Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1120-123/2013

2013 m. birželio 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Bronius Valius, Žydrūnas Bertašius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Paslaugos būstui“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto savininko pareigos sumokėti už avarijos likvidavimo darbus ir stogo remonto darbus, taip pat teismo sprendimu priteistų delspinigių dydžio atsakovui nevykdant prievolės ieškovei.

Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.).

CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009-11-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, išaiškino, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Išplėstinė teisėjų kolegija akcentavo, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys galimos, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ ir jį pakeitusiame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“. STR 1.12.05:2002, galiojęs sprendimo atlikti stogo remonto darbus metu, apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 p.), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 p.). Pagal Reglamento 11 p. privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 p.); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 p.). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija (13.5 p.). Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 p.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės organizuotas namo patalpų savininkų susirinkimas neįvyko, 2007-03-16 sprendimą dėl stogo remonto ieškovė priėmė vienasmeniškai, tačiau apie tai daugiabučio namo gyventojai buvo informuojami, todėl ieškovės veiksmai laikytini pateisinamais, nes stogo remonto darbai buvo susiję su stogo kritinės būklės likvidavimu.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei atlikus kasmetinę namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą 2005-09-23 aktu Nr. 1 nustatyta, jog I-ojo įėjimo stogo danga sena, kaminas griūvantis, rekomenduojama permūryti kamino galvutę, atlikti stogo remontą (b. l. 56), 2006-07-10 aktu Nr. 2 nustatyta, jog namo pirmojo įėjimo stogas dengtas mažaisiais šiferio lapais, kurie vietomis apaugę samanomis, kai kurie lapai sutrūkinėję, kraigo skardos surūdijusios, karnizo mediena supuvusi ir rekomenduojama atlikti I įėjimo stogo kapitalinį remontą (b. l. 57); 2007-05-21 aktu Nr. 3 nustatyta, jog namo pirmo įėjimo stogas dengtas seno šiferio lapais, kurie sutrūkinėję, kraigo skardos surūdijusios, karnizo mediena papuvusi, rekomenduojama atlikti pirmo įėjimo stogo remontą (b. l. 58); 2007-10-15 aktu Nr. 4 nustatyta, jog namo pirmo įėjimo stogas dengtas seno šiferio lapais, kurie sutrūkinėję, kraigo skardos surūdijusios, karnizo mediena papuvusi, rekomenduojama atlikti pirmo įėjimo stogo remontą (b. l. 20, 59). Atsakovas neginčijo ieškovės statinio apžiūros aktų, byloje nepateikta įrodymų, kad namo stogo būklė atitiko nustatytus reikalavimus (CPK 178 str.), todėl laikytina, kad stogo būklė buvo kritiška, gyvenamojo namo viso stogo remonto darbai atitiko viešąjį interesą ir buvo reikalingi atlikti. Šį faktą patvirtina aplinkybė, kad kiti namo butų savininkai ieškovės veiksmų atliekant stogo remonto darbus neginčijo. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams apie stogo būklę ir reikalingą atlikti remontą buvo žinoma, stogas buvo kritinės būklės, ieškovė yra atsiskaičiusi su rangove už atliktus darbus, ieškovės sudarytos rangos sutarties apeliantas ir kiti gyvenamojo namo butų savininkai neginčijo, stogas buvo pripažintas tinkamu naudotis (b. l. 31), todėl aplinkybė, kad namo gyventojai nepriėmė sprendimo remontuoti stogo, neeliminuoja atsakovo pareigos apmokėti už stogo remonto darbus (CK 4.83 str. 4 d.). Įvertinus byloje esančias aplinkybes pripažintina, kad atlikti remonto darbai buvo privalomi, siekiant išsaugoti tinkamus bendrosios nuosavybės objektus, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla 2-524-676/2011 (Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-37-479/2012) pagal tos pačios ieškovės ieškinį, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo už stogo remonto darbus iš kito atsakovo, šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir atsakovas šioje byloje A. K., todėl nurodytoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Minėtoje civilinėje byloje iš atsakovo V. S. proporcingai jo turimo nekilnojamojo turto daliai buvo priteista skola už namo stogo remonto darbus ir 0,04 proc. dydžio delspinigiai.

Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-37-479/2012 laikė, jog 0,04 proc. dydžio delspinigių priteisimas ieškovei UAB „Paslaugos būstui“ pagal 1996-08-13 įstatymą „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ Nr. I-1493 nepažeidė atsakovo V. S. turtinių teisių. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytoje civilinėje byloje nustatyti faktai yra prejudiciniai, taip pat siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir laikantis horizontalaus precedento taisyklės (tos pačios instancijos teismo sukurtų vėliausių precedentų analogiškose bylose laikymasis), teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista 485,64 Lt delspinigių (0,04 proc. dydžio delspinigiai), paliktina nepakeista, o jų mažinti nėra teisinio pagrindo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-24 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą 2013-03-12 teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad skola už stogo remonto darbus sudaro 6 745,06 Lt, todėl apelianto nurodyti argumentai, kad priteisdamas 7 039,46 Lt skolos už stogo remonto darbus teismas išėjo už ieškinio reikalavimų ribų, laikytini nepagrįstais.

Pirmosios instancijos teisme pagrįstai nustatyta, kad ieškovas pateikė įrodymus apie atliktus avarijų likvidavimo darbus ir patirtas išlaidas (b. l. 61–71), apskaičiavimą apie atsakovui tenkančią apmokėti dalį už avarijų likvidavimo darbus (b. l. 60), atsakovas įrodymų, kad avarijų likvidavimo darbai nebuvo atliekami nepateikė (178 str., 185 str.), pagal ieškovės pateiktus įrodymus, atsakovas iš dalies apmokėdavo ieškovui už avarijų likvidavimą, todėl šį ieškovės reikalavimą tenkino pagrįstai ir iš atsakovo priteisė atsakovo likusią neapmokėtą dalį už avarijų likvidavimą – 294,40 Lt.

Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė skolą už stogo remonto darbus, atliktus avarijų likvidavimo darbus ir 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo priteistos sumos.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas (išdėstomas) tik išimtiniais atvejais.

Apeliantas prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo grindžia bloga finansine padėtimi. Atsakovas nurodo, kad išlaiko du nepilnamečius vaikus, įmokos bankui už įkeista nuosavybes teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) sudaro apie 1 000 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nepateikia duomenų, pagrindžiančių jo gaunamas pajamas, turimą turtą (CPK 178 str.), stogo remonto darbai buvo atlikti 2008 m., tačiau atsakovas nesumokėjo net dalies skolos, apelianto prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas. Priešingu atveju, teismo vertinimu, būtų pažeisti lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principai ir ieškovės interesai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-12 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331, straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo A. K. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmesti.