- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-714-368/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- M. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13285-1051/2022, kuria išspręstas ieškovės G. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui M. G. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. G., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-9232-841/2017 patvirtintos taikos sutarties 2 punktą – iš atsakovo M. G. priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), dydį, padidinant jį nuo 150 Eur iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-9232-841/2017 patvirtintos taikos sutarties 4 punkte nustatytą bendravimo tvarką, numatant, kad atsakovas M. G. su nepilnamete dukra M. G. bendrauja tokia tvarka: 1) bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, paimdamas dukrą penktadienį iš dukros gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas dukrą sekmadienį į gyvenamąją vietą 15.00 val.; 2) negalėdamas pasiimti dukters nustatytu laiku, atsakovas informuoja ieškovę ne mažiau nei prieš parą laiko trumpąja SMS žinute; 3) bendravimas su tėvu M. G. visais atvejais vyksta tik nepilnametei M. G. to pageidaujant.
3. Ieškovė nurodė, kad bylos nagrinėjimas gali užtrukti, o didesnis išlaikymas dukteriai yra būtinas jau dabar, siekiant nepažeisti vaiko turtinių ir neturtinių interesų bei apsaugoti mažametę nuo žalingos įtakos, teikiamas prašymas nustatyti laikiną didesnį 250 Eur per mėnesį išlaikymą mažametei M. G. iki bus išnagrinėtas šalių ginčas. Taip pat teikiamas prašymas nustatyti laikinąją bendravimo tvarką, numatant, kad pareiškėjas M. G. su nepilnamete dukra M. G. bendrauja tik lyginių savaičių savaitgaliais, paimdamas dukrą penktadienį iš dukros gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas dukrą sekmadienį į gyvenamąją vietą 15.00 val. Negalėdamas pasiimti dukters nustatytu laiku, atsakovas informuoja ieškovę ne mažiau nei prieš parą laiko trumpąja SMS žinute. Bendravimas su tėvu M. G. visais atvejais vyksta tik nepilnametei M. G. to pageidaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovės G. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, iš esmės yra kildinamas tuo pagrindu, jog dėl nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo šiuo metu yra įtampa, būna nesusipratimų, ieškovės ir atsakovo santykiai galimai konfliktiški. Preliminariai vertindamas pateiktus tikėtinus įrodymus, teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant būtų galima konstatuoti, kad nepilnametei dukrai M. G. bendraujant su tėvu pagal 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, kyla pavojus, ar, kad atsakovo aplinka yra nesaugi vaikui. Kartu teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokią įtaką skyriumi gyvenantis tėvas daro savo nepilnamečiam vaikui, taip pat kokias galimybes jis turi, atsižvelgiant į gyvenimo specifiką, matytis ir bendrauti su vaiku. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad ieškovės netenkina teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka, teismui patvirtinus šalių susitarimą, negali būti pagrindu tenkinti ieškovės prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, juolab, kad prašoma nustatyti laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka iš esmės yra identiška ieškiniu prašomai nustatyti bendravimo tvarkai.
6. Spręsdamas dėl laikino materialinio išlaikymo dydžio, teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios tėvų galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Nesant duomenų, kaip keitėsi M. G. poreikiai, be to, atsakovo pajamos bei skolos prašymo nagrinėjimo metu nėra žinomos ir įvertintos, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-9232-841/2017 priteistas 150 Eur išlaikymas laikinai nėra didintinas. Šiuo atveju išlaikymas iš atsakovo vaikui yra priteistas 2017 m. rugpjūčio 9 d., o dėl pagrindo padidinti priteisto išlaikymo dydį, teismas galės pasisakyti, tik išsprendęs ginčą iš esmės, įvertinęs ir galimai padidėjusius vaiko poreikius, taip pat tėvų (ar) tėvo galimybes teikti prašomo dydžio išlaikymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė G. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantės nuomone, teismas neįvertino, kad dabartinė atsakovo bendravimo tvarka su mažamete dukra kas antrą dieną ir kas antrą savaitgalį yra paini, neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų. Atsakovui mergaitę paimant kas antrą dieną, yra itin apsunkintas ieškovės gyvenimas ir laiko planavimas, turint prievolę ypač dažnai užtikrinti tėvo bendravimą su vaiku. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra smurtavęs ieškovės atžvilgiu, tokie dažni šalių susitikimai gali sąlygoti naujų konfliktinių situacijų kilimą ir neigiamai įtakoti dukters psichologinę būseną.
7.2. Apeliantė nurodo, kad atsakovas neteikia net 150 Eur dydžio išlaikymo daugiau nei metus laiko, anksčiau teikdavo išlaikymą neindeksuojant, taigi piktybiškai visiškai nevykdo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-9232-841/2017, taip iš esmės pažeisdamas mažametės M. G. interesus, jos teisę į būstą, tinkamą mitybą, išsilavinimą, sveikatos paslaugas, laisvalaikį ir kt. Nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. praėjo daugiau nei penkeri metai, pragyvenimo lygis, maisto, paslaugų, būtinųjų prekių kainos pasikeitė, mergaitė paaugo, ėmė lankyti mokyklą, jos poreikiai išaugo. Šiuo metu nustatytas išlaikymo dydis 150 Eur neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taikomo minimalaus išlaikymo dydžio 259 Eur, kurio pagrįstumo ieškovė net neturi pareigos įrodinėti. Ieškovė šiuo metu nedirba ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienam yra trys metai. Ieškovės žiniomis, atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, yra sveikas, darbingas ir gali užtikrinti savo dukteriai tokį išlaikymą, kokio jai reikia.
7.3. Ieškovė šiuo metu renka įrodymus, pagrindžiančius patiriamas išlaidas dukteriai bei šie įrodymai bus pateikti į bylą esant pirmai galimybei. Šiuo metu M. G. išlaikymui (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) per mėnesį iš abiejų tėvų reikalinga ne mažesnė nei 800 Eur suma. Didesnis išlaikymas šalių dukteriai yra būtinas jau dabar, siekiant nepažeisti vaiko turtinių ir neturtinių interesų bei apsaugoti mažametę nuo žalingos įtakos, ieškovės manymu, jos prašymas nustatyti laikiną didesnį 250 Eur per mėnesį išlaikymą M. G. iki bus išnagrinėtas šalių ginčas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas M. G. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, tėvų norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais.
8.2. Tik teisminio nagrinėjimo metu teismas turi galimybę pilnai, visapusiškai, objektyviai nustatyti kaip iš esmės pasikeitė tėvo, motinos ar jų abiejų kartu turtinė padėtis jau po teismo sprendimu priteisti išlaikymo, kad būtų galima keisti priteisto išlaikymo dydį. Ieškovė teismui nepateikė jokių objektyvių, įtikinamų, pagrįstų įrodymų, faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai, neabejotinai konstatuoti, kad netenkinus ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus išspręstas civilinis ginčas iš esmės, bus pažeistos išimtinės nepilnamečio vaiko teisės, teisėti interesai ir lūkesčiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas.
Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos
12. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas). Minėtos nuostatos taikytinos ir nustatant laikiną vaikų ir tėvų (tėvo) bendravimo tvarką.
14. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-9232-841/2017 yra nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka: du kartus per savaitę bendrauja su dukra darbo dienomis - paima dukrą iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o pradėjus lankyti mokyklą – iš gyvenamosios vietos 18.00 val. ir kitą darbo dieną nuveža į ikimokyklinio ugdymo ar mokymo įstaigą; Bendrauja kas antrą savaitgalį, paimdamas dukrą penktadienį iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o dukrai pradėjus lankyti mokyklą – iš dukros gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas dukrą pirmadienį į ikimokyklinio ugdymo įstaigą ar mokyklą; apie planuojamą kiekvieno pareiškėjo susitikimą su dukra laiką Pareiškėjai vienas kitą informuoja telefono skambučiu arba trumpąja SMS žinute.
16. Apeliantė prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pakeisti 2017 m. rugpjūčio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-9232-841/2017 patvirtintos taikos sutarties 4 punktą nustatytą bendravimo tvarką, numatant, kad pareiškėjas M. G. su nepilnamete dukra M. G. bendrauja tokia tvarka: bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, paimdamas dukrą penktadienį iš dukros gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas dukrą sekmadienį į gyvenamąją vietą 15.00 val. Negalėdamas pasiimti dukters nustatytu laiku, atsakovas informuoja ieškovę ne mažiau nei prieš parą laiko trumpąja SMS žinute. Bendravimas su tėvu M. G. visais atvejais vyksta tik nepilnametei M. G. to pageidaujant.
17. Atskirais skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad atsakovui mergaitę paimant kas antrą dieną, yra itin apsunkintas ieškovės gyvenimas ir laiko planavimas, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra smurtavęs ieškovės atžvilgiu tokie dažni šalių susitikimai gali sąlygoti naujų konfliktinių situacijų kilimą ir neigiamai įtakoti dukters psichologinę būseną.
18. Akcentuotina, jog byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad šiuo metu galiojanti teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra tiek nenaudinga nepilnamečiam vaikui, kad sudarytų pagrindą neatidėliotinai spręsti atsakovo bendravimo su savo dukra pakeitimo klausimą. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-9232-841/2017 yra nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, nagrinėjamoje byloje, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis nėra pagrindo išvadai, kad situacija pasikeitė tiek, kad būtų pagrindas neatidėliotinai keisti teismo nustatytą bendravimo su dukra tvarką. Teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovui mergaitę paimant kas antrą dieną, yra itin apsunkintas apeliantės gyvenimas ir laiko planavimas, nesudaro pagrindo spręsti, jog tuo yra pažeidžiamos šalių nepilnamečio vaiko teisės. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas išsamaus įrodymų tyrimo bei vertinimo neatlieka, o dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendžia atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taigi, nenustačius akivaizdžių aplinkybių, jog prieš šalių nepilnametę dukrą yra naudojamas fizinis, ar psichologinis smurtas, nėra pagrindo išvadai, jog turi būti taikomos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Tai, ar yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir keisti šią bendravimo tvarką, teismas galės įvertinti ir pasisakyti dėl to tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Vien aplinkybė, jog bylos šalys nesutaria tarpusavyje, nesuteikia teisinio pagrindo keisti bendravimo tvarką ir, neišnagrinėjus bylos, nustatyti kitokią laikiną bendravimo su atsakovu tvarką, negu yra nustatyta teismo sprendimu.
19. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad įvertinus bylos medžiagą, šioje proceso stadijoje nėra jokio pagrindo išvadai, kad, nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės – laikinai nepakeitus atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, vaiko teisės ir teisėti interesai gali būti iš esmės pažeisti. Aktualių duomenų apie vaiko interesų pažeidimą byloje nėra, taigi darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje, t. y. išsamiai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nėra pagrindo keisti 2017 m. rugpjūčio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-9232-841/2017 patvirtintos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos.
Dėl laikino išlaikymo dydžio padidinimo
20. Pažymėtina, jog laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir, sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Kaip jau anksčiau nutartyje minėta, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.
21. Apeliantė taip pat prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-9232-841/2017 patvirtintos taikos sutarties 2 punktą – iš atsakovo M. G. priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), dydį padidinti nuo 150 Eur iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
22. Visų pirma pažymėtina tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių tėvai tenkina savanoriškai. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/ pakeitimo), teismas privalo užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Šiuo atveju reikšminga tai, kad pati apeliantė atskirajame skunde pripažįsta, kad ieškovė šiuo metu renka įrodymus, pagrindžiančius patiriamas išlaidas dukteriai bei šie įrodymai bus pateikti į bylą esant pirmai galimybei.
23. Apeliantė nurodo, kad šiuo metu M. G. išlaikymui (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) per mėnesį iš abiejų tėvų reikalinga ne mažesnė nei 800 Eur suma. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis.
25. Šiuo metu (nuo 2022 m. sausio 1 d.) minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius yra 533,65 Eur (730 Eur neatskaičius mokesčių). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos, spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio, neturėjo pagrindo išskirtinai vadovautis orientaciniu kriterijumi, nes apeliantė 5 metus nesikreipė į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, be to, ieškovė gauna vaikui mokamą valstybės išmoką. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į antstolį dėl atsakovo neteikiamo net 150 Eur dydžio išlaikymo daugiau nei metus laiko. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio ir to, kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. po išsamaus įrodymų vertinimo. Šioje proceso stadijoje (teisminio proceso pradžioje) teismas neturi pagrindo atlikti išsamaus byloje esančių įrodymų vertinimo ir daryti išvados apie šalių vaikui išlaikyti būtinų išlaidų dydį, taip pat realią šalių turtinę padėtį ir jų galimybes prisidėti prie vaikui reikalingo išlaikymo.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.