Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant U. M., dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei V. T., atsakovui A. K., civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Paslaugos būstui“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė V. T. prašo ieškinį tenkinti, nurodo, kad ieškovas administruoja namą, kuriame gyvena atsakovas. 2006 m. buvo nustatyta bloga stogo dangos būklė virš vienos laiptinės. 2006-12-21 buvo suorganizuotas susirinkimas, tačiau namo gyventojai sprendimo nepriėmė. Administratorius turėjo pareigą suremontuoti stogą, todėl turėjo pats priimti sprendimą – 2007-03-16 buvo priimtas įsakymas dėl kainų apklausos organizavimo rangovui parinkimo, namo gyventojai buvo apire tai informuoti - apie tai informacija buvo patalpinta skelbimo lentoje. Atplėšiant vokus su pasiūlymais dalyvavo keli daugiabučio namo gyventojai, buvo sudaryta rangos sutartis, atliktas remontas. Remontas kainavo mažiau nei buvo numatyta. Atsakovas skolingas ieškovui 6745,06 Lt už stogo remonto darbus, 485,64 Lt delspinigių, 294,40 Lt skolos už avarijų likvidavimo darbus, taip pat iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ieškovas priėmė savavališką sprendimą atlikti stogo remonto darbus, neatsiklausęs namo gyventojų. Stogas virš jų laiptinės buvo suremontuotas. Reikalaujama sumokėti suma per 1 metus buvo labai didelė. Kaimynai kažką kalbėjo apie namo remontą, bet jis dirbo Kaune ir Vilniuje – būdavo komandiruotėse. Susirinkimuose asmeniškai nedalyvaudavo, su stogo remonto darbais nesutiko, nes tai nebuvo jo sprendimas. Namo stogo apžiūros aktų vertinti negali, nes neturi kvalifikacijos. Name yra kaminai, kažkada norėjo statyti židinį, domėjosi, kuri šachta jam priklauso, jam buvo atsakyta, kad jos bendros. Mano, kd už dūmtraukių valymą turi mokėti tie, kurie jais naudojasi. Pas juos laptinėje jokių avarijų nebuvo. Ieškovas nepagrįstai prašo iš jų priteisti delspinigius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl bylų išskyrimo ir kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį teismą.

Civilinės bylos išskyrimo pagrindai nurodyti LR CPK 136 str. 2 d. Atsakovo pateikti argumentai nesudaro pagrindų, numatytų LR CPK 136 str. 2 d. bylų išskyrimui, todėl atsakovo prašymas dėl bylos išskyrimo netenkintinas.

Atsakovas prašo kreiptis į Lietuvos Konstitucinį teismą dėl LR Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 125 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ prieštaravimo LR CK 1.3 str. 3 d., 6.71 str. 1 d., tačiau jokių argumentų dėl ko teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį teismą nepateikė, atsiliepime atsakovas nurodo, kad jam negali būti taikomos paminėto LR Vyriausybės nutarimo nuostatos, todėl atsakovo prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį teismą netenkintinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

2005-04-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.AD1-608 ieškovas buvo paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuriame yra atsakovui priklausantis butas, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės adminstratoriumi (CK 4.236 str. 1 d., 2 d., 4.237 str. 1 d., 4.84 str. 2 d.,Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 42 p.)( (b.l. 6 -11, 13, 15). Ieškovui atlikus kasmetinę namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apžiūrą 2005-09-23 aktu Nr.1 nustatyta, kad I-ojo įėjimo stogo danga sena, kaminas griūvantis, rekomenduojama permūryti kamino galvutę, atlikti stogo remontą (b.l. 56), 2006-07-10 Aktu Nr. 2 nustatyta, jog namo pirmojo įėjimo stogas dengtas mažaisiais šiferio lapais, kurie vietomis apaugę samanomis, kai kurie lapai sutrūkinėję, kraigo skardos surūdijusios, karnizo mediena supuvusi ir rekomenduojama atlikti I įėjimo stogo kapitalinį remontą (b.l. 57); 2007-05-21 Aktu Nr.3 nustatyta, jog namo pirmo įėjimo stogas dengtas seno šiferio lapais, kurie sutrukinėję, kraigo skardos surudijusios, karnizo mediena papuvusi, rekomenduojama atlikti pirmo įėjimo stogo remontą (b.l. 58); 2007-10-15 Aktu Nr.4 nustatyta, jog namo pirmo įėjimo stogas dengtas seno šiferio lapais, kurie sutrukinėję, kraigo skardos surudijusios, karnizo mediena papuvusi, rekomenduojama atlikti pirmo įėjimo stogo remontą (b.l. 20, 59). 2006-12-21 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyvenatojai nepriėmė sprendimo dėl stogo remonto (b.l. 16 - 18). 2007-03-16 ieškovas priėmė įsakymą Nr.42/AVdėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, stogo remonto (b.l. 19), buvo apie rangovų paiešką buvo skelbiama spaudoje (b.l. 32 - 33). Ieškovas informavo gyventojus apie viešojo pirkimo komisijos posėdį 2007-11-23 (b.l. 21 ). 2007-11-23 vyko Viešųjų pirkimų vokų plėšimo ir rangovų pasiūlymų aptarimo komisijos posėdis (b.l. 22 - 25). (duomenys neskelbtini), Klaipėda gyventojai buvo informuoti apie komisijos sprendimą pasirinkti UAB „Sobo sistemos“ stogo remonto darbams atlikti (b.l. 26). 2007-12-10 tarp ieškovo ir UAB „Sobo sistemos“ buvo pasirašyta rangos sutartis Nr.07-12/06 dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, stogo remonto (b.l. 51 - 54). Ieškovas ir rangovas pasirašė atliktų darbų aktą (b.l. 29 – 30), 2008-06-25 suremontuotas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, stogas buvo pripažintas tinkamu naudotis (b.l. 31). 2008-06-26 ieškovui rangovas išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr.0000167,77070,00 Lt (b.l. 28). Ieškovas yra atsiskaitęs ir UAB „Sobo sistemos“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr.ALF0000167 (b.l. 55). Byloje pateikta atsakovo skolos suvestinė, pagal kurią atsakovas skolingas ieškovui 6745,06 Lt skolą už stogo remontą, 294,40 Lt skolą už avarijų likvidavimo darbus (b.l. 12). Ieškovas pateikė įrodymus apie daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2008 m. spalio mėnesį – 2011 m. spalio mėnesį atliktus darbus, šalinant avarijas, šių darbų paskyras, sąmatas (b.l. 61-65, 67), šių atliktų darbų aktus (b.l. 66, 69, 70, 72) ir už šių darbų atlikimą išrašytas PVM sąskaitas – faktūras (b.l. 68, 71).

Dėl atsakovo pareigos apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 str. 1 d., 2 d.). Pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 str. 1 d.). CK 4.85 str. įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

CK 4.83 str. 4 d. nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 str., 4.85 str. nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 p.), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 p.). Pagal Reglamento 11 p. privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija (13.5 papunktis). Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 p.).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymu Nr. 485 patvirtintų Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose (toliau – Nuostatai) reglamentuota sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo, atnaujinimo ar rekonstravimo atlikimo tvarka bei šių veiksmų atlikimas. Įstatymu nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 str. 1 d.). Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę; butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą (CK 4.85 str. 2, 5 d.).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad jo organizuotas namo patalpų savininkų susirinkimas neįvyko, neginčija, kad sprendimą dėl stogo remonto priėmė vienasmeniškai, tačiau apie tai daugiabučio namo gyventojai buvo informuojami. Tokie ieškovo veiksmai pateisinami, kadangi nurodyti stogo remonto darbai buvo susiję su stogo kritinės būklės likvidavimu (CPK 185 str.). Pagal administravimo nuostatų 6.4 p. viena iš administratoriaus funkcijų yra vadovaujantis STR „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines neeilines apžiūras, statybinius tyrinėjimus – byloje pateikti įrodymai, kad ieškovo tokie veiksmai buvo atliekami (CPK 185 str.). Byloje pateikti įrodymai, kad buvo vykdoma kasmetinė namo būklės apžiūra ir konstatuota, kad būtina atlikti namo pirmo įėjimo stogo kapitalinį remontą. Tokią išvadą padarė ieškovo paskirtas atsakingas asmuo, turintis reikiamą kvalifikacijos atestatą (b.l. 83 – 87).

Nurodytų faktinių aplinkybių dėl pirmojo įėjimo namo stogo dangos būklės atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo, joms neprieštaravo, šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje neteikia, todėl teismas jomis vadovaujasi (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 185 str., 187 str.).

Šie įrodymai patvirtina, jog stogas buvo kritinės būklės, kėlė pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, o nešalinant šių defektų kilo galimų didelių materialinių nuostolių tikimybė ir dėl kurios likvidavimo administratorius privalėjo nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų neigiamų pasekmių. Ieškovas pagrįstai vadovavosi STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ nuostatomis, todėl daroma išvada, jog esminių procedūrinių pažeidimų ginčo atveju, nenustatyta (CPK 185 str.).

Pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Nuostatai įpareigoja administratorių atlikti visus veiksmus, būtinus bendrosios nuosavybės objektams valdyti, išsaugoti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti, ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį, o savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik patalpų savininkų interesais. Pagal šių nuostatų prasmę administratorius atlieka namo bendrojo naudojimo objektų technines apžiūras ir, remdamasis jų duomenimis, rengia šių objektų techninės priežiūros darbų ir lėšų poreikio metinius bei ilgalaikius planus, juos viešai skelbia namo skelbimų lentoje ir pateikia patalpų savininkams pašto dėžutėse arba elektroniniu paštu, imasi būtinų veiksmų šiems planams įgyvendinti. Administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesinius mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų remonto ar kitokio tvarkymo darbus, nenumatytus savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintame daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąraše, tačiau būtinus gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, - pagal šių darbų sąmatinę vertę arba pagal šių darbų vertę, nustatytą perkant juos konkurso ar kainų apklausos būdu.

Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija v. V.J., I.K., Z.R., Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka, bylos Nr. 3K-7-515/2009).

Dėl šios priežasties atsakovas nepriklausomai nuo to ar remontuotina stogo danga yra virš jo laiptinės, kurioje yra atsakovui priklausantis butas, taip pat ar avarija yra atsitikusi jo ar kitoje laiptinėje, taip pat nepriklausomai nuo to ar atsakovas naudojasi kaminu privalo proporcingai jam tenkančiai daliai apmokėti išlaidas, susijusias su stogo remontu, kilusių avarijų likvidavimu, bendrojo naudojimo objektų priežiūra.

Pagal LR CPK 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla 2-524-676/2011 (apeliacinės instancijos civilinės bylos Nr. 2A-1208-479/2011) pagal to paties ieškovo ieškinį, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo už stogo remonto darbus iš kito atsakovo, šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir atsakovas šioje byloje A. K., todėl šioje byloje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje.

LR CK 4.82 str. 5 d. numato, kad patalpų savininkui priklausanti bendrosios nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Ieškovas pateikė teismui Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą, jame nurodyta, kad atsakovui priklausančio buto naudingas plotas sudaro 61,44 kv. m (b. l. 15). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr.AD1-608 patvirtintuose UAB „Paslaugos būstui“ administruojamo namo sąraše namo Įgulos g. 6, Klaipėdoje (25 sąrašo eilutė), naudingojo ploto yra nurodyta, kad šio namo naudingasis plotas sudaro 701,07 kv. m (b. l. 7).

Civilinėje byloje Nr.2-524-676/2011 nustatyta, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra suformuoti 9 atskiri nekilnojamojo turto objektai, 2 aukštų, 976.79 kv.m. bendro ploto, 699,72 kv.m. naudingo ploto, 489,39 kv.m. gyvenamojo ploto, 231,08 kv.m. rūsių (pusrūsių) ploto (VĮ Registrų centro 2008-03-04 kadastro duomenimis)

Taigi ieškovo administruojamo gyvenamojo namo bei atsakovui priklausančio buto naudingieji plotai yra nustatyti (LR CPK 197 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 (redakcija nuo 2008-01-25) 8, 8.4 p. nuostatose numatyta, kad už namo remonto darbus administratorius mokesčius apskaičiuoja pagal patalpų naudingąjį plotą. Taigi, atsakovo prievolės dydis nustatomas, įvertinus namo ir atsakovui priklausančio buto bendruosius plotus (LR CK 4. 82 str. 5 d., nei LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 (redakcija nuo 2008-01-25) nuostatos).

CK 4.82 str. 5 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. atsakovo buto bendras naudingas plotas yra 61,44 kv.m. (b.l. 15), ieškovo apmokėta namo stogo remonto suma yra 77070,00 Lt (b.l. 28). Todėl atsakovui tenkanti dalis apmokėti stogo remonto išlaidas sudaro: 6767,00 Lt (77070,00 Lt/ 699,72=110?14x61,44=6767,00 Lt). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažesnę sumą nei atsakovui tenkanti mokėti skolos dalis už stodo remonto darbus 6745,06 Lt, todėl šis ieškovo reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 6745,06 Lt skolos už stogo remonto darbus.

Ieškovas pateikė įrodymus apie atliktus avarijų likvidavimo darbus ir patirtas išlaidas (b.l. 61 – 71), paskaičiavimą apie atsakovui tenkančią apmokėti dalį už avarijų likvidavimo darbus (b.l. 60), atsakovas įrodymų, kad avarijų likvidavimo darbai nebuvo atliekami nepateikė (LR 178 str., 185 str.), pagal ieškovo pateiktus įrodymus, atsakovas tik iš dalies apmokėdavo ieškovui už avarijų likvidavimą, todėl šis ieškovo reikalavimas taip pat tenkintinas, iš atsakovo priteistina atsakovo likusi neapmokėta dalis už avarijų likvidavimą - 294,40 Lt.

Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 7039,46 Lt skola.

Dėl delspinigių priteisimo.

1996 m. rugpjūčio 13 d. priimatme įstatyme „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo“ Nr. I-1493 nurodyta, kad Fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,04 procento delspinigius.

Atsakovas laiku nesumokėjo už stogo remonto darbus, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 485,64 Lt delspinigių.

Dėl palūkanų priteisimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 7525,10 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 226,00 Lt žyminis mokestis ( 3 procentai nuo 7525,10 Lt).

Valstybė byloje patyrė 8,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ir finansų ministro nustatyto minimalaus priteistino dydžio (10,00 Lt), šios išlaidos nepriteistinos (LR CPK 92, 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovui UAB „Paslaugos būstui“ iš atsakovo A. K. 7039,46 Lt (septynių tūkstančių trisdešimt devynių Lt 46 ct) skolą už stogo remonto darbus, 294,40 Lt (dviejų šimtų devyniasdešimt keturių Lt 40 ct) skolą už avarijų likvidavimą, 485,64 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis Lt 64 Lt) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 7525,10 Lt (septynių tūkstančių penkių šimtų dvidešimt penkių Lt 10 ct) nuo bylos iškelimo teisme 2012-10-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 226,00 Lt (du šimtus dvidešimt šešis Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.