- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-28
- Bylos Nr.
- 2-524-676/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05743-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Dilys
- Trečiasis asmuo
- I. B., D. Š., M. Š., G. Š., UAB „Sobo sistemos“, V. M., J. M., J. L., V. J., A. K., S. L., Klaipėdos miesto savivaldybei
- Ieškovas
- UAB „Paslaugos būstui“
- Atsakovas
- V. S.
- Advokatai
- Valė Televičienė, Jurijus Martinaitis
- Kategorijos
- 20.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Daliai Steponavičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovams Reginai Uznienei, advokatei Valei Televičienei, atsakovo atstovui advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, tretiesiems asmenims I. B., D. Š., M. Š., G. Š., civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Paslaugos būstui“ ieškinį atsakovui V. S., tretiesiems asmenims UAB „Sobo sistemos“, V. M., J. M., M. Š., G. Š., I. B., J. L., V. J., A. K., M. Š. (M. Š.), D. Š., S. L., Klaipėdos miesto savivaldybei, dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2808,61 Lt skolą už namo stogo remontą, 183,37 Lt delspinigių, viso – 2991,98 Lt, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovas yra buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, privalo mokėti ieškovui pagal pateikiamas sąskaitas už ieškovo turėtas išlaidas namo stogo remontui. Atsakovas atsisako šį įsiskolinimą mokėti (T.1, b.l. 2, T.2, b.l. 70). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai R.Uznienė ir advokatė V.Televičienė prašo ieškinį tenkinti, nurodo, kad ieškovas administruoja nurodytą namą, namo stogo remontas buvo atliktas 2008 metais ir jo remonto išlaidos paskirstytos proporcingai namo savininkams, skaičiuojant proporcingai stogo remonto sumą ir namo gyventojų buto plotą, t.y. šio gyvenamojo namo naudingas plotas, o rūsių, laiptinių bei palėpės plotas nebuvo įskaičiuojamas, nes tas plotas neįregistruotas. Ieškovas atidėjo stogo remonto išlaidų, tenkančių atsakovui, susimokėjimą 12 mėnesių, tačiau atsakovas 2808,61 Lt nesusimokėjo, todėl nuo skolos sumos atsakovui paskaičiuoti delspinigiai už 180 dienų. Kadangi stogo dalies būklė buvo kritiška, namo gyventojams nesusitarus, stogą remontuoti nusprendė ieškovas, administruojantis šį namą, apie šį sprendimą skelbdamas viešai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad namas adresu (duomenys neskelbtini) yra padalintas per vidurį kapitaline siena, turi du įėjimus, todėl atskiro namo dalies butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos ir kt. įranga, kuri naudojama tenkinant ne viso namo, o tik atskiroje jo dalyje (laiptinėje) esančių patalpų savininkų poreikius, o namo stogo dalis virš aktualios namo dalies prieš 10 metų buvo suremontuotas savininkės D. Š. įrengiant palėpėje gyvenamasias patalpas (T.1, b.l. 16,). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas J.Martinaitis prašo ieškinį atmesti, nurodo, kad ieškovas remontavo tik dalį bendrosios nuosavybės, t.y. tik dalį stogo, nes kita dalis stogo jau buvo suremontuota, ir ta nuosavybės dalimi, kuri buvo remontuojamas, atsakovas nesinaudojo, todėl jam neprivalu mokėti išlaidų dalies namo stogo remontui. Namas yra padalintas į dalis, turi dvi laiptines, todėl kiekvienos laiptinės gyventojai turi susimokėti už šlaidas stogo remonto, tenkančioms kiekvienai laiptinei atskirai. Be to ieškovas remonto darbus atliko nesant namo gyventojų sprendimui tai atlikti. Ieškovas neteisingai stogo remonto sumą padalino iš 701.48 kv.m., nes VĮ Registrų centras nurodė, jog namo plotas yra 976.79 kv.m. Atliktų stogo remonto darbų apimties, vertės, kainos neginčija, ekspertizės skirti jų nustatymui ar patikrinimui neprašo. Ieškinį prašo atmesti ieškovui neįrodžius skolos sumos.
Tretysis asmuo D. Š. atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad ieškovas netinkamai organizavo stogo remonto pasirengimo darbus bei rangovo viešo paslaugų pirkimą, suklaidino gyventojuws dalyvavusius 2006-12-21 susirinkime, klaidingai paskirstė gyventojams įmokas už stogo remontą, nes ji savo lėšomis suremontavo namo stogo dalį, tenkančią jos laiptinei (T.1, b.l. 190-192). Teismo posėdžio metu tretysis asmuo D. Š. nurodo, kad prieš 10 metų savo lėšomis susiremontavo namo stogą dalyje jos laiptinėje, ieškovas jai lėšų stogo dalies remontui nekompensavo, įstatymų nustatyta tvarka neprašė iš ieškovo ar iš kitų asmenų priteisti jos turėtų lėšų dalies kompensavimo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu tretieji asmenys M. Š., G. Š., I. B. paaiškino, kad stogo remonto veiksmų ir sumos neginčija, su ja sutinka, taip pat su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti, nes jų namo stogo remonto išlaidas turi atlyginti ieškovui visi namo gyventojai pagal turimą buto plotą, o remontuojamas stogas buvo labai blogos būkles, pro jį bėgo vanduo, gadino namo konstrukcijas, stogas buvo išpuvęs, I. B. dėl to kreipėsi į ieškovą. Prie D. Š. atlikto namo dalies stogo remonto neprisidėjo, nes niekas to neprašė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 str. 1 d., 2 d.). Pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 str. 1 d.). CK 4.85 str. įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Atsakovas, kaip daugiabučio namo bendraturtis, nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, šiuo atveju stogą, turi įstatymo ginamą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisę, tačiau nagrinėjamu atveju tai neturi įtakos jo, kaip bendraturčio, pareigoms, kurios kyla iš įstatymu jam suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą – šiuo atveju stogą. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.
CK 4.83 str. 4 d. nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 str., 4.85 str. nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 p.), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 p.). Pagal Reglamento 11 p. privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija (13.5 papunktis). Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 p.).
Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 5 d.). Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Šalys skirtingai aiškina bei taiko šią teisės normą, nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti rūsio patalpų plotai, taip pat ar nustatant aptariamą proporciją ir konkretaus butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą didesnį nei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą, pavyzdžiui, į namo bendrojo naudojimo palėpėje, rūsiuose asmens įsirengtų ir naudojamų pagalbinių patalpų ar pan., kurios nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos, plotą. Atsižvelgiant į CK 4.82 str. 5 d. įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžiama, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 str. 5 d.. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą.
Namas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymo Nr. AD1-608 pagrindu administruojamas ieškovo (CK 4.236 str. 1 d., 2 d., 4.237 str. 1 d., 4.84 str. 2 d.,Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 42 p.)(T.1, b.l. 4-9, 11-13). Administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių (CK 4.242 str. 1 d.). Ieškovui atlikus kasmetinę namo Įgulos g. 6, Klaipėdoje, apžiūrą, 2006-07-10 Aktu Nr.2 nustatyta, jog namo pirmo įėjimo stogas dengtas mažaisiais šiferio lapais, kurie vietomis apaugę samanomis, kai kurie lapai sutrūkinėję, kraigo skardos surūdijusios, karnizo mediena supuvusi, rekomenduojama atlikti pirmo įėjimo stogo kapitalinį remontą (T.1, b.l. 40). Daugiabučio gyvenamojo namo visuotinio savininkų susirinkimo 2006-12-21 protokolu, dalyvaujant daliai namo gyventojų, konstatavus, jog iškabinti šio namo skelbimų lentoje skelbimai apie kviečiamą susirinkimą dėl namo stogo remonto, nutarta skelbti konkursą šio namo stogo remontui, nes vienos laiptinės stogo būklė labai prasta (T.1, b.l. 41-44). Ieškovo 2007-03-16 įsakymu Nr. 42/AV pavesta paruošti konkurso sąlygas ir skelbti apklausą rangovui parinkti stogo remonto darbams atlikti (T.1, b.l. 45), skelbta apklausa spaudoje (T.1, b.l. 46-47). Ieškovo 2007-11-23 Protokolu, dalyvaujant ir nurodyto namo gyventojui, atplėšus vokus su pasiūlymais stogo remonto darbų atlikimui, nustatytas UAB „Sobo sistemos“ pasiūlymas namo Įgulos g. 6 stogo remonto darbų atlikimui (T.1, b.l. 48-51), namo gyventojai ieškovo informuoti apie UAB „Sobo sistemos“ pasiūlytą stogo remonto kainą bei šios kainos apskaičiavimą ir mokėjimą kiekvienam buto savininkui proporcingai buto kvadratūrai (T.1, b.l. 52). Stogo remonto darbus atliko UAB „Sobo sistemos“ (T.1, 53-56, 128-131). Pagal 2008-06-26 Atliktų darbų aktus, 2008-06-26 PVM s/f ALF Nr.0000167, UAB „Sobo sistemos“ atliktų stogo remonto darbų kaina 77070,00 Lt (T.1, b.l. 53-56), ieškovo už atliktus darbus pagal nurodytą PVM s/f ALF Nr.0000167 apmokėta UAB „Sobo sistemos“ pilnai 2008-07-31 (T.1, b.l. 174). Atsakovui už suteiktas paslaugas ieškovės teikė sąskaitas apmokėjimui (T.1, b.l. 65-81), parteikta namo gyventojų skolų suvestinė (T.1, b.l. 82-100).
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymu Nr. 485 patvirtintų Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose (toliau – Nuostatai) reglamentuota sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo, atnaujinimo ar rekonstravimo atlikimo tvarka bei šių veiksmų atlikimas (T.1, b.l. 57-60). Įstatymu nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 str. 1 d.). Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę; butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą (CK 4.85 str. 2, 5 d.). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai paaiškino, kad jo organizuoti namo patalpų savininkų susirinkimas neįvyko, neginčija, kad administravimo nuostatų 17 p. nustatyta tvarka balsavimo raštu neorganizavo, sprendimą dėl stogo remonto priėmė vienasmeniškai, tačiau apie tai buvo visi informuojami. Tokie ieškovo veiksmai pateisinami, kadangi nurodyti stogo remonto darbai buvo susiję su stogo kritinės būklės likvidavimu (CPK 185 str.). Pagal administravimo nuostatų 6.4 p. viena iš administratoriaus funkcijų yra vadovaujantis STR „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines neeilines apžiūras, statybinius tyrinėjimus – byloje pateikti įrodymai, kad ieškovo tokie veiksmai buvo atliekami (CPK 185 str.). Byloje pateikti įrodymai, kad buvo vykdoma namo būklės apžiūra ir išskirta, kad būtina atlikti namo pirmo įėjimo stogo kapitalinį remontą, kad karnyzo mediena sutrūnijusi, kad kai kurie šiferio lapai sutrūkinėję. Kad stogo būklė buvo kritinė ir pro stogo dangą bėgo vaduo, tuo gadindamas kitas namo pagrindines konstrukcvijas, patvirtino ir teismo posėdžio metu tretysis asmuo I. B., kuris nurodė, kad dėl pastovaus stogo praleidimo vandens jis ne kartą kreipėsi į ieškovą prašydamas atlikti remontą, dalyvavo kaip namo atstovas, kartu su kitais gyventojais, ir ieškovo šaukiamuose visuotiniuose gyventojų susirinkimuose dėl stogo remonto. Nurodytų faktinių aplinkybių nei atsakovas, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys neginčija, joms neprieštarauja, šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje neteikia, todėl teismas jomis vadovaujasi (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 185 str., 187 str.). Šie įrodymai patvirtina, jog stogas buvo kritinės būklės, kėlė pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, o nešalinant šių defektų kilo galimų didelių materialinių nuostolių tikimybė ir dėl kurios likvidavimo administratorius privalėjo nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų neigiamų pasekmių. Ieškovas pagrįstai vadovavosi STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ nuostatomis, todėl daroma išvada, jog esminių procedūrinių pažeidimų ginčo atveju, nenustatyta (CPK 185 str.).
Pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Nuostatai įpareigoja administratorių atlikti visus veiksmus, būtinus bendrosios nuosavybės objektams valdyti, išsaugoti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti, ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį, o savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik patalpų savininkų interesais. Pagal šių nuostatų prasmę administratorius atlieka namo bendrojo naudojimo objektų technines apžiūras ir, remdamasis jų duomenimis, rengia šių objektų techninės priežiūros darbų ir lėšų poreikio metinius bei ilgalaikius planus, juos viešai skelbia namo skelbimų lentoje ir pateikia patalpų savininkams pašto dėžutėse arba elektroniniu paštu, imasi būtinų veiksmų šiems planams įgyvendinti. Administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesinius mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų remonto ar kitokio tvarkymo darbus, nenumatytus savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintame daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąraše, tačiau būtinus gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, - pagal šių darbų sąmatinę vertę arba pagal šių darbų vertę, nustatytą perkant juos konkurso ar kainų apklausos būdu.
Namas adresu (duomenys neskelbtini), kuriame suformuoti 9 atskiri nekilnojamojo turto objektai, 2 aukštų, 976.79 kv.m. bendro ploto, 699.72 kv.m. naudingo ploto, 489.39 kv.m. gyvenamojo ploto, 231.08 kv.m. rūsių (pusrūsių) ploto (VĮ Registrų centro 2008-03-04 kadastro duomenimis)(T.1, b.l. 28-31). Šio namo negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė turi 42.13 kv.m. bendro ploto (VĮ Registrų centro 2008-03-04 kadastro duomenų duomenimis), atitinkamomis dalimis registruota nuosavybės teise tretiesiemas asmenims A. K., Klaipėdos miesto savivaldybei, I. B. (T.1., b.l. 39, T.2, b.l. 39-42). Atsakovui nuosavybės teise registruotas butas Nr. 8 šiame gyvenamajame name, butas turintis 27.55 kv.m. bendro ploto, 27.55 kv.m. naudingo ploto, 19.85 kv.m. gyvenamojo ploto, butas su rūsiu (T.1, b.l. 120-121, T.2, b.l. 41-42). Atsakovas nesutinka su ieškovo paskaičiuotų ir paskirstytų turėtų išlaidų stogo remontui būdu, nurodydamas, jog ieškovas nepagrįstai skaičiavo išlaidų paskirstymą ne nuo namo bendro ploto – 976.79 kv.m., o nuo namo naudingo ploto. Ieškovo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad apskaičiuojant ir paskirstant stogo remonto išlaidas buvo skaičiuojama nuo namo naudingo 701.07 kv.m. ploto, t.y. nuo ploto kurį atsakovas priėmė administruoti (T.1, b.l. 4-9), tačiau rūsių ir palėpės plotai nebuvo skaičiuojami nes jie nėra teisiškai butų savininkų ir naudotojų įteisinti, taip pat nebuvo skaičiuojami ir laiptinių plotai. CK 4.82 str. 5 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Šalys skirtingai aiškina bei taiko šią teisės normą, nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti rūsių, laiptinių patalpų plotai, taip pat ar nustatant aptariamą proporciją ir konkretaus buto ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą didesnį nei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą, pavyzdžiui, į namo bendrojo naudojimo palėpėje, rūsiuose asmens įsirengtų ir naudojamų pagalbinių patalpų ar pan., kurios nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos, plotą. Atsižvelgiant į CK 4.82 str. 5 d. įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžiama, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 str. 5 d.. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą. Namo, adresu Igulos g. 6, Klaipėdoje, bendras plotas VĮ Registrų centro 2008-03-04 nustatymo duomenimis, yra 976.79 kv.m. (T.1, b.l. 28-31), atsakovo buto bendras plotas yra 27.55 kv.m. (T.1, b.l. 120-121, T.2, b.l. 41-42), ieškovo apmokėta namo stogo remonto suma yra 77070,00 Lt (T.1, b.l. 53-56, 174). Ieškovas nurodė, jog atsakovui tenkanti suma už stogo remonto darbus buvo paskaičiuota ir nustatyta 3026,86 Lt, atsakovas yra jau sumokėjęs 218,25 Lt šios sumos, todėl nesumokėta atsakovui tenkanti stogo remonto suma yra 2808,61 Lt, kurią ir prašo priteisti iš atsakovo (T.1, b.l. 173). Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis bei šalių paaiškinimus daro išvadą, jog pagal ieškovo nurodytą namo butų savininkams stogo remonto išlaidų tenkančios dalies paskaičiavimą, ieškovui tenkanti apmokėjimui suma yra 2173,73 Lt (77070,00 Lt : 976.79 kv.m. x 27.55 kv.m. = 2173,73 Lt), o atsakovui apmokėjus 218,25 Lt, priteistina iš atsakovo už remonto darbus suma yra 1955,48 Lt (2173,73 Lt – 218,25 Lt = 1955,48 Lt)(CPK 185 str.). Ieškovai prašo taip pat priteisti iš atsakovo 183,37 Lt delspinigius, paskaičiuotus po 0,04 procentus nuo nesumokėtos sumos už 180 dienų, pradedant skaičiuoti nuo atidėto sumokėjimo termino pasibaigimo. Ieškovo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad delspinigių suma yra didesnė, tačiau jie prašo priteisti mažesnę sumą – t.y. tik 183,37 Lt. Atsakovas neginčijo reikalavimo šioje dalyje, neginčijo skaičiavimo terminų ir būdo, savo skaičiavimų neteikė, todėl teismas tenkina ieškovo reikalavimą šioje dalyje, delspinigius skaičiuoja nuo atsakovo nesumokėtos 1955,48 Lt sumos už 180 dienų po 0,04 procentų, pradedant skaičiuoti nuo atidėto sumokėjimo termino pasibaigimo, t.y. nuo 2009-08-01, delspinigių suma sudaro 140,79 Lt, kuri priteistina iš atsakovo (CPK 185 str.).
Ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra 90,00 Lt žyminis mokestis (T.1, b.l. 3), 524,70 Lt išlaidų susijusių su teismo procesinių dokumentų teikimu viešo paskelbimo būdu (T.1, b.l. 184-187, T.2, b.l. 22-26), viso – 614,70 Lt. Tenkinta 70 proc. ieškovo reikalavimų, iš atsakovo ieškovui priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkinto reikalavimo, t.y. 430,29 Lt (614,70x70 proc.)(CPK 93 str. 1 d., 130 str.). Pašto išlaidos byloje sudaro 33,75 Lt. Valstybei iš ieškovės priteistina 10,12 Lt, o iš atsakovo priteisina 23,63 Lt pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui UAB „Paslaugos būstui“ iš atsakovo V. S. 1955,48 Lt skolos, 140,79 Lt delspinigių, 430,29 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Paslaugos būstui“ 10,12 Lt pašto išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. S. 23,63 Lt pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.