- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- eI-858-406/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02586-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- D. L.
- Atsakovas
- Viešosios įstaigos „Ekoagrus“
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovui Viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. L. prašo panaikinti Viešosios įstaigos „Ekoagros“ 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. LSK-K-16-10786 „Dėl išduotų dokumentų“ ir 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. PNU-K-16-00665 „Dėl ekologinės gamybos”.
Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad 2016 m. spalio 4 d. pareiškėjo D. L. ūkyje atsakovo viešosios įstaigos „Ekoagros“ paskirti tikrintojai atliko tikrinimą, t. y. iš kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 2, plotas 3,00 ha (2015 m. augo grikiai) paėmė dirvožemio mėginį. 2016 m. lapkričio 14 d. atsakovas priėmė nutarimą Nr. PNU-K-16-00665 „Dėl ekologinės gamybos“. 2016 m. lapkričio 14 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. LSK-K-16-10786 „Dėl išduotų dokumentų“, kuriame nurodoma, jog 2016 m. spalio 19 d. gautas atsakymas iš akredituotos laboratorijos Vokietijoje „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“, kad tyrimams iš lauko paimtame dirvožemio mėginyje Nr. (duomenys neskelbtini) (plombos Nr. (duomenys neskelbtini)) rasti glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties likučiai (0,010 mg/kg) ir glifosato pėdsakai mažesni už ribinę reikšmę (<0,01 mg/kg). Atsižvelgus į tai, anuliuojami 2016 m. rugsėjo 6 d. išduotas patvirtinantis dokumentas Nr. SER-K-16-01571 bei nutarimo išrašas Nr. NUS-K-16-02915. Nurodo, jo su atsakovo tyrimo išvadomis, jog lauko dirvožemyje buvo rasta glifosato, nesutinka. Teigia, kad atsakovas neįrodė, jog dirvožemio mėginio tyrimas atliktas sertifikuotoje laboratorijoje, pagal sertifikuotą ir tinkamą metodą. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas yra ūkininkas, užsiimantis ekologiniu ūkininkavimu jau keletą metų. Per visą šį laiką savo veikloje jis nenaudojo jokių ekologiniame ūkininkavime draudžiamų medžiagų, tame tarpe ir glifosatų. Draudžiamų medžiagų naudojimo faktas niekada anksčiau nebuvo nustatytas atsakovo ar kitos institucijos. Mėginių paėmimo tvarką reglamentuoja VŠĮ „Ekoagrus“ direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu V-27 patvirtinta Mėginių atrinkimo, paruošimo ir išsiuntimo procedūra. Vadovaudamasis Procedūros ir Reglamento nuostatomis, daro išvadą, jog mėginiai patikrinimui turi būti paimti tokiu būdu, kad mėginys nebūtų užterštas ir sugadintas, o būtų išlaikyta nepakitusi jo struktūra (sudėtis). Šių reikalavimų nesilaikant, mėginio tyrimo išvados negali būti laikomos teisėtomis ir pagrįstomis, kadangi mėginio užteršimas tam tikromis medžiagomis turi esminės ir tiesioginės įtakos mėginio tyrimo rezultatams bei tesės aktų reikalavimų atitikimui. Teigia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo paskirtiems tikrintojams L. M. ir Ž. B. imant dirvožemio mėginius iš pareiškėjo lauko, buvo padaryti mėginių ėmimo tvarkos pažeidimai, nes mėginiai buvo paimti nenaudojant vienkartinių pirštinių, plikomis rankomis. Pareiškėjo atstovo vertinimu, glifosato likučių paimtame dirvožemio mėginyje galėjo atsirasti būtent todėl, kad tikrintojai nesilaikė mėginių paėmimo tvarkos (procedūros) ir mėginiai buvo užteršti. Pažymi, jog nenaudojant vienkartinių pirštinių glifosato likučių (dirvožemio, kuriame yra glifosato likučių) galėjo likti ant tikrintojų rankų (nuo mėginio paimto iš kito asmens sklypo), kurie galėjo susimaišytu su dirvožemio mėginiu iš lauko. Akcentuoja, jog pagrindinis reikalavimas imant mėginius yra tai, kad mėginys turi būti imamas iš kelių lauko vietų. Nagrinėjamu atveju tikrintojai mėginį paėmė tik iš vienos lauko vietos (nors 2016 m. spalio 4 d. mėginio atrinkimo akte ir nurodė, jog mėginys paimtas iš kelių vietų taip suformavus bendrą mėginį). Todėl toks mėginio paėmimas ir nustatytos tvarkos pažeidimas, atstovo nuomone, akivaizdžiai prieštarauja nustatytiems reikalavimas, susijusiems su mėginio tyrimui paėmimu. Pabrėžia ir tai, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog mėginius ėmę tikrintojai buvo akredituotos laboratorijos arba turinčios leidimą nurodytus tyrimus atlikti laboratorijos įgalioti asmenys, tokiu būdu pažeidžiant Ekologinio žemės ūkio taisyklių 40¹ p. reikalavimus. Atsakovui iš esmės pažeidus mėginio paėmimo tvarką, nustatytą Procedūros 5 dalyje, iš lauko paimtas mėginys negali būti laikomas tinkamu ir patvirtinančiu, jog lauke (dirvožemyje) buvo aptikta glifosatų likučių. Pažymi, jog atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu, turi veikti griežtai laikydamasis jam keliamų teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju Procedūros tvarkos nesilaikymas paimant Lauko dirvožemio mėginius negali būti vertinamas atitinkančiu atsakovo veiklai keliamus reikalavimus. Pabrėžia, kad atsakovo priimtuose aktuose nurodyta, jog iš pareiškėjo lauko paimtame dirvožemio mėginyje buvo rasta glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties likučių. Mėginyje glifosatų likučių rasta - 0,010 mg/kg., todėl daro išvadą, jog minėtame mėginyje rastas glifosatų likučių kiekis buvo nedidelis, kuris galėjo atsirasti dėl įvairių aplinkybių, tame tarpe ir dėl to, kad paimtas dirvožemio mėginys buvo užterštas ir sugadintas. Atkreipia dėmesį, jog tuo atveju, kuomet ūkininkaujant sąmoningai yra naudojami glifosatai, ši cheminė medžiaga naudojama tokiais kiekiais, kad būtų gaunamas pastebimas ir siektinas rezultatas. Tokio kiekio, kuris buvo nustatytas atsakovo paimtame dirvožemio mėginyje, panaudojimas jokios realios naudos ūkininkaujant negali suteikti, t. y. tokio glifosatų kiekio panaudojimas nėra tikslingas - nesukuria jokios pridėtinės naudos. Procedūros 5 dalyje „Aprašymas“ nustatyta, jog vienam mėginiui paruošti reikalingas iki 1,5 kg (svoris vertinamas vizualiai) tiriamos medžiagos kiekis. Vadovaujantis šia Procedūros nuostata, darytina išvada, jog paimant tokį nedidelį kiekį dirvožemio (apie 1,5 kg) net ir mažas pašalinės medžiagos kiekis gali iš esmės užteršti mėginį. Pažymi ir tai, jog toks nedidelis glifosatų kiekis pareiškėjo lauko dirvožemyje galėjo atsirasti ir dėl to, kad kiti ūkininkai, vykdantys veiklą gretimuose žemės sklypuose, šią medžiagą galimai naudojo savo veikloje. Akcentuoja, kad atsakovas nebendradarbiavo su pareiškėju. Pareiškėjas, gavęs ir susipažinęs su sprendimu, 2016 m. lapkričio 29 d. parengė prašymą atsakovui, kuriame nurodė, jog nesutinka su paimtų mėginių tyrimo rezultatais bei paprašė tyrimą atlikti iš naujo, tačiau atsakovas pakartotinius lauko dirvožemio tyrimus atlikti atsisakė. Mano, jog tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti. Pažymi, jog kontrolės institucija, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 12 d. nurodyta, jog naujovių ir atvirumo permainoms principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip spręsti problemas, ir nuolat mokytis iš gerosios patirties pavyzdžių, todėl atsakovas, bendradarbiaudamas ir siekdamas asmeniui kuo įmanoma labiau padėti, turėtų suteikti pareiškėjui galimybę pateikti visus reikiamus paaiškinimus, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, atsakovas šį principą pažeidė, kadangi atsisakė pakartotinai paimti mėginius ir atlikti jų tyrimus. Remiantis tuo, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo siekti teisingumo ir teisėtų sprendimų įgyvendinimo, toks atsakovo atsisakymas turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas valdžia, kadangi atsakovas situaciją vertina formaliai, nesiekdamas ištirti tikrosios padėties. Atkreipia dėmesį, jog pagrindinis tikslas nagrinėjamu atveju turėtų būti nustatyti, ar lauke iš tikrųjų yra glifosatų likučių, o ne vien tik formalus vadovavimasis tuo, kad mėginių paėmimas ir jų tyrimas jau yra atliktas (t. y. teisėtumui neturėtų būti teikiama pirmenybė prieš teisingumą). Atsakovas, nepaisydamas galimybių nustatyti tikrąją situaciją dėl glifosatų likučių lauko dirvožemyje, atsisakė bendradarbiauti su pareiškėju, nesiekė nustatyti, ar lauke iš tikrųjų galima aptikti glifosatų likučių, pirmenybę teikė teisėtumo įgyvendinimui, o ne tiesos ir teisingumo nustatymui nagrinėjamoje situacijoje ir toks atsakovo elgesys yra neteisėtas, kadangi pareiškėjui buvo užkirsta galimybė įrodyti, jog atlikto tyrimo išvados yra nepagrįstos. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pažeidė jam, kaip viešojo administravimo subjektui, keliamus reikalavimus.
Sprendime taip pat nurodyta, jog iš pareiškėjo lauko paimtame tyrimams dirvožemio mėginyje Nr. (duomenys neskelbtini) rasti glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties likučiai (0,010 mg/kg) ir glifosato pėdsakai mažesni už ribinę reikšmę (<0,01 mg/kg), konstatuojant, kad 2015 m. sertifikuoto lauko Nr. 2 (3,00 ha, KŽS Nr. 018558-1280) grikių pasėlyje nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų. Kaip numato EŽŪT 30 p., sertifikavimo įstaigai nustačius, kad jos kontroliuojamuose laukuose naudotos neleistinos ekologinėje gamyboje naudoti sintetinės cheminės medžiagos ar genetiškai modifikuoti organizmai, laukai, kuriuose nustatyta pažeidimų, įvardijami kaip „laukai, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų“. 2015 m. minėtas grikių laukas sertifikuojamas kaip „laukas, neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų“. Analogiškas aplinkybes atsakovas nurodo ir nutarime (t. y. neva rastas neleistinų medžiagų kiekis, taikoma poveikio priemonė, 2015 m. grikių pasėlis ir laukas neatitiko keliamų reikalavimų ir kt.), tačiau kartu pažymi, jog patikra ir dirvožemio mėginių tyrimas pareiškėjo atžvilgiu atliktas, nes patikrinus UAB „Rimi Lietuva“ logistikos padalinį, buvo rasta glifosatų likučių. Pareiškėjas yra vienas iš E statuso grikių pardavėjų į įmonę UAB „Galinta ir partneriai“ filialą Galintos grūdai. Kasmetinio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2015 m. derliaus grikių likučių nėra, todėl papildomo tikrinimo metu 2016 m. spalio 4 d. paimtas dirvožemio mėginys iš lauko. Teigia, kad tiek sprendime, tiek nutarime nurodyti atsakovo argumentai, jog pareiškėjo būtent 2015 m. grikiu pasėlyje nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamu reikalavimų, nėra suprantami, t. y. pareiškėjui neaišku, kuo remdamasis atsakovas grindžia tokią savo poziciją. Iš nutarimo turinio, galima daryti išvadą, jog pareiškėjo neva padarytas pažeidimas dėl neleistinų medžiagų naudojimo papildomai siejamas su UAB „Rimi Lietuva“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ filiale Galintos grūdai rasta produkcija, kurioje aptikti glifosato pėdsakai. Tačiau jokie tai patvirtinantys duomenys nepateikti. Mano, jog konkrečiai šiam atvejui atlikta atsekamumo procedūra negali būti laikoma patikima bei patvirtinančia, kad UAB „Rimi Lietuva“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ filiale Galintos grūdai rasti grikiai buvo parduoti. Taigi argumentai, jog 2015 m. pareiškėjo grikiai (laukas) neatitiko ekologiniam ūkininkavimui keliamų reikalavimų, grindžiami tik prielaidomis. Sprendime, kaip individualiame administraciniame akte, dėl to apskritai nėra pasisakoma, tik konstatuojama tokia aplinkybė. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - Viešojo administravimo įstatymas) 8 str. 1 d. nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Viešojo administravimo subjektas turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti ją taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kuriems skirtas individualus administracinis aktas. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga - turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu. Daro išvadą, jog ginčijami aktai neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Kadangi sprendimas ir nutarimas nėra aiškūs, neatitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų dėl nurodomų skirtingų Reglamento, Įgyvendinimo Reglamento bei Taisyklių normų, nepasisakant, kaip konkrečiai nagrinėjamos situacijos atveju pasireiškė pažeidimas ir kaip šios normos taikomos. Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia šio subjekto, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigą veikti aiškiai ir nedviprasmiškai. Teisės aktų reikalavimų neatitinkantis individualus administracinis aktas gali užkirsti galimybę asmeniui ginti savo pažeistas teises bei suvokti kokiu teisiniu pagrindu jam yra skiriama sankcija. Šiuo atveju pareiškėjas turi spėlioti, kuo remiantis ir kodėl atsakovas vieną ar kitą aplinkybę vertina būtent taip ir tai apsunkina pareiškėjo galimybes ginti pažeistus interesus. Nurodo ir tai, kad vien neleistinų medžiagų aptikimas (nustatymas) negali būti pagrindu teigti, jog asmuo savo veikloje naudoja neleistinas medžiagas.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovai su skundu nesutinka. Nurodo, kad 2014 m. balandžio 28 d. pareiškėjas D. L. ir atsakovas VšĮ „Ekoagros“ sudarė sutartį Nr. SUT-K-14-02155 (toliau - ir Sutartis), pagal kurią pareiškėjas (Sutartyje - Užsakovas) užsakė, kad atsakovas (sutartyje - Vykdytojas) atliktų pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą ir išduotų veiklą patvirtinančius dokumentus, jei užsakovo vykdoma veikla atitiks teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas įsipareigojo sumokėti atsakovui už atliktus darbus. Šia sutartimi pareiškėjas įsipareigojo veiklą vykdyti vadovaujantis veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais (1.2. punktas) bei leisti atsakovui išsamiai įvertinti vykdomą veiklą. 2014 m. liepos 7 d. VšĮ „Ekoagros“ atliko kasmetinę pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio patikrą ir 2015 m. liepos 22 d. priėmė nutarimą dėl ekologinės gamybos Nr. NUT-K-15-00566.. Pareiškėjui 2015 m. liepos 23 d. išduoti nutarimo išrašas Nr. NUS-K-15- 00558 ir Patvirtinamasis dokumentas Nr. SER-K-15-00528, kuriuose nurodyti sertifikuoti augalai, tarp jų ir grikiai, kuriems suteiktas E statusas, užauginti pareiškėjo valdomo ekologinio ūkio laukuose Nr. 2, kontrolinio žemės sklypo (toliau - KŽS) Nr. 018558-1280, kurio plotas - 3,00 ha ir Nr. 1, KŽS Nr. 022555-4378, kurio plotas - 3,45 ha. 2014 m. rugsėjo 29 d. VšĮ „Ekoagros“, kuri, teisės aktų nustatyta tvarka vykdo ekologinės gamybos sertifikavimo procedūras, remiantis Reglamento 889/2008 65 str. 2 dalimi, atliko UAB „Rimi Lietuva“ logistikos padalinio patikrinimą, kurio metu buvo paimtas ekologiškų negarintų grikių kruopų mėginys, tikslu atlikti mėginio laboratorinius tyrimus. 2016 m. rugsėjo 13 d. gauti tyrimų rezultatai parodė, jog tirtame ekologiškų negarintų grikių kruopų mėginyje nustatyta 0,82 mg/kg glifosato, kurio naudojimas ekologinėje gamyboje yra griežtai draudžiamas. Kruopas j UAB „Rimi Lietuva“ tiekė UAB „Galinta ir partneriai“, kurioje vykdomas pakavimas, o šiai įmonei kruopas tiekė UAB „Galinta ir partneriai“ filialas „Galintos grūdai“, kuris užsiima grikių supirkimu ir kruopų gamyba. Vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka ekologiškos produkcijos, kurioje buvo rasta neleistinų cheminių medžiagų - glifosato, tiekimas rinkai visose grandyse buvo sustabdytas. VšĮ „Ekoagros“ atliko patikrinimus UAB „Galinta ir partneriai“, ir UAB „Galinta ir partneriai“ filiale „Galintos grūdai“ ir paėmė mėginius tyrimams atlikti. Mėginių rezultatai parodė neleistinos cheminės medžiagos buvimą ekologiškoje produkcijoje - glifosato. VšĮ „Ekoagros“ atliko ekologiškų grikių augintojų, tiekėjų atsekamumo procedūrą, kurios metu buvo nustatyta, jog užterštos partijos grikiai buvo supirkti iš keturiolikos Lietuvoje esančių ekologinės gamybos ūkių, laikotarpyje nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2016 m. balandžio 26 d. Pareiškėjas D. L. yra vienas iš ekologiškų grikių pardavėjų bendrovei UAB „Galinta ir partneriai“ filialui „Galintos grūdai“. 2015 m. derliaus ekologiški grikiai (ekologiškumą patvirtina VšĮ „Ekoagros“ išduotas patvirtinamasis dokumentas Nr. SER-K-15- 00528) buvo realizuoti į UAB „Galinta ir partneriai“ filialą „Galintos grūdai“, ką patvirtina 2016-04- 26 sąskaita faktūra serija GKM Nr. 104191 ir 2016-04-26 d. Ekologinių grikių pirkimo - pardavimo sutartis Nr. VI6042601 (parduotų grikių fizinis svoris - 7920 kg, įskaitinis svoris - 7346 kg). D. L. 2015 metais grikius augino dviejuose laukuose (lauke Nr. 2, KŽS Nr. 018558-1280, ir lauke Nr. 1, KŽS Nr. 022555-4378). Kadangi laukas Nr. 1 (plotas 3,45 ha) nesertifikuojamas, sertifikuojamas tik vienas laukas Nr. 2 (plotas 3,00 ha), papildomo tikrinimo metu 2016 m. spalio 4 d. (ekologinės gamybos tikrinimo protokolas Nr. PAG_K-16-00608) buvo paimtas dirvožemio mėginys tik iš lauko Nr. 2 (3 ha), KŽS Nr. 018558-1280. Paimtas dirvožemio mėginys (Mėginio atrinkimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plombos Nr. HB2058460, buvo nusiųstas tyrimui į akredituotą laboratoriją Vokietijoje „Eurofins Dr.Specht Laboratorien GmbH“, iš kurios, 2016-10-19 d. gautas atsakymas patvirtino, jog ištirtame mėginyje rasta glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties (AMPA) likučiai (0,010 mg/kg). Taigi, remiantis turimais faktais, atliktais tyrimais, kurių rezultatus patvirtina byloje pateikti dokumentai buvo nustatyta, jog D. L. ekologinės gamybos ūkyje nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, nes glifosatas, net ir mažiausias jo kiekis, ekologinėje gamyboje yra draudžiamas, dėl ko ir buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Nurodo, kad pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje, papildomos patikros metu (rezultatai užfiksuoti papildomo tikrinimo protokole Nr. PAG_P-K-16-00608) dalyvavo du VšĮ „Ekoagros“ tikrintojai - L. M. ir Ž. B., kurie paėmė dirvožemio mėginį tyrimui atlikti. Pareiškėjas skunde teismui nepagrįstai nurodo, jog imant dirvožemio mėginį VšĮ „Ekoagros“ tikrintojai nesilaikė mėginių paėmimo tvarkos (procedūros), nes anot pareiškėjo, dirvožemio mėginiai buvo paimti nenaudojant vienkartinių pirštinių ir tokiu būdu mėginys buvo užterštas neleistina medžiaga. Taip pat nurodo, jog mėginys suformuotas paimant dirvožemio dalį tik iš vienos lauko vietos, o turėjo, vadovaujantis Procedūra, būti paimta iš kelių lauko vietų. Pažymi, jog, 2015 m. gegužės 25 d. Mėginių atrinkimo, paruošimo ir išsiuntimo procedūros (PR-08 (6)), patvirtintos VšĮ „Ekoagros“ Direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-27 (toliau - Procedūra) 5 dalyje nustatyta, jog „rekomenduojama mėginių paėmimui naudoti naujas vienkartines pirštines“, taigi ši taisyklė dispozityvi, bet nėra imperatyvi reikalaujanti privalomai dėvėti naujas vienkartines pirštines. Pažymi, jog Žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 2 punktu (Žemės ūkio ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-323 redakcija) viešajai įstaigai „Ekoagros“ pavesta vykdyti sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles. Atsižvelgiat į šias normas, VšĮ „Ekoagros“ yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, o Žemės ūkio ministerija yra viešojo administravimo subjektas, per savo struktūrinius padalinius vykdantis sertifikavimo įstaigų kontrolę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad atsakovas VšĮ „Ekoagros“ yra kompetentingas nustatyti neatitikčių vertinimo procedūras bei taikyti priemones, kai nustatomi pažeidimai. Atsakovo patvirtinta neatitikčių vertinimo procedūra laikytina neatsiejama sutarčių dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo sąlyga. Pažymi, jog Reglamento Nr. 834/2007 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kompetentinga institucija, tvirtindama kontrolės įstaigą, atsižvelgia, tame tarpe: a) - į standartinę kontrolės procedūrą, kurios turi būti laikomasi ir kurioje išsamiai aprašomos kontrolės ir atsargumo priemonės, kurias įstaiga įsipareigoja taikyti jos kontroliuojamiems subjektams; b) - į priemones, kurias kontrolės įstaiga ketina taikyti, nustačius neatitikimų ir (arba) pažeidimų. Žemės ūkio ministerija, pavesdama VšĮ „Ekoagros“ vykdyti ekologiškų produktų sertifikavimą, nustatė, kad būtent pastaroji gali nustatyti neatitiktis ir taikyti poveikio priemones. Daro išvadą, VšĮ „Ekoagros“ yra kompetentinga nustatyti neatitikčių vertinimo procedūras bei taikyti priemones, kai nustatomi pažeidimai, taip pat nustatyti būtinas tvarkas atitinkamiems veiksmams atlikti ir siekiant kompetentingai vykdyti jai pavestas funkcijas. Jei Procedūroje numatyta naudoti vienkartines pirštines mėginių atrinkimui kaip dispozityvi, rekomendacinio pobūdžio norma, vadinasi, mėginio ėmimas nedėvint vienkartinių pirštinių, t. y. plikomis rankomis, niekaip negali įtakoti imamo mėginio užterštumo. Pažymi, jog imant mėginį VšĮ „Ekoagros“ tikrintojai kastuvo nenaudojo, mėginį tyrimui paėmė iš kelių skirtingų lauko vietų, taigi mėginio paėmimo procedūros, nepažeidė.
Dėl nustatyto glifosatų kiekio paaiškino, jog glifosatai (sintetiniai herbicidai) nėra įvardinti 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL 2008 L 264, p. 1) II priede, kaip leistini naudoti ekologinėje gamyboje. Reiškia, jog glifosatai ekologinėje gamyboje, net ir mažiausias jų kiekis, yra draudžiami be jokių išimčių. Pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje, kaip patvirtina atlikti tyrimai, buvo rasta glifosatų skilimo produktas. Kaip nurodyta VšĮ „Ekoagros“ pateikiamuose dokumentuose, rastas AMPA kiekis Pareiškėjo valdomame ekologinės gamybos lauke Nr. 1 - 0,010 mg/kg. Pareiškėjo vertinimu toks kiekis laikytinas nedideliu ir galėjo atsirasti dirvožemyje dėl įvairių aplinkybių, tame tarpe ir dėl to, kad paimtas dirvožemio mėginys buvo užterštas, kas absoliučiai atmestina pagrindžiant aukščiau išdėstytu ir pateikiamais į bylą rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas akcentuoja tai, jog, vadovaujantis Procedūros 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, vienam mėginiui paruošti reikalingas iki 1,5 kg tiriamos medžiagos kiekis, kuris, pareiškėjo vertinimu, yra labai nedidelis, todėl gali būti užteršiamas ėmimo metu. Pažymi, jog neleistinų medžiagų, šiuo atveju glifosato ar jo skilimo produktų buvimui nustatyti atliekant tyrimą, pakanka vos 50 g, ką patvirtina kartu Vokietijos laboratorijos „Eurofins Dr.Specht Laboratorien GmbH“ taikomų tyrimo metodų paketų santrauka, kurią minėta laboratorija yra pateikusi VšĮ „Ekoagros“ tyrimų užsakymui.
Pareiškėjo teiginys, jog toks nedidelis glifosatų skilimo produktų kiekis lauko dirvožemyje galėjo atsirasti ir dėl to, kad kiti ūkininkai, vykdantys veiklą gretimuose žemės sklypuose, šią medžiagą galimai naudojo savo veikloje, jokiais argumentais nepagrįstas. Pabrėžia, jog ekologiškų produktų gamybos, paruošimo ir platinimo visų etapų bei jų kontrolės bendri tikslai ir principai yra įtvirtinti 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (toliau - Reglamentas). 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (Įgyvendinimo reglamentas). Reglamento 2 straipsnio 1 dalies a) punkte nustatyta, jog ekologinė gamyba - gamybos metodo naudojimas laikantis šiame reglamente nustatytų taisyklių visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais. Ūkio subjektas - fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už tai, kad jo kontroliuojamoje ekologinės gamybos įmonėje būtų užtikrintas šio Reglamento reikalavimų laikymasis (Reglamento 2 str., 1 d. d) punktas).
Teigia, jog pareiškėjas nepagrįstai atsakovo atsisakymą atlikti pakartotinius lauko dirvožemio mėginius įvardija neteisėtais veiksmais, piktnaudžiavimą valdžia, Tokie pareiškėjo argumentai absoliučiai nepagrįsti, todėl atmestini. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu atlikti pakartotinius tyrimus, tačiau prašymas buvo grindžiamas tik tuo, jog tikrinimo metu nustatyti glifosatų skilimo produkto likučiai nykstamai maži, o glifosato pėdsakai mažesni už ribinę reikšmę. Kadangi glifosatai ekologinėje gamyboje, net ir mažiausias jų kiekis, yra draudžiami netaikant jokių išimčių, atsakovas, atlikęs visą eilę būtinų veiksmų, situaciją įvertino ne formaliai, o vadovaudamasis teisės aktais, gautais tyrimų rezultatais ir būtent, siekdamas išsiaiškinti tikrąją padėtį pareiškėjo valdomame ekologinės gamybos ūkio lauke; nustatęs neleistinų medžiagų buvimą ekologiniame ūkyje pritaikė atitinkamas poveikio priemones. Pažymi, jog atsakovas jokių neteisėtų veiksmų, kaip kad nurodo pareiškėjas, vykdydamas jo kompetencijai priskirtas funkcijas, neatliko. Akcentuoja, jog pareiškėjo prašyme atlikti pakartotinius tyrimus nebuvo nei vieno argumento, kurie nurodyti skunde teismui. Atsakovas tą pačią dieną po pareiškėjo prašymo gavimo parengė atsakymą, nurodydamas, jog papildoma patikra pareiškėjo ūkyje jau buvo atlikta, o norint atlikti papildomą tyrimą, jį galima atlikti iš mėginio, kuris yra paliktas pareiškėjui arba iš saugomo VšĮ „Ekoagros“ mėginio. Mėginys būtų siunčiamas pakartotiniam tyrimui, jei pareiškėjas būtų raštu informavęs, jog padengs išlaidas, susijusias su laboratoriniais tyrimais. Pareiškėjas daugiau jokios informacijos šiuo klausimu nepateikė. Mano, jog vertinant aukščiau išdėstytą, atsakovo veiksmų jokiu būdu negalima laikyti kaip nebendradarbiavimu su Pareiškėju.
Pažymi, jog pareiškėjas, nesutikdamas su tyrimo išvadomis, jog Lauko Nr. 2, kuriame 2015 m. buvo auginami grikiai, dirvožemyje buvo rasta glifosato, nepateikė jokių savo nesutikimą pagrindžiančių įrodymų. Nors pareiškėjas laikosi nuomonės, jog ginčijami Sprendimas ir Nutarimas yra grindžiami tik prielaidomis, tačiau akivaizdu, jog šie aktai pagrįsti rašytiniais įrodymais - atliktų tyrimų rezultatais.
Nurodo, jog neatitiktis ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams - tai nukrypimas nuo reglamente (EB) Nr. 834/2007, reglamente (EB) Nr. 889/2008, reglamente (EB) Nr. 1235/2008 ir (ar) šiose taisyklėse nustatytų ekologinės gamybos metodų (žemės ūkio ir maisto produktų auginimo, rinkimo, ženklinimo ir tvarkymo) reikalavimų. Vadovaujantis Reglamento 889/2008 65 str. 2 dalimi, kontrolės institucija ar įstaiga ima ir tiria bandinius, kad nustatytų, ar nenaudojami ekologinei gamybai neleistini produktai, ir kad patikrintų, ar gamybos būdai atitinka ekologinės gamybos taisykles, arba kad nustatytų galimą užteršimą ekologinei gamybai neleistinais produktais. Ūkio subjektai, kurių bandiniai turi būti paimti, atrenkami bendru rizikos, galinčios kilti nesilaikant ekologinės gamybos taisyklių, vertinimu. Į šį bendrą vertinimą įtraukiami visi gamybos, paruošimo ir paskirstymo etapai. Ūkio subjektų, iš kurių bus imami mėginiai tyrimams, atrankos principas, mėginio tipo pasirinkimo gairės yra nustatyti VšĮ „Ekoagros“ 2016 metų Mėginių atrinkimo plane, patvirtintame VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-13 (pateikiama kaip atsiliepimo priedas). Vadovaujantis Ekologinio žemės ūkio taisyklių 30 punkto nuostatomis, sertifikavimo įstaigai nustačius, kad jos kontroliuojamuose laukuose naudotos neleistinos ekologinėje gamyboje sintetinės cheminės medžiagos <...> laukai, kuriuose nustatyta pažeidimų, įvardijami kaip „laukai, neatitinkantys ekologinės gamybos reikalavimų“. Taigi, pirma, VšĮ „Ekoagros“ vykdo teisės aktų nuostatose įtvirtintas, jai pavestas funkcijas ir nustačiusi pažeidimus taiko poveikio priemones (sankcijas). Antra, Pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio papildomo patikrinimo metu, t. y. 2016-10-04, buvo paimtas dirvožemio mėginys iš Lauko Nr. 2, nes 2016-08-29 d. vykdant patikrinimą UAB „Rimi Lietuva“ logistikos padalinyje, esančiame adresu Kauno g. 53, Vievis, Elektrėnų r. sav., paėmus ir ištyrus ekologiškų grikių kruopų mėginį, jame buvo nustatyta neleistina ekologinėje gamyboje medžiaga - glifosatai (0,82 mg/kg). Tai patvirtina su šiuo atsiliepimu pateikiami 2016-09-12 d. „Eurofins Dr.Specht Laboratorien GmbH“ laboratorijos tyrimų rezultatai. UAB „Rimi Lietuva“ kaip ekologiškų produktų tvarkymo ūkio subjektas, iš kurio 2016 metais turi būti imamas mėginys tyrimui, buvo įtrauktas į VšĮ „Ekoagros“ 2016 metų Mėginių atrinkimo planą (patvirtinta VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-13). Kaip kad buvo nurodyta dėstant faktines aplinkybes, kruopas į UAB „Rimi Lietuva“ tiekė UAB „Galinta ir partneriai“, kurioje vykdomas pakavimas, o šiai įmonei kruopas tiekė UAB „Galinta ir partneriai“ filialas „Galintos grūdai“, kuris užsiima grikių supirkimu ir kruopų gamyba. Tiek UAB „Galinta ir partneriai“ filialo „Galintos grūdai“, tiek UAB „Galintos grūdai“ tikrinimo metu paimti ekologiškų grikių mėginiai. Gauti laboratorinių tyrimų rezultatai, kuriuose nustatytos grikiuose neleistinos ekologinėje gamyboje medžiagos: glifosatai ir aminometilo fosfoninė rūgštis (AMPA) (aukščiau išdėstytas aplinkybes patvirtina su atsiliepimu pateikiami priedai: Mėginio atrinkimo aktai Nr. 16-268MA, Nr. 16-269MA, Nr. 16-270MA, Nr. 16-271MA; Ekologiškų grikių kruopų priėmimo į sandėlį krovinio važtaraštis Serija GIP Nr. 034385, partijos Nr. 03052017k; PVM sąskaita faktūra Serija GIPNr. 034385; 2016-05-02 krovinio važtaraštis Serija Nr. 16050201; 2016- 08-29 krovinio važtaraštis Nr. 16082901; 2016-08-24 krovinio važtaraštis Serija Nr. 16082401; 2016-09-29 Nutarimas dėl ekologinės gamybos Nr. NUT-K-16-02315; 2016-09-29 Nutarimas dėl ekologinės gamybos Nr. NUT-K-16-02324; Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto protokolai Nr. 1-16/25677/1 CH, Nr. 1-16/25676/1 CH, Nr. 1-16/25520/1 CH; 2016-10-04 Dėl ekologiškų grikių kruopų tiekimo). Trečia, pagal VšĮ „Ekoagros“ atliktą atsekamumo procedūrą buvo nustatyta, kad Pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio Lauke Nr. 2, 2015 m. užauginti grikiai buvo realizuoti į UAB „Galinta ir partneriai“ filialą „Galintos grūdai“, ką patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2016-04-26 d. sąskaita faktūra (serija GKM Nr. 104191) ir ekologinių grikių pirkimo - pardavimo sutartis. Ketvirta, iš Pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio Lauko Nr. 2 paimtas dirvožemio mėginys (Mėginio atrinkimo aktas Nr. 16-300MA), kurio plombos Nr. HB2058460, buvo nusiųstas tyrimui į akredituotą laboratoriją Vokietijoje „Eurofins Dr.Specht Laboratorien GmbH“, iš kurios, 2016-10-19 d. gautas atsakymas patvirtino, jog ištirtame mėginyje rasta glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties (AMPA) likučiai (0,010 mg/kg). Vadovaujantis EŽŪT 30 p. nuostatomis, 2015 m. grikių laukas sertifikuojamas kaip “laukas, neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų”.
Teigia, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, jog VšĮ „Ekoagros“ skundžiami Sprendimas ir Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų taikytinų individualiam administraciniam aktui. LR Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Analizuojant skundžiamų aktų turinį, yra absoliučiai aišku, jog jie yra visiškai atitinkantys minėto įstatymo 8 straipsnio reikalavimams. Tiek VšĮ „Ekoagros“ Nutarime dėl ekologinės gamybos Nr. PNU-K-16-00665, tiek šio nutarimo pagrindu priimtame sprendime Nr. LSK-K-16-10786, yra aiškiai įvardinti teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas sprendimas, nurodyta taikoma poveikio priemonė, detalizuojant vertinimo kriterijus, t. y. teisės aktu konkrečias nuostatas, skiltyje „neatitiktis“ - nurodytas pažeidimas, detaliai išdėstant kaip, kur ir kokia apimtimi jis nustatytas, skiltyje „taikoma poveikio priemonė - I lygio neatitiktis - įspėjimas, skiltyje „koregavimo veiksmai“ - teisinės pasekmės, nustatyti pažeidimai yra aiškiai susieti su taikomomis teisės normomis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilęs dėl VšĮ „Ekoagros“ priimtų administracinių aktų, kuriais pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje konstatuotas draudžiamų sintetinių cheminių medžiagų - glifosato naudojimas, taip pažeidžiant ekologinei gamybai keliamus reikalavimus, ir dėl šiuose aktuose taikytų poveikio priemonių teisėtumo bei pagrįstumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog dėl atsakovo nustatyto pažeidimo galėtų būti taikomos ginčijamuose aktuose nurodytos priemonės, tačiau pareiškėjas tvirtina, kad ūkininkauja ekologiškai, draudžiamų preparatų nenaudoja. Įvertinusi pareiškėjo skundo pagrindą bei dalyką, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esmės šioje byloje pareiškėjas siekia įrodyti, kad ginčijamais administraciniais aktais jam poveikio priemonės pritaikytos nepagrįstai dėl padarytų dirvožemio mėginių ėmimo tvarkos pažeidimų, nesant objektyvių įrodymų, jog šie mėginiai ištirti akredituotoje laboratorijoje bei pagal sertifikuotą ir tinkamą metodą, nepagrįstai nustačius glifosatų kiekį, nesutinkant su Vokietijos laboratorijos „Eurofins Dr.Specht Laboratorien GmbH“ atliktų tyrimų bei pateiktos išvados rezultatais. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, nebendradarbiavo su pareiškėju, ginčijami aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytų individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų.
Byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 28 d. pareiškėjas D. L. ir atsakovas VšĮ „Ekoagros“ sudarė sutartį Nr. SUT-K-14-02155, pagal kurią pareiškėjas užsakė, kad atsakovas (sutartyje - Vykdytojas) atliktų pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą ir išduotų veiklą patvirtinančius dokumentus, jei užsakovo vykdoma veikla atitiks teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas įsipareigojo sumokėti atsakovui už atliktus darbus. Šia sutartimi pareiškėjas taip pat įsipareigojo veiklą vykdyti vadovaujantis veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais (1.2. punktas), taigi laikytis Reglamentų, nustatančių reikalavimus ekologiškų žemės ūkio produktų gamybai ir ženklinimui, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir kitų atsakovo raštu pateiktų dokumentų reikalavimų bei leisti atsakovui ir (ar) akreditavimo biuro atstovui išsamiai apžiūrėti ūkio subjektą, su ūkio subjektu susijusius dokumentus (ekologinės gamybos ir įprastinės gamybos vienetų) ir vykdomą užsakovo veiklą bei pateikti galiojančių dokumentų, reikalingų atlikti sertifikavimą, kopijas bei leisti atsakovui išsamiai įvertinti vykdomą veiklą. 2015 m. liepos 22 d. atsakovas priėmė nutarimą dėl ekologinės gamybos Nr. NUT-K-15-00566. Pareiškėjui 2015 m. liepos 23 d. buvo išduoti nutarimo išrašas Nr. NUS-K-15-00558 ir Patvirtinamasis dokumentas Nr. SER-K-15-00528, kuriuose nurodyti sertifikuoti augalai, tarp jų ir grikiai, kuriems suteiktas E statusas, užauginti pareiškėjo valdomo ekologinio ūkio laukuose Nr. 2, kontrolinio žemės sklypo (toliau - KŽS) Nr. 018558-1280, kurio plotas - 3,00 ha ir Nr. 1, KŽS Nr. 022555-4378, kurio plotas - 3,45 ha. 2014 m. rugsėjo 29 d. ekologinės gamybos sertifikavimo procedūras vykdanti VšĮ „Ekoagros“, remiantis Reglamento 889/2008 65 str. 2 dalimi, atliko UAB „Rimi Lietuva“ logistikos padalinio, vėliau UAB „Galinta ir partneriai“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ filialo „Galintos grūdai“ patikrinimus, paimant mėginius tyrimams atlikti. Mėginių rezultatai parodė neleistinos cheminės medžiagos buvimą ekologiškoje produkcijoje - glifosato. VšĮ „Ekoagros“ atliko ekologiškų grikių augintojų, tiekėjų atsekamumo procedūrą, kurios metu buvo nustatyta, jog užterštos partijos grikiai buvo supirkti iš keturiolikos Lietuvoje esančių ekologinės gamybos ūkių, laikotarpyje nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2016 m. balandžio 26 d. Pareiškėjas D. L. yra vienas iš ekologiškų grikių pardavėjų bendrovei UAB „Galinta ir partneriai“ filialui „Galintos grūdai“. 2015 m. derliaus ekologiški grikiai buvo realizuoti į UAB „Galinta ir partneriai“ filialą „Galintos grūdai“. D. L. 2015 metais grikius augino dviejuose laukuose (lauke Nr. 2, KŽS Nr. 018558-1280, ir lauke Nr. 1, KŽS Nr. 022555-4378). Kadangi laukas Nr. 1 (plotas 3,45 ha) nesertifikuojamas, sertifikuojamas tik vienas laukas Nr. 2 (plotas 3,00 ha), papildomo tikrinimo metu, kilus įtarimui dėl neleistinų medžiagų panaudojimo, 2016 m. spalio 4 d. (ekologinės gamybos tikrinimo protokolas Nr. PAG_K-16-00608) buvo paimtas dirvožemio mėginys iš lauko Nr. 2 (3 ha), KŽS Nr. 018558-1280. Paimtas dirvožemio mėginys (Mėginio atrinkimo aktas Nr. 16-300MA), kurio plombos Nr. HB2058460, buvo nusiųstas tyrimui į akredituotą laboratoriją Vokietijoje „Eurofins Dr.Specht Laboratorien GmbH“, iš kurios, 2016 m. spalio 19 d. gautas atsakymas nurodant, jog ištirtame mėginyje rasta glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties (AMPA) likučiai (0,010 mg/kg). Atsakovas 2016 m. lapkričio 14 d. priėmė pareiškėjo ginčijamus nutarimą Nr. PNU-K-16-00665 „Dėl ekologinės gamybos“ ir sprendimą Nr. LSK-K-16-10786 „Dėl išduotų dokumentų“, kuriuose nurodoma, jog gautų laboratorinių rezultatų pagrindu, nustačius, jog D. L. ekologinės gamybos ūkyje nebuvo laikomasi ekologinei gamybai keliamų reikalavimų, 2015 m. grikių laukas Nr. 2 sertifikuojamas kaip „Laukas, neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų“, anuliuojami 2016 m. rugsėjo 6 d. išduotas Patvirtinantis dokumentas Nr. SER-K-16-01571 bei nutarimo išrašas Nr. NUS-K-16-02915, taikomos poveikio priemonės: IV lygio neatitiktis - produkcijos nesertifikavimas, I lygio neatitiktis - įspėjimas.
Ekologinio ūkininkavimo taisykles ir reikalavimus nustato: 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (toliau – ir Reglamentas); 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (toliau – ir Įgyvendinimo Reglamentas); Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintos Ekologinio žemės ūkio taisyklės (toliau – ir Taisyklės); 2015 m. gegužės 25 d. Mėginių atrinkimo, paruošimo ir išsiuntimo procedūros PR-08, patvirtintos VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-27 (toliau – ir Procedūra).
Įgyvendinimo reglamento Nr. 834/2007 (su vėlesniais pakeitimais, padarytais 2013-05-13 Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013) preambulės 1 ir 22 punktuose nustatyta, kad ekologinė gamyba – bendra ūkio valdymo ir maisto produktų gamybos sistema, apimanti geriausią aplinkosaugos praktiką, didelę biologinę įvairovę, gamtos išteklių išsaugojimą, aukštų gyvūnų gerovės standartų taikymą ir gamybos būdą, atsižvelgiant į tam tikrų vartotojų teikiamą pirmenybę produktams, pagamintiems naudojant natūralias medžiagas ir procesus. Todėl ekologinės gamybos metodas vaidina dvigubą vaidmenį visuomenėje: taip sukuriama specifinė rinka, tenkinanti vartotojų paklausą ekologiškiems produktams, taip pat taip teikiama nauda visuomenei, prisidedant prie aplinkos apsaugos bei gyvūnų gerovės ir kaimo plėtros. Svarbu išlaikyti vartotojų pasitikėjimą ekologiškais produktais. Todėl reikėtų griežtai apriboti ekologinei gamybai taikomų reikalavimų išimtis ir jas numatyti tik tuomet, kai išimtinių taisyklių taikymas yra pagrįstas. Atitinkamai, Įgyvendinimo reglamente įtvirtinta, jog trąšos ir dirvožemio gerinimo priemonės gali būti naudojamos tik tuo atveju, jei jas leidžiama naudoti ekologinėje gamyboje pagal 16 straipsnį (12 straipsnio 1 dalies d punktas). Komisija 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka leidžia ekologinėje gamyboje naudoti bei ir įtraukia į ribotą sąrašą produktus ir medžiagas, kurie gali būti naudojami ekologinio ūkininkavimo veikloje (16 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas nurodo, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog dirvožemio mėginio tyrimas buvo atliktas sertifikuotoje laboratorijoje pagal tinkamą ir sertifikuotą metodą, taip pat neįrodyta, kad pagal atliktą atsekamumo procedūrą pareiškėjas dėl neva 2016 m. lauke Nr. 2 rastų glifosatų likučių, 2015 metais šiame lauke purškė grikių derlių.
Procedūroje PR-08 (5. Aprašymas) nustatyta, kad „mėginiai tiriami akredituotose laboratorijose, taikant akredituotus/atestuotus metodus. Įrodymai, kad mėginys ištirtas akredituotu/atestuotu metodu, pateikiami gautame mėginio tyrimo protokole, kuriame nurodomas specialus akreditacijos/atestacijos ženklas“. Į bylą pateiktas laboratorijos Vokietijoje „Eurofins Dr.Specht Laboratorien GmbH“ akreditavimo pažymėjimas D-PL-14198-01-00 pagal DIN EN ISO/IEC 17025:2005, kuriame nurodytos akreditavimo sritys ir įtvirtinta galimybė laisvai pasirinkti standartizuotus arba jiems lygiaverčius tyrimo rezultatus, taip pat pateiktoje 2016 m. spalio 18 d. analitinėje ataskaitoje Nr. AR-16-SP-121181-01, kurioje įvertinti atsakovo pateikto mėginio – ekologiško lauko dirvožemio tyrimo rezultatai, nurodyti duomenys (simbolis #, reiškiantis akreditaciją testui atlikti) paneigia pareiškėjo argumentus ir patvirtina, kad tiek minėta laboratorija, tiek ir pats metodas glifosato ir AMPA tyrimui atlikti yra akredituoti. Teismas taip pat pažymi, kad atsekamumo procedūra nagrinėjamu atveju tebuvo teisėtas pagrindas kilti įtarimui, kad pareiškėjo ūkyje ekologinei gamybai naudojami neleistini produktai arba būdai ir dėl to paimti dirvožemio mėginius bei atlikti jų laboratorinius tyrimus.
Pareiškėjas įsitikinęs, kad atsakovas padarė dirvožemio mėginių atrinkimo procedūros pažeidimus.
Byloje nustatyta, kad atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio Lauke Nr. 2 2015 m. užauginti ir į UAB „Galinta ir partneriai“ filialą „Galintos grūdai“ realizuoti grikiai turėjo glifosato, kuris ekologinėje gamyboje griežtai draudžiamas, atlikęs šių ekologinių grikio kruopų augintojų, tiekėjų atsekamumo procedūrą, esant pagrįstam įtarimui dėl pareiškėjo D. L. panaudotų neleistinų produktų jo ekologinės gamybos ūkyje, pagrįstai paėmė lauko Nr. 2 dirvožemio mėginius ir atliko jų tyrimus. Ginčijami administraciniai aktai grindžiami Vokietijos laboratorijos pateikta išvada, kuria konstatuota, jog ištirtame dirvožemio mėginyje rasta glifosatų skilimo produkto aminometil-fosfoninės rūgšties (AMPA) likučiai (0,010 mg/kg). Pareiškėjas, savo nesutikimą su nurodytos laboratorijos pateiktos išvados rezultatais įrodinėja atsakovo padarytais Procedūroje nustatytos mėginių ėmimo tvarkos pažeidimais, kurie, jo nuomone, tiesiogiai įtakojo mėginių tyrimo rezultatus.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovas turi teisę vykdyti sertifikavimo įstaigos funkciją, atlikti patikrinimus, imti ir tirti neleistinų ekologinėje gamyboje produktų bandinius, siekiant nustatyti pažeidimus, susijusius su galimu užteršimu, taikyti poveikio priemones. Kadangi tikrintojai L. M. ir Ž. B. yra pas atsakovą dirbantys asmenys, priešingai nei teigia pareiškėjas, jie turėjo teisę paimti dirvožemio mėginius. VšĮ „Ekoagros“ yra kompetentingas nustatyti Neatitikčių vertinimo procedūras bei taikyti priemones, kai nustatomi pažeidimai. Atsakovo patvirtinta Neatitikčių vertinimo procedūra laikytina neatsiejama sutarčių dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo sąlyga. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2664/2012).
Atsakovas, kaip kontrolės institucija, vykdydamas savo funkcijas, susijusias su neleistinų produktų panaudojimu ekologinėje gamyboje, siekdama nustatyti gamybos būdo atitikimą ekologinei gamybai teisės aktuose keliamiems reikalavimams, nustatyta tvarka paima mėginius ir tiria akredituotoje laboratorijoje. Į šį vertinimą įtraukiami visi gamybos, paruošimo ir platinimo etapai. Sertifikavimo įstaiga ima ir tiria bandinius kiekvienu atveju, kai įtariama, kad naudojami ekologinei gamybai neleistini produktai arba būdai. (Taisyklių 33 p.). Detalią dirvožemio mėginio (bandinio) paėmimo, formavimo, paruošimo, supakavimo ir išsiuntimo tyrimui akreditavimo laboratorijai tvarką reglamentuoja jau minėta VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtinta „Mėginių atrinkimo paruošimo ir išsiuntimo procedūra PER-8“ (2015 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-25 redakcija), kurios, kontrolės funkciją vykdanti sertifikavimo įstaiga, privalo besąlygiškai laikytis. Procedūros 5 dalyje nustatyta, kad „pagrindinis mėginiui keliamas reikalavimas – jis turi būti paimtas iš kelių vietų taip, kad atspindėtų norimo ištirti objekto charakteristikas (rekomenduojama imti iš tos vietos, kur galima didžiausia tarša). Imant mėginius, turi būti laikomasi visų įmanomų atsargumo priemonių, kad mėginiai nebūtų užteršti ar sugadinti ir dėl to pakeistų tyrimo rezultatus. Rekomenduojama mėginių paėmimui naudoti naujas vienkartines pirštines. Mėginius imantis įstaigos tikrintojas atsako už mėginio paėmimą, paruošimą ir pristatymą į įstaigą/filialą.“ Būtent šia Procedūros nuostata pareiškėjas grindžia savo argumentus dėl mėginių paėmimo tvarkos pažeidimo
Kolegijos vertinimu, teisės aktu nustatytų procedūrų, paimant (formuojant) dirvožemio mėginius, atlikimas yra ne tik besąlyginė sertifikavimo įstaigos laikymosi pareiga, bet ir nustatytų tikslų, jog į rinką nebūtų pateikti jokie su ekologine gamyba apgaulingai asocijuojami gaminiai, pasiekimo garantas. Ekologinis ūkininkavimas yra grindžiamas tinkamai rengiamais ir valdomais biologiniais procesais, pagrįstais ekologinėmis sistemomis, griežtai apribojant išorės medžiagų bei cheminės sintezės būdu gautų medžiagų naudojimą (Reglamento 4 straipsnis), todėl ir Mėginių atrinkimo, paruošimo ir išsiuntimo procedūroje PR-8 esantys detalūs mėginio paėmimui keliami reikalavimai yra nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad sertifikavimo įtaigos (įstaigos tikrintojo) veiksmai atitiktų teisės normas, bet tam, jog šiomis kontrolės institucijos vykdomomis kontrolės procedūromis, siekiant visiškai pateisinti aplinkos apsaugos, gyvosios gamtos gerovės ir vartotojų pasitikėjimo tikslus, kurių siekiama vystant ekologinę gamybą, laikantis visų įmanomų atsargumo priemonių, būtų paimtas ir pateiktas tinkamas dirvožemio mėginys tikslu objektyviai bei patikimai nustatyti, ar kontroliuojamo ūkio subjekto ekologinėje gamyboje nėra naudojamos draudžiamos medžiagos ar produktai. Pažymėtina, kad ekologiniam ūkiui keliami itin griežti imperatyvaus pobūdžio reikalavimai, todėl atitinkamai ir pati sertifikavimo įstaiga, turi pareigą itin tiksliai vykdyti jai deleguotas kontrolės funkcijas, griežtai laikytis nustatytos procedūros. Procedūroje nustatytas reikalavimas imant mėginius laikytis visų įmanomų atsargumo priemonių ir įsakomosios nuostatos, reglamentuojančios mėginių paėmimo tvarką, reikalauja iš sertifikavimo įstaigos tokio kompetentingo jai pavestų uždavinių įgyvendinimo, kuris besąlygiškai atitiktų visas šiuo aspektu jos veiklą reglamentuojančiame teisės akte nustatytas procedūras, užtikrinančias objektyvius tikrinimo rezultatus, taip įgyvendinant teisėtumo principą.
Byloje nustatyta, kad atsakovo tikrintojai dirvožemio mėginius iš jų kontroliuojamo pareiškėjo lauko paėmė plikomis rankomis, nenaudodami pirštinių ir tai, anot pareiškėjo, galėjo įtakoti pareiškėjui nepalankius tyrimo rezultatus. Sprendžiant, ar toks veiksmas pažeidžia šį reikalavimą, pabrėžtina, kad ši Procedūroje nustatyta atsargumo priemonė yra ne imperatyvaus, bet rekomendacinio pobūdžio, taigi mėginius ėmusiems asmenims nebuvo privalu naudoti naujų vienkartinių pirštinių, tokios Procedūroje nustatytos rekomendacijos nevykdymas negalėjo turėti įtakos mėginių užteršimui bei tyrimo rezultatams, todėl, nesant jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų, negali būti pripažįstamas pažeidimu. Pareiškėjas skunde teigė, kad tikrintojai dirvožemio paėmimui naudojo savo atsivežtą kastuvą, nuo kurio į dirvožemį galėjo patekti glifosatų likučiai, tačiau ši aplinkybė yra paneigta byloje surinktais įrodymais, be to, ir pats pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu šia aplinkybe savo skundo reikalavimų nebegrindė.
Reglamento Nr. 834/2007 27 str. 6 d. nustatyta, kad kompetentinga institucija, tvirtindama kontrolės įstaigą, atsižvelgia į standartinę kontrolės procedūrą, kurios turi būti laikomasi ir kurioje išsamiai aprašomos kontrolės ir atsargumo priemonės, kurias įstaiga įsipareigoja taikyti jos kontroliuojamiems subjektams. Pabrėžtina, jog mėginio paėmimas iš kelių lauko vietų Procedūroje yra įvardijamas kaip pagrindinis mėginiui keliamas reikalavimas. Kolegijos nuomone, tokia taisyklė nustatyta siekiant eliminuoti bet kokius šalutinius nuo pareiškėjo valios nepriklausančius dirvos užteršimo rizikos faktorius bei atsitiktinį neleistinų (draudžiamų) medžiagų patekimo į dirvožemį fakto nustatymą ir nelaikytina dispozityvia.
Atsiliepime į skundą atsakovas taip pat pripažįsta tai, kad pagal Procedūroje nustatytas taisykles – pagrindinis reikalavimas imant mėginius yra tas, kad mėginys turi būti paimamas iš kelių lauko vietų ir nurodo, kad tikrintojų surašytame ir jų parašais patvirtintame 2016 m. spalio 4 d. mėginio atrinkimo akte Nr. 16-300MA aiškiai nurodyta, jog dirvožemio mėginys imtas iš vidurio lauko Nr. 2 kelių vietų, taip suformavus vieną bendrą mėginį. Būtent šiais akte nurodytais faktais, kuriuos jis laiko nustatytais, atsakovas bando paneigti pareiškėjo nurodomą Procedūroje nurodytos tvarkos pažeidimą. Tačiau pažymėtina, kad šiuo aspektu atsakovo nurodomos reikšmingos aplinkybės buvo paneigtos bylos nagrinėjimo metu. Nors liudytojais apklausti tikrintojai L. M. ir Ž. B. teismo posėdyje nurodė, kad dirvožemio mėginius paėmė abu iš atsitiktinės lauko vietos, tačiau jų parodymais nustatyta ir tai, kad dirvožemio mėginiai buvo paimti tik iš dviejų atskirų lauko vietų ir kad bendri mėginiai formuojami nebuvo, t. y. dirvožemis visuose trijuose mėginių pavyzdžiuose nebuvo maišomas iš atskirų lauko vietų, bet buvo iš karto dedamas į tam skirtą pakuotę. Taigi visiškai akivaizdu, jog tiek akredituotoje laboratorijoje ištirtame, tiek ir kituose dviejuose atsarginiuose mėginio pavyzdžiuose, kurių vienas buvo paliktas pareiškėjui, o kitas sertifikavimo įstaigoje, buvo suformuotas tik iš vienos lauko vietos paimtas dirvožemio mėginys, o tai iš esmės prieštarauja Procedūroje keliamam pagrindiniam mėginio paėmimui taikomam reikalavimui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-128/2010).
Pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad viešojo administravimo subjektų veiklai, panašiai kaip ir teismo procesui, yra būdingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio aptariamas nukrypimas nuo pačios sertifikavimo įstaigos vadovo patvirtintos ir Procedūroje nustatytos konkrečios mėginio paėmimo tvarkos, nepripažintinas neesminiu ar formaliu, negali būti vertinamas kaip nereikšmingas pažeidimas, nedarantis įtakos tyrimo rezultatams bei priimamo sprendimo teisėtumui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kategoriškai neigia naudojęs ekologinėje gamyboje neleidžiamas sintetines trąšas ir augalų apsaugos priemones, darytina išvada, jog VŠĮ “Ekoagrus”, kaip viešojo administravimo subjektui, vykdant ekologinę gamybos kontrolę, neimant lauke dirvožemio mėginio taip, kad „atspindėtų norimo ištirti objekto charakteristikos", pažeidus nustatytos šio mėginio paėmimo procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, reikalavimus, tai galėjo turėti tiesioginės įtakos objektyviems paimto mėginio laboratorinio tyrimo rezultatams bei tuo pačiu pareiškėjo teisių apimčiai ir tai pripažintina esminiu procedūriniu pažeidimu. Toks konstatuotas procedūrinis pažeidimas, padarytas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką ir atitinkamai jo teisinis vertinimas, sudaro pagrindą nepripažinti Vokietijos laboratorijos tyrimo išvados, kaip įrodymo, įrodomosios galios, o tai, savo ruožtu, leidžia pripažinti skundžiamus atsakovo administracinius aktus neteisėtais.
Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nebendradarbiavo su pareiškėju, nepagrįstai atsisakė atlikti dirvožemio tyrimo iš naujo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu atlikti pakartotinius tyrimus, tačiau tokio savo prašymo nepagrindė, aplinkybių, paneigiančių akredituotos laboratorijos pateiktus tyrimo rezultatus, nenurodė, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai, esant visiškai neargumentuotam, nemotyvuotam pareiškėjo prašymui, nekylant abejonių dėl akredituotos laboratorijos pateikto tyrimo rezultatų, atsisakė atlikti pakartotinį tyrimą.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad skundžiami administraciniai aktai neatitinka Viešojo administravimo 8 str. reikalavimų.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (LVAT 2010-04-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-737/2010). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje gero administravimo principas traktuojamas kaip bendrųjų teisės principų dalis, analogiškai kaip ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, pabrėžiamas iš jo kylantis imperatyvas tinkamai pagrįsti privatiems subjektams adresuojamus sprendimus (2007-05-10 sprendimas SGL Carbon AG prieš Komisiją, Nr. C-328/05; 2009-03-05 sprendimas Prancūzija prieš Tarybą, Nr. C-479/07; 2011-03-17 sprendimas AJD T. L. prieš D., Nr. C-221/09). Taigi, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas).
Įvertinus Viešosios įstaigos „Ekoagros“ 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. LSK-K-16-10786 „Dėl išduotų dokumentų“ ir 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. PNU-K-16-00665 „Dėl ekologinės gamybos” turinį konstatuotina, kad Viešoji įstaiga „Ekoagros“, kaip viešojo administravimo subjektas, nagrinėjamu atveju priimdama ginčijamus administracinius aktus, sukėlusius pareiškėjai teisines pasekmes, laikėsi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, administraciniai aktai yra motyvuoti, pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis, įrodymais ir teisės aktų normomis, tačiau pažeidė pagrindinę procedūrą, turėjusią užtikrinti objektyvų visų reikšmingų aplinkybių įvertinimą. Tai yra skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindas.
Konstatavus esminį procedūrinį pažeidimą, visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo dalyku, nebeturinčiais esminės teisinės reikšmės sprendimo priėmimui, todėl šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir E. Ž. Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijami sprendimas ir nutarimas, kurie priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, yra neteisėti, todėl naikintini (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Viešosios įstaigos „Ekoagros“ 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. LSK-K-16-10786 „Dėl išduotų dokumentų“ ir 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. PNU-K-16-00665 „Dėl ekologinės gamybos”.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.