- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- 2-185-652/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- J. K., V. K.
- Atsakovas
- O. M.
- Kategorijos
- 2.3.2Nuosavybės teisė
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. S., sekretoriaujant A. B., dalyvaujant ieškovams J. K. ir V. K., ieškovo J. K. atstovui advokatui V. P., atsakovei O. M., jos atstovei advokatei I. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. K. ir V. K. ieškinį atsakovei O. M. dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 138-152) prašė nustatyti naudojimosi tvarką individualiame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą naudojimosi tvarkos projektą:
1. Nustatant ieškovams J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę naudotis individualaus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, kas sudaro 136,43 kv. m ploto dalį, patalpomis namo padalijimo projekte pažymėtomis indeksais: R-1 (11,25), R-2 (4,15), R-6 (6,80), 1-1 (1,35), 1-2 (3,05), 1-3 (2,17), 1-4 (1,07), 6381/10000 1-11 (8,27), 1-14 (2,68), 1-15 (1,91), 1-16 (13,20), 1-17 (18,08), 1-18 (9,82), 1-19 (4,09), 1323/10000 1-25 (2,00), 1-26 (3,49), 1-27 (3,74), 1-28 (14,25), 1-29 (14,11), 1-30 (10,95).
2. Nustatant atsakovei O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę naudotis individualaus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, kas sudaro 135,44 kv. m ploto dalį, patalpomis namo padalijimo projekte pažymėtomis indeksais: R-3 (3,90), R-4 (12,49), R-5 (4,82), 1-5 (2,99), 1-6 (4,81), 1-7 (0,61), 1-8 (2,18), 1-9 (9,45), 1-10 (15,47), 6381/10000 1-11 (14,58), 1-12 (2,20), 1-13 (2,81), 1-20 (4,38), 1-21 (1,54), 1-22 (10,90), 1-23 (24,37), 1-24 (4,82), 8677/10000 1-25 (13,12).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžiuose ieškovai palaikė savo ieškinį ir paaiškino, kad dalį pusės gyvenamojo namo ieškovas J. K. įsigijo paveldėdamas tėvų turtą, o kitą dalį įsigijo pirkimo pardavimo sutartimi, būdamas santuokoje, t. y. 2000-2001 metais. Paaiškino, kad pradėjus pirmą namo rekonstrukciją, kilo abejonių dėl valdomo ploto, tačiau nenorėjo stabdyti rekonstrukcijos darbų, kad galutinai suprato apie savo pažeistas teises 2009 metais, kai kilo nesusipratimų su atsakove dėl mokėjimo už komunalines paslaugas pagal naudojamos namo dalies plotą. Nurodė, kad niekada nepripažino, kad atsakovei priklauso daugiau nei pusė gyvenamojo namo. Pabrėžė, kad 2002 metais ieškovas J. K. uždengė stogą pusei namo, patvirtindamas ½ namo priklausomybę, o 2009 metais sutiko tik dėl ½ atsakovei priklausančios dalies namo rekonstrukcijos. Nurodė, kad analizuojant pastato inventorines žinias, matyti, kad nuosavybės dalys niekada nesikeitė, kad tą tvirtina parduodamos ir įsigyjamos namo dalys, išreikštos pinigine išraiška. Patvirtino, kad po paskutinės atliktos rekonstrukcijos abiejų šalių turimi plotai padidėjo beveik vienodai. Nurodė, kad be šiuo metu naudojamo ploto papildomai prašo nustatyti naudojimosi tvarką pirmame aukšte patalpa 1-11 (8,27) ir antrame aukšte dalimi patalpos 1-25. Prašė ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė savavališkai neužėmė naudojamo ploto, toks plotas buvo nustatytas pirkimo pardavimo sutartyse ankstesnių savininkų, kad nuo 1949 metų niekada nebuvo kilęs ginčas dėl naudojimosi namu tvarkos. Nurodė, kad ieškovai davė leidimą rekonstruoti visam jos naudojamam plotui, kad dėl atliktos rekonstrukcijos galimai pasikeitė nuosavybės dalys, kad atsakovei turėtų priklausyti daugiau negu 1/2 dalis namo, todėl prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neatitiks rekonstruotam plotui bei šalių panaudotoms lėšoms. Pabrėžė, kad 2000 metais įvykus gaisrui dėl ieškovo motinos kaltės antrame aukšte, atsakovė atstatė patalpą, kurią sau prašo priskirti naudotis ieškovai. Prašė ieškinį atmesti.
L. M. V.parodė, kad ji dirba VĮ Rgistrų centro Alytaus filiale kad, išanalizavusi archyvinę bylą, nustatė, kad nuosavybės dalys šalims teisėtai įregistruotos pagal esamus nuosavybės dokumentus, o naudojimosi tvarka neįregistruota, nors ir atsispindi notarinėse sutartyse. Paaiškino, kad, jeigu šalys po rekonstrukcijos nepateikia susitarimo dėl priklausančių dalių pasikeitimo, preziumuojama, kad dalys yra lygios. Nurodė, kad negali pateikti duomenų, kiek pasikeitė kiekvieno savininko dalis po rekonstrukcijos, tačiau gali pateikti duomenis, kiek bendrai pasikeitė plotas, kad plotas keitėsi per visą valdymo laiką. Nurodė, kad dalių paskaičiavimas atliekamas pagal asmens pageidavimą.
Ieškinys tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai J. K., V. K. ir atsakovė O. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, viralinę, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Iš 2015-07-08 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovas J. K. nuosavybės teise valdo ½ dalį minėtų pastatų paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu ir 2001-11-22 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu kartu su sutuoktine V. K., o atsakovė O. M. nuosavybės teise taip pat valdo 1/2 dalį minėtų pastatų paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto 2008-09-19, pagrindu (t. 1, b. l. 141-144). Iš minėto išrašo ir šalių pateiktų dokumentų, šalių paaiškinimų matyti, kad 2009 metais šalims buvo išduoti statybos leidimai gyvenamojo namo rekonstrukcijai (t. 1, b. l. 110-116). Iš 2008-10-09 sutikimo matyti, kad ieškovai J. K. ir V. K. sutiko, kad bendraturtė O. M. atliktų jai priklausančios dalies gyvenamojo namo ir kitų pastatų rekonstrukcija su sąlyga, kad nepakeis ūkinio pastato paskirties į gyvenamąją. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų, sutikimo turinio akivaizdu, kad ieškovai sutikimą rekonstrukcijai davė ne atsakovės naudojamam plotui, o priklausančiam nuosavybės teise, t. y. ½ daliai. Šalys neginčija, kad atsakovė O. M. naudojasi didesne gyvenamojo namo dalimi nei ½. Atsakovės ir jos atstovės teigimu, atsakovė naudojasi didesne ploto dalimi, nes tokia naudojimosi tvarka buvo nustatyta 1965 metų sutartyje, kai K.J. J. pardavė 1/2 dalį pastatų V.A. J. ir V.V. K. ir tai buvo įregistruota Kauno tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure, po to 1967 metų sutartyje, kad atsakovės tėvas V.K. R. faktiškai nupirko didesnę dalį nei ½, tačiau pagal to meto įstatymus negalėjo oficialiai parodyti tokio ploto, todėl buvo nustatyta naudojimosi tvarka (t. 1, b. l. 42-44). Manytina, kad atsakovė neįrodė, jog jos tėvas V.K. R. nupirko daugiau nei ½ dalį gyvenamojo namo, tačiau, akivaizdu, kad jis naudojosi didesne dalimi nei jam buvo įregistruota nuosavybės dalis (t. 2, b. l. 103). Iš dalies sutiktina su tokiu teiginiu, kad minėtose pirkimo pardavimo sutartyse buvo nustatyta ir naudojimosi tvarka, kuri nepilnai atitiko nuosavybės dalis, tačiau šiose sutartyse neatsispindėjo šalių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos, o vienos šalies išreikšta valia parduoti savo dalį ir nurodyti pirkėjui naudojamas patalpas (t. 2, b. l. 103-104). Galima prielaida, kad viena šalis nebūtų galėjusi parduoti savo patalpų be kitos bendraturtės sutikimo, kuri galimai žinojo ir apie sutartyje nurodomą naudojimąsi patalpomis. 1975 metų sutartyje, kuria V. L. perleido 1/4 dalį pastatų ieškovo motinai O. K., ¼ gyvenamojo namo naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Iš kadastro bylos duomenų matyti, kad gyvenamojo namo plotas, patalpų išdėstymas palaipsniui keitėsi: 1949-1950 metais (iki 1966 metų) gyvenamajame name buvo keturi butai, šiuo metu yra likę du savininkai su atskiromis patalpomis (t. 2, b. l. 82-86, 100-104, 113-116). Sutiktina, kad atsakovė naudojosi didesne gyvenamojo namo dalimi pagal iš seno iš dalies nustatytą ir nusistovėjusią tvarką, tačiau ta tvarka neatitiko 1964 metų Civilinio kodekso nuostatų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nes nebuvo šalių notariškai patvirtinto susitarimo, kuris būtų įregistruotas techninės inventorizacijos biure, bet logiška manyti, kad buvo žodinis susitarimas, nes tą tvirtina kai kurių pirkimo pardavimo sutarčių turinys bei ginčo dėl naudojimosi tvarkos nebuvimas iki šiol (1964 m. CK 127 str. t. 1, b. l. 31-55, t. 2, b. l. 102-106).
Nustačius, kad atsakovė O. M. naudojosi namo dalimi pagal nusistovėjusią tvarką, svarstytina, ar ieškovai šiuo metu privalo laikytis nusistovėjusios gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos. Susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau, pasikeitus kuriam nors iš susitarusių bendraturčių, jis naujajam bendraturčiui privalomos galios nebeturi, jei nebuvo laikytasi Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimų susitarimo formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pastatų naudojimosi tvarka nėra įregistruota pagal Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimus, o nusistovėjusi buvusi tarp ankstesnių savininkų naudojimosi tvarka buvo vykdoma iki naujų savininkų atsiradusio ginčo.
Nors naudojimosi tvarka iš dalies atsispindėjo minėtose sutartyse, tačiau Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas šalių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos. Pagal 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 34 straipsnį, bendraturčių teisėms ir pareigoms įgyvendinti taikomos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, nepaisant to, ar tos teisės ir pareigos atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi, kilus ginčui dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu, taikomas dabar galiojantis Civilinis kodeksas. Pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalį, namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis.
Akivaizdu, kad ankstesnis susitarimas dėl naudojimosi tvarkos pažeidžia ieškovų J. K. ir V. K. teisėtus interesus, nes pažeidžia Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatą, t. y. pažeidžia nustatytas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kai paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama. Atsakovė, remdamasi vien naudojimosi tvarka, negali pakeisti nustatytų nuosavybės dalių. Kadangi ankstesnė naudojimosi tvarka nėra įregistruota viešajame registre, todėl pažeista ir Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 2 dalies nuostata.
Motyvuojamoji dalis
Darytina išvada, kad pagal nustatytas nuosavybės dalis, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų patikslinimą po atliktos rekonstrukcijos, ieškovų pateiktas naudojimosi projektas neprieštarauja Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatai, t. y. nepažeidžia nustatytų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir iš esmės nusistovėjusios ankstesnės tvarkos, išskyrus dvi patalpas, esančias namo centre, tuo tarpu pagrindinės patalpos – rytinė ir vakarinė ir toliau naudotinos pagal nusistovėjusią tvarką (t. 1, b. l. 141-152). Būtent, dviejų patalpų – 1-11 pirmame aukšte ir 2 kv. m antro aukšto patalpoje 1-25 priskyrimas naudotis ieškovams, atitinka ieškovų pateiktą pastato dalių paskaičiavimą, t. y. šalims atitenka naudotis beveik po tapačią nuosavybei dalį (t. 1, b. l. 141-152, t. 2, b. l. 66). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, ieškovų ieškinys tenkintinas, t. y. nustatytina naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu pagal ieškovų pateiktą projektą (CK 4.75 str. 1 d.).
Nors atsakovė ir darė prielaidą, kad jos tėvo V.K. R. gyvenamojo namo įsigijimo aplinkybės, atlikta namo rekonstrukcija padidino jos nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau to nepagrindė konkrečiais įrodymais bei paskaičiavimais bei neprašė teismo pakeisti nustatytų nuosavybės dalių, tačiau kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės dalių pakeitimo. Pagal 2015-09-07 VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimą, buvo atsisakyta pakeisti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje atsakovei O. M. (t. 2, b. l. 119-120). Pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, nagrinėdamas ieškovų prašymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, vadovavosi, būtent, nurodytais VĮ Registrų centro duomenimis, kurie buvo patikslinti po paskutinės atliktos gyvenamojo namo rekonstrukcijos.
Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose prašo ieškovų reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą. Ginant naudojimosi daiktu teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su daikto valdymo netekimu, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas kiekvienai tokių pažeidimų dienai iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2002). Nustačius, kad ankstesnė naudojimosi tvarka nebuvo privaloma naujiems savininkams, ieškovų teisės buvo pažeidžiamos nuo pat jų turto įsigijimo dienos, t. y. vyko tęstinio pobūdžio pažeidimai (CK 1.127 str. 5 d.).
Nustatytina, kad iš ęsmės buvo patenkintas ieškovų ieškinys, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovų bylinėjimosi išlaidos sudaro 785,86 Eur (t. 2, b. l. 34-46). Kadangi ieškovų pateiktas pirminis projektas bei pirminis paskaičiavimas nebuvo tinkami, nes atlikti iki rekonstrukcijos, todėl teismas nesivadovavo šiais įrodymais, todėl šios patirtos išlaidos yra išminusuotinos iš atsakovei priteistinų išlaidų (785,86-(289,62+60,29). Iš atsakovės priteistina 435,95 Eur ieškovų bylinėjimosi išlaidų bei pašto išlaidos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 267-275 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti naudojimosi tvarką individualiame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą ieškovų J. K. ir V. K. naudojimosi tvarkos projektą:
1. Nustatyti ieškovams J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę naudotis individualaus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, kas sudaro 136,43 kv. m ploto dalį, patalpomis namo padalijimo projekte pažymėtomis indeksais: R-1 (11,25), R-2 (4,15), R-6 (6,80), 1-1 (1,35), 1-2 (3,05), 1-3 (2,17), 1-4 (1,07), 6381/10000 1-11 (8,27), 1-14 (2,68), 1-15 (1,91), 1-16 (13,20), 1-17 (18,08), 1-18 (9,82), 1-19 (4,09), 1323/10000 1-25 (2,00), 1-26 (3,49), 1-27 (3,74), 1-28 (14,25), 1-29 (14,11),1-30 (10,95).
2. Nustatyti atsakovei O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę naudotis individualaus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, kas sudaro 135,44 kv. m ploto dalį, patalpomis namo padalijimo projekte pažymėtomis indeksais: R-3 (3,90), R-4 (12,49), R-5 (4,82), 1-5 (2,99), 1-6 (4,81), 1-7 (0,61), 1-8 (2,18), 1-9 (9,45), 1-10 (15,47), 6381/10000 1-11 (14,58), 1-12 (2,20), 1-13 (2,81), 1-20 (4,38), 1-21 (1,54), 1-22 (10,90), 1-23 (24,37), 1-24 (4,82), 8677/10000 1-25 (13,12).
Priteisti iš atsakovės O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 435,95 eurus (keturis šimtus trisdešimt penkis Eur 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 8,53 eurus (aštuonis Eur 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, sumokant šias sumas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos. Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.