Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-624-1161/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-14
Bylos Nr.: eI3-624-1161/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01069-2022-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas: viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės
Atsakovas: viešajai įstaigai Centrinė projektų valdymo agentūra

Administracinė byla Nr. eI3-624-1161/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01069-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 32; 55.1.3

(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 14 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinė projektų valdymo agentūra dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – ir CPVA) 2022 m. vasario 4 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT23 (toliau – ir Sprendimas 1) ir 2022 m. vasario 3 d. sprendimą dėl grąžintinų lėšų Nr. 2022-SF/2-65 (toliau – ir Sprendimas 2). Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad įgyvendindama projektą „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“, projekto kodas J02-CPVA-V-11-0006 (toliau – ir Projektas) neskelbiamų derybų būdu atliko pirkimą „Moduliniai paciento monitoriai su centrine monitoravimo stotimi“ Nr. 480223 (toliau – ir Pirkimas). Kvietimo dalyvauti pirkime data 2020 m. balandžio 1 d. CPVA atliko projekto pažeidimo tyrimą ir priėmė Sprendimą 1, kuriuo konstatuoti pareiškėjos įgyvendinamo projekto metu tariamai įvykdyti pažeidimai bei pritaikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija nuo 2020 m. balandžio 15 d. sudarytos pirkimo sutarties vertės. Sprendimo 1 pagrindu taip pat priimtas Sprendimas 2.

Nurodo, kad 2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir LR SAM) raštu nurodė pareiškėjai užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį. LR SAM rašte nurodoma, kad šių prietaisų įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš Europos Sąjungos fondų investicijų, taip pat ir valstybės biudžeto lėšų. Pareiškėja įsivertino reikalingos įrangos poreikius ir nedelsdama pradėjo pasirengimą įrangos pirkimo procedūroms.

Nurodo, kad 2020 m. kovo 18 d. pareiškėjos viešųjų pirkimų komisija nutarė pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu bei protokolu patvirtino neskelbiamo pirkimo sąlygas. Kadangi buvo vykdomas konsoliduotas pirkimas, pirkimo sąlygų 11 punkte nurodyti šie prekių kiekiai: 1) VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė – 52 vnt., 2) VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė – 5 vnt., 3) VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė – 11 vnt. Pirkimo sąlygų 12 punkte nustatyta, kad pirkimo objektas yra neskaidomas. Pirkimo sąlygų 13 punkte nurodyta, kad dalyvauti pirkime kviečiami UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ ir UAB „Graina“. Pasiūlymą pateikė tik tiekėjas UAB „Graina“. Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nurodyta, kad pirkime iš viso yra perkama iki 13 vnt. modulinių pacientų, iki 52 vnt. modulinių pacientų monitorių, iki 3 vnt. centrinių monitoravimo stočių. 2020 m. balandžio 3 d. pirkimo komisijos protokolu konstatuota, kad buvo gautas tik vieno tiekėjo UAB „Graina“ pasiūlymas su 759 900,00 Eur kaina. 2020 m. balandžio 10 d. pirkimo komisijos protokolu nutarta konsoliduoto pirkimo laimėtoju skelbti UAB „Graina“. 2020 m. balandžio 15 d. su UAB „Graina“ sudaryta sutartis (toliau – ir Sutartis).

Įvertindama, kad prietaisų įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš Europos Sąjungos fondų investicijų bei valstybės biudžeto lėšų, šią aplinkybę nurodė Sutarties 3.1 punkte su sąlyga, kad negavus finansavimo sutartis gali būti nutraukiama. Pagal Sutarties 5.1 punktą, įranga pareiškėjai turėjo būti pristatyta per 40 dienų nuo užsakymo pateikimo dienos. 2020 m. balandžio 15 d. LR SAM raštu nurodė, jog pareiškėja gali būti projekto vykdytoja ir teikti projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V. 2020 m. balandžio 23 d. pareiškėja pateikė projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V, pagal kurį ketino finansuoti pirkimo objektu esančios įrangos įsigijimą. Pareiškėja, po LR SAM nurodymų patikslinti projektinį pasiūlymą, 2020 m. gegužės 26 d. pateikė patikslintą projektinį pasiūlymą. 2020 m. birželio 9 d. LR SAM įsakymu patvirtintas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašas, į kurį įtraukta pareiškėja, numatytas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei valstybės biudžeto. 2020 m. birželio 12 d. CPVA pateikė kvietimą teikti paraišką. 2020 m. birželio 25 d. pareiškėja pateikė paraišką finansuoti iš struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą ir pateikė pirkimo dokumentus vertinti CPVA, kuri informavo, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo pirkime nenustatė.

Pažymi, kad nebelaukdama, kol bus sudaryta sutartis dėl Europos Sąjungos finansavimo, 2020 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo laimėtojui pateikė užsakymą pristatyti įrangą pagal Sutartį. 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigaliojo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinamas KUL“ sutartis Nr. J02-CPVA-V-11-0006 (toliau – ir finansavimo sutartis). 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja gavo avansinį mokėjimą pagal finansavimo sutartį.

Vertina, kad CPVA Sprendimą 1 sąlygojo Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės (toliau – ir VK) vertinimas pareiškėjos atliktame kitame neskelbiamų derybų būdu vykdytame viešajame pirkime pagal Projektą, kurio pirkimo objektas buvo ultragarsiniai aparatai. Abiejuose pirkimuose susidarė faktiškai ir teisiškai panašios, galima sakyti identiškos, aplinkybės. Nurodo, jog minėtoje VK išvadoje kitame pirkime nurodyta, kad perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį pirkimą, nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų būdą. CPVA 2021 m. gruodžio 17 d., tikėtina atsižvelgdama į VK išvadą, informavo apie įtarimą apie pažeidimą projekte. 2021 m. gruodžio 21 d. pareiškėja CPVA pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kodėl pasirinko pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu.

Pažymi, kad Sprendime 1 CPVA konstatavo, jog pareiškėja nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą, kadangi, neegzistavo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos neskelbiamoms deryboms vykdyti. CPVA nurodė, kad pareiškėja ypatingą skubą paneigė savo elgesiu įsigydama Sutarties objektu esančią medicininę įrangą tik 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikto užsakymo pagrindu, t. y. praėjus apie 3,5 mėnesio nuo Sutarties sudarymo dienos. CPVA taip pat konstatavo VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimus, dėl to pritaikė 25 procentų finansinę korekciją (9 000,00 Eur) nuo 36 000,00 Eur.

Šalies argumentai

Pareiškėja pabrėžia, jog Sprendime 1 nurodyto pažeidimo iš viso nepadarė, kadangi egzistavo visos VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos, suteikiančios teisę atitinkamą pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Sprendimas 1 priimtas vadovaujantis vienintele esą skubos nebuvimą įrodančia aplinkybe – Sutartis buvo įvykdyta atliekant užsakymą 2020 m. rugpjūčio 4 d. (po 3,5 mėn.). Atkreipia dėmesį, kad Sutartis sudaryta 2020 m. balandžio 15 d.

Teigia, kad egzistavo visos teisinės ir faktinės prielaidos pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Remiasi VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir nurodo, kad pagrindu pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu gali būti tik nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančios aplinkybės, kurių: i) perkančioji organizacija negalėjo numatyti; ir kurios ii) lemia būtinybę pirkimą atlikti skubiau, nei tą galima padaryti tiekėjų konkurenciją užtikrinančiais pirkimo būdais.

Pažymi, kad Covid-19 sukelta krizė viešųjų pirkimų teisės požiūriu pripažįstama didelę ir perkančiosios organizacijos nenumatytą skubą objektyviai pateisinančia aplinkybe. Covid-19 sukelta krizė apibrėžiama 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva) taikymo komentare (toliau – Komentaras), Europos Komisijos komunikate 2020/C 108 I/01 „Europos Komisijos gairės, kaip naudotis viešųjų pirkimų sistema Covid-19 krizės sukeltos nepaprastosios padėties sąlygomis“ (toliau – ir Gairės), VPT išvadoje, Lietuvos Respublikos teismų praktikoje. Atkreipia dėmesį, kad aplinkybių, jog pirkimo objektu buvusi įranga buvo ir yra reikalinga Covid-19 pacientų priežiūrai, CPVA neginčija.

Nurodo, kad sprendimas vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu buvo priimtas 2020 m. kovo 18 d., o Sutartis su vieninteliu pasiūlymą pateikusiu tiekėju sudaryta 2020 m. balandžio 15 d., t. y. pačioje Covid-19 pandemijos pradžioje. Skubus Sutarties sudarymas užtikrino, jog tiekėjas UAB „Graina“ bus įpareigotas vos tik gavęs pareiškėjos užsakymą per 40 dienų pateikti užsakytą kiekį monitorių, kas buvo itin svarbu 2020 metų pradžioje, kuomet viso pasaulio medicininės įstaigos ėmė rūpintis Covid-19 krizės valdymui reikiamo inventoriaus įsigijimu.

Nesutinka su CPVA Sprendime 1 nurodyta interpretacija, kad taikant pagreitintas prikimo procedūras, pirkimas, vykdomas atviro konkurso būdu, gali trukti apie 96 dienas. Mano, kad į šį 96 dienų terminą nėra įtraukiamas laikas, paprastai sugaištamas rinkos konsultacijoms atlikti, siekiant parengti didžiajai daliai tiekėjų ir perkančiajai organizacijai priimtiną prekės specifikaciją, taip pat potencialių ginčų trukmė, kuri pirkimo procedūras gali užvilkinti iki 5 mėnesių. Tai reiškia, jog konkurencingos procedūros vykdymas galėjo lemti tai, kad pareiškėja reikiamų ultragarsinių aparatų nebūtų spėjusi įsigyti 2020 metais.

Taip pat pažymi, kad Sutarties trukmė ir faktinis prekių užsakymo laikas neturėjo ir negalėtų turėti įtakos sprendžiant dėl neskelbiamų derybų būdo pasirinkimo teisėtumo. Primena, kad Sprendimu 2 finansinė korekcija pritaikyta dėl viešųjų pirkimų taisyklių, susijusių su perkančiosios organizacijos teise vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, tariamu pažeidimu. Vadovaujasi VPĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalies 1 punktu, ir nurodo, kad kai pirkimas yra vykdomas neskelbiamų derybų būdu, pirkimo procedūros prasideda nuo momento, kai yra išsiunčiamas kvietimas tiekėjui dalyvauti neskelbiamose derybose, o baigiasi, kai yra sudaroma sutartis.

Paaiškina, kad pirkimo būdas pasirenkamas prieš viešajam pirkimui prasidedant. Vertinant, ar perkančioji organizacija teisėtai pasirinko pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, svarbios aplinkybės, egzistavusios ne sutarties sudarymo ar vykdymo metu, bet aplinkybės, kurios egzistavo sprendimo vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų priėmimo metu. Aplinkybė, jog maksimali Sutarties trukmė yra 12 mėnesių, nereiškia, kad neįsigijus neskelbiamų derybų objektu esančių prekių iškart po Sutarties sudarymo, išnyko pirkimo skubą lėmusios aplinkybės. Ginčo atveju aktualūs ir VPT išvadoje, kuri priimta panašiomis aplinkybėmis, pateikti pastebėjimai. Pozicijos, jog sprendžiant klausimą dėl pirkimo objekto įsigijimo skubos suabsoliutinti vėliausio įmanomo prekių pateikimo termino nederėtų, laikomasi ir teismų praktikoje.

Papildomai pažymi, kad pirkimo objektu buvusios prekės faktiškai buvo užsakytos kiek vėliau ne dėl išnykusios skubos, o dėl „vėluojančio“ finansavimo. Įvykdžius pirkimo procedūras, dar nebuvo patvirtintas ir iki galo užtikrintas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimas pirkimo objektu esančiai įrangai įsigyti. Pirkimo objektu buvusios įrangos užsakymas ligoninei buvo būtinas ir skubus, tačiau dėl to, kad nebuvo aiškus ir užtikrintas galutinis finansavimas prekių kiekiui pagal Sutartį, užsakymas buvo padarytas nedelsiant, kai tik paaiškėjo, jog finansavimo sutartis bus sudaryta, ir net nelaukiant jos sudarymo dienos ir juo labiau nelaukiant kol bus gautas avansinis mokėjimas. Šios aplinkybės priklausė ne nuo pareiškėjos ir buvo daroma viskas, kad pandemijos sąlygomis skubiai reikalinga įranga Covid-19 liga sergančių pacientų gydymui kuo operatyviau būtų įsigyta. Primena, jog VPT savo išvadoje „vėluojantį“ finansavimą laikė pakankama priežastimi objektyviai pateisinančia pareiškėjos elgesį.

Pažymi, kad pirkimą buvo būtina atlikti ypač skubiai dėl būtinybės tinkamai ir operatyviai reaguoti į susiklosčiusią pandeminę situaciją, kurią buvo labai sunku prognozuoti dėl pacientų skaičių dinamikos, besikeičiančios situacijos rinkoje, prekių tiekimo trikdžių. Neatlikus pirkimo ypač skubiai, ligoninė rizikavo nesuteikti reikalingų paslaugų ir sukelti pavojų pacientų sveikatai. Tokia ekstremali situacija buvo susiklosčiusi pirmą kartą ir niekas negalėjo numatyti kaip ji klostysis toliau. Parenkant pirkimo būdą, pirkimo komisija įvertino tuo metu turėtą informaciją ir aplinkybes. Įvykdžius pirkimą ir sudarius Sutartį, buvo vertinama situacija dėl sergamumo, galimybės gauti lėšas iš Europos Sąjungos, turimos nuosavos lėšos, įvertinami reikalingos įrangos prioritetai.

Teigia, jog tariamas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo už jį taikyti finansinės korekcijos. Gairėse yra expressis verbis nustatyta, kad „tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos“. Mano, kad jei teismas spręstų, kad padarytas pažeidimas egzistuoja, tai šis pažeidimas negalėtų būti vertinimas kitaip kaip tik formalus.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, kad jokia žala Europos Sąjungos ar nacionaliniam biudžetui padaryta nebuvo ir net negalėjo būti padaryta. Remiasi teisiniu reguliavimu bei nuoseklia teismų praktika ir teigia, jog finansinių korekcijų taikymas ir jų dydis negali būti formalus, bet priešingai – jas taikant turi būti atsižvelgiama į proporcingumo principą bei finansinių korekcijų taikymo tikslus. CPVA Sprendime 2 turėjo atsižvelgti į proporcingumo principą, įvertinti galimo pažeidimo sudėtingumą, pobūdį, rimtumą, finansines pasekmes. Vertinant Sprendimu 2 pritaikytos finansinės korekcijos nepagrįstumą ir formalumą, atkreipia dėmesį į tai, kad CPVA dar 2020 m. liepos 15 d. atlikusi pirminę pirkimo patikrą, pažeidimų vykdant pirkimą nenustatė, sprendimas pradėti tyrimą dėl įtariamo pažeidimo buvo priimtas tik po to, kai buvo pateikta VK išvada, o CPVA suformuoti įtarimo apie pažeidimą motyvai yra analogiški pastebėjimams, pateiktiems VK išvadoje.

Pažymi, kad CPVA Sprendime 2 pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų taikymo tikslams.

Pažymi, jog vienas iš demokratinės valstybės administravimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje, yra objektyvumo principas. Teigia, kad CPVA savarankiško ir objektyvaus pažeidimo tyrimo neatliko, ir todėl pažeidė VAĮ.

Šalies argumentai

Atsakovė CPVA su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos yra aiškinamos siaurai ir taikomos išimtinais atvejais, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti kitais VPĮ numatytais pirkimo būdais, todėl perkančioji organizacija, prieš nuspręsdama dėl pirkimo būdo pasirinkimo, turi įvertinti konkrečius aspektus ir tik esant jų visumai gali pasirinkti neskelbiamų derybų būdą atliekamam pirkimui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) savo praktikoje. Atsižvelgiant į teismų praktiką, nenumatytu įvykiu galima būtų laikyti tokius įvykius, kurių nebuvo galima numatyti ar išvengti protingai bei atsakingai veikiant perkančiosioms organizacijoms. Visais atvejais nenumatytas aplinkybes turi įrodyti pati perkančioji organizacija. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo pačios perkančiosios organizacijos. Minėtoje LAT praktikoje taip pat pažymėta, kad valstybės (ir ES) finansavimo gavimas ir nustatyti terminai dėl projekto veiklų įvykdymo negali būti laikomi skubos aplinkybėmis. Taip pat skuba negali priklausyti nuo pačios perkančiosios organizacijos veiksmų ar neveikimo.

Pažymi, kad ne bet kokios aplinkybės lemia neskelbiamų derybų taikymą, o tik tokios, į kurias reikia reaguoti su itin didele skuba. EK Gairėse, atsižvelgdama į Europos Sąjungos teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) praktiką, yra nurodžiusi, kad neskelbiamomis derybomis, kaip „išimtimi negalima naudotis tais atvejais, jei tokiu būdu sutarties sudarymo procedūra užtrunka ilgiau nei vykdant skaidrų, atvirą ar ribotą, konkursą, įskaitant pagreitintas (atviro arba riboto konkurso) procedūras“. Taigi, tik tuo atveju, kai ir sutrumpinti terminai yra pernelyg ilgi, gali būti vykdomos neskelbiamos derybos, tačiau tik tuomet, jeigu egzistuoja ir kitos VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos teisinės sąlygos. Teigia, kad kiekvienu atveju turi būti įvertintas laikotarpis, per kurį gali būti atliktos įprastos pirkimo procedūros, skaičiuojant ir vertinant šį laikotarpį nuo pirkimo pradžios.

Taip pat pažymi, kad sprendžiant, ar yra priežastinis ryšys, reikia nustatyti, ar būtent perkančiosios organizacijos nurodytos nenumatytos aplinkybės lėmė itin didelę skubą bei tai, ar nėra skuba pernelyg nutolusi nuo nenumatytų aplinkybių.

Pažymi, kad Gairėse nurodyta, jog neskelbiamų derybų būdu vykdomi „pirkimai pasitelkiami laikinam problemos sprendimui, kol bus rastas ilgalaikis sprendimas, pavyzdžiui, preliminarioji sutartis dėl prekių ir paslaugų, sudaroma pagal įprastas (įskaitant pagreitintas) procedūras“. Taigi, neskelbiamų derybų būdu sutartis gali būti sudaroma tik laikotarpiui, kol egzistuoja nenumatyti įvykiai, ir tik tokia apimtimi, kuri būtina ir yra suponuota šių įvykių. Nenumatytam įvykiui pasibaigus, turėtų būti sudaroma nauja sutartis (jeigu poreikis vis dar išlikęs), atlikus naują pirkimą įprastiniu VPĮ numatytu pirkimo būdu. Pareiškėjos Sutartis sudaryta 12 mėnesių laikotarpiui negali būti vertinama, kaip laikinas problemos sprendimo būdas. Toks ilgas Sutarties galiojimo terminas suponuoja išvadą, kad perkančioji organizacija pirkimo pasirengimo stadijoje planavo pirkimo sąlygose numatytą prekių kiekį įsigyti dalimis, juolab, kad buvo vykdomas konsoliduotas pirkimas.

Sutinka su pareiškėja, jog Covid-19 pandemija neabejotinai sukėlė sveikatos sistemos krizę visame pasaulyje, tačiau, nagrinėjamu atveju, ypatingai svarbu įvertinti, ar pareiškėjos vykdytas pirkimas neskelbiamų derybų būdu galėjo būti atliktas kitais, labiau skaidriais, pirkimo būdais, pavyzdžiui atviro konkurso būdu, todėl turi būti įvertintas laikotarpis, per kurį galėjo būti atliktos įprastos pirkimo procedūros, skaičiuojant ir vertinant šį laikotarpį nuo pirkimo pradžios, t. y. nuo kvietimo tiekėjams pateikti pasiūlymą išsiuntimo datos, iki momento, kai bus sudaryta Sutartis.

Pažymi, kad VPT 2020 m. veiklos ataskaitoje (toliau – Ataskaita) skelbiama, kad 2020 metais vidutinė tarptautinių pirkimų, atliekamų atviro konkurso būdu, procedūrų trukmė – 110,6 dienų. Vadovaujantis VPĮ 60 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija, esant skubiam poreikiui, gali pirkimą vykdyti pagreitintų procedūrų būdu, t. y. sutrumpinti pirkimo vykdymo trukmę iki 96 dienų. Pareiškėja skunde nesutinka su tokiu pirkimo procedūrų trukmės skaičiavimu, tačiau nepateikia išsamesnių argumentų dėl tikslingumo šio konkretaus pirkimo atveju rengti rinkos konsultacijas, taip pat nepateikia paskaičiavimų, kiek būtų sugaišta rinkos konsultacijoms, jeigu pirkimas būtų vykdomas atviro konkurso būdu. Akcentuoja, kad pagal pirkimo vykdymo metu galiojusio VPĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, rinkos konsultacijų atlikimas perkančiosioms organizacijoms buvo numatyta kaip galimybė, o ne pareiga.

Mano, kad hipotetinė tikimybė, jog dėl potencialių ginčų ženkliai pailgėtų pirkimo procedūrų trukmė, negali pateisinti perkančiosios organizacijos pasirinkimo pirkimą vykdyti mažiausiai skaidriu pirkimo būdu. Be to, nagrinėjamo pirkimo atveju į neskelbiamas derybas buvo kviečiami du tiekėjai. Vadinasi, potenciali tikimybė, jog ateityje gali kilti ginčai dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų, buvo nuo pat pirkimo pradžios.

Teigia, kad tokį ilgą užsakymo pateikimo tiekėjui terminą pareiškėja iš esmės grindžia vienintele priežastimi - vėluojančiu finansavimu. Pažymi, kad perkančioji organizacija Sutartyje aiškiai nusimatė, kad už pateiktas prekes bus atsiskaitoma gavus lėšas iš 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų, valstybės biudžeto lėšų, be to numatyta ir galimybė nutraukti Sutartį, negavus finansavimo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės negalėjo turėti įtakos pirkimo būdo pasirinkimui. Kaip minėta, kvietimas dalyvauti pirkime tiekėjams buvo išsiųstas 2020 m. balandžio 1 d., užsakymas tiekėjui buvo pateiktas 2020 m. rugpjūčio 4 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovė daro išvadą, kad 126 dienos buvo pakankamas terminas, per kurį perkančioji organizacija galėjo atlikti pirkimą labiau skaidriu būdu, pavyzdžiui, atviro konkurso, pagreitintų procedūrų.

Atkreipia dėmesį, kad skubus pirkimo procedūrų atlikimas savaime neužtikrina reikalingų paslaugų suteikimo pacientams, kadangi ligoninė aprūpinama reikalinga medicinos įranga būtent Sutarties vykdymo metu, t. y. pateikus tiekėjui užsakymą ir pastarajam pristačius įrangą Sutartyje nustatytais terminais. Tuo tarpu faktinės aplinkybės patvirtina, kad medicininė įranga buvo užsakyta ne iš karto įsigaliojus Sutarčiai, o praėjus 110 dienoms nuo Sutarties sudarymo.

Nurodo, kad pareiškėjos teiginius, jog tiekėjas bus įpareigotas pateikti prekes vos tik gavęs pareiškėjos užsakymą, paneigia pačios pareiškėjos Sutartyje numatytos sąlygos, kad tiekėjas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, nenurodant jokių priežasčių, o tik įspėjus prieš vieną mėnesį.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka, kad pažeidimas bet kokiu atveju turėtų būti vertinimas kaip formalus. Nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje dėl viešųjų pirkimų principų aiškinimo ir taikymo nuosekliai pažymima, kad perkančioji organizacija privalo užtikrinti, jog atliekant viešojo pirkimo procedūras bus laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Atsižvelgiant į VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, perkančioji organizacija galimybe neskelbti apie pirkimą gali naudotis tik pagrįstais atvejais ir išlaikydama viešųjų pirkimų principus, visų pirma – skaidrumo bei tiekėjų lygiateisiškumo, todėl turi siekti apie pirkimus skelbti bei suteikti kuo didesnę galimybę suinteresuotiems rinkos dalyviams sudalyvauti pirkime. Pareiškėja, neteisėtai pasirinkusi neskelbiamų derybų būdą, dėl ko buvo eliminuota galimybė visiems suinteresuotiems tiekėjams dalyvauti pirkime, pažeidė minėtus VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus, todėl toks pažeidimas negali būti laikomas tik formalaus pobūdžio, o priešingai, turi tiek finansinį poveikį, tiek poveikį pirkimo rezultatui.

Nurodo, jog Sutartis su tiekėju pasirašyta 2020 m. balandžio 15 d., o prekių užsakymas pateiktas tik 2020 m. rugpjūčio 4 d. Vertina, kad aplinkybė, kad perkančioji organizacija prekes užsakė praėjus 110 dienų nuo Sutarties sudarymo dienos, paneigia itin didelės skubos realų egzistavimą. Perkančioji organizacija, įvykdžiusi pirkimą neskelbiamų derybų būdu dėl prekių kiekių, nurodytų užsakyme, savo veiksmais nedemonstravo jokios skubos, taip paneigdama vienos iš būtinųjų sąlygų egzistavimą, pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo būdą. Daro išvadą, kad perkančioji organizacija užsakyme nurodytas prekes ir jų kiekius, galėjo įsigyti pasirinkdama labiau skaidrų pirkimo būdą.

Mano, kad pareiškėjos teiginiai, jog finansinė korekcija yra neproporcinga bei pritaikyta formaliai yra neatitinkantys tikrovės ir klaidinantys teismą.

Teigia, kad su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų nustatymo tikslas – atkurti situaciją, kurioje visos projekto išlaidos arba jų dalis atitinka teisės aktuose, nustatančiuose 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimus, atitinkamame projektų finansavimo sąlygų apraše ir (ar) kituose teisės aktuose išdėstytas išlaidų tinkamumo finansuoti nuostatas.

Nurodo, kad perkančioji organizacija, nepagrįstai pasirinkusi neskelbiamų derybų pirkimo būdą pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Akcentuoja, kad finansinė korekcija nustatoma ne tik atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bet ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, CPVA iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, kas leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui.

Mano, kad atsakovo Sprendimu 1 nustatytas pareiškėjos atliktas viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimas atitinka visus 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – Reglamentas) nustatytos pažeidimo sąvokos požymius. Tokio pobūdžio pažeidimas lemia imperatyvių VPĮ principų (lygiateisiškumo ir skaidrumo) pažeidimą.

Remiasi LVAT praktika ir nurodo, kad finansinių korekcijų taikymui nėra būtina, jog būtų kilę apčiuopiami padariniai. Panašaus požiūrio laikosi ir ESTT, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus. Taigi, iš suformuotos teismų praktikos matyti, kad pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Be to, nustačius, kad buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys principai, nėra reikalaujama atlikti išsamių ekonominių skaičiavimų. Nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra.

Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių objektyvumo principų pažeidimu nurodo, kad tiek teisės aktai, tiek ir jas aiškinanti teismų praktika, aiškiai įtvirtina CPVA teisę, o kartu ir pareigą, atlikti viešųjų pirkimų, finansuojamų ES lėšomis, priežiūrą ir kontrolę bei atlikti įtariamo pažeidimo tyrimus ir nustatyti pažeidimus, jeigu tam yra faktiniai ir teisiniai pagrindai.

Teigia, kad CPVA, gavusi informaciją iš audito ir (ar) kitų institucijų apie galimą pažeidimą, vadovaudamasi ES ir nacionalinės teisės aktais, turi teisę pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą nepriklausomai nuo projekto įgyvendinimo stadijos, o taip pat ir po projekto užbaigimo (įgyvendinimo). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas paaiškėjo vėliau, teisinio vertinimo nekeičia.

Pabrėžia, kad objektyviai egzistuojant pažeidimui, pareiškėja negali turėti jokių teisėtų lūkesčių, kad pažeidimas nebus nustatytas ar, kad dėl nustatyto pažeidimo nebus pritaikyta finansinė korekcija ir nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos. Gaudamas projektui lėšas projekto vykdytojas, negali tikėtis, kad įgyvendinančioji institucija nekontroliuos projekto įgyvendinimo ar kad pirkimas nebus atrinktas išsamiam ar pakartotiniam patikrinimui. Akcentuoja, kad paramos lėšų tinkamas panaudojimas gali būti pakartotinai kontroliuojamas, nes kontrolė negali reikšti ir nereiškia pakartotinio baudimo. Pirkimų dokumentų patikrinimas neatleido perkančiosios organizacijos nuo pareigos laikytis VPĮ reikalavimų, esminių viešųjų pirkimų principų.

Akcentuoja, kad pažeidimų tyrimų funkcija yra priskirta išimtinai įgyvendinančioms institucijoms (šiuo atveju ir CPVA). Nei viena kita institucija neturi šios kompetencijos, todėl negali atlikti pažeidimo tyrimo ir nustatyti/nenustatyti pažeidimo. Pažymi, kad pažeidimo tyrimo metu susipažino ir įvertino VPT vertinimo išvadoje pateiktą poziciją, tačiau pirkimo vertinimą atliko savarankiškai, kaip viešojo administravimo subjektas, deleguotos kompetencijos srityje. Šiame kontekste pastebi, kad pareiškėjos argumentai nėra pakankamai aiškūs ir nuoseklūs. Viena vertus, pareiškėja reiškia nepasitenkinimą dėl CPVA ir VK pernelyg panašios pozicijos, kita vertus ginčija ir tai, kad CPVA neatsižvelgė į VPT vertinimo išvadą ir CPVA pozicija yra pernelyg skirtinga, nors pats pabrėžia, kad kiekviena viešojo administravimo institucija turi veikti tik pagal savo teises ir pareigas.

Papildomai pažymi, kad , skirtingai nei nurodo pareiškėja, priimtas Sprendimas 1 atitinka ir VAĮ nustatytus individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsakovo priimtas Sprendimas 1 neabejotinai išpildo visus teisės aktų nurodytus kriterijus, t. y. Sprendimas 1 yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime 1 nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas. Konkrečiai, Sprendime 1 užfiksuota, kad CPVA informavo pareiškėją apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą, išsamiai išdėstė nustatytas galimo pažeidimo aplinkybes, nurodė teisinį pagrindą ir paprašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus. CPVA suteikė pareiškėjui galimybę teikti paaiškinimus ir argumentus dėl paties pažeidimo ir jo tyrimo, o pareiškėja pateikė savo paaiškinimus ir argumentus. Sprendimo 1 III dalyje nurodytos ir aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis ir aktualia teismų praktika, išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjos pateikti argumentai. Taigi, ginčijamame Sprendime 1 aiškiai nurodytos visos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai, kurie lėmė pažeidimo fakto konstatavimą ir netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. vasario 4 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT23 ir 2022 m. vasario 3 d. sprendimo dėl grąžintinų lėšų Nr. 2022-SF/2-65, teisėtumo ir pagrįstumo.

2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija raštu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793 pareiškėjai nurodė užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį. Rašte informuojama, kad šių prietaisų įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš Europos Sąjungos fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 2020 m. kovo 18 d. pareiškėjos viešųjų pirkimų komisija nutarė Pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu bei protokolu patvirtino pirkimo sąlygas.

2020 m. balandžio 3 d. pirkimo komisijos protokolu konstatuota, kad gautas tiekėjo UAB „Graina“ pasiūlymas su 759 900,00 Eur kaina. 2020 m. balandžio 10 d. pirkimo komisijos protokolu nutarta konsoliduoto pirkimo laimėtoju skelbti UAB „Graina“.

LR SAM 2020 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (11.1.3-20)10-2661 nurodė, jog pareiškėja gali būti Projekto vykdytoja ir teikti projektinį pasiūlymą.

2020 m. balandžio 15 d. pareiškėja su UAB „Graina“ sudarė Sutartį Nr. SR20-42/14-20-0017. Sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad prietaisų įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš Europos Sąjungos fondų investicijų bei valstybės biudžeto lėšų. Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad įranga pareiškėjai turi būti pristatyta per 40 dienų nuo užsakymo pateikimo dienos.

2020 m. gegužės 26 d. VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė LR SAM pateikė galutinį patikslintą projektinį pasiūlymą.

CPVA 2020 m. birželio 12 d. pateikė kvietimą teikti paraišką. 2020 m. birželio 25 d. pareiškėja pateikė paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą.

Byloje pateikta 2020 m. liepos 15 d. pranešimo informacija, jog dėl pirkimo CVP IS Nr.480223 CPVA įtarimų dėl pažeidimo nenustatė. Pranešimo informacijoje taip pat pažymėta, kad šie vertinimo rezultatai neriboja CPVA ir kitų kompetentingų institucijų teisės atlikti kitus pirkimo vertinimo veiksmus ir įtarti ar nustatyti pažeidimus, jei tokie paaiškėtų vėliau.

VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė 2020 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo laimėtojui pateikė užsakymą pristatyti įrangą pagal Sutartį. 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigaliojo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinamas KUL“ sutartis.

Byloje pateiktas CPVA 2021 m. gruodžio 17 d. įtarimas apie pažeidimą Nr. IT23. 2021 m. gruodžio 21 d. VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė pateikė CPVA paaiškinimus dėl įtarimų apie pažeidimus.

CPVA priėmė Sprendimą 1 dėl pažeidimo Nr. IT23, kuriame konstatavo, kad perkančioji organizacija nepagrįstai pasirinkdama neskelbiamų derybų pirkimo būdą dėl užsakyme nurodytų prekių ir jų kiekių, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimas nepagrįstai atliktas neskelbiamų derybų būdu, taikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios projektui, t. y. nuo 36 000,00 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 9 000,00 Eur.

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės priimtais Sprendimu 1 ir Sprendimu 2, kreipėsi į teismą. Skunde nurodo, kad pareiškėja iš viso nepadarė Sprendime 1 konstatuoto pažeidimo, o Sprendimu 1 pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga ir prieštarauja finansinių korekcijų tikslams.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, kurio tikslas yra užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą.

Ginčui aktualioje VPĮ redakcijoje buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).

Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., LAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012).

Pažymėtina, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas pasireiškia tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., LAT 2009 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009, 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

VPĮ 71 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos sąlygos, kada pirkimai gali būti vykdomi neskelbiamų derybų būdu. Viena iš sąlygų nustatyta 3 punkte - prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

Pagal VPĮ 72 straipsnio 2 dalį, perkančioji organizacija neskelbiamas derybas vykdo šiais etapais: 1) pasirinktus tiekėjus raštu kviečia pateikti pasiūlymus; 2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjų pašalinimo pagrindų, ar tiekėjai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus; 3) šio įstatymo 66 straipsnyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais ir prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus. Perkančioji organizacija neprivalo prašyti pateikti galutinio pasiūlymo tuo atveju, kai neskelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas; 4) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją.

VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui nustatytų reikalavimų. Šių reikalavimų perkančioji organizacija taip pat gali nesilaikyti tarptautinio pirkimo atveju, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis.

VPĮ komentare yra nurodoma, kad pirkimą neskelbiamų derybų būdu galima vykdyti, tik tais atvejais, kai pirkimą būtina atlikti ypač skubiai. Ne bet kokios aplinkybės lemia neskelbiamų derybų taikymą, o tik tokios, į kurias reikia reaguoti su itin didele skuba. Itin didelė skuba turi būti aiškinama kaip situacija, kai pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais.

Remiantis nagrinėjamu atveju aktualia ESTT praktika, neskelbiamų derybų procedūra gali būti taikoma tik tada, kai įvykdomos trys kumuliacinės (taikomos kartu) sąlygos: a) turi įvykti nenumatomas įvykis; b) turi susidėti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų; c) turi būti priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Jei nenustatoma bent vienos iš nurodytų sąlygų, perkančiosios organizacijos negali nesilaikyti direktyvų nuostatų, susijusių būtent su paskelbimu apie pirkimą (ESST 1992 m. kovo 18 d. sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-24/91, 1993 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Komisija prieš Italiją, C-107/92, ir kt.).

ESTT taip pat yra pasisakęs, kad nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai (žr. ESTT 2013 m. birželio 20 d. nutartį Consiglio Nazionale degli Ingegneri, C-352/12). Kita vertus, pabrėžtina, kad neskelbiamų derybų procedūra leidžiama tik tiems darbams, kurie neišvengiamai būtini siekiant nedelsiant reaguoti į šiuos nenumatytus įvykius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pasisakant dėl pažeidimo, kad nagrinėjamu atveju Pirkimas nepagrįstai buvo vykdomas neskelbiamų derybų būdu, aktualu yra įvertinti faktinę situaciją, kuriai susiklosčius buvo priimtas sprendimas vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (Covid-19) plitimo grėsmės, ir 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2020 m. kovo 4 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V- 281 pareiškėja buvo priskirta prie pagrindinių stacionarines paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir prie paslaugų teikimą organizuojančių įstaigų, kurios funkcijos pandemijos laikotarpiu - diagnostikos ir gydymo paslaugų pacientams, kuriems įtariamas ir (ar) diagnozuotas koronavirusas, teikimas. Pareiškėjai bei buvo paskirta organizuoti ir koordinuoti paslaugų teikimą Klaipėdos, Tauragės apskrityse.

Minėta, kad Sveikatos apsaugos ministerija 2020 m. kovo 17 d. raštu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793 pareiškėjai nurodė užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį. Rašte informuojama, kad šių prietaisų įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš Europos Sąjungos fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų.

Teismas pažymi, kad ginčo viešojo pirkimo paskelbimo metu ir sudarant sutartį su laimėtoju (2020 m. kovo-balandžio mėnesiais) nei gydymo įstaigos, nei visuomenė neturėjo patikimos ir patikrintos informacijos dėl galimos COVID-19 pandemijos eigos, susirgimų skaičiaus ir susirgusių asmenų ligos eigos sunkumo tikimybės, praktikos ir patirties dėl tokių ligonių gydymo, jo strategijos ir eigos, taip pat nebuvo vienareikšmių autoritetingų prognozių, ypač, kompleksinių, dėl situacijos, susijusios su tiekimo grandinėmis. COVID – 19 pandemijos situacija, kalbant apie sveikatos priežiūrą, buvo susijusi su neišvengiama būtinybe prognozuoti. Susiklosčiusi situacija buvo beprecedentė ir globali: buvo uždaromos valstybių sienos, apribojamas judėjimas valstybės viduje, draudžiami susitikimai net ir tarp skirtingų namų ūkių. Pandemija sąlygojo didelį susirgimų ir mirčių skaičių visame pasaulyje, tačiau konkretus galimas susirgimų skaičius konkrečioje vietovėje, susirgimų eiga, susirgimų piko laikotarpiai, ligonių, kuriems skubiai bus reikalingos įsigyjamos medicinos priemonės, skaičius buvo nežinomi.

Vertinant šių aplinkybių visumą darytina išvada, kad ginčo situacijoje organizuojant viešąjį pirkimą buvo iškilusi dviejų vertybių - viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi ir visuomenės sveikatos apsaugos - konkurencija.

Vien tai, kad vertinant situaciją iš dabarties pozicijų, gali būti padaryta išvada, jog dalies prekių įsigijimas galbūt galėjo būti atliktas taikant įprastines pirkimų procedūras ir nepaneigiant pacientų teisių, nepanaikina skubos situacijos viešojo pirkimo paskelbimo metu ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad perkančiosios organizacijos prognozės dėl prekių kiekių buvo akivaizdžiai neteisingos.

Gairių 1 punkte nurodyta, kad COVID-19 sukėlė sveikatos krizę, kuriai įveikti reikia greitų ir sumanių sprendimų – turime operatyviai spręsti klausimą, kaip patenkinti be galo padidėjusį panašių prekių ir paslaugų poreikį, kai tam tikros tiekimo grandinės yra sutrikdytos. Daugeliu atvejų už šias prekes ir paslaugas valstybėse narėse atsako viešieji pirkėjai. Jie turi užtikrinti pakankamą kiekį asmeninių apsaugos priemonių, kaip antai medicininių kaukių ir apsauginių pirštinių, medicininės įrangos, ypač ventiliatorių, kitų medicinos priemonių, taip pat ligoninių vietų ir IT infrastruktūros – ir tai dar ne viskas. Viešieji pirkėjai turi keletą galimybių. Pirma, skubos atveju jie gali pasinaudoti galimybe taikyti gerokai trumpesnius terminus, kas leistų pagreitinti ribotų ir atvirų konkursų procedūras. Jei to nepakaktų, galima rengti neskelbiamas derybas. Prireikus sutartis gali būti sudaroma tiesiogiai su iš anksto atrinktu rangovu, bet tik su sąlyga, kad jis yra vienintelis rangovas, galintis įvykdyti sutartį atsižvelgiant į techninius ir laiko suvaržymus, susijusius su ypatinga skuba. Be to, viešieji pirkėjai turėtų apsvarstyti alternatyvius sprendimus ir konsultuotis su rinkos dalyviais. Neskelbiamos derybos yra procedūra, leidžianti viešiesiems pirkėjams per trumpiausią laiką įsigyti prekių ir paslaugų. Pagal šią procedūrą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – ir Direktyva) 32 straipsnyje, viešieji pirkėjai gali derėtis tiesiogiai su galimu (-ais) rangovu (-ais) – netaikomi jokie terminai, minimalus apklausiamų kandidatų skaičius ar kiti procedūriniai reikalavimai. ES lygmeniu nenustatyti jokie šios procedūros etapai. Praktiškai tai reiškia, kad institucijos gali veikti taip greitai, kaip leidžia jų techninės ir fizinės galimybės – ši procedūra yra de facto tiesioginis sutarties skyrimas, o jos apribojimai tėra nulemti fizinių ir (arba) techninių apribojimų, susijusių su turimu produktų kiekiu ir pristatymo greičiu. Tačiau atsidūrus situacijoje, kai nepaprastai padidėjus panašių prekių, produktų ir paslaugų poreikiui smarkiai sutrinka tiekimo grandinė, gali būti fiziškai ir techniškai neįmanoma viešuosius pirkimus vykdyti net pagal greičiausias numatytas procedūras. Siekdami patenkinti šiuos poreikius, viešieji pirkėjai gali būti priversti ieškoti alternatyvių ir galimai inovacinių sprendimų.

Direktyvos 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali nustatyti, kad 2–5 dalyse nustatytais konkrečiais atvejais ir aplinkybėmis perkančiosios organizacijos gali skirti viešąsias sutartis taikydamos derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą. Pagal Direktyvos 32 straipsnio 2 dalies c punktą, derybos be išankstinio skelbimo apie pirkimą gali būti taikomos, kiek tai yra neišvengiamai būtina, kai dėl ypatingos skubos, susidariusios dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, neįmanoma laikytis atviro ar riboto konkurso procedūrų arba konkurso procedūros su derybomis terminų. Aplinkybės, kuriomis remiamasi norint pateisinti ypatingą skubą, bet kuriuo atveju neturi priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

Gairių 2.3.1. punkte, apibrėžiančiame įvykius, kurių atitinkama perkančioji organizacija negalėjo numatyti, nurodoma, kad COVID-19 pacientų, kuriems reikia gydymo, skaičius kasdien didėja ir daugumoje valstybių narių greičiausiai toliau didės, kol pasieks piką. Šių įvykių, ypač specifinės jų plėtros, jokia perkančioji organizacija negalėjo numatyti. Akivaizdu, kad nebuvo galima iš anksto numatyti ir suplanuoti konkrečių ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų poreikių teikti gydymo paslaugas, asmens apsaugos priemones, ventiliatorius, papildomas lovas ir papildomą intensyviąją priežiūrą bei ligoninių infrastruktūrą, įskaitant visą tam reikalingą techninę įrangą, todėl perkančiosioms organizacijoms tai yra įvykis, kurio nebuvo galima numatyti.

Gairių 2.3.2. punktas dėl ypatingos skubos, dėl kurios laikytis bendrųjų terminų neįmanoma, nurodo, kad nėra abejonių, kad neatidėliotini ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų poreikiai (prekių, paslaugų ir viešųjų darbų) turi būti patenkinti kuo greičiau. Ar dėl to neįmanoma laikytis net labai trumpų pagreitinto riboto konkurso (atitinkamai 15 arba 10 dienų pasiūlymui pateikti) terminų, reikia įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju, visų pirma kalbant apie smarkiai išaugusius neatidėliotinus poreikius kylant užsikrėtusiųjų statistikos kreivei. Kaip išaiškinta ESTT praktikoje, susiklosčius ypatingos skubos aplinkybėms viešasis pirkimas turi būti atliktas nedelsiant. Šia išimtimi negalima naudotis tais atvejais, jei tokiu būdu sutarties sudarymo procedūra užtrunka ilgiau nei vykdant skaidrų, atvirą ar ribotą, konkursą, įskaitant pagreitintas (atviro arba riboto konkurso) procedūras.

Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai nusprendus vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, neegzistavo ypatingos skubos poreikis, aplinkybės, kuriomis pateisinama ypatinga skuba, priklausė nuo perkančiosios organizacijos ir pareiškėja pasirinko netinkamą pirkimo būdą.

Pirmiausiai teismas pažymi, kad tiek iš Gairėse esamų nuostatų, tiek iš visuotinai žinomos informacijos, galima daryti išvadą, kad Covid-19 pandemijos metu, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje buvo susiklosčiusi beprecedentė situacija, kuomet buvo sunku, o kartais ir neįmanoma prognozuoti jos tolimesnė eigos, sergamumo, ligoninėse esančių pacientų skaičiaus, gydymo aparatų poreikio, tiekimo grandinės trikdžius ir pan.

Iš esmės atsakovė skundžiamus sprendimus grindžia tuo, kad pasirenkant vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, perkančiajai organizacijai (pareiškėjai) nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti perkamą įrangą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės nurodyti argumentai dėl ypatingos skubos nebuvimo daugiausiai susiję su įvykiais, kurie vyko jau po pirkimo sutarties sudarymo, t. y. perkančioji organizacija, įvykdžiusi pirkimą neskelbiamų derybų būdu, savo veiksmais nedemonstravo jokios skubos. Atsakovė teigia, jog sutarties vykdymo aplinkybės paneigia vienos iš būtinųjų sąlygų egzistavimą, pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo būdą.

Teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėja, jau sudariusi sutartį su prekių tiekėju, užsakymą pateikė praėjus trims su puse mėnesio nuo Sutarties sudarymo ir tai motyvavo lėšų stygiumi, uždelstu finansavimu, savaime nepaneigia skubos aplinkybės egzistavimo sprendimo dėl pirkimo priėmimo metu. Pareiškėja Sutartį su tiekėju sudarė per mažiau nei 1 mėnesį nuo sprendimo dėl pirkimo vykdymo neskelbiamų derybų metu priėmimo, užsakymą dėl prekių pateikimo atliko dar iki finansavimo sutarties pasirašymo su CPVA (kai tik tapo aiškus skiriamas finansavimas pirkimo objektu buvusios įrangos įsigijimui), todėl ginčo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad galėjo būti pasirinktas kitas viešųjų pirkimų organizavimo būdas. Vėlesnis įrangos užsakymas nesudaro pagrindo pripažinti, kad išnyko pirkimo skubą lėmusios aplinkybės.

Nors atsakovė ir nurodo, kad pareiškėja pirkimą galėjo vykdyti pagreitintų procedūrų būdu, atsižvelgiant į Covid-19 pandemijos metu susiklosčiusią ekstremalią situaciją šalyje, augančius sergančiųjų skaičius, sergančiųjų skaičių ligoninėse, taip pat tai, kad situacijos eigą, prekių prieinamumą, logistikos trikdžius buvo itin sunku (o gal net neįmanoma) prognozuoti, vertintina, kad pirkimo vykdymas neskelbiamų derybų būdu buvo racionali ir tinkama priemonė minėtai įrangai įsigyti.

Teismas papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad neskelbiamų derybų metu atrinkto pirkimų laimėtojo kaina būtų buvusi nesąžininga ar viršijo rinkoje egzistavusią kainą, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjos nurodytas įsigyjamų prekių kiekis buvo akivaizdžiai perteklinis ir buvo aišku, kad tokio poreikio negali būti.

Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja, vykdydama pirkimą neskelbiamų derybų būdu, neįvykdė pareigos įsivertinti reikalingos įrangos poreikius, atsižvelgiant į tai, kad galėjo kilti neprognozuojamai daug susirgimų, taip pat į galimus įrangos trūkumus visame pasaulyje bei prekių pristatymo trukdžius.

Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad egzistavo visos teisinės ir faktinės prielaidos pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, sutarties trukmė ir faktinis prekių užsakymo laikas neturėjo įtakos sprendžiant dėl neskelbiamų derybų būdo pasirinkimo teisėtumo, o Sutarties objektu buvusios prekės buvo užsakytos vėliau ne dėl išnykusios skubos. Taip pat teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo įvykdytos visos trys kumuliacinės (taikomos kartu) sąlygos: įvyko nenumatomas įvykis, egzistavo ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų, o tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos buvo priežastinis ryšys.

Apibendrindama visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė, priimdama Sprendimą 1, nepagrįstai konstatavo pareiškėjos padarytą pažeidimą, todėl pareiškėjos reikalavimas tenkintinas ir Sprendimas 1 naikintinas kaip nepagrįstas.

Panaikinus Sprendimą 1 dėl pažeidimo, nelieka pagrindo taikyti finansines korekcijas, todėl Sprendimas 2 dėl lėšų grąžinimo irgi naikintinas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja byloje taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja byloje pateikė įrodymus apie 30,00 Eur žyminio mokesčio ir 3 070,00 Eur teisinėms paslaugoms sumokėjimą.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau - Rekomendacijos), 2.1-2.10 punktai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-559-552/2017; 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-571-575/2018).

Sprendžiant dėl išlaidų už advokato (advokato padėjėjo) suteiktas teisines paslaugas dydžio, turi būti atsižvelgiama ne tik į patenkintų reikalavimų dalį, bet ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Nors pareiškėjos prašoma priteisti 3 070,00 Eur suma už skundo parengimą ir pateikimą teismui neviršija maksimalios Rekomendacijose nustatytos priteistinos sumos, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu atsižvelgti į tai, kad pareiškėjos atstovai taip pat atstovauja pareiškėją ir kitose panašaus pobūdžio bylose, kurioje atsakove yra CPVA, o pareiškėjos pateikti skundai teismui yra labai panašūs savo turiniu, visose bylose pareiškėją atstovauja tas pats atstovas. Teismas sprendžia, kad pareiškėjos atstovai, susipažindami su bylų medžiaga ir rengdami skundus, nagrinėjo panašaus pobūdžio faktines aplinkybes, kurias vertino tapataus teisinio reguliavimo kontekste, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais pareiškėjos prašomos priteisti atstovavimo išlados mažintinos iki 1 535, 00 Eur.

Iš byloje esančių dokumentų taip pat matyti, kad pareiškėja 2022 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 26075 sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Vadovaujantis ABTĮ 34 straipsniu, skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis (įmokos kodas 5660; gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; a. s.: LT247300010112394300). Paduodant teismui skundą elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja skundą teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl jai priklausanti mokėti žyminio mokesčio suma yra 22,50 Eur. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjai grąžintina 7,50 Eur žyminio mokesčio dalis.

Likusi 22,50 Eur žyminio mokesčio dalis priteistina pareiškėjai iš atsakovės.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta pareiškėjai iš atsakovės iš viso priteistina 1 557,50 Eur (1 535,00 Eur + 22,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninė skundą tenkinti.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinė projektų valdymo agentūra 2022 m. vasario 4 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT23 ir 2022 m. vasario 3 d. sprendimą dėl grąžintinų lėšų Nr. 2022-SF/2-65.

Pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjai viešajai įstaigai Klaipėdos universiteto ligoninė iš atsakovės viešosios įstaigos Centrinė projektų valdymo agentūra 1 557,50 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt euro centų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Grąžinti pareiškėjai viešajai įstaigai Klaipėdos universiteto ligoninė administracinėje byloje Nr. eI3-624-1161/2024 sumokėtą 7,50 Eur žyminio mokesčio permoką (mokėjimo užduoties kodas ZK40139).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Indrė Pukanasytė-Biekšė Gediminas Užubalis Indrė Žvaigždinienė