Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-971-874/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-09-12
Bylos Nr.
1-971-874/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Nukentėjusysis
J. D.
Kaltinamasis
E. J.
Advokatai
Ramūnas Dobrovolskis, Žilvinas Kazlauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-971-874/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29787-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.14.9.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2024 m. rugsėjo 12 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,dalyvaujant prokurorui Helvijui Keturakiui,nukentėjusiajam J. D., jo atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,kaltinamajam E. J., jo gynėjui advokato padėjėjui Žilvinui Kazlauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, senatvės pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. 2023 m. liepos 30 d., apie 00.20 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, apgadino J. D. priklausantį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. aštriu daiktu įbrėžė automobilio dešinės pusės priekinį ir galinį sparną, taip pat dešinės pusės priekines ir galines dureles ir variklio dangtį, taip tyčia sugadino svetimą turtą – automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiajam J. D. 1020,34 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis E. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos teisiamojo posėdžio metu pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio nepamena, nes jam prastai su atmintimi. Tačiau pamatę filmuotą medžiagą suprato, kad įvykdė nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas. Dėl nusikaltimo padarymo motyvų yra daug niuansų. J. D. vairavo jo mašiną, kol neturėjo savo ir, važiuodamas per „bortelį“, nutraukė priekinę panelę. Be to, jis į nukentėjusiojo motinos sodybą investavo daug pinigų. Taip pat ir 2018 m., po gaisro, investavo nemažą pinigų sumą. Kai nukentėjusysis nupirko šalia sodybą ir pastoviai būdavo pas motiną, prasidėjo konfliktai. Jį ėmė ignoruoti, stumdyti, kabinėtis ir galų gale nukentėjusiojo motina paprašė jo išeiti. Jis ten viską kūrė ir norėjo ten pabaigti gyvenimą, bet teko išeiti. Jis išleido visus savo pinigus, jam atidavė tik 8000 Eur. Dabar gyvena be pinigų, iš pensijos. Su nukentėjusiojo motina nebegyvena nuo 2022 m. Galimai jautėsi nuskriaustas ir dėl to padarė nusikaltimą. Pripažįsta pasielgęs vaikiškai. Veikos padarymo metu buvo blaivus. 2009 m. patyrė galvos traumą, tris paras buvo komoje. Dabar dažnai užeina, kad nepamena įvykių. Kai parodė filmuotą medžiagą, pripažino, kad ten buvo jis. Kaip pateko į įvykio vietą, nepamena. Gyvena už 5–6 km nuo įvykio vietos. Gali būti, kad nuvažiavo ten automobiliu. Galėjo būti, kad važiavo į tą sodybą, nes joje pragyveno 15 metų, o paskui kažkas galvoje susisuko. Matosi, kad turėjo tik savo automobilio raktelius, kuriais tikriausiai ir subraižė nukentėjusiojo automobilį. Su civiliniu ieškiniu yra susipažinęs, turtinę žalą pripažįsta, neturtinės žalos pripažįsta pusę, gal 1000 eurų. Bylinėjimosi išlaidas pripažįsta. Sutinka su 5 procentų palūkanomis. Šiuo metu pinigų neturi, gyvena iš pensijos, galės žalą nukentėjusiajam atlyginti per kelis metus. Jo pensija 700 eurų, gali skirti 20 procentų per mėnesį žalos atlyginimui. Turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Kada paskutinį kartą tikrinosi sveikatą, nepamena. Norėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pretendentas į laiduotojus jo sūnus. Sūnus yra dirbantis, gauna pajamas, padės jei reikės atlyginti žalą. Jei būtų skiriama bausmė, sutiktų atlikti viešuosius darbus. Atsiprašo nukentėjusiojo, gali garantuoti, kad ateityje vengs tos sodybos per kilometrą.

Civilinis ieškovas J. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viso proceso metu kaltinamasis nepripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jam reikėjo važiuoti konsultuotis su advokatais. Kaltinamasis yra piktybiškai kerštingas, nežinia ko galima iš pastarojo laukti. Patikslintame civiliniame ieškinyje padidino neturtinę žalą dėl neįgalios mamos nuolatinio nerimo. Jis jaučia nerimą ne tik dėl savęs, bet ir dėl mamos, kuri gyvena nuošalyje. Po to įvykio nebuvo netinkamų veiksmų iš kaltinamojo pusės jo ir jo mamos atžvilgiu. Sutinka mažinti neturtinę žalą iki 1000 eurų. Nepyksta ant kaltinamojo, dėl įvykio raminančių vaistų nevartojo. Turi hipertenziją, kraujo spaudimas padidėjo. Kaltinamasis jo neatsiprašė, nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, sakė, kad nepamena. Jų šeimai E. J. yra daug pakenkęs, priima kaltinamojo atsiprašymą.

Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje nebuvo apklausiami.

E. J. kaltė, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo ir teismui duotų parodymų, įrodyta:

2023-07-30 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti pirminiai nukentėjusiojo J. D. parodymai (1 t., b. l. 11–18);

2023-07-30 apžiūros protokolu, kuriame aprašytas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas bei jame stovėjęs automobilis „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti automobilio apgadinimai (1 t., b. l. 35–43);

nukentėjusiojo J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2023-07-29 buvo pas savo mamą V. D., gyvenančią (duomenys neskelbtini). 2023-07-30, apie 00:20 val., jam į mobilųjį telefoną atėjo pranešimas iš programėlės „Hik-Connect“, kuri filmuoja jo mamos gyvenamojo namo kiemą. Pasijungęs vaizdo stebėjimo kamerą pastebėjo, kad prie mamos kieme stovėjusio jam priklausančio automobilio „WV Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėjo buvęs mamos sugyventinis E. J., apėjo automobilį, buvo pasilenkęs, kažką darė. Tai jam sukėlė įtarimą. Kol jis apsirengė ir išėjo į lauką, E. J. pasišalino. Apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad dešinės pusės priekinis ir galinis sparnas, taip pat priekinės ir galinės automobilio durelės bei automobilio kapotas yra subraižyti aštriu daiktu, galimai raktu. Eidamas ta linkme, kuria pasišalino E. J., matė kaip šis įsėdo į savo automobilį – auksinės spalvos „Toyota Avensis“, ir išvažiavo. Grįžęs į namus, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Su buvusiu mamos sugyventiniu konfliktuoja nebe pirmą kartą, nes šis pyksta ant jo, galvoja, kad per jį išsiskyrė su jo mama. E. J. su jo mama kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė apie 15 metų, išsiskyrė maždaug prieš metus laiko. Jo automobilis Kasko draudimu nedraustas. Vaizdo įraše buvusį mamos sugyventinį atpažino iškart, nes įraše matosi pastarojo veidas, ta pati eisena. Jo mama vaizdo įraše taip pat atpažino savo buvusį sugyventinį. Dėl sugadintų automobilio detalių – subraižytų dešinės pusės priekinių ir galinių keleivio durelių, priekinio ir galinio sparnų bei variklio dangčio, jam padaryta bendra 1020,34 Eur turtinė žala, o dėl viso automobilio perdažymo jam padaryta 1635,48 Eur turtinė žala. Taip pat patyrė papildomų išlaidų, susijusių su sugadinto automobilio žalos įvertinimu ir sąmatos sudarymu – 36,30 Eur, bei konsultacijos su advokatu – 96,80 Eur. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu dėl jam padarytos turtinės žalos 2788,92 Eur sumai. Dėl šio įvykio patyrė ir moralinę žalą, kurią vertina 500 eurų. Neturtinė žala dėl suprastėjusios savijautos, nemigos, padidėjusio nesaugumo jausmo. Nesutiks su E. J. susitaikyti, pastarajam nedovanos tokio poelgio ir nesutiks, kad šis jam padarytą turtinę žalą atlygintų bendru sutarimu dalimis. 2023-11-22 jis internetu kreipėsi į įmonę „V. L.“, užsakydamas paslaugą – vaizdo įrašų, užfiksuotų stebėjimo kamerų namų kieme, kokybės pagerinimą (1 t., b. l. 52, 55–56, 61);

liudytojos V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2023-07-30, apie 00:40 val., ją pažadino sūnus J. ir per savo kompiuterį parodė jos kieme įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus bei pasakė, kad buvo atėjęs „G.“. Jie taip sutrumpintai vadina jos buvusį sugyventinį E. J. Ji iškart atpažino, kad tai jos buvęs sugyventinis E. Jį atpažino iš eisenos, taip pat iš bendrų veido bruožų, išvaizdos. Viename iš vaizdo įrašų matyti kaip jos šuo pribėga prie per kiemą einančio E., šis paglosto šunį. Tą šunį ji su E. kartu užaugino nuo mažų dienų. Šuo nakties metu būna paleistas, laisvai laksto po kiemo teritoriją. Šuo ant nepažįstamų asmenų loja. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matėsi, kad šuo pažįsta į kiemą atėjusį žmogų, neloja, leidžiasi glostomas. Išėję į kiemą apžiūrėjo sūnaus automobilį ir pamatė, kad automobilio dešinė pusė ir variklio gaubtas yra subraižyti. Suprato, kad tai E. subraižė automobilį. Su E. ji kartu gyveno apie vienuolika metų. Kartu nebegyvena maždaug dvejus metus. Su E. išsiskyrė, nes tarp pastarojo ir jos sūnaus J. nuolatos vykdavo konfliktai. 2023-07-29, apie 16 val., ji su seserimis buvo nuvykusi į Oninių šventę K. Šventės metu per atstumą matė savo buvusį sugyventinį E. J. Šis vilkėjo mėlynus džinsus ir melsvus marškinėlius trumpomis rankovėmis. Ji su seserimis šventėje buvo iki 20 val., tada išvyko į namus. Aikštelėje, kur buvo palikusi savo automobilį, šalia matė stovintį ir E. J. automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis ten stovėjo joms atvažiavus ir išvažiuojant. Dar gyvenant kartu E. J. buvo patekęs į avariją, patyrė galvos traumą, bet jai nėra skundęsis dėl jokių atminties praradimų. Mano, kad E. J. tyčia subraižė sūnaus automobilį, iš keršto. Mano, kad taip pasielgė būdamas neblaivus, nes žino, kaip E. J. atrodo būdamas blaivus, o kaip – būdamas neblaivus. Vaizdo įraše E. J. eina krypuodamas ir būtent tokia jo eisena būdavo, esant neblaiviam (1 t., b. l. 96–97, 102–103);

liudytojo S. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jam priklauso sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), kurioje lankosi kiekvieną dieną, kartais lieka nakvoti. Kaimynystėje gyvena V. D. su sūnumi J. D. Gal iki 2022 metų pavasario V. D. gyveno su sugyventiniu E. J. Policijos pareigūnės parodytuose vaizdo įrašuose asmenį, kuris ateina į kaimynystėje esančią sodybą ir vaikšto aplink kaimyno J. D. baltos spalvos automobilį, atpažįsta kaip buvusį kaimyną, V. D. buvusį sugyventinį E. J. Atpažįsta iš bendro kūno sudėjimo, išvaizdos bruožų: iš galvos (dėl praplikimo), profilio, eisenos (1 t., b. l. 109–110);

liudytojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad E. J. pažįsta apie dešimt metų kaip savo gyvenimo draugės V. G. pusbrolį ir kaip V. D. buvusį sugyventinį. Iš nuogirdų žino, kad J. D. ir E. J. jau senai nesutaria, jų santykiai buvo įtempti dar E. J. gyvenant su J. D. mama. Apie tai, kad V. D. sodybos kieme stovėjusį J. D. automobilį „VW Touran“ naktį tyčia subraižė E. J., sužinojo telefoninio pokalbio metu iš V. D. Ši minėjo, kad sūnus turi šį faktą įrodančius vaizdo įrašus. Jis tą pačią dieną nuvyko į V. D. sodybą. Matė ant minėto automobilio apgadinimus – horizontalius įbrėžimus ant dešinės pusės priekinių ir galinių durelių, variklio dangčio. J. D. jam parodė keturis vaizdo įrašus iš jų sodyboje įrengtų stebėjimų kamerų. Peržiūrėjęs juos gali patvirtinti, kad į sodybą atėjęs ir tyčia automobilį subraižęs asmuo yra E. J. Jis pastarąjį atpažino iš krypuojančios–linguojančios eisenos (taip dažniausiai vaikščiodavo būdamas neblaivus), bendro kūno sudėjimo ir galvos, ypač praplikusio viršugalvio. Be to, vaizdo įrašuose matyti kad į sodybą atėjusį asmenį draugiškai, vizgindamas uodegą, pasitiko šuo; asmuo glosto šunį. Peržiūrėjęs policijos pareigūnės parodytus keturis vaizdo įrašus patvirtina, kad jie tie patys, kuriuos jam jau rodė J. D. Juose užfiksuotą asmenį atpažįsta kaip E. J. (1 t., b. l. 116–117);

liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad E. J. yra jo brolis, sutinka byloje duoti parodymus. Brolis anksčiau gyveno su V. D. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašuose, kuriuos jam parodė policijos pareigūnė, vyriškį, kuris priėjęs prie kieme stovinčio automobilio, kažką ten padaro ir išeina, atpažįsta kaip savo brolį E. J. Yra garantuotas ir užtikrintas, kad tai jo brolis, nes pastarąjį atpažįsta iš bendro kūno sudėjimo, kūno proporcijų, iš galvos t. y. praplikimo, plaukų augimo linijos, pačios eisenos, nes brolio eisena yra specifinė, eina lėtai, neskubėdamas, vietomis šlubuodamas. Jo brolis E. prieš kokį penkiolika metų nukentėjo eismo įvykio metu, patirtos traumos atsiliepia – liko šlubčiojanti eisena, užeina atminties sutrikimai. Būna situacijų, kad brolis nepamena ką veikė prieš savaitę, nepamena tam tikrų įvykių, aplinkybių. Jo santykiai su broliu E. yra geri, bendrauja artimai. Žino, kad brolis laiko nuoskaudą J. D. atžvilgiu dėl išsiskyrimo su V. D. E. dar gyvenant su V., brolio santykiai su J. D. buvo gana įtempti, vyko nesutarimai. E. niekada nėra jam sakęs, kad norėtų kaip nors pakenkti J. D. (1 t., b. l. 123–124);

2023-05-02 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo J. D. skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinys (1 t., b. l. 131–133);

2023-08-10 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis J. D. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui CD kompaktinį diską su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 135);

2023-08-11 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo J. D. pateiktų vaizdo įrašų turinys (1 t., b. l. 138–139);

2023-12-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis J. D. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui USB laikmeną su vaizdine medžiaga (1 t., b. l. 143);

2024-02-12 – 2024-02-13 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo J. D. pateiktos vaizdinės medžiagos turinys (1 t., b. l. 146–148);

2023-12-11 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad E. J. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius su metaliniu raktų pakabuku (1 t., b. l. 150–151);

2023-12-13 Šiaulių AVPK Pakruojo RPK tyrėjos tarnybiniu pranešimu „Dėl išklotinių analizės“, kuriame nurodyta, kad atlikta ryšio įrangos buvimo vietos duomenų analizė patvirtina, jog E. J. įvykio metu galėjo būti įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 176);

E. J., ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2009 m., eismo įvykio metu, patyrė galvos traumą. Po eismo įvykio kažkurį laiką lankėsi pas psichiatrą VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, vartojo psichiatro paskirtus vaistus. Dėl galvos traumos turi neįgalumą, jam nustatyti vidutiniai specialieji poreikiai. Dabartiniu metu nėra psichiatro ar priklausomybių įskaitoje. Nukentėjusysis J. D. yra vienturtis jo buvusios sugyventinės V. D. sūnus. Su V. D. kartu gyveno, vedė bendrą ūkį apie 14 metų, gyveno pastarosios sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). J. D. gyveno Šiauliuose, tačiau dažnai atvažiuodavo pas mamą į sodybą. 2013 m. J. D. parvežė mažą šuniuką – belgų aviganio ir haskio mišrūną, kurį jis su V. augino sodyboje. Žino, kad tas šuo yra sodyboje iki šių dienų. Iš pradžių jo santykiai su sugyventinės sūnumi J. D. buvo normalūs, tačiau po 2017-2018 m. sodyboje įvykusio gaisro, jų santykiai tapo įtempti, konfliktiški. J. D. jį kaltino dėl gaisro. Jis rūpinosi apdegusio gyvenamojo namo ir garažo remontu, pinigus už remontą mokėjo bendrai su V. Kai skyrėsi su sugyventine, pareikalavo grąžinti jam dalį pinigų. J. dėl to buvo nepatenkintas, iki šių dienų „laiko piktumą“ ant jo. J. priklausantį baltos spalvos automobilį „VW Touran“, pravažiuodamas keliu L.–P., dažnai mato stovintį sodybos kieme. 2023 m. liepos 29 d., nuo 14 val., jis dalyvavo K. vykusioje Oninių šventėje, į kurią nuvažiavo savo automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tą dieną vilkėjo mėlynus džinsus, šviesiai melsvus marškinėlius trumpomis rankovėmis, avėjo šviesiai rudos spalvos batelius, ant dešinės rankos buvo užsidėjęs rankinį laikrodį. Į namus grįžinėjo po vidurnakčio. Nepamena, kad kelionės į namus metu būtų kažkur sustojęs, kad būtų ėjęs į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kad būtų glostęs ten šunį, kad būtų tyčia subraižęs aštriu daiktu kieme stovėjusį J. D. automobilį. Kelnių kišenėse dažniausia nešiojasi tik telefoną ir automobilio raktelius. Po 2009 m. įvykusios avarijos, jam kartais užeina tokie momentai, kai nieko nepamena. Tai trunka apie 5-10 minučių. Dėl kelio sąnarių kremzlių susidėvėjimo, kartais eidamas pašlubuoja, tačiau tokia eisena būna retai, trumpalaikė. Pozicijos dėl kaltės neišsako, nes nepamena įvykio. Gal ir galėjo 2023-07-30, po vidurnakčio, savo automobiliu atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), nueiti į V. D. sodybos kiemą ir tyčia automobilio rakteliu subraižyti J. D. automobilį. (Duomenys neskelbtini) kaimas jam buvo pakeliui į namus, todėl tikėtina, kad iš įpratimo galėjo užsukti į minėtą kaimą. Vairuotojo teises turi, stažas per 40 metų, yra atsakingas eismo dalyvis, jokių eismo įvykių, kurie kiltų dėl jo kaltės, nėra turėjęs (3 t., b. l. 36–37, 51, 61–62).

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. J. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kaip turto sugadinimas, nes jis tyčia aštriu daiktu įbrėžė nukentėjusiajam J. D. priklausančio automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinį ir galinį sparną, dešinės pusės priekines ir galines dureles bei variklio dangtį, ir tokiu būdu nukentėjusiajam J. D. padarė 1020,34 Eur turtinę žalą.

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką teigia, kad gailisi dėl savo poelgio, E. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo.

Teisiamajame posėdyje kaltinamojo E. J. gynėjas pareiškė prašymą atleisti E. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir pateikė kaltinamojo sūnaus M. J. prašymą perduoti E. J. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (3 t., b. l. 139, 140).

Teisiamojo posėdžio metu M. J. buvo apklaustas kaip galimas laiduotojas (kaip liudytojas). M. J. apklausos metu parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas. Su tėvu santykiai geri, gyvena tame pačiame miestelyje, susitinka, kalbasi visomis temomis, dalinasi patarimais. Mano, kad galės daryti tėvui teigiamą įtaką, kad daugiau tokių dalykų nebebūtų. Apie šį įvykį tėvas jam yra užsiminęs, bet labai miglotai. Tėvo sveikata pašlijo po patirtos avarijos, atsirado atminties tarpai. Su amžiumi atsiranda kažkokių keistų dalykų. Būna, kad vieną dieną pašneka, kitą dieną vėl to paties klausia. Auklės tėvą pokalbiais, susitikimais. Kiek įmanoma bandys daryti tėvui įtaką. Žino apie civilinį ieškinį, padės tėvui jį atlyginti. Dirba individualioje įmonėje, jo pajamos kažkiek leidžia padėti tėvui finansiškai. Apie tėvo pykčius su kaltinamuoju žino, tai seni dalykai. Iš nukentėjusiojo pusės buvo negarbingai pasielgta, bet tėvo padaryto nusikaltimo nepateisina. Yra neteistas, administracine tvarka baustas prieš daugiau nei metus už telefono naudojimą vairuojant.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad E. J. neteistas, pripažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, nors nurodė, kad paties įvykio nepamena, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamojo sūnus atlygino nukentėjusiajam dalį prašomos priteisti turtinės žalos (3 t., b. l. 149).

Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės“ (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-689/2019). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017 ir kt.).

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Taigi iš BK 40 straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).???

Nagrinėjamu atveju laiduotoju pageidauja būti kaltinamojo sūnus M. J., kuris nurodė, kad su kaltinamuoju gyvena tame pačiame miestelyje, bendrauja įvairiomis temomis, kiek įmanoma bandys daryti tėvui teigiamą įtaką. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad M. J. neteistas (3 t., b. l. 150), penkių metų laikotarpyje vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, kuris nepriskiriamas prie šiukščių (3 t., b. l. 151–152), dirba (duomenys neskelbtini) D. A. IĮ, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 141). Teismo posėdyje galimas laiduotojas nurodė, kad apie įvykį tėvas jam yra užsiminęs, bet labai miglotai. Po patirtos avarijos tėvo sveikata pašlijo, atsirado atminties tarpai, būna, kad vieną dieną pašneka, kitą vėl to paties klausia, tačiau jis stengsis kiek įmanoma daryti tėvui teigiamą įtaką. Iš M. J. teismui duotų parodymų matyti, kad jis nori padėti tėvui, bet ir pats nėra užtikrintas kiek sugebės pastarajam daryti teigiamą įtaką. Vien tai, kad sūnus bendrauja su tėvu, nesudaro pagrindo teigti, kad sūnus gali daryti realią teigiamą įtaką tėvui, nes pats nurodo, jog tėvas kartais kitą dieną nebepamena apie ką kalbėjo su sūnumi. Teismas mano, kad M. J. pagal asmenines savybes vertas teismo pasitikėjimo, bet nėra pagrindo daryti išvadą, kad M. J. turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam dėl paties E. J. sveikatos, gebėjimo priimti informaciją ir ją tinkamai panaudoti. Be to, teismo nuomone nėra tvirto pagrindo tikėti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes kaip pats nurodė, jog tarpais nepamena kur buvo bei ką darė, nepamena net nagrinėjamos nusikalstamos veikos, kurią pripažino padaręs tik pamatęs vaizdo įrašus, aplinkybių. Darytina išvada, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 2, 3 dalyse numatytų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų. Teismo sprendimas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti visapusiškai pagrįstas, o ne formalus.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį: padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 187 straipsnio 1 dalis), kaltinamojo asmenybę – neteistas (2 t., b. l. 107), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 105), neįgalus (2 t., b. l. 103–104), nedirba (2 t., b. l. 109), senatvės pensininkas.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų atlikti viešuosius darbus, jei tokia bausmė jam būtų paskirta, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, neįgalumą, teismo nuomone ši bausmės rūšis neskirtina kaltinamajam. Kaltinamasis nedirba, pragyvena iš senatvės pensijos, jam baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, kurį kaltinamasis nurodė galėsiantis atlyginti tik per kelis metus. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, skirti jam baudą netikslinga. Kaltinamajam, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstama veika sukeltus padarinius, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54, 61 straipsniai), už padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei įstatymo nustatytas šios bausmės vidurkis. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. J. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 65–67).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis J. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš E. J. 2788,92 Eur turtinės (dėl automobilio subraižymo – 1020,34 Eur, dėl automobilio perdažymo – 1635,48 Eur, dėl automobiliui padarytos žalos įvertinimo ir sąmatos sudarymo – 36,30 Eur, dėl advokato konsultacijos – 96,80 Eur) ir 500 Eur neturtinės žalos dėl suprastėjusios savijautos (padidėjusio kraujospūdžio, nemigos, juntamos įtampos, padidėjusio nesaugumo jausmo (1 t., b. l. 74, 75–86). Baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje, nukentėjusiojo atstovas pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo E. J. 1126,64 Eur turtinę žalą, 1300 Eur neturtinę žalą, 1257,05 Eur nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones kaltinamojo turtui (3 t., b. l. 118–121). Prašomą priteisti turtinę žalą nukentėjusysis grindžia prie ieškinio pridedamais dokumentais. Iš V. N. IĮ sudarytos sąmatos matyti, kad sugadinto automobilio remonto darbų kaina sudaro 1020,34 Eur. Už sąmatos sudarymą J. D. V. N. IĮ sumokėjo 36,30 Eur (1 t., b. l. 78). MB „F. i. a.“ už video įrašų kokybės gerinimo darbus J. D. sumokėjo 70,00 Eur (3 t., b. l. 123). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis sutiko sumažinti neturtinės žalos dydį iki 1000 Eur, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo atlyginta 300 Eur turtinės žalos, prašo priteisti likusią turinę žalą – 826,64 Eur. Kaltinamasis sutiko su nukentėjusiojo nurodytos turtinės žalos dydžiu, turtinės žalos dydis yra pagrįstas dokumentais, bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajam buvo atlyginta 300,00 Eur turtinės žalos, todėl iš kaltinamojo E. J. nukentėjusiojo J. D. naudai priteistina likusi neatlyginta 826,64 Eur suma.

Neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 str.) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Nukentėjusysis pirminiame civiliniame ieškinyje, pateiktame ikiteisminio tyrimo metu (2023-08-28), neturtinę žalą dėl suprastėjusios sveikatos (padidėjusio kraujospūdžio, nemigos), juntamos įtampos, nesaugumo jausmo įvertino 500 Eur (1 t., b. l. 74). Tuo tarpu patikslintame civiliniame ieškinyje, pareikštame bylos nagrinėjimo teisme metu (2024-07-23), neturtinę žalą, patirtą dėl nesaugumo jausmo, nerimo, jau įvertino 1300 Eur (3 t., b. l. 118–121). Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas J. D. sutiko civilinį ieškinį neturtinės žalos dalyje sumažinti iki 1000 Eur. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neturtinės žalos pripažįsta pusę, gal 1000 eurų. Vėliau kaltinamasis nurodė, kad jo nuomone, neturtinės žalos atlyginimui būtų pakankama 200 Eur suma.

Sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į nusikaltimų padarymo aplinkybes, į žalą padariusio asmens kaltę, nukentėjusiajam dėl kaltinamosios neteisėtų veikų kilusias pasekmes, į kaltinamojo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam sukeltus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, į abiejų turtinę padėtį bei teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą panašaus pobūdžio bylose. Teismas sutinka, kad nukentėjusysis J. D. dėl E. J. padaryto nusikaltimo patyrė ir neturtinę žalą, bet jo prašoma priteisti iš nukentėjusiojo neturtinė žala, net ir sumažinus ją iki 1000 Eur, teismo nuomone, yra per didelė. Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas J. D. nurodė, kad patikslintame ieškinyje padidino prašomą iš kaltinamojo priteisti neturtinę žalą dėl neįgalios mamos nuolatinio nerimo. Civilinis ieškovas posėdžio metu teismui patvirtino, kad po nagrinėjamo įvykio iš kaltinamojo pusės jo ir jo mamos atžvilgiu netinkamų veiksmų nebuvo, todėl teismo nuomone nėra jokio teisinio pagrindo dvigubai didinti prašomą priteisti sumą už neturtinę žalą. Be to, kaltinamojo neteisėti veiksmai nebuvo nukreipti į J. D. motiną. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nesutarimai tarp kaltinamojo E. J. ir nukentėjusiojo J. D. tęsiasi ne vienerius metus, tuo tarpu prieš nukentėjusiojo motiną kaltinamasis bylos duomenimis nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų, todėl teismo nuomone J. D. argumentai dėl nerimo, susijusio su kaltinamojo keliama grėsme motinai, niekuo nepagrįsti. Nukentėjusiojo pirminiame civiliniame ieškinyje tik deklaratyviai teigiama, kad buvo suprastėjusi sveikata, to nepagrindžiant jokiais faktiniais duomenimis. Kaltinamasis yra senatvės pensininkas, nedirbantis, neįgalus. Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant analogiškas bylas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo J. D. bei žalą padariusio E. J. interesų pusiausvyros, nustatytina 400 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, kuri priteistina iš kaltinamojo E. J. nukentėjusiajam J. D.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis J. D. prašo priteisti iš kaltinamojo bylinėjimosi išlaidas ir pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu bei teisme advokatams sumokėjo 1257,05 Eur (3 t., b. l. 131, 133, 134, 136).

Pažymėtina, kad pagal BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas proceso dalyvis (šiuo atveju – nukentėjusysis ir civilinis ieškovas), kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas vertėjui, ir išlaidas patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, taip pat nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Minėta, kad nukentėjusysis J. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, naudojosi advokatės J. Grigaliūnienės teiktomis atstovavimo paslaugomis. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad advokatas R. Dobrovolskis nukentėjusįjį atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, teikė patikslintą civilinį ieškinį, aktyviai dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu renkant bylos tyrimui reikšmingus duomenis. Nukentėjusiojo atstovas dalyvavo pirmosios instancijos teisiamuosiuose posėdžiuose. Teismas, atsižvelgdamas į atstovų veiksmų, atstovaujant nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme apimtį, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma 1257,05 Eur proceso išlaidoms atlyginti nėra didelė ir nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus, todėl priteistina iš kaltinamojo.

Dėl kitų procesinių klausimų

Prokuroro 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu E. J. priklausančiam turtui – piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 3200,00 Eur sumai, uždraudžiant disponavimą, neišieškoma suma 446,00 Eur (3 t., b. l. 69–70). Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas prašo panaikinti kaltinamojo piniginėms lėšoms taikytą nuosavybės teisės apribojimą, kad kaltinamasis galėtų greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Prokuroras nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo prašymui neprieštaravo.

Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui – USB laikmenos su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintini visi apribojimai, taikyti automobilio užvedimo raktui, raktų pakabukui ir raktui, ikiteisminio tyrimo metu grąžintiems saugojimui E. J. (1 t., b. l. 154–155).

Nukentėjusiojo atstovas bylos nagrinėjimo metu siūlė teismui nutartimi informuoti AB „Regitra“ apie tai, kad kaltinamojo E. J. sveikata galimai neatitinka vairuotojų sveikatai keliamų reikalavimų. Teismo nuomone, kaltinamojo E. J. psichikos sveikata ikiteisminio tyrimo metu buvo ištirta ir įvertinta ekspertų, ekspertizės metu E. J. nustatyta diagnozė medicininiuose dokumentuose fiksuojama jau nuo 2010 metų. Tikėtina, kad E. J. nuo 2010 metų yra atlikęs Vairuotojų sveikatos patikrinimą ir specialistai yra įvertinę jo sveikatą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas,

nusprendė:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. D. likusią 826,64 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt šešių eurų 64 ct) turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. D. likusią 826,64 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt šešių eurų 64 ct) turtinę žalą.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

USB laikmenas su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus automobilio užvedimo raktui, raktų pakabukui ir raktui, ikiteisminio tyrimo metu grąžintiems saugojimui E. J.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. D. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. J., gim. (duomenys neskelbtini), 826,64 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus 64 ct) turtinės ir 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos visiško įvykdymo J. D., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš kaltinamojo E. J., gim. (duomenys neskelbtini), 1257,05 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 05 ct) advokato pagalbos išlaidų nukentėjusiojo J. D., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Prokuroro 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. J. priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 3200,00 Eur sumai, uždraudžiant disponavimą, neišieškoma suma 446,00 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė