Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1674-480/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-17
Bylos Nr.: 2A-1674-480/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-01932-2017-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Žibutė Budžienė
Ieškovas: J. K., V. K.
Atsakovas: O. M.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. 2A-1674-480/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01932-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.13.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. K. ir V. K. bei atsakovės O. M. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-598-887/2018 pagal ieškovų J. K. ir V. K. ieškinį atsakovei O. M. dėl leidimo suderinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą be atsakovės sutikimo, dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, servituto suteikimo, nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei atsakovės O. M. priešieškinį ieškovams J. K. ir V. K. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, notarinio sutikimo pripažinimo negaliojančiu, savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Alytaus miesto savivaldybės administracija, Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2017-11-15 pakoreguotą, UAB „Geodėja“ paruoštą žemės sklypo tvarkos planą nustatant, kad ieškovams atitenka žemės sklypas pažymėtas raide „B“, žemės sklypo ribų taškai 5, 6, 7, 8, 9, 10, 29, 28, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20, o atsakovei atitenka žemės sklypas pažymėtas raide „A“, žemės sklypo ribų taškai 5, 4, 3, 2, 1, 14, 13, 12, 11, 10, 29, 28, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20 ir suteikti teisę derinti kadastro duomenų bylą bei patikslintus kadastrinius duomenis įregistruoti VĮ Registrų centras be atsakovės O. M. sutikimo; 2) suteikti neterminuotą 3 m² servitutą; 3) pripažinti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių J. K. ir V. K. nuosavybe, o 13,00 m² ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 11,00 m² viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės O. M. nuosavybe; 4) nepriteisti tiek iš ieškovų, tiek iš atsakovų galimą kompensaciją, o šalių mokamą kompensaciją viena kitai sudengti; 5) pripažinti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybą teisėta ir atitinkančia galiojančius įstatymus. Ieškovai nurodė, kad pagal nekilnojamo turto registre esančią duomenų bazę ieškovams ir atsakovei priklausė po ½ dalį 1967 m. statybos 23,00 m² ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 13,00 m² ūkinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) bei 11,00 m² viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovo tėvams įsigijus minėtus pastatus bei dalį gyvenamojo namo, išsipirkus žemės sklypą, buvo suformuota žemės sklypo naudojimosi tvarka. Į ieškovams tenkančią žemės sklypo dalį „B“ pateko ūkinis pastas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o į atsakovės naudojamą žemės sklypo dalį „A“ pateko ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei viralinė. Nors pastatai buvo dviejų savininkų nuosavybė, istoriškai kiekvienas žemės savininkas, naudojosi tuo pastatu, kuris buvo savininkui priskirtoje žemės dalyje. Ieškovams iš atsakovės motinos gavus sutikimą rekonstruoti ūkinį pastatą, analogiškai 2008-10-09 sutikimą rekonstruoti ūkinį pastatą bei viralinę gavo ir atsakovė. Tiek ieškovai, tiek atsakovė savo naudojamoje žemėje nugriovė tiek vieniems, tiek kitiems priklausančius statinius. Tik ieškovai pastatė naują ūkinį pastatą, o atsakovė naujų statinių nestatė. Kadangi statinių nėra, vertina, kad ir nuosavybės į tuos statinius neliko. Ieškovai įrodė, kad yra pastatytas naujas ūkinis pastatas, prie kurio statybos atsakovė neprisidėjo, taip pat nėra jungtinės veiklos sutarties, todėl galimas nuosavybės teisės klausimo sprendimas, nustatant, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. K. ir V. K. nuosavybė, o ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės nuosavybė. Atsižvelgiant į pateiktus skaičiavimus ieškovų nugriauto pastato atkuriamoji vertė lyginant su atsakovės nugriautų pastatų verte yra mažesnė 425,00 Eur, o rinkos vertė mažesnė 271,00 Eur. Atsakovė kaip kompensaciją ieškovams turėtų sumokėti 135,50 Eur. Ieškovai, gavę bendrasavininkės sutikimą, nugriovė jų naudojamoje žemėje esantį ūkinį pastatą ir vietoje jo, suderinę projektą su atitinkamomis institucijomis, pastatė naują ūkinį pastatą su pavėsine. Ieškovai turėjo sutikimą statyti ūkinį pastatą, kuris buvo pateiktas architektei, projektavusiai ūkinį pastatą ir gyvenamojo namo priestatą. Atsakovė 2016 metų gegužės mėnesį dėl šio ūkinio pastato bei pavėsinės statybos padavė skundą Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, kuris konstatavo, kad jokių pažeidimų nenustatyta; nuo minėto pastato ir pavėsinės statybos praėję daugiau nei 10 metų. Be to, ieškinį dėl statybos pripažinimo nelegalia gali teikti tik tam įgaliotos valstybinės institucijos. Tiek ieškovai, tiek atsakovė turi po ½ gyvenamo namo dalį. Kadangi pastato konstrukcijos yra bendros, žemės sklypo dalis po namu turėtų būti bendra ir taip pat padalinta po ½ dalį. Pagal paskaičiavimą ir įvertinus, kad atsakovė antrame aukšte turi daugiau ploto, kuris yra ant ieškovų nupirktos žemės, padarius užskaitą, gaunasi 3,00 m² skirtumas O. M. naudai. Atsižvelgiant į žemės sklypo apstatymą, jo sutvarkymo laipsnį bei galėjimą tiek ieškovams, tiek atsakovei pilnai ir netrukdomai naudotis šalims tenkančiu žemės plotu, teismo prašo patvirtinti UAB „Geodėja“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.

2. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė: 1) O. M. skirti naudotis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0865 ha, dalį - 440 m², iš kurios - 383 m² skirti naudotis namų valdos žemės sklypo dalimi, kuri 2018-03-08 S. K. firmos „Korika“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane M 1:500, pažymėta indeksu „B“, koordinačių sistemoje žemės sklypo ribų posūkio taškai pažymėti Nr. 1-2-3-4-5-15-16-17-18-20-21-22-23-24-25-26-10-11-12-13-14 ir ½ dalimi iš 114 m² po gyvenamuoju namu, bendrai su V. K. ir J. K., kuri 2018-03-08 S. K. firmos „Korika“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane M 1:500 pažymėta indeksu „C“; 2) ieškovams skirti naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį - 425 m², iš kurios 368 m² skirti naudotis namų valdos žemės sklypo dalimi, kuri 2018-03-08 S. K. firmos „Korika“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane M 1:500 pažymėta indeksu ,A“, koordinačių sistemoje, žemės sklypo posūkio taškai pažymėti Nr. 5-6-7-8-9-10-26-25-24-23-22-21-20-19-17-16-15 ir ½ žemės sklypo dalimi iš 114 m² po gyvenamuoju namu, bendrai su O. M., kuri 2018-03-08 S. K. firmos „Korika“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „C“; 3) pripažinti negaliojančiu 2002-02-05 notariškai patvirtinta sutikimą, notarinio registro Nr. 982, sudarytą tarp J. R. ir J. K., patvirtintą 2002-02-05 Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės E. J., kurio turinys: „Aš, J. R., sutinku, kad bendraturtis J. K. statytų priestatą prie jam priklausančios gyvenamojo namo dalies ir atliktų rekonstrukciją jam priklausančios gyvenamo namo dalies ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti negaliojančiu, leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 2002-04R. dalyje, dėl „dalies ūkinio pastato rekonstrukcijos“, statinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2002-04-12 Alytaus miesto savivaldybės administracijos, miesto departamento architektūros ir urbanistikos skyriaus; 5) įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išardyti ir nugriauti ½ dalį naujai pastatyto statinio, savo jėgomis ir lėšomis bei sutvarkyti statybvietę; 6) įpareigoti ieškovus atstatyti savo lėšomis ir jėgomis ½ nugriauto atsakovei priklausančio ūkinio pastato 2I1p į pirmykštę padėtį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys iki nugriovimo - užstatymo plotas 23,37 m², tūris 58 m², ilgis 5,70 m, plotis 4.10 m, 2,50 aukščio, namų valdos tech. apskaitos byloje, pastatų išdėstymo plane fiksuotoje pastato pažymėto indeksu 2JIp vietoje, (duomenys neskelbtini); 7) pripažinti O. M. teisę valdyti, naudotis ir disponuoti žemės sklypo 383 m² dalimi, atitinkamai plane pažymėta indeksu „B“ be atsakovų sutikimo; 8) priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas; 9) įpareigoti ieškovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nugriauti (nusikelti) laikinąjį statinį – pavėsinę. Nurodė, kad žemės sklypas yra bendroji dalinė ieškovų ir atsakovės nuosavybė, naudojimosi tvarka žemės sklypu tarp bendraturčių nenustatyta. Atsakovei priklauso 440/865 žemės sklypo, ieškovams priklauso 425/865 žemės sklypo. Kadangi ieškovai su atsakove naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, kurios yra per du gyvenamojo namo aukštus ir nesutampa su gyvenamojo namo vidine linija pažymėta 2017-09-18 S. K. firmos „Korika“ naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane, tikslinga žemės sklypo plotą 114 m², esantį po gyvenamuoju namu, palikti naudotis bendrai su V. ir J. K. po ½ dalį. Atsakovei nuosavybėje priklausančią 3,5 m² žemės sklypo dalį, tikslinga iškelti ir pamatuoti namų valdos žemės sklype kitoje vietoje, atsižvelgiant į žemės paskirtį, pagal teikiamą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Tuomet šalys naudosis turimomis nuosavybėje žemės sklypo dalimis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovė prašė ieškovų išsikraustyti iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios ½ dalies ūkinio pastato, taip pat prašė, kad ieškovai atsakovei priklausančią ūkinio pastato ½ dalį atstatytų į pirmykštę padėtį, kad atsakovė galėtų naudotis patalpa. Ūkinį pastatą ieškovai nugriovė ir pastatė naują pastatą, neturėdami bendraturčio sutikimo, o padidintos jiems priklausančios turto dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto. 2018-03-08 parengtas žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo planas nepažeidžia turimų nuosavybėje dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje bei nusistovėjusios ankstesnės naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Kadangi atsakovei priklausanti 3,5 m² žemės sklypo dalis, esanti po namu iškeliama į namų valdos žemę ir pažymėta toje vietoje, kur šiuo metu yra ieškovų laikinasis statinys, tikslinga šį laikiną statinį nukelti (nugriauti) į kitą vietą, nes laikinasis statinys pastatytas ant nubrėžtos vidinės žemės sklypo ribos be atsakovės sutikimo, nesilaikant reikalingo atstumo. Ieškovams griauti ūkinį pastatą t. y. atsakovei priklausančią šio statinio ½ dalį, sutikimo nėra davusi nei atsakovės motina, nei ji pati. Savavališkai nugriaudami atsakovei priklausančią ½ dalį ūkinio pastato, ieškovai sunaikino atsakovės nuosavybę. Leidimas vykdyti statybos darbus yra išduotas neteisėtai. Notaras pateikė teismui išrašą iš notaro atliekamų veiksmų registro, iš kurio matosi, jog registrų knygoje įrašyto J. R. sutikimo turinys atitinka duoto sutikimo turiniui, kuriame nekalbama apie sutikimą rekonstruoti ūkinį pastatą. Projektuotoja, atlikdama ieškovų užsakymą pagal pateiktus dokumentus, atliko ūkinio pastato praplėtimo projektą pažymėdama, kad ūkinis pastatas priklauso vienam J. K., nors registro duomenyse šio ūkinio pastato ½ dalis tuo metu buvo atsakovės motinos J. R. nuosavybė. Projekte nurodyti duomenys yra neteisingi ir neteisėti. Ginčijamas sutikimas buvo slepiamas iki šios civilinės bylos užvedimo, todėl ieškinio senaties prašo netaikyti. Ieškovai pasistatė daug didesnį naują statinį su garažu, kurio parametrai - plotas ir aukštis yra stipriai padidinti ir atsakovės naudojamoje žemės sklypo dalyje daro pavėsį, gadina žemės struktūrą, auga samana. Griaudami statinį 2JIp, ieškovai pažeidė ir jos sklype esančio statinio konstrukciją bei pamatus. Pastatai buvo sujungti bendru stogu ir pamatais, nugriovus statinį 2JIp, pradėjo griūti ir atsakovės naudojamoje žemės sklypo dalyje, esantis statinys. Stogas pasviro į gretimo sklypo pusę, ten esantį statinį, o sienos suskilo į dalis. Buvo reikalinga nugriauti šį statinį, nes tapo pavojinga juo naudotis, kėlė grėsmę greta esančiam kaimynų statiniui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė; priešieškinį atmetė; priteisė iš ieškovų J. K. ir V. K. 50,41 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 25,20 Eur, valstybei; priteisė iš atsakovės O. M. 200,00 Eur žyminio mokesčio bei 50,41 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

4. Teismas nurodė, kad iš faktinių bylos aplinkybių bei šalių paaiškinimų akivaizdu, jog ūkio pastatų naudojimosi tvarka buvo nusistovėjusi nuo 1974 m., šalys paveldėję nekilnojamąjį turtą, niekam jokių pretenzijų neturėjo, juos tenkino per ilgus metus nusistovėjusi naudojimosi tvarka. Pagal galiojančius teisės aktus ginčo ūkio pastatui rekonstruoti buvo reikalingas ir statybos leidimas, ir projektas. 2002-04-12 ieškovams buvo išduotas statybos leidimas bei parengtas projektas. Į bylą pateikti du 2002-02-05 J. R. sutikimai bendraturčiui J. K. - viename sutikime kalbama apie gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, kitame – apie gyvenamojo namo dalies ir ūkinio pastato rekonstrukciją. Abiejų sutikimų ta pati data, tas pats registro numeris. Notarė patvirtino, kad abiejuose sutikimuose parašai yra jos. Teismas sprendė, kad ieškovo paaiškinimai dėl dviejų sutikimų egzistavimo logiški, nebuvo paneigti jokiais objektyviais priešingais įrodymais. Teismas įvertinęs teisės aktų nuostatas ir faktines aplinkybes, konstatavo, kad ieškovai rekonstrukcijos darbus atliko turėdami statybos leidimą, statinio projektą, bendraturčio sutikimą. Byloje nepateikti įrodymai, konstatuojantys užfiksuotus savavalinės statybos faktus, todėl darytina išvada, jog statyba buvo vykdoma laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Neįrodžius 2002 metų J. R. sutikimo, statybos leidimo negaliojimo, neįrodytas yra ir ginčo ūkio pastato statybos neteisėtumas, dėl to nėra pagrindo vertinti ginčo ūkio pastato statybos kaip savavališkos ir taikyti tokios statybos pasekmes – statinio nugriovimą. Todėl teismas netenkino atsakovės reikalavimų pripažinti negaliojančiu 2002-02-05 notariškai patvirtintą sutikimą bei pripažinti negaliojančiu leidimą vykdyti statybos darbus dalyje, dėl dalies ūkinio pastato rekonstrukcijos. Atitinkamai teismas netenkino išvestinių atsakovės reikalavimų įpareigoti ieškovus per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti ir nugriauti ½ dalį naujai pastatyto statinio, savo jėgomis ir lėšomis, sutvarkyti statybvietę bei įpareigoti ieškovus atstatyti savo lėšomis ir jėgomis ½ nugriauto atsakovei priklausančio ūkinio pastato 2I1p į pirmykštę padėtį. Teismas pažymėjo, kad ieškovai investavę daug piniginių lėšų savo gerbūvio sutvarkymui – ūkinio pastato statybai. ½ dalies statinio nugriovimas dėl bendrų, vientisų konstrukcijų neįmanomas nepadarius žymiai didesnės žalos visam pastatui, dėl ko reikėtų atlikti gerokai didesnės pastato dalies griovimo darbus. Be to, reikalavimas atstatyti 1967 m. statybos statinį į pirmykštę padėtį, teismo nuomone, yra neįmanomas, todėl teismas vertino, jog atsakovės reikalavimai neatitinka adekvatumo, socialinės taikos ir proporcingumo bei naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo), efektyvumo kriterijų.

5. Teismo nuomone, konstatavus, jog ginčo ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, nekonstatavus savavalinės statybos faktų, netenkinus atsakovės reikalavimų dėl bendraturčio sutikimo ir statybos leidimo pripažinimo negaliojančiais, statinių nugriovimo bei atstatymo į pirmykštę padėtį jau savaime reiškia, kad statyba teisėta. Todėl teismo nuomone ieškovų reikalavimas dėl teisėtumo fakto pripažinimo perteklinis, netikslingas, dėl to netenkintas.

6. Teismas konstatavo, jog atsakovė praleido vieno mėnesio terminą reikšti reikalavimą dėl statybų leidimo pripažinimo negaliojančiu, o tai yra dar vienas pagrindas netenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimų. Statybos leidimas yra individualus administracinis aktas, šioje byloje taikytinos ABTĮ o 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Tai reiškia, kad šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės. Ginčo, kad atsakovei apie pradėtas statybas tapo žinoma dar 2002 m. pavasarį - vasarą, kai buvo pradėti statybos darbai, nėra. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai ieškovų vykdomi statybų darbai nerūpėjo, ji rūpinosi savo žemės sklype esančiais pastatais, tačiau tvirtina, kad apie ginčo sutikimo buvimą sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. Teismas sprendė, kad atsakovei žinant, jog ieškovai turi sutikimą tik namo rekonstrukcijai, ieškovams pradėjus darbus 2002 m. pavasarį, vasarą ji galėjo sužinoti, kokiu pagrindu ieškovai vykdo statybos darbus ir ūkio pastate bei kreiptis įstatymo nustatyta tvarka dėl teisių gynimo, tačiau to nepadarė, nepateisinamai ilgai delsė. Teismo nuomone, toks delsimas negali būti laikomas sąžiningu, nes atsakovė dėl pažeistų teisių gynimo teismui reikalavimus pareiškė tik 2018 metais, tuo tarpu ieškovų rekonstrukcijos darbai atlikti mažiausiai prieš dešimt metų.

7. Teismas ieškovų reikalavimus pripažinti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei viralinę atsakovės O. M. nuosavybe; nepriteisti tiek iš ieškovų, tiek iš atsakovės galimą kompensaciją, šalių mokamą kompensaciją viena kitai sudengti atmetė, kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad ieškovų ir atsakovės nuosavybės teisės faktai į jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Fiziškai sugriuvus šalių pastatams, šie faktai nebuvo konstatuoti, išviešinti, nuosavybės teisės neišregistruotos, todėl vertintina, jog šalių nuosavybės teisės dalys išlikusios ir niekaip nepakitusios. Teismui nepateikti jokie objektyvūs įrodymai, kad atsakovė kokiais nors veiksmais sutiko perleisti (perleido) ieškovams jai priklausančią ūkio pastato dalį, kas sudarytų pagrindą vertinti, jog įvykęs sandoris dėl nuosavybės perleidimo. Ieškovų tikslas, teismo nuomone, siekiamas įgyvendinti neteisėtu ir ydingu būdu. Netenkinus reikalavimo pripažinti statinius asmenine šalių nuosavybe, teismas netenkino išvestinio ieškovų reikalavimo suteikti teisę derinti kadastro duomenų bylą bei patikslintus kadastrinius duomenis įregistruoti VĮ Registrų centre be atsakovės sutikimo, kadangi tokio reikalavimo tenkinimas, esant nustatytoms šalims nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalims, kurios nenuginčytos, nepakeistos, ieškovams nesukels teisinių pasekmių.

8. Teismo vertinimu, tiek ieškovų prašoma nustatyti žemės sklypais naudojimosi tvarka nustatant servitutą, tiek atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra neracionalios, neprotingos ir nepatogios, tokiomis naudojimosi tvarkomis vienareikšmiškai sudaromos sąlygos kitiems bendraturčių ginčams dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo kilti, todėl netenkintini. Atitinkamai netenkintinas išvestinis reikalavimas įpareigoti ieškovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nugriauti (nusikelti) laikinąjį statinį – pavėsinę. Teismas nustatė, kad šalių konfliktai ir nesutarimai visais įmanomais klausimais prasidėjo, kai Alytaus rajono apylinkės teismas sprendimu nustatė gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, tokiu būdu pakeičiant daug metų buvusį faktinį naudojimą ir vieną iš naudojamų atsakovės patalpų priteisė naudotis ieškovams (prijungta civilinė byla Nr. 2-185-652/2015). Teismas vertino, kad faktinė žemės sklypų naudojimosi tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta tarpusavio susitarimu pagal 1998-09-25 planą, kuriame yra pasirašę visi bendraturčiai. Byloje esantys planai patvirtina, kad tarp bendraturčių buvo siekiama atriboti kompaktiškai suformuotas naudojamas sklypo dalis, t. y. ieškovams – vienoje sklypo pusėje, o atsakovei – kitoje sklypo pusėje ir tai atitiko ir anksčiau buvusius bendraturčių susitarimus. Sudarant 1999-03-01 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P11/99-1844, jos priedas buvo sklypo (žemėnaudos) planas su gretimybėmis M1:500, kuriame aiškiai nustatytos įgyjamų žemės sklypų ribos – nustatytas žemės plotų naudojimas konkrečiuose taškuose. Šią faktinę aplinkybę patvirtina ir vėliau (2014 m.) darytas planas. Visiems duomenys buvo žinomi, suprantami išviešinti, įgijėjai patvirtinę planą parašais, faktiškai tokiu būdu žeme buvo naudojamasi daugiau negu 40 metų. Teismo nuomone, paveldėtojams pakeitus gyvenamojo namo patalpų naudojimo tvarką, šis faktas neturėjo įtakos žemės sklypo vidinės ribos konfigūracijos kitimui. Šalių ydingas suvokimas jog viename iš gyvenamojo namo aukštų patalpų naudojimosi tvarkos pasikeitimas turėjo įtakos ir žemės sklypo vidinės ribos konfigūracijos kitimui, nulėmė šio ginčo kilimą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad nėra jokios objektyvios priežasties keisti žemės sklypo vidinės linijos konfigūraciją. Priešingai, šalių reikalavimai nustatyti jų prašomas naudojimosi žemės sklypais tvarkas kelia dar didesnes problemas ir konfliktus tarp šalių.

9. Teismas kaip nepagrįstą atmetė atsakovės reikalavimą pripažinti jai teisę valdyti, naudotis ir disponuoti žemės sklypo 383 m² dalimi, atitinkamai plane pažymėta indeksu „B“ be ieškovų sutikimo. Atsakovė nenurodė teismui, kaip konkrečiai yra pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai, kokio sutikimo ieškovai atsakovei neduoda, savo reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Priešingai iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai yra davę atsakovei sutikimą atlikti jai priklausančios gyvenamojo namo ir kitų pastatų dalies rekonstrukciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovai J. K. ir V. K. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą ir tenkinti ieškovų ieškinį dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo vadovaujantis 2017-11-15 pakoreguotu žemės sklypo tvarkos planu, kurį paruošė UAB „Geodėja“ nustatant, kad ieškovams atitektų žemės sklypas pažymėtas raibe „B“ žemės sklypų ribų taškai 5,6,7,8,9,10,29, 28, 27,26, 25, 24,23,22,21,20, o atsakovei žemės sklypas pažymėtas raide „A“, žemės sklypų ribų taškai 5, 4, 3, 2, 1, 14, 13, 12, 11, 10, 29, 28, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 20 ir suteikti teisę derinti kadastro duomenų bylą bei patikslintus kadastrinius duomenis įregistruoti VĮ Registrų centras be atsakovės O. M. sutikimo; likusioje dalyje palikti galioti Alytaus apylinkės teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas (4 t. b. l. 76-79). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą skundžiamoje dalyje. Teismas teisingai konstatavo, kad žemės naudojimosi tvarka visą laiką buvo, taip pat pagrįsti argumentai dėl faktinės naudojimosi tvarkos keitimo, tačiau ginčo esmė bei ieškovų reikalavimas buvo nukreiptas tik į naudojimosi tvarkos, kuri buvo nustatyta 1998 metų žemės sklypo plane, o faktiškai prieš 40 metų, įteisinimą nekilnojamo turto registre be atsakovės sutikimo.

10.2. Ieškovai nesutinka su teismo sprendimu dėl naujai pastatyto ūkinio pastato, kuris pripažintas, kad pastatytas teisėtai, bet be pagrindo buvo pakeistas jam suteiktas unikalus numeris (patikslintame ieškinyje unikalus numeris parašytas teisingai). Teismui perrašius naujai pastatytam ūkiniam pastatui senojo ūkinio pastato unikalų numerį ir nesuteikus eigos atliktų geodezinių matavimų užregistravimui, ieškovai neturi galimybės pasinaudoti CK 4.77 straipsnio 1 dalimi t. y. padidinti vertę ir nuosavybės dalį savo žemėje ir savo lėšomis teisėtai pastatytam ūkiniam pastatui arba užregistruoti jį kaip naują pastatą.

10.3. Teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimą dėl teisės ieškovams patikslintus kadastrinius duomenis įregistruoti VĮ Registrų centre be atsakovės sutikimo suteikimo, neįvertino dėl to šalims kilsiančių pasekmių. Ieškovai galėtų parduoti tik dalį savo pastato, o turimos popierinės atsakovės nugriauto pastato nuosavybės niekas nepirktų; ieškovai neturi galimybės pastatą apdrausti, nes jis neįregistruotas.

10.4. Teismas nepriėmė jokio sprendimo dėl atsakovės nugriautų pastatų, kurių ½ dalis priklauso ieškovams, atstatymo, todėl teismo sprendimu yra pažeistos ieškovų teisės. Ieškovai negyveno adresu (duomenys neskelbtini), todėl jiems tikroji nekilnojamojo turto naudojimo padėtis nebuvo žinoma. Alytaus žemėtvarkos tarnybos pateikta teismui archyvinė medžiaga apie žemės sklypo pirkimą teisme nebuvo analizuojama, tik sprendime parašyta, kad sutartis nebuvo nuginčyta.

10.5. Teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimą nurodė, kad fiziškai sugriuvus šalių pastatams, šie faktai nebuvo įregistruoti, išviešinti ir nuosavybės teisės neišregistruotos. Tačiau nesudėtingiems statiniams leidimas griauti nereikalingas, o pastatų nebuvimą yra konstatuotas antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo akte. Nuosavybės teises išregistruoti galima tik pateikus atnaujintą nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylą, o atsakovė tam sutikimo neduoda.

11. Apeliaciniu skundu atsakovė O. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį dėl patikslinto priešieškinio atmetimo ir priimti naują sprendimą - patikslintą priešieškinį skundžiamoje dalyje patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (4 t. b. l. 60-71). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas, atmesdamas reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, netinkamai aiškino ir taikė CK 4.75 straipsnio l dalies nuostatą. Sprendime nurodyti argumentai prieštarauja įstatymo įtvirtintiems principams, kad kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo ir savitarpio supratimu.

11.2. Teismas nemotyvavo savo išvados, kuo atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka žemės sklypu yra neracionali, neprotinga ir nepatogi ir kokius galimus ginčus gali sukelti tarp bendraturčių (CPK 270 str. 4 p.). Teismui neišsprendus ginčo dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo paliekama konfliktinė situacija, kuri ateityje tik aštrės. Be to, liko pažeistas turimų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, naudojimosi tvarkos nustatymo proporcingumo principas ir atsakovės teisėti interesai toliau bus pažeidžiami. Atsakovės pateiktas naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo projektas atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

11.3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad 1999-03-01 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PI 1/99-1844 priedu - žemės sklypo planu, buvo aiškiai nustatytos įgyjamų žemės sklypų ribos ir nustatytas žemės plotų naudojimasis konkrečiuose taškuose. Šis teismo argumentas prieštarauja atsakovės ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kad sudarant minėtą sutartį, žemės sklypu naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Naudojimosi tvarka žemės sklypu niekur nėra fiksuota ir nėra juridinio pagrindo teigti, kad ji yra nusistovėjusi ir bendraturčių nustatyta pagal 1998-09-25 planą. Nurodytas planas parengtas atliekant kadastrinius matavimus dėl išorinių žemės sklypo ribų bei tikslaus žemės kiekio nustatymo - valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarčių su bendraturčiais sudarymui, o ne naudojimosi tvarkos nustatymui.

11.4. Nepagrįstos teismo išvados dėl matininko pasiūlymo. Atsakovės teikiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano projektas atitinka teismo iniciatyva parengtam planui, tik atsakovė prašo grąžinti jai 3.53 kv. m žemės sklypo, pamatuojant ją atsakovų pastatyto laikino statinio vietoje. Grąžinus atsakovei priklausančią žemės dalį, tarp šalių neliks ginčų. Eilę metų mokėdama žemės mokestį proporcingai savo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje atsakovė patiria nuostolius, nors minėta žemės sklypo dalimi ji nesinaudoja.

11.5. Teismo motyvas, kad šalims pasilikus gyventi tėvų namuose, jie pastatų naudojimosi tvarkos nekeitė, prieštarauja bylos medžiagai. Pateiktas 2015-12-01 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas patvirtina, jog ieškovai teisminiu keliu keitė nusistovėjusią naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu. Atsakovės pateikti byloje notariniai įspėjimai ieškovams patvirtina aplinkybes, kad ji prašė atlaisvinti jai priklausančią ½ dalį ūkinio pastato. Taigi abi šalys viena kitai turėjo pretenzijų ir naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu buvo keičiama.

11.6. Teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai ieškovo paaiškinimą dėl klaidos sutikime padarymo vertino kaip paaiškintą logišką situaciją, nors nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Ieškovo paaiškinimas prieštarauja notarės liudijimui ir notarinių veiksmų atlikimo bei jų registracijos instrukcijoje įtvirtintiems reikalavimams. Liko galiojantys du sutikimai, tos pačios datos su tuo pačiu notariniu registro numeriu, tik skirtingo turinio. Surašymo laikas nenurodytas ir tuomet neaišku, kuris iš jų surašytas pirmas. Šios įrodymų priešpriešos teismas nepašalino.

11.7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai turėjo bendraturtės J. R. notariškai patvirtintą sutikimą viso ūkinio pastato rekonstrukcijai. Ji, ne tik kad nebuvo davusi tokio sutikimo ieškovui, bet ir negalėjo duoti, nes ieškovams priklausė tik ½ dalis ūkinio pastato. Be to, J. K. nebuvo duotas ir statybų leidimas viso ūkinio pastato rekonstrukcijai. Ieškovai atliko jiems ir atsakovei priklausančios ūkinio pastato visišką nugriovimą ir pastatė naują statinį, tam neturėdami nei statybos leidimo, nei statinio projekto, nei bendraturčio sutikimo.

11.8. Teismas padarė nepagristą subjektyvią išvadą, kad ūkinio pastato statybai ieškovai investavo dideles pinigines lėšas. Ieškovai neturėdami bendraturtės sutikimo ir statybos leidimo griauti J. R. turtą ir statyti naują statini, visa tai darė savo rizika, žindami savo atliekamų neteisėtų veiksmų pasekmes už kurias jie patys atsakingi.

11.9. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio l dalies nuostatas. Teismas nevertino, kad statybų leidimu ir ginčo notariniu sutikimu disponavo tik ieškovai ir nei atsakovei, nei jos mamai nebuvo žinomi. Šie rašytiniai įrodymai buvo pateikti byloje kartu su kitais dokumentais, todėl atsakovė nepraleido vieno mėnesio termino jo apskundimui.

Atsiliepimas

12. Atsakovė O. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (4 t. b. l. 90-95). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1. Apie 2017-03-01 atliekamus žemės sklypo kadastrinius matavimus atsakovė nebuvo informuota nei vienu įstatyme numatytu būdu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė be jokių priežasčių atsisakė pasirašyti plano projekte. Matininko pateiktame aiškinamajame rašte yra nurodytos klaidingos aplinkybės, nes atsakovė su juo nebendravo ir niekada nebuvo susitikusi.

12.2. Ieškovų parengtas naudojimosi žemės sklypu planas yra neteisėtas, prieštaraujantis CK 4.81 straipsnio nuostatai, nes pažeidžia turimų dalių nuosavybėje naudojimosi tvarką. Ieškovai siekia įteisinti naujo ūkinio pastato statybas, neturėdami šiems darbams atlikti bendraturčio sutikimo, dėl ko negali gauti statybas užbaigiančio dokumento, kuris privalu pateikti kadastro ir registro registratoriui.

12.3. Bylos duomenys nepatvirtina ieškovų nurodytos naujo ūkinio statinio vertės 13600 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai neminėjo CK 4,77 straipsnio l dalies nuostatos, t. y. galimybės padidinti turimą ūkinio pastato nuosavybės dalį į didesnę nei ½ dalį, tai visiškai naujas jų argumentas, kuriuo apeliacinės instancijos teismas neturėtų vadovautis.

12.4. Teismas išsamiai išanalizavimo Alytaus žemėtvarkos tarnybos pateiktą medžiagą ryšium su žemės sklypų privatizavimu. Ieškovai nekėlė klausimo dėl parašų buvimo ar nebuvimo, jų teisėtumo ar žemės kainos pakėlimo ją parduodant, minėtomis aplinkybėmis ieškinio negrindė, įrodymų teismui neteikė ir nekėlė tokių reikalavimų.

13. Ieškovai J. K. ir V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė priešieškinį (4 t. b. l. 100-106). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. Atlikus tikslų paskaičiavimą pagal turimą ½ dalies nuosavybę ieškovai atsakovei faktiškai skolingi tik 2,5 kv. m žemės sklypo po gyvenamu namu.

13.2. Byloje yra pateiktas 1998 m. padalinto žemės sklypo planas, kuriame nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Šis planas yra pasirašytas ieškovų tėvų ir atsakovės motinos. Taigi, žemės naudojimosi tvarka buvo nustatyta ir žemė buvo naudojama taip kaip šalys susitarė.

13.3. Pagal žemėtvarkos skyriuje esančius dokumentus ieškovams turėjo priklausyti 4,28 a. žemės sklypas, plius papildomai rasto ploto pusė 4,5 kv. m, iš viso 4,325 a. ir atsakovei taip pat 4,325 a. žemės sklypas. Pasiteiravus pas matininką G. Č., atlikusį 1998-09-25 matavimus, kodėl žemės sklypo plotas buvo matuojamas nesilaikant susitarimo pirkti žemę po lygiai ir nesilaikant ½ bendrosios turimos dalinės nuosavybės dalies, jis atsakė, kad taip parodė atsakovė, o Alytaus žemėtvarkos tarnyba privalėjo kontroliuoti ir taip neparduoti.

13.4. Atsakovės pateiktas žemės naudojimosi tvarkos nustatymo variantas yra parengtas taip, kad ieškovai negalėtų pilnavertiškai naudotis jiems skirta žemės sklypo dalimi. Ieškovams tektų nugriauti pavėsinę, kuri atlieka ir kitą funkciją - tvoros, atskirdama jiems priklausančią teritoriją nuo atsakovei priklausančios teritorijos. Po pavėsine iš ūkinio pastato į gyvenamą namą paklotas 380V elektros energijos jėgos kabelis, kuris negali būti svetimoje žemėje.

13.5. Ūkinis pastatas pastatytas 2005 m., kuriam tuo metu jau buvo nereikalingas leidimas. Nuo statybos pabaigos praėjo apie 13 m., todėl atsakovės keliamiems reikalavimams nugriauti pastatytą ūkinį pastatą bei kitiems reikalavimams, išskyrus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą, turi būti taikomas senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškovų J. K. ir V. K. ieškinio reikalavimai atsakovei O. M. dėl leidimo suderinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą be atsakovės sutikimo, dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, servituto suteikimo, nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei atsakovės O. M. priešieškinio reikalavimai ieškovams J. K. ir V. K. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, notarinio sutikimo pripažinimo negaliojančiu, savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalių tėvai ginčo turtu disponavo dar nuo 1969 metų. 1999-03-01 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P11/99-1844, vadovaujantis Alytaus apskrities viršininko administracijos 1997-12-31 įsakymu Nr. 912, atsakovės motina J. R. išsipirko iš valstybės 4,40 arų žemės sklypą su jame esančiais ½ dalimi gyvenamojo namo ir ½ dalimi dviejų ūkio pastatų. Ieškovo tėvai - A. K. iš valstybės išsipirko 2,12 arų žemės sklypą su jame esančiais statiniais – ¼ dalimi gyvenamojo namo ir ½ dalimi ūkinio pastato, O. K. nupirko 2,13 arų žemės sklypą su jame esančia ¼ dalimi gyvenamojo namo ir ½ dalimi ūkio pastato (t. 2 b. l. 151-152). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ieškovas J. K. paveldėjo 1/8 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai J. K. ir V. K. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo 3/8 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė O. M. paveldėjo ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2 b. l. 156-157). Šioje byloje tarp šalių ginčo dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Ieškovai nusprendė atlikti savo dalies gyvenamojo namo ir jų žemės sklype esančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus. Į bylą pateiktas 2002-04-12 leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 2002-04R, architektė J. M. parengė statinio projektą, kurio objektas priestato prie gyvenamojo namo projekto korektūra, ūkinio pastato praplėtimas. Architektė aiškinamajame rašte nurodžiusi, kad 2-jų aukštų priestatas suprojektuotas 1989 metais, išduotas leidimas statybai Nr. 30/89. Pasikeitus namo savininkams ir jų poreikiams, atliekama gyvenamojo namo priestato projekto korektūra ir ūkinio pastato (J. K.) praplėtimas pagal J. K. pageidavimus, su bendrasavininkės J. R. raštišku sutikimu (vokas bylos 1 tomo gale).

18. Ieškovai siekia įteisinti savo vardu jų naudojamoje sklypo dalyje esančio ūkinio pastato statybas, o atsakovė reikalauja įpareigoti ieškovus nugriauti ½ dalį naujai pastatyto statinio ir atstatyti jai priklausančią ½ dalį ūkinio pastato 2I1p į pirmykštę padėtį.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundžiamame sprendime išanalizuotas faktines aplinkybes, teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad ieškovai rekonstrukcijos darbus atliko turėdami statybos leidimą, statinio projektą, bendraturčio sutikimą. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikti įrodymai, konstatuojantys užfiksuotus savavališkos statybos faktus, todėl padarė išvadą, jog statyba buvo vykdoma laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei sprendė, kad neįrodytas ginčo ūkio pastato statybos neteisėtumas, dėl to nėra pagrindo vertinti ginčo ūkio pastato statybos kaip savavališkos ir taikyti tokios statybos pasekmes – statinio nugriovimą. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovų atstovo teiginiu, kad nelikus statinių, laikytina, jog ir nuosavybės į tuos statinius neliko, pastatytas naujas ūkinis pastatas, prie kurio statybos atsakovė neprisidėjo, yra ieškovų nuosavybė. Konstatavęs, kad byloje nepateikti jokie objektyvūs įrodymai, jog atsakovė kokiais nors veiksmais sutiko perleisti (perleido) ieškovams jai priklausančią ūkio pastato dalį, kas sudarytų pagrindą vertinti, jog įvykęs sandoris dėl nuosavybės perleidimo, teismas ieškovų reikalavimus pripažinti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrąja jungtine sutuoktinių J. K. ir V. K. nuosavybe, o ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovės O. M. nuosavybe, nepriteisti galimą šalių mokamą kompensaciją viena kitai atmetė kaip nepagrįstus.

20. Tam, kad teismas galėtų patikrinti, ar, sprendžiant dėl ginčo statinių statybos teisėtumo, buvo tinkamai taikyti norminiai statybos teisės aktai, byloje turi būti nustatyta, kada pastatyti ginčijami statiniai. Atsakant į klausimą, ar statyba teisėta, vertintini teisės aktų reikalavimai statybai, galioję ūkinio pastato statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-695/2015).

21. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kokiu metu ir kokie teisės aktų reikalavimai pažeidžiami, neteisėtos statybos kvalifikavimas gali būti nevienodas, nuo to priklauso padarinių šalinimo sąlygos ir aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad statybos darbai buvo pradėti 2002 m., pabaigti 2005 m., bei skundžiamame sprendime aptaręs to meto statybą reglamentuojančius teisės aktus (jų teisėjų kolegija nekartoja), iš esmės pagrįstai sprendė, kad ieškovams ūkinio pastato rekonstrukcijai buvo reikalingas statybos leidimas, statinio projektas, bendraturčio sutikimas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2002-04-12 ieškovams buvo išduotas statybos leidimas bei parengtas projektas (vokas bylos 1 tomo gale). Pagal bylos aplinkybes, kai yra du skirtingo turinio 2002-02-05 J. R. sutikimai bendraturčiui J. K., esant notarės patvirtinimui, kad abejuose sutikimuose parašai yra jos parašai, ant projekto brėžinio esant originaliam J. R. parašui, pirmosios instancijos teismas iš dalies pagrįstai pripažino, kad ieškovai ūkinio pastato rekonstrukcijai turėjo bendraturčio sutikimą.

23. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovai rekonstrukcijos darbus atliko turėdami statybos leidimą, statinio projektą, bendraturčio sutikimą. Teisėjų kolegija šiems ir juos detalizuojantiems atsakovės argumentams iš esmės pritaria. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, išvadą dėl ginčo ūkinio pastato statybos teisėtumo padarė nenustatęs visų reikšmingų faktinių duomenų, neįvertinęs šalių išsakytos pozicijos, neištyręs visų byloje esančių įrodymų, todėl ši teismo išvada negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

24. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyrius 2002-04-12 išdavė leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 2002-04R J. K. rekonstruoti jam priklausančią dalį gyvenamojo namo (tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas) ir dalį ūkinio pastato pagal suderintą projektą Nr. 14/002, kurį 2002 m. parengė J. M. individuali projektavimo įmonė. J. M. individualios įmonės parengto projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ūkinis pastatas praplečiamas šiaurės rytų kryptimi, nepažeidžiant J. R. valdomos žemės sklypo dalies ribos, nugriaunamos esamos stoginės vietoje, blokuojant prie J. R. stoginės. Objekto: priestato prie gyvenamojo namo projektavimo korektūros ir ūkinio pastato praplėtimo brėžinyje, ant kurio yra ir jau minėtas bendraturtės J. R. originalus parašas, yra pažymėtas J. K. ūkinio pastato (taip nurodyta dokumente) praplėtimas šiaurės rytų kryptimi, o plano sutartiniuose žymėjimuose nurodomos ir trijų sienų esamos konstrukcijos, ir naujai projektuojamos konstrukcijos. Pastebėtina, kad viename iš notariškai patvirtintų J. R. sutikimų kalbama apie gyvenamojo namo dalies ir ūkinio pastato rekonstrukciją, tačiau vien šis sutikimas, kai jų yra du skirtingo turinio ir ant projekto brėžinio yra originalus J. R. parašas, nėra pakankamas spręsti apie bendraturtės duotą sutikimą ūkinio pastato nugriovimui ir naujo statybai bei vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad išduotame leidime vykdyti statybos darbus nurodyta, jog statytojas privalo statybą vykdyti griežtai laikantis suderinto projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderintus jo pakeitimus) ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Byloje nėra kompetentingos institucijos išvados apie pastatyto ūkinio pastato atitiktį jo projektiniams sprendiniams bei išduotam leidimui. Nagrinėjamu atveju šalys vienareikšmiai tvirtina, kad ieškovai jų naudojamojo žemės sklypo dalyje esantį ūkinį pastatą visiškai nugriovė ir pasistatė naują statinį, nors pagal prieš tai aptartų dokumentų turinį tokiems darbams atlikti nebuvo nei parengtas projektas, nei išduotas leidimas.

25. Ūkinio pastato statybos nustatymo metu galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numatė, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais pagrindais, turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą projektą bei išduotą statybos leidimą. Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai nustatė statytojui pareigą turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir statybos leidimą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje buvo nurodyta, jog savavališka statinio statyba - statinio statyba (griovimas) be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo; nesudėtingo statinio statyba be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas. Pagal aktualios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punktą, savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą ir apibendrindama tai, kas išdėstyta, negali pripažinti, kad ginčo ūkinio pastato rekonstrukcijos darbai buvo atlikti laikantis įstatymų reikalavimų. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovai siekia įteisinti ūkinio pastato statybą teismine tvarka, jau vien tai leidžia abejoti šios statybos teisėtumu. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog byloje šalys atstovaujamos profesionalių teisininkų – advokatų, reikalavimų suformulavimas yra šalių prerogatyva, o teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, bei pagrįstai pažymėjo, kad šalys ne kartą tikslino savo reikalavimus, ir bylą išsprendė pagal patikslintus šalių reikalavimus. Visgi teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacine tvarka tikrinamo sprendimo dalis dėl ūkinio pastato pripažinimo asmenine nuosavybe bei savavališkos statybos padarinių šalinimo nėra teisėta todėl, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ir ieškinio, ir priešieškinio reikalavimus, šalių ginčo neišsprendė.

27. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas statybos valstybinės priežiūros išvados dėl statybos teisėtumo bei statybos patikrinimo, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 ir 11 straipsniuose, neanalizuodamas šalių nurodomų aplinkybių dėl atliktos ūkinio pastato rekonstrukcijos (visiško ūkinio pastato nugriovimo bei naujo statybos) atitikties išduotam statybos leidimui bei suderintam projektui, negalėjo spręsti, kad nėra pagrindo vertinti ginčo ūkio pastato statybos kaip savavališkos ir taikyti tokios statybos pasekmes – statinio nugriovimą.

28. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Tačiau CPK 179 straipsnio 1 dalis iš esmės numato teismui teisę pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Pagal CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti šio Kodekso 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti. CPK 198 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba šio Kodekso nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.). Tokios nuostatos dėl CPK 228, 230 straipsnių aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2007; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

29. Šios bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja nuosavybės teisės apsaugą bei tam tikras savininko pareigas. Bendrosios nuosavybės teisės apsaugos poreikis yra gan plačiai pabrėžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis teismas) jurisprudencijoje. Šis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse) yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

30. CK 4.103 straipsnio 3 dalyje expressis verbis nereglamentuojama, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių; nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Todėl CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą. Tokią praktiką šio pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013).

31. Taigi, nagrinėjamu atveju ūkinio pastato statybos teisėtumas turi būti nagrinėjamas iš esmės naujais aspektais (nutarties 24, 26 pastraipos), ir tik po to spręstina dėl statybos civilinių teisinių padarinių (nutarties 28, 29 pastraipos). Pažymėtina, kad nors atsakovė turi teisę kreiptis į teismą dėl statybas leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo (Statybos įstatymo 27 str. 24 d.), tačiau nagrinėjamu atveju svarstytina, ar nagrinėjamu atveju atsakovės teises pažeidžia sutikimas, leidimas vykdyti statybos darbus (kurie išduoti ne tik ieškovui priklausančios ūkinio pastato dalies, bet ir namo dalies rekonstrukcijai), ar įvykdyta statyba, ir tokiu atveju tikslintini reikalavimai. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepriėmė jokio sprendimo dėl atsakovės nugriautų pastatų, kurių ½ dalis priklauso ieškovams, tačiau patys ieškovai tokių reikalavimų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir nebuvo pareiškę (CPK 312 str.), todėl svarstytinas ir reikalavimų dėl statybos (ar griovimo) teisėtumo pareiškimas ir šiuo aspektu.

32. Analizuodama ir vertindama apeliantų argumentus dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek anksčiau galiojusio (1964 m.) CK 127 straipsnio, tiek dabar galiojančio (2000 m.) CK 4.81 straipsnio normos iš esmės analogiškai reglamentuoja tvarką, kuria bendraturčiai naudojasi jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Šiose normose įtvirtinta, kad tarp bendraturčių sudarytas, notariškai patvirtintas ir atitinkama tvarka įregistruotas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja nuosavybės teisę į dalį nekilnojamojo turto.

33. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pagal 1992-06-26 notariškai patvirtintą susitarimą (reg. Nr. 2-6274) valdomą ginčo žemės sklypą ieškovo tėvai O. K., A. K. ir atsakovės motina J. R., kuriai atstovavo pati atsakovė O. M., sutarė pirkti lygiomis dalimis po ½ dalį, t. y. A. K. ir O. K. perka 428 kv. m ir J. R. – 428 kv. m. Tačiau 1998-03-01 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P11/99-1844 ieškovo tėvams ir atsakovės motinai buvo parduota faktiškai naudojamos žemės sklypo dalys: J. R. - 4,40 a, A. K. – 2,12 a, O. K. – 2,13 a. Sutartyje nurodyta, kad jos priedas yra sklypo (žemėnaudos) planas su gretimybėmis M1:500. 0,0865 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) , kadastro duomenys nustatyti, Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti bei kadastro žemėlapyje ribos pažymėtos 1998-09-25 G. Č. IĮ matininko G. Č. atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks žemės sklypo planas gali būti vertinamas kaip bendraturčių tam tikra valios išraiška susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką, kuri faktiškai ir buvo realizuota.

34. Nutarties 32 pastraipoje paminėtos teisės normos yra imperatyvios teisės normos, kurios griežtai formuluoja paliepimą ir neatleidžia šio paliepimo suprasti kitaip nei numatyta teisės normoje. Nagrinėjamu atveju tokio bendraturčio susitarimo, kaip tai įtvirtinta (1964 m.) CK 127 straipsnyje, tiek dabar galiojančio (2000 m.) CK 4.81 straipsnyje, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nebuvo.

35. Paminėtina ir tai, kad jau išnagrinėtoje tarp šalių civilinėje byloje Nr. 2-185-652/2015 dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartyje yra konstatavęs, kad apeliantės (nagrinėjamu atveju atsakovės) tėvas V. K. R., nors nupirko tik ½ dalį gyvenamojo namo, bet akivaizdu, kad jis naudojosi didesne dalimi namo, tačiau toks faktas negali būti pagrindu pakeisti šalių dalį nuosavybės teisėje ir laikyti, kad apeliantė dėl to irgi įgijo teisę naudotis didesne dalimi, nei jai priklauso pagal jos dalį nuosavybės teisėje. Nagrinėjamu atveju šalių turima nuosavybės teise namo dalis bei nustatyta juo naudojimosi tvarka taip pat yra reikšminga nustatant po namu esančios žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką.

36. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); būtina vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

37. Teismai turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno iš bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau keičiami jo įsigijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas turi tam tikrų ypatumų. Vienas tokių atvejų – sklypo dalis prie bendrai naudojamų statinių. Bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Nagrinėjamu atveju pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo žemės sklype yra 3 ūkiniai pastatai, kuriuos bendraturčiai nuosavybės teise turi po ½ dalį, todėl ši aplinkybė taip pat reikšminga nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką.

39. Pastebėtina ir tai, kad servitutu nustatomos teisės į svetimą daiktą (CK 4.111 straipsnis), todėl bendrosios dalinės nuosavybės atveju teisės naudotis paskirtomis žemės sklypo dalimis įgyvendinimui servitutas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007).

40. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir taip ginčo iš esmės nesprendė, todėl atmetęs ieškinio ir priešieškinio reikalavimą neatskleidė bylos esmės.

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad praktikoje šalių pateikiami naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka visų ginčo šalių interesus. Tokiose bylose formalus šalių pareikštų reikalavimų ribų laikymasis reikštų jų atmetimą net ir tuo atveju, kai galimybė išspręsti ginčą egzistuoja iš esmės nenukrypstant nuo projektų, kuriais grindžiami šalių reikalavimai. Kasacinis teismas išaiškino, kad tokiais atvejais teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir nustatyti naudojimosi tvarką, kuri nevisiškai atitinka šalių teiktus projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, nuvykęs į vietos apžiūrą, įvertinęs žemės sklypo dydžius, statinių juose išsidėstymą, išsidėstymo intensyvumą, atstumus, nepagrįstai konstatavo, jog ieškovų ir atsakovės reikalavimai nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarką netenkintini.

42. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatant naudojimosi turtu tvarką dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis turto dalys, nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Nurodyti klausimai turi būti sprendžiami pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės.

43. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad išnagrinėti ieškovų, atsakovės reikalavimus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi dėl šioje nutartyje nurodytų tirtinų aplinkybių bei įrodymų apimčių byla būtų nagrinėjama iš esmės naujais aspektais. Tokia padėtis prieštarautų apeliacinės instancijos teismo paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Dėl šių priežasčių ieškovų, atsakovės skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

44. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas