Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2018-11-14 · Administracinė byla Nr. eA-2655-624/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-14
Bylos Nr.
eA-2655-624/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01513-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas (pran.)
Pareiškėjas
žemės ūkio bendrovės „Kalnas“
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai, „Ekoagros“, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
viešajai įstaigai „Ekoagros“, Ekoagros ŽŪB „Kalnas“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-2655-624/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01513-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Kalnas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Kalnas“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas žemės ūkio bendrovė „Kalnas“ (toliau – ir ŽŪB „Kalnas“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2017 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. SP1-782 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1632-428/2017; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas teismui nurodė, kad 2015 m. gegužės 28 d. Agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (toliau – ir 2015 m. paraiška). Agentūra 2017 m. kovo 30 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjui buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 44 387,41 Eur grąžintinų išmokų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti. Šis Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas kaip Agentūros 2017 m. balandžio 4 d. rašto priedas bei faktiškai gautas 2017 m. balandžio 7 d. Sprendime nurodyta, kad buvo gautas viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ 2016 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. K-389 „Dėl pranešimo apie rimtus pažeidimus“ (toliau – ir Raštas), kuriame konstatuota, kad 2015 m. pareiškėjo deklaruotame kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. 98856-4102 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 5,49 ha plotas grikių, neva nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų. Agentūra, vadovaudamasi šiame rašte pateikiamomis aplinkybėmis, pareiškėjui pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 54.3 punktą pritaikė sankciją bei nurodė, jog pareiškėjas turi grąžinti 44 387,41 Eur gautą paramą.

3. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas bei juo paskirta sankcija yra išimtinai susiję su VšĮ „Ekoagros“ neva nustatytomis aplinkybėmis, jog pareiškėjas nesilaikė ekologinei gamybai keliamų reikalavimų (t. y. neva 2015 m. naudojo neleistinas medžiagas). Pažymėjo, kad savo ekologinio ūkininkavimo veikloje neleistinų medžiagų niekada nenaudojo. Išvadą, kad pareiškėjas naudojo neleistinas medžiagas, VšĮ „Ekoagros“ padarė 2016 m. rudenį ištyrusi iš pareiškėjo lauko paimtą dirvožemio mėginį. Šis dirvožemio mėginys VšĮ „Ekoagros“ darbuotojų buvo paimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ištirtas netinkamai. Taip pat pagal VšĮ „Ekoagros“ pateiktus dokumentus nėra galimybių spręsti, kad šis dirvožemio mėginys atspindi 2015 m. pareiškėjo derliaus padėtį. Atsižvelgiant į tai, VšĮ „Ekoagros“ nurodomos aplinkybės dėl neleistinų medžiagų naudojimo nėra teisingos ir jomis negali būti vadovaujamasi. Remiantis tuo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis VšĮ „Ekoagros“ nurodytomis aplinkybėmis, jis nėra teisėtas. Nurodė, kad šias aplinkybes ir jų pagrindu priimtus VšĮ „Ekoagros“ individualius administracinius teisės aktus, ginčija Kauno apygardos administraciniame teisme.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal atsakovui pateiktą 2015 m. paraišką jis deklaravo: 1) 240,98 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 2) 205,16 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir Priemonė); 3) 240,98 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“; 4) 46,29 ha plotą papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms / arba pereinamojo laikotarpio nacionalinei paramai. Kaip nurodyta Sprendime, įvertinus 2015 m. paraišką ir deklaruotus plotus, pareiškėjui buvo išmokėta 44 387,41 Eur paramos suma. Įgyvendinimo taisyklių 54.3 punkte nurodyta, kad paramos neskyrimas taikomas: kai dėl neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti sintetinių cheminių medžiagų ar genetiškai modifikuotų organizmų panaudojimo sertifikavimo įstaigos buvo pritaikyta jos nustatyta poveikio priemonė, sertifikavimo įstaigos sertifikuojant įvardijama kaip „laukai, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų“, parama pirmą kartą pažeidus reikalavimą pagal Priemonę pažeidimo nustatymo metais neskiriama. Šiuo atveju Agentūra pareiškėjui pritaikė sankciją ne pagal Priemonę gautai paramai, o apskritai visai gautai paramai (įpareigojo grąžinti visą 44 387,41 Eur gautą paramą), t. y. Agentūra neteisėtai išplėtė sankcijos skyrimo ribas.

Atsiliepimas

5. Atsakovas Agentūra atsiliepime­­­ į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas teismui nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 28 d. pateikė 2015 m. paraišką, kurioje, be kita ko, deklaravo 205,16 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Priemonę. 2015 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo bei kontrolės taisyklės) bei Įgyvendinimo taisyklėmis. 2015 m. paraiškos vertinimo metu pareiškėjui 2016 m. liepos 15 d. pagal Priemonę buvo išmokėta 44 387,41 Eur.

7. Atsakovas pažymėjo, kad ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimų tinkamo laikymosi kontrolę ir sertifikavimą atlieka atsako ekologinę žemės ūkio ir maisto gamybą sertifikuojanti įstaiga – VšĮ „Ekoargos“

8. Atsakovas nurodė, kad Agentūroje buvo gautas Raštas, kuriame pranešama, kad VšĮ „Ekoagros“, vykdydama produktų taršos neleistinomis sintetinėmis cheminėmis medžiagomis atsekamumo tyrimą, nustatė, kad ŽŪB „Kalnas“ 2015 metų derliaus ekologiški grikiai buvo realizuoti į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Galinta ir partneriai“ filialą Galintos grūdai. UAB „Galinta ir partneriai“ filialo Galintos grūdai iš ŽŪB „Kalnas“ ir kitų ekologinių ūkių supirkti grikiai buvo sandėliuojami bendrai, o juose laboratorinių tyrimų pagalba nustatyta sintetinio herbicido veikliosios medžiagos – glisofato – likučių. VšĮ „Ekoagros“, siekdama patikrinti visus grikių tiekėjus, 2016 m. spalio 4 d. ŽŪB „Kalnas“ ūkyje atliko papildomą patikrinimą. 2016 m. spalio 21 d. iš akredituotos laboratorijos gauti tyrimų rezultatai, kuriais remiantis VšĮ „Ekoagros“ konstatavo faktą, kad 2015 m. paraiškoje pareiškėjo deklaruotame KŽS nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į Rašte konstatuotas aplinkybes bei vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 54.3 papunkčiu, pareiškėjo 2015 m. paraiškai parama pagal Priemonę neturėjo būti skirta. Agentūra pareiškėjo 2015 m. paraišką vertino pakartotinai ir, atsižvelgdama į Rašte nurodytą informaciją, 2017 m. kovo 30 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė susigrąžinti pareiškėjui 2016 m. liepos 15 d. pagal Priemonę išmokėtą 44 387,41 Eur sumą. Apie susidariusią 44 387,41 Eur skolą ir Agentūros 2017 m. kovo 30 d. sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2017 m. balandžio 4 d. raštu.

9. Atsakovo teigimu, Agentūra nėra kompetentinga vertinti kitų institucijų, šiuo atveju – VšĮ „Ekoagros“, raštų teisėtumo ar pagrįstumo, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka vadovaujasi jais, vertindama pateiktas paraiškas. Agentūra teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi VšĮ „Ekoagros“ rašte pateikta informacija, pakartotinai vertino pareiškėjo 2015 m. paraišką bei priėmė Sprendimą. Atkreipė dėmesį, kad pagal pareiškėjo 2015 m. paraiškos duomenis buvo apskaičiuota ir pareiškėjui pervesta 83 089,86 Eur paramos suma, iš kurių pagal Priemonę buvo išmokėta 44 387,41 Eur suma. Taigi, Agentūra, priimdama Sprendimą, nepritaikė sankcijos pagal pareiškėjo 2015 m. paraiškai, o tik nusprendė susigrąžinti sumą, išmokėtą pagal Priemonę. 2015 m. paraiškos rezultatai yra pateikti Agentūros informaciniame portale.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Ekoagros“ atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eI-1632/428/2017, kuria neatnaujino pareiškėjui skundo dėl VšĮ „Ekoagros“ priimtų sprendimų panaikinimo padavimo termino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi, dėl VšĮ „Ekoagros“ priimtų sprendimų panaikinimo pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą, tačiau praleido terminus pasinaudoti šia teise, todėl neturi pagrindo teikti asmeninio vertinimo šioje administracinėje byloje. Pareiškėjo teiginys, kad dirvožemio mėginys VšĮ „Ekoagros“ darbuotojų buvo paimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ištirtas netinkamai, nėra pagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir nėra šios administracinės bylos ginčo nagrinėjimo dalykas.

II.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 28 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (reg. Nr. 15-1003371263-1), kurioje deklaravo 205,16 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos Priemonę. 2015 m. paraiškos vertinimo metu pareiškėjui 2016 m. liepos 15 d. pagal Priemonę buvo išmokėta 44 387,41 Eur. Agentūroje gautas VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. K-389 „Dėl pranešimo apie rimtus pažeidimus“, kuriame pranešama, kad VšĮ „Ekoagros“, vykdydama produktų taršos neleistinomis sintetinėmis cheminėmis medžiagomis atsekamumo tyrimą, nustatė, kad ŽŪB „Kalnas“ 2015 metų derliaus ekologiški grikiai buvo realizuoti į UAB „Galinta ir partneriai“ filialą Galintos grūdai. UAB „Galinta ir partneriai“ filialo Galintos grūdai iš ŽŪB „Kalnas“ ir kitų ekologinių ūkių supirkti grikiai buvo sandėliuojami bendrai, o juose laboratorinių tyrimų pagalba nustatyta sintetinio herbicido veikliosios medžiagos – glisofato likučių. VšĮ „Ekoagros“, siekdama patikrinti visus grikių tiekėjus, 2016 m. spalio 4 d. ŽŪB „Kalnas“ ūkyje atliko papildomą patikrinimą. 2016 m. spalio 21 d. iš akredituotos laboratorijos gauti tyrimų rezultatai, kuriais remiantis VšĮ „Ekoagros“ konstatavo faktą, kad 2015 m. paraiškoje pareiškėjo deklaruotame KŽS Nr. 988556-4102 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 5,49 ha plotas grikių, nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Agentūra pareiškėjo 2015 m. paraišką įvertino pakartotinai ir 2017 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-782 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo nusprendė susigrąžinti pareiškėjui pagal Priemonę išmokėtą 44 387,41 Eur sumą. Apie susidariusią 44 387,41 Eur skolą ir Agentūros 2017 m. kovo 30 d. sprendimą pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2017 m. balandžio 4 d. raštu Nr. BRK-1377 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.

14. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą, kadangi jo 2017 m. balandžio 19 d. skundo, pateikto Kauno apygardos administraciniam teismui dėl VšĮ „Ekoagros“ sprendimų, kurių pagrindu priimtas byloje skundžiamas Sprendimas, priėmimo klausimas yra galutinai išspręstas, t. y. skundą atsisakyta priimti.

15. Teismas, vertindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, akcentavo bylai aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. Įgyvendinimo taisyklių 45 punktą, 54.3 papunktį, 61 punktą, 73 punktus, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintų Ekologinio žemės ūkio taisyklių (toliau – ir Ekologinio žemės ūkio taisyklės) 2.1, 221 punktus bei nustatė, kad Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimų tinkamo laikymosi tinkamą kontrolę ir sertifikavimą vykdo VšĮ „Ekoagros“. VšĮ „Ekoagros“ nustatė, kad UAB „Galinta ir partneriai“ filialo Galintos grūdai iš ŽŪB „Kalnas“ ir kitų ekologinių ūkių supirkti grikiai buvo sandėliuojami bendrai, o juose laboratorinių tyrimų pagalba nustatyta sintetinio herbicido veikliosios medžiagos – glisofato – likučių. Siekiant patikrinti visus grikių tiekėjus, ŽŪB „Kalnas“ ūkyje buvo atliktas papildomas patikrinimas. Jo metu iš laukų, kuriuose 2015 m. buvo auginti grikiai (KŽS Nr. 986546-2145, Nr. 1, plotas 17,14 ha bei lauko KŽS Nr. 988556-4102, Nr. 1, plotas 5,49 ha), buvo paimti dirvožemio mėginiai laboratoriniam tyrimams atlikti. Iš akredituotos laboratorijos 2016 m. spalio 21 d. buvo gauti tyrimų rezultatai, patvirtinantys, kad pareiškėjo lauke nustatytos neleistinos sintetinės medžiagos. Konstatuota, kad 2015 m. ŽŪB „Kalnas“ ūkio grikių pasėlyje (lauko Nr. 1, plotas 5,49 ha, KŽS Nr. 988556-4102) nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų ir šis grikių laukas sertifikuotas, kaip „laukai, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų.“ Apie nustatytus pažeidimus VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. K-389 „Dėl pranešimo apie rimtus pažeidimus“ informavo Agentūrą, kuri, įvertinusi jai pateiktą informaciją ir vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 61 ir 54.3 punktais, priėmė Sprendimą.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo, kokius teisės aktų reikalavimus pažeidžiant buvo paimtas mėginys ir kodėl, jo nuomone, šis mėginys buvo ištirtas netinkamai. Pareiškėjas posėdžio metu sutiko, kad 2016 m. jo lauke buvo rastos sintetinės medžiagos ir nurodė, jog nežino, iš kur šios medžiagos atsirado. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad dirvožemio mėginys buvo imtas iš lauko vidurio. Vertinant tai, kad žemės sklypo plotas, iš kurio vidurio buvo imtas mėginys ir kuriame nustatytos sintetinės medžiagos, yra 5,49 ha ploto, teismui kilo pagrįstų abejonių, jog šios medžiagos į dirvožemį pateko be pareiškėjo žinios.

17. Teismas, įvertinęs VšĮ „Ekoagros“ atlikto tyrimo medžiagą, bylos medžiagą bei proceso šalių paaiškinimus, nematė aiškių VšĮ „Ekoagros“ sprendimų, kurių pagrindu pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija, neteisėtumo požymių. Pažymėjo, jog 2015 m. pareiškėjo derliaus padėties tiesiogiai nustatyti nėra galimybės, nes iš bylos medžiagos matyti, kad šis derlius buvo realizuotas, tačiau nustačius neleistinas medžiagas žemės plote, kuris buvo deklaruotas kaip ekologinis, teismui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo deklaruojant ekologinį ūkininkavimą.

18. Teismui nekilo abejonių dėl atsekamumo tyrimo tinkamumo, kadangi jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kuriuos teismui pateikė VšĮ „Ekoagros“. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas abejones dėl atsekamumo tyrimo tinkamumo grindė tuo, kad nebuvo paimti 2015 m. derliaus mėginiai, tačiau 2015 m. derlius patikrinimo metu buvo realizuotas ir ta aplinkybė, jog nėra galimybės nustatyti, ar 2015 m. derliuje buvo neleistinų medžiagų, nepaneigia to fakto, jog pareiškėjas naudojo neleistinas medžiagas. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad VšĮ „Ekoagros“ sprendimai, kuriuose nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė ekologinei gamybai keliamų reikalavimų ir nuspręsta pareiškėjo grikių lauką sertifikuoti, kaip „laukai, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų“ yra teisėti ir galiojantys, kadangi pareiškėjo skundą dėl šių sprendimų buvo atsisakyta priimti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad VšĮ „Ekoagros“ dirvožemio mėginį iš pareiškėjo grikių lauko paėmė pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ištyrė jį netinkamai, o VšĮ „Ekoagros“ nurodomos aplinkybės dėl neleistinų medžiagų naudojimo nėra teisingos ir jomis negalima vadovautis.

19. Nustatęs, kad VšĮ „Ekoagros“ informacijos pateiktos Agentūrai teisingumas šiuo atveju negali būti kvestionuojamas, teismas konstatavo, kad Agentūra, priimdama skundžiamą sprendimą, pagrįstai tokia informacija vadovavosi, sprendimą priėmė nepažeisdama teisės aktų nuostatų.

20. Teismas nustatė, kad pagal pareiškėjo 2015 m. paraišką jam buvo apskaičiuota ir išmokėta 83 089,86 Eur paramos suma, iš kurių pagal Priemonę buvo išmokėta 44 387,41 Eur suma, kuri ir buvo susigrąžinta, todėl, vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 54.3 punktu, vertino, kad nėra pagrindo teigti, kad sankcija buvo pritaikyta visai pagal 2015 m. paraišką pareiškėjui išmokėtai paramai.

21. Teismas konstatavo, kad Agentūros Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį naikinti nėra.

III.

22. Pareiškėjas ŽŪB „Kalnas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

24. Nesutikdamas su teismo sprendimo išvadomis, kad trečiojo suinteresuoto asmens atliktas atsekamumo tyrimas yra teisėtas ir galiojantis, pareiškėjas nurodo, kad jo prašymu ir teismo įpareigojimu trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Ekoagros“ į bylą turėjo pateikti visus su pažeidimu susijusius dokumentus, tačiau to nepadarė. VšĮ „Ekoagros“ į bylą nepateikė Ekologiškų produktų tvarkymo ūkio subjekto tikrinimo protokole Nr. PAG-K-16-02376 (toliau – ir Protokolas) įvardintų priedų Nr. 2 ir Nr. 3, kurie tiesiogiai susiję su atsekamumo tyrimu. Be kita ko, iš Protokolo matyti, kad VšĮ „Ekoagros“ trūko duomenų užtikrinti visišką atsekamumą. Pagal Protokole pateiktą informaciją VšĮ „Ekoagros“ neva atsektų grikių tiekėjų skaičius galėjo būti didesnis, kadangi UAB „Galinta ir partneriai“ pagamino daugiau produkcijos nei pagal apskaitos dokumentus buvo gauta žaliavos. Jokie dokumentai, paaiškinantys neatitikimus šioje situacijoje, į bylą nebuvo pateikti. VšĮ „Ekoagros“ netyrė ir, kaip konstatavo teismas, nėra galimybių ištirti pareiškėjo 2015 metų grikių derliaus. VšĮ „Ekoagros“ pareiškėjo ūkio pakartotinį patikrinimą atliko tik 2016 m. spalio mėn. Dėl to teismas nepagrįstai nurodė, jog ekologinio ūkininkavimo reikalavimų neatitiko pareiškėjo 2015 m. grikių derlius. Byloje nėra paneigta, kad pareiškėjo dirva negalėjo būti užteršta bet kada kitu metu 2016 metais.

Šalies argumentai

25. Pareiškėjo teigimu, teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis įrodymais nepagrįsta aplinkybe, t. y. prielaida, kurios neįmanoma patikrinti bei įrodyti. Teismas, padarydamas išvadą, jog „nesant galimybės nustatyti aplinkybės, ar pareiškėjo 2015 metų grikių derliuje buvo glifosato, tai neleidžia abejoti VšĮ „Ekoagros“ atliktu atsekamumo tyrimo tinkamumu“, nukrypo nuo Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Be to, teismas tokia sprendime padaryta išvada formuoja neteisingą praktiką, kadangi pagal tokią praktiką vienais metais nustačius pažeidimą ekologiniame ūkyje, ūkis ankstesnių metų laikotarpiu buvęs pripažintas ekologiniu, galėtų būti pripažintas už visus metus neekologiniu.

26. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikoje nėra įtvirtinta tvarka / taisyklės, pagal kurias VšĮ „Ekoagros“ ar kitas subjektas galėtų ir privalėtų atlikti atsekamumo tyrimą. Viešojo administravimo subjektai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti galiojančiuose teisės aktuose ir yra priskirti jų kompetencijai. Konkrečiu atveju VšĮ „Ekoagros“, atlikdamas atsekamumo tyrimą, peržengė savo kompetencijos ribas, kadangi atliko tokius veiksmus (visą tyrimą), kurie nėra įtvirtinti galiojančiuose teisės aktuose bei priskirti VšĮ „Ekoagros“.

27. Pareiškėjo vertinimu, palikus nepakeistą teismo sprendimą, susiklostytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai dėl poveikio priemonių taikymo ir individualaus administracinio akto turinio priešinga praktika. Šiuo atveju atsakovas sankciją taikė remdamasis ne savo tyrimu, o Raštu. Atsakovo ir VšĮ „Ekoagros“ nesieja pavaldumo teisiniai santykiai, todėl atsakovas, kaip individualų administracinį aktą surašanti ir poveikio priemonę skirianti institucija, privalėjo atlikti įrodymų analizę ir vertinimą, jų juridinę kvalifikaciją ir pagrįstumą ir tuo pagrindu suformuoti institucijos sprendimą, kuris susijęs su tiesioginiu subjektinių teisių ar juridinių pareigų nustatymu teisinio santykio šalims. Panašios pozicijos, vertinant Nacionalinės mokėjimo agentūros pareigą pagrįsti savo sprendimus bei įrodymų vertinimą, savo praktikoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1256-2014, 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1824-14, 2017 m. vasario 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-325-556/2017).

28. Nesutikdamas su teismo išvadomis dėl atlikto pakartotinio ūkio patikrinimo, pareiškėjas nurodo, kad savo veikloje nenaudojo jokių draudžiamų medžiagų, be to, draudžiamų medžiagų naudojimo faktas niekada anksčiau nebuvo nustatytas. Be to, po VšĮ „Ekoagros“ atlikto patikrinimo savo iniciatyva 2016 m. gruodžio mėn., toje pačioje laboratorijoje kaip ir trečiasis asmuo, atliko lauko dirvožemio tyrimus ir draudžiamų medžiagų likučių nebuvo rasta. Teismas netinkamai interpretavo pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu pateiktą informaciją ir padarė klaidingą išvadą, jog dirvožemio mėginys buvo imtas iš lauko vidurio. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, jog negali tiksliai atsakyti į klausimą, ar VšĮ „Ekoagros“ tikrintojai dirvožemio mėginį ėmė iš vidurio lauko, tačiau atkreipė dėmesį, jog iš turimos praktikos net ir tais atvejais, kuomet tikrinimo protokole nurodoma, jog mėginys imtas iš vidurio lauko, nereiškia fakto, jog iš tikrųjų taip ir buvo. Tokia situacija buvo nustatyta Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-858-406/2017. Atsižvelgiant į tai, teismo išvada, jog „vertinant tai, kad žemės sklypo plotas, iš kurio vidurio buvo imtas mėginys ir kuriame nustatytos sintetinės medžiagos, yra 5,49 ha ploto, teismui kyla pagrįstų abejonių, jog šios medžiagos į dirvožemį pateko be pareiškėjos žinios“, yra nepagrįsta.

Šalies argumentai

29. Pareiškėjas pažymi, kad priešingai nei nurodė teismas, jis teismo posėdžio nesutiko su tuo, kad lauke yra neleistinos ekologiniame ūkininkavime medžiagos, tačiau tiesiog nurodė, jog nežino dėl kokių tikslių aplinkybių lauko dirvožemyje buvo rasta glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties (AMPA) likučių. Šių medžiagų, pareiškėjo teigimu, galimai galėjo būti rasta dėl to, kad dirvožemio mėginys iš lauko VšĮ „Ekoagros“ buvo paimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ar ištirtas netinkamai, taip pat laukas neleistinomis medžiagomis galimai galėjo būti užterštas dėl kitų ūkininkų šalia vykdomos veiklos.

30. Dėl Sprendimo ir galimybių ginčyti trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus, pareiškėjas nurodo, kad, kreipdamasis į teismą dėl VšĮ „Ekoagros“ sprendimo panaikinimo, nereikalavo nei panaikinti Rašto, pagal kurį buvo priimtas Sprendimas, nei įvertinti VšĮ „Ekoagros“ atlikto atsekamumo tyrimo teisėtumo ir tinkamumo, nes neturėjo galimybių ginčyti atsekamumo tyrimą anksčiau nei buvo priimtas Sprendimas. Aplinkybė, jog būtent 2015 m. pareiškėjo ekologinis ūkininkavimas neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, nebuvo įvardinta kaip poveikio priemonė VšĮ „Ekoagros“ pareiškėjo atžvilgiu priimtuose individualiuose teisės aktuose. Trečiasis suinteresuotas asmuo tik užsiminė apie tai, kad bus informuotas atsakovas, tačiau apie galimas sankcijas jokios informacijos nepateikė, be kita ko, nurodė, jog patvirtinamasis dokumentas už 2015 m. nebus keičiamas. Nagrinėjamu atveju pažeidimo konstatavimo ir sankcijos taikymo procesas buvo išskaidytas į dvi atskiras stadijas, o tai sutrukdė suvokti būsimas teisines pasekmes bei imtis reikiamų priemonių savo interesams ginti.

31. Pareiškėjas daro išvadą, kad atsakovo Sprendimas turi būti panaikintas, kadangi atsakovas jį priėmė pažeisdamas gero administravimo principą bei nesilaikydamas sankcijas taikančioms institucijoms numatytų pareigų. Sprendimas priimtas pagal VšĮ „Ekoagros“ atliktą neteisėtą ir netinkamą atsekamumo tyrimą, kuris niekaip nepatvirtina ir nepagrindžia, jog būtent 2015 m. pareiškėjo ekologinis ūkininkavimas neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų.

Atsiliepimas

32. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

33. Atsakovas pažymi, kad Įgyvendinimo taisyklių 45 ir 74 punktuose nurodyta, kad ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimų tinkamo laikymosi tinkamą kontrolę ir sertifikavimą vykdo ekologinę žemės ūkio ir maisto produktų gamybą sertifikuojanti žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta sertifikavimo įstaiga. Taigi, VšĮ „Ekoagros“, kaip ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimų tinkamo laikymosi tinkamą kontrolę ir sertifikavimą vykdanti institucija, atliko patikrinimą pareiškėjo ūkyje, nustatė pažeidimus bei apie tai informavo Agentūrą. Įgyvendinimo taisyklių 73 punkte nustatyta, kad už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą bei sankcijų taikymą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako Agentūra.

34. Atsakovas nurodo, kad Agentūra, gavusi VšĮ „Ekoagros“ raštą apie pareiškėjo valdoje nustatytus pažeidimus, iš naujo vertindama pareiškėjo 2015 m. paraišką, vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, kurių 54.3 papunktyje nustatyta, kad kai dėl neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti sintetinių cheminių medžiagų ar genetiškai modifikuotų organizmų panaudojimo sertifikavimo įstaigos buvo pritaikyta jos nustatyta poveikio priemonė, sertifikavimo įstaigos sertifikuojant įvardijama kaip „laukai, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų“, parama pirmą kartą pažeidus reikalavimą pagal Priemonę pažeidimo nustatymo metais neskiriama, ir nustatė, kad pareiškėjo 2015 m. paraiškai parama pagal programą EKO neturėjo būti išmokėta, todėl privalo būti grąžinta Agentūrai.

35. Atsakovo teigimu, Agentūra nėra kompetentinga vertinti kitų institucijų raštų teisėtumo ar pagrįstumo, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka jais vadovaujasi, vertindama pareiškėjų pateiktas paraiškas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

36. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Agentūros 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. SP1-782 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Bylos duomenimis, pareiškėjui, 2015 m. gegužės 28 d. pateikusiam paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (reg. Nr. 15-1003371263-1), kurioje, jis, be kita ko, deklaravo 205,16 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę„Ekologinis ūkininkavimas“, 2016 m. liepos 15 d. pagal minėtą programos priemonę buvo išmokėta 44 387,41 Eur parama.

38. VšĮ „Ekoagros“, atlikusi iš UAB „Rimi Lietuva“ paimtų, UAB „Galinta ir partneriai“ pastarajai teiktų ekologiškų grikių mėginio tyrimą, juose nustatė neleistinos ekologinėje gamyboje medžiagos – glifosato – pėdsakų buvimą. Vykdydama produktų taršos neleistinomis sintetinėmis cheminėmis medžiagomis atsekamumo tyrimą, VšĮ „Ekoagros“ nustatė, kad ŽŪB „Kalnas“ 2015 metų derliaus ekologiški grikiai buvo realizuoti į UAB „Galinta ir partneriai“ filialą Galintos grūdai. UAB „Galinta ir partneriai“ filiale Galintos grūdai iš ŽŪB „Kalnas“ ir kitų ekologinių ūkių supirkti grikiai buvo sandėliuojami bendrai. VšĮ „Ekoagros“, siekdama patikrinti visus grikių tiekėjus, 2016 m. spalio 4 d. ŽŪB „Kalnas“ ūkyje atliko papildomą patikrinimą, kurio metu iš KŽS Nr. 988556-4102 esančio lauko Nr. 1, kurio plotas 5,49 ha (toliau – ir Laukas), bei iš KŽS Nr. 986546-2145 esančio lauko Nr. 1, kurio plotas 17,14 ha, kuriuose 2015 metais augo grikiai, paimti dirvožemio mėginiai buvo išsiųsti į Vokietijos akredituotą laboratoriją „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ (toliau – ir Laboratorija). 2016 m. spalio 21 d. iš Laboratorijos gautame atsakyme yra nurodyta, kad dirvožemio mėginyje, paimtame iš Lauko, nustatyti neleistinų ekologinėje gamyboje sintetinių medžiagų likučiai – rasti glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties likučiai (0,021 mg/kg), o glifosato pėdsakai mažesni už ribinę reikšmę (<0,01 mg/kg). Iš KŽS Nr. 986546-2145 esančio lauko Nr. 1, kurio plotas 17,14 ha, paimtame dirvožemio mėginyje rasti glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties pėdsakai, o glifosato pėdsakai mažesni už ribinę reikšmę (<0,01 mg/kg). Įvertinusi minėtus duomenis, VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. lapkričio 10 d. priėmė nutarimą Nr. PNU-K-16-00655 „Dėl ekologinės gamybos“ (toliau – ir Nutarimas) ir 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. LSK-K-16-00655 „Sprendimas dėl išduotų dokumentų“, kuriais, remdamasi Laboratorijos tyrimo rezultatais dėl Lauke nustatytų glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties likučių (0,021 mg/kg), taikė poveikio priemones – produkcijos nesertifikavimą ir įspėjimą; nutarė iš naujo sertifikuoti pareiškėjo nurodytus plotus ir anuliuoti ekologinės gamybos ūkiui 2016 m. rugpjūčio 12 d. išduotus patvirtinamąjį dokumentą ir Nutarimo išrašą, pakeičiant juos kitais; nustatė, kad pareiškėjo 2015 metais sertifikuoto laiko Nr. 1 (KŽS Nr. 988556-4102, 5,49 ha) grikių pasėlyje nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, ir nurodė, kad vadovaujantis Ekologinio žemės ūkio taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, 30 punktu (2016 m. kovo 5 d. redakcija), 2015 metais šis grikių laukas sertifikuojamas „kaip laukas, neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų“, apie tai tik pranešant Agentūrai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, tačiau nebekeičiant patvirtinamųjų dokumentų ir nutarimo išrašo už 2015 metus. Pareiškėjui apskundus šį sprendimą išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2016 m. gruodžio 22 d. VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinė komisija priėmė sprendimą Nr. ASR-29/2016, kuriuo paliko galioti Sprendimą. Pareiškėjo skundas dėl VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. LSK-K-16-00655 „Sprendimas dėl išduotų dokumentų“ teisme nebuvo priimtas dėl to ko, kad jis buvo paduotas praleidus 1 mėnesio terminą, kurį atsisakyta atnaujinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-519-492/2017).

39. Gavusi 2016 m. lapkričio 14 d. VšĮ „Ekoagros“ raštą Nr. K-389 „Dėl pranešimo apie rimtus pažeidimus“, kuriame buvo nurodyta, jog 2015 metų paraiškoje pareiškėjo deklaruotame KŽS Nr. 988556-4102 esančiame lauke Nr.1, kuriame deklaruotas 5,49 ha grikių plotas, nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, Agentūra pareiškėjo 2015 metų paraišką įvertino pakartotinai ir 2017 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-782 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo nusprendė susigrąžinti pareiškėjui pagal Priemonę išmokėtą 44 387,41 Eur paramą.

40. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendime konstatavęs, kad nemato aiškių VšĮ „Ekoagros“ sprendimų, kurių pagrindu pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija, neteisėtumo požymių, be to, VšĮ „Ekoagros“ sprendimai, kuriuose nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, ir nuspręsta pareiškėjo grikių lauką sertifikuoti kaip „laukai, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų“, yra teisėti ir galiojantys, dėl ko VšĮ „Ekoagros“ informacijos, pateiktos Agentūrai, teisingumas nagrinėjamos bylos kontekste negali būti kvestionuojamas, o sankcija skirta tinkamai, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

41. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su dalimi jo išvadų dėl VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. LSK-K-16-00655 „Sprendimas dėl išduotų dokumentų“ vertinimo ir Agentūros 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. SP1-782 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ teisėtumo: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas. Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (žr. 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014; 2012 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-227/2012 ir kt.). Taigi, Agentūra, priimdama nagrinėjamoje byloje ginčijamą sprendimą, buvo saistoma VšĮ „Ekoagros“, pagal Įgyvendinimo taisyklių 45 ir 74 punktų nuostatas vykdančios ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimų tinkamo laikymosi kontrolę ir sertifikavimą, 2016 m. lapkričio 10 d. sprendime Nr. LSK-K-16-00655 „Sprendimas dėl išduotų dokumentų“ nustatytų aplinkybių.

42. Kartu pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas nesuponuoja, kad, kilus ginčui dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo, priimto grindžiant jį kitu, administracinėje byloje neginčijamu, viešojo administravimo subjekto priimtu sprendimu, šalis negali savo skundo grįsti argumentais, susijusiais su pastarojo sprendimo, t. y. neginčijamo administracinėje byloje, neteisėtumu: faktai ir aplinkybės, nustatyti viešojo administravimo subjektų priimtais sprendimais, nėra priskiriami prie neįrodinėtinų (ABTĮ 57 str.). Kita vertus, šie teisinio reglamentavimo ypatumai lemia, kad viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuris nėra ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje, ar jo dalies neteisėtumas turi būti akivaizdus, t. y. susijęs su teisės aktų, reglamentuojančių tokio sprendimo priėmimą pažeidimu, iš esmės nereikalaujančiu atskiro įrodinėjimo proceso, kadangi priešingu atveju būtų paneigti tokių sprendimų apskundimo tvarkos ir terminų nustatymo tikslai.

43. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar yra tik aiškių VšĮ „Ekoagros“ sprendimų, kurių pagrindu pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija, neteisėtumo požymių, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarė nepagrįstas išvadas dėl jų buvimo (nebuvimo): Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Norėdami priimti administracinį teisės aktą, viešojo administravimo subjektai privalo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus (žr. 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-706/2014). Viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1179/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra taip pat pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (žr. 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014).

44. Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip pagrįstai akcentuojama pareiškėjo apeliaciniame skunde, nei VšĮ „Ekoagros“ 2016 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. PNU-K-16-00655 „Dėl ekologinės gamybos“ ir 2016 m. lapkričio 10 d. sprendime Nr. LSK-K-16-00655 „Sprendimas dėl išduotų dokumentų“, nei Agentūrai adresuotame 2016 m. lapkričio 14 d. VšĮ „Ekoagros“ rašte Nr. K-389 „Dėl pranešimo apie rimtus pažeidimus“, kuriuose buvo nurodyta, jog 2015 metais pareiškėjo paraiškoje nurodytame Lauke, kuriame deklaruotas 5,49 ha grikių plotas, nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, nėra jokių motyvų, kodėl glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties likučiai (0,021 mg/kg), nustatyti 2016 m. spalio 4 d. iš Lauko paėmus ir ištyrus dirvožemio mėginius, patvirtina, kad ne 2016 metais, bet ir 2015 metais Lauke nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų. Pažyminėtina, kad minėtuose VšĮ „Ekoagros“ aktuose yra nurodyta, kad UAB „Galinta ir partneriai“ filiale Galintos grūdai iš ŽŪB „Kalnas“ ir kitų ekologinių ūkių supirkti grikiai buvo sandėliuojami bendrai, tačiau jokie duomenys apie tai, kad buvo atlikti kitų ekologinių ūkių, iš kurių supirkti grikiai buvo sandėliuoti bendrai su iš ŽŪB „Kalnas“ supirktais, dirvožemio ar produkcijos likučių tyrimai, kokie šių tyrimų rezultatai ir pan., nėra pateikti.

45. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikti VšĮ „Ekoagros“ sprendimai bei su jų priėmimu susijusi medžiaga nepatvirtina, kad 2015 metais Lauke nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, dėl ko ginčijamas Agentūros sprendimas vien dėl šios priežasties negali būti laikomas pagrįstu objektyviais duomenimis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.) ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

46. Be to, Agentūros 2017 m. kovo 30 d. sprendime Nr. SP1-782 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ nėra argumentų, pagrindžiančių, dėl kokių priežasčių aplinkybė, kad 2015 metais Lauke nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, savaime suponuoja sankcijos – reikalavimo grąžinti visą pagal Priemonę sumokėtą paramą – taikymo galimumą: Įgyvendinimo taisyklės, nustatančios, be kita ko, sankcijas už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą, numato, kad paramos gavėjui nesilaikant prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) pažeidžiant kitus teisės aktų reikalavimus numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos. Paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos taikomas einamaisiais metais deklaruotų duomenų pagrindu neatsižvelgiant į įsipareigojimų galiojimo laikotarpį (Įgyvendinimo taisyklių 51 p.). Reikalavimas grąžinti visą sumokėtą paramą taikomas: jei nutraukiamas įsipareigojimų pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ vykdymas, nepasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui; per įsipareigojimų laikotarpį pakartotinai padarius tą patį pažeidimą, numatytą šių taisyklių 54.2 ir 54.3 papunktyje (Įgyvendinimo taisyklių 55.1 ir 55.2 p.). Minėti Įgyvendinimo taisyklių 54.2 ir 54.3 papunkčiai nustatė, kad parama neskiriama: kai pareiškėjas neleidžia atlikti patikros vietoje visuose arba dalyje deklaruotų laukų, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Jei pareiškėjas patikros vietoje metu neleidžia atlikti laikomų ūkinių gyvūnų patikros, nesudaro tinkamų sąlygų ar nepateikia dokumentų, susijusių su prisiimtų įsipareigojimų vykdymu, laikoma, kad jis įsipareigojimo nesilaiko (išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus, kai pareiškėjui, neturinčiam reikiamų dokumentų patikros vietoje metu, leidžiama per nustatytą laikotarpį pateikti juos Agentūrai) (Įgyvendinimo taisyklių 54.2 p.); kai dėl neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti sintetinių cheminių medžiagų ar genetiškai modifikuotų organizmų panaudojimo sertifikavimo įstaigos buvo pritaikyta jos nustatyta aukščiausio lygio poveikio priemonė, sertifikavimo įstaigos sertifikuojant įvardijama kaip „laukai, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų“, parama pirmą kartą pažeidus reikalavimą pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ pažeidimo nustatymo metais neskiriama (Įgyvendinimo taisyklių 54.3 p.). Įgyvendinimo taisyklių 61 punktas, be kita ko, nustato, kad Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą, atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, arba pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas.

47. Taigi, pagal minėtas Įgyvendinimo taisyklių nuostatas, kurių dalis ir yra nurodyta ginčijame Agentūros 2017 m. kovo 30 d. sprendime Nr. SP1-782 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, Agentūra, kaip ji ir pagrįstai nurodo, yra įgaliota ankstesniais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo, tačiau turi teisę priimti tik sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad „kitomis poveikio priemonėmis už su gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą“ nelaikytinos kitos dvi Įgyvendinimo taisyklėse numatytos sankcijų rūšys – paramos sumažinimas ir paramos neskyrimas, kadangi tai prieštarautų tiek Įgyvendinimo taisyklių, reglamentuojančių sankcijų taikymą, nuostatoms, tiek Administravimo bei kontrolės taisyklių 2.22 papunktyje pateikiamai sankcijos sąvokai (sankcija – paramos dydžio sumažinimas, paramos teikimo nutraukimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos sumos, apribojimo teikti paraiškas nustatymas ir (arba) kitos poveikio priemonės, už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą); aplinkybė, kad dėl neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti sintetinių cheminių medžiagų ar genetiškai modifikuotų organizmų panaudojimo sertifikavimo įstaigos buvo pritaikyta jos nustatyta aukščiausio lygio poveikio priemonė, sertifikavimo įstaigos sertifikuojant įvardijama kaip „laukai, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų“, yra pagrindas taikyti reikalavimą grąžinti visą sumokėtą paramą tik tokiu atveju, jeigu per įsipareigojimų laikotarpį toks pažeidimas padaromas pakartotinai.

48. Nagrinėjamo ginčo atveju duomenų, kad pareiškėjas iki 2015 metų būtų padaręs pažeidimą, numatytą Įgyvendinimo taisyklių 54.3 papunktyje, nėra, todėl Įgyvendinimo taisyklių 55.2 papunktyje numatyta sankcija – reikalavimas grąžinti visą sumokėtą paramą už per įsipareigojimų laikotarpį pakartotinai padarytą pažeidimą, numatytą šių taisyklių 54.3 papunktyje – negalėjo būti taikoma, dėl ko ginčijamas Agentūros 2017 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. SP1-782 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ yra naikintinas ir dėl šios priežasties (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.) .

49. Kadangi apeliacinis skundas yra tenkintinas vien dėl aptartų priežasčių, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie nebėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, atskirai nėra pasisakoma.

50. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinis skundas yra tenkinamas: skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas yra tenkinamas.

51. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 35 Eur žyminio mokesčio išlaidas, kurios jo prašymu yra priteisiamos iš Agentūros (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Kalnas“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Kalnas“ skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. SP1-782 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareiškėjui žemės ūkio bendrovei „Kalnas“ 35 Eur (trisdešimt penki eurai) žyminio mokesčio išlaidas.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė