo nutartį.

15. Visgi, nepaisant ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės nustatymo, teismas neturi pagrindo apeliantui už administracinius nusižengimus skirti švelnesnes nuobaudas. Nors J. S. yra pensininkas, dirbantis (duomenys neskelbtini) pirmininku, praeityje neteistas, tačiau per paskutinius 5 metus jis 7 kartus buvo baustas administracine tvarka, taip pat ir už analogiškų nusižengimų padarymą, dalį baudų yra sumokėjęs (b. l. 69-74). Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai už nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. S. skyrė 90 eurų baudą, o už 508 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, 125 eurų, tai yra šiek tiek didesnes nei nusižengimų sankcijoje numatytų baudų vidurkiai baudas, kurias vėliau subendrino, paskirdamas galutinę administracinę nuobaudą – 125 eurų baudą. Apygardos teismo vertinimu, paskirta nuobauda yra teisinga ir proporcinga, padėsianti užtikrinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimą pakeisti bei pripažinti J. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t. y. administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimo rezoliucinę dalį nurodant, kad J. S. pripažintinas kaltu padaręs ne ANK 484 straipsnio 1 dalyje, o ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, už kurį jam skirtina administracinė nuobauda – 90 eurų bauda.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Rasa Paužaitė